- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-125-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05802-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- J. L.
- Ieškovas
- A. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-12607-776/2020 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti ieškovo bendrąją dalinę nuosavybę į kartu su R. S. T., mirusia (duomenys neskelbtini), įgytus žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos po R. S. T. mirties kaip palikimą priėmė atsakovas J. L., nustatyti, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto.
2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti nekilnojamąjį turtą, registruotą R. S. T. vardu, bei įpareigoti atsakovą J. L. nesiimti veiksmų dėl ieškovo iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir kitų statinių – šulinio, tvoros su cokoliu, kiemo aikštelės, bordiūrų, esančių (duomenys neskelbtini), iki bus išspręstas ginčas teisme. Nurodė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškinio suma yra didelė – 69 000 Eur, atsakovas agresyviai veržiasi į pastatą, rašo SMS žinutes, reikalaudamas, kad tuoj pat ieškovas išsikraustytu, todėl tikėtina, kad atsakovas mėgins realizuoti savo ketinimus ir kuo skubiau parduoti namą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovui J. L. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei įpareigojo atsakovą J. L., nesiimti veiksmų dėl ieškovo A. L. iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
4. Teismas preliminariai įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai atsakovui preliminariai pagrįsti. Pažymėjo, kad ieškovas ieškiniu siekia įgyti bendrąją dalinę nuosavybę į nekilnojamąjį turtą, kurį po R. S. T. mirties kaip palikimą priėmė atsakovas J. L. Teismo vertinimu, pagal pareikštus ieškinio reikalavimus ieškovo prašomas taikyti turto areštas neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga, tačiau yra pagrindas manyti, kad nepadarius įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovas gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Todėl padarytinas įrašas viešame registre dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir kad yra gavęs atsakovo raginimą išsikelti iš ginčo gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė užtikrintų esamos situacijos (status quo) išsaugojimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl atsakovą įpareigojo nesiimti veiksmų dėl ieškovo iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas J. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kurioje atsakovas J. L. įpareigotas nesiimti veiksmų dėl ieškovo A. L. iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Nesutinka su visa teismo nutartimi, tačiau skundžia tik nutarties dalį, kurioje atsakovas įpareigojamas nesiimti veiksmų dėl ieškovo iškeldinimo. Šį reikalavimą teismas priėmė skubotai, neįsigilinęs į tikrąsias ginčo aplinkybes bei tinkamai neįvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus.
7.2. Ieškovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis kartu su R. S. T. jungtinės veiklos sutarties pagrindu ketino 2019 m. rugsėjo 3 d. bendrai įgyti 0.0699 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, inžineriniais - kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir kad prie šio pirkinio prisidėjo savo turtu ar darbu. Atvirkščiai, byloje esančiose Socialinės paramos skyriaus, SODROS pažymose nurodyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki šiol ieškovas gavo mažas pajamas – 619,05 Eur darbo užmokesčio bei 994 Eur socialinės pašalpos. Apie anksčiau ieškovo gautas pajamas, turėtas santaupas, kurias jis galėjo panaudoti ginčijamam nekilnojamajam turtui 2019 m. rugsėjo 3 d. pirkti, byloje duomenų nėra.
7.3. Ieškovas neginčija (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, kuriuo atsakovas J. L. paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusios R. S. T. minėtą nekilnojamąjį turtą. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis su šeima gyveno Vilniuje, tačiau su teta R. S. T. kūrė bendrus planus ir siekė kartu gyventi bei įsigyti bendrą turtą, yra prieštaringos. Ieškovas ieškinyje nurodydamas, kad jį teta R. S. T. laikė sūnumi ir visiems aiškino, kad visą jai priklausantį turtą paliks jam, pripažįsta, kad nekilnojamasis turtas jam nepriklausė, tačiau jis tikėjosi po tetos mirties paveldėti jos turtą.
7.4. Ieškovas ginčo name negyvena. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. pažymos, 2020 m. rugsėjo 28 d. SODROS Šiaulių skyriaus pažymose nurodyta, jog ieškovas A. L. gyvena kitu adresu – (duomenys neskelbtini). Teismo reikalavimas nesiimti priemonių dėl ieškovo iškeldinimo, nepagrįstas ir nebeaktualus.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas A. L. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:
8.1. Atsakovas J. L. savavališkai be ieškovo sutikimo pateko į jo gyvenamąją patalpą ir pakeitė užraktus, tokiu būdu apribodamas ieškovui teisę patekti į gyvenamąją vietą ir naudotis iki ginčo išsprendimo jam priklausančiais daiktais. Šias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas nurodydamas, kad pakeitė užraktus, taip pat ieškovui atsiųstos SMS žinutės, kad jis išsikeldintų. Atsakovas piktybiškai pažeidė ieškovo teises į būsto neliečiamumą, todėl ieškovo teisės turi būti atstatytos, o atsakovas įpareigotinas netrukdyti ieškovui naudotis gyvenamuoju namu iki bus išspręstas ginčas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Apeliacijos dalykas – įpareigojimo nesiimti veiksmų dėl ieškovo A. L. iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir kitų statinių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne) įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
12. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-780-180/2018).
13. Ieškovas ieškinį be kitų argumentų grindžia tuo, kad jis gyveno kartu su teta R. S. T., jos vardu registruotoje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie kurios įsigijimo finansiškai prisidėjo ieškovas, 2015 m. lapkričio 2 d. dovanodamas tetai žemės sklypą ir panaudodamas savo sukauptas lėšas. Kartu su teta rūpinosi gyvenamuoju namu, pirko malkas, tvarkė aplinką, planavo toliau kartu vykdyti kokią nors veiklą. Ieškovas ieškiniu siekia įgyti bendrąją dalinę nuosavybę į nekilnojamąjį turtą, kurį po R. S. T. mirties kaip palikimą priėmė atsakovas J. L. Nagrinėjamu atveju preliminariai įvertinus nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą, todėl daroma išvada, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas.
14. Nors apeliantas atskirajame skunde dėsto aplinkybes, iš esmės atsikirsdamas į kai kuriuos ieškinio teiginius (dėl ieškovo pajamų dydžio, prisidėjimo prie ginčo nekilnojamojo turto pirkimo ir priežiūros), pažymėtina, kad šios aplinkybės bus vertinamos tik ieškinį nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai vertinamas tik ieškinio preliminarus pagrįstumas.
15. Antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtina įtvirtinti būseną iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė atsakovo įgalioto asmens I. R. 2020 m. spalio 5 d. pareiškimą, kuriuo atsakovas reikalauja, kad ieškovas per dešimt dienų nuo pareiškimo įteikimo dienos, atlaisvintų ir išsikeltų iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje esantis antstolio R. K. 2020 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą aplinkybę, kad atsakovas pakeitė pastatų užraktus, todėl yra apribota ieškovo teisė patekti į gyvenamąją vietą, naudotis pastatais, dėl kurių vyksta ginčas. Teismas sutinka su apeliantu, kad ieškovas negalėdamas patekti į gyvenamąjį namą, neturi galimybės jame gyventi, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas prarado interesą gyventi ginčo namų valdoje, kurioje tikėtina gyveno iki atsakovui pakeičiant pastatų užraktus ir naudotis nekilnojamuoju turtu iki bus išspręstas ginčas.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą J. L., nesiimti veiksmų dėl ieškovo A. L. iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismo reikalavimas nesiimti priemonių dėl ieškovo iškeldinimo, nepagrįstas ir nebeaktualus. Apeliantas nenurodė argumentų, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų pažeistos apelianto teisės.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutarties dalį dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atsakovą J. L. , nesiimti veiksmų dėl ieškovo A. L. iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.