- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- TS-93-908/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- D. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. K. skundą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo ir Vilniaus pataisos namų administracijos sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo D. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo rašto, kuriuo atsisakyta pristatyti jį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) sprendimo, kuriuo atmestas nuteistojo skundas dėl nepristatymo į Lygtinio paleidimo komisiją.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis nurodo, kad minėti sprendimai priimti netinkamai taikant įstatymus. Jo manymu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) priskirtinas prie baudžiamųjų įstatymų kategorijos. Šio įstatymo taikymas glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) bendrosios dalies normomis (BK 3, 77, 94 ir 41 str. 2 d. 5 p.). Dar labiau ryšį su baudžiamąja teise nusako ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 335, 337 ir 342 str. taisyklės. Patį lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą taip pat BVK nustatyta tvarka sprendžia bausmės vykdymo institucijos vietovėje veikiantis apylinkės teismas. Anot nuteistojo, BVK, BK ir BPK sudaro vieną baudžiamosios teisės šaką. Bausmės vykdymas neįmanomas be šiuose kodeksuose įtvirtintų normų taikymo ir nustatytų taisyklių laikymosi. Priešingu atveju, jų nesilaikymas teismų sprendimus, priimtus bausmių vykdymo klausimais, darytų neteisėtais ir nepaliktinais galioti. Priskyrimą baudžiamiesiems įstatymams nurodo Vilniaus apygardos teismas lygtinio paleidimo bylos nutarties Nr. IS-327-166-2014 motyvuose, nors dėl kitų priežasčių nuteistasis lygtinai pirma laiko nebuvo paleistas. D. K. teigimu, sprendime Nr. 2S-3825 netinkamai interpretuojama nuostata, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius bausmių vykdymo įstatymus, nepriklausomai nuo to, jie švelnesni ar griežtesni, nei galioję prieš juos. Kadangi BVK 157 str. 3 d. 2 p. (iki 2012-07-01 pagal 2011-12-22 įstatymo red.) numatė galimybę lygtinai paleisti nuteistuosius laisvės atėmimu daugiau kaip šešiems metams bei laikomus lengvosios grupės sąlygomis, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistojo nuomone, galioja sąlygos lygtiniam paleidimui. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 325¹ ir 325² p. jis kreipėsi į PN administraciją priimti prašymą bei jį perduoti Komisijai dėl lygtinio paleidimo nagrinėti. Prašymas nebuvo priimtas, o jo skundas atmestas Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo 2015-07-29 raštu Nr. 4a-110(2). Administracijos vadovo pavaduotojas pranešė, jog jo prašymas nepriimtas, nes neatitinka BVK 157 str. 2 d. (galioja nuo 2012-07-01) sąlygų. Administracijos vadovo nuomone, nuteistieji didesne nei dešimties metų laisvės atėmimo bausme, gali prašymus teikti Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki dviejų trečdalių paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BVK 157 str. 2. 3 p.). Lygtinis paleidimas nagrinėjamu atveju bus galimas tik nuo 2017 m. liepos 17 d. Su tokiu teiginiu D. K. nesutinka. Jo nuomone, žinant, kad BVK normos yra baudžiamosios teisės kategorijos, negalima netaikyti BK 3 str. 1 d. nuostatos, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. To paties 3 str. 3 d. teiginys, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Taigi, baudžiamasis įstatymas (BVK 157 str. 2 d. 3 p.) nuo 2012-07-01 pagriežtinęs lygtinio atleidimo galimybę, jam, nuteistam didesne nei 10 metų laisvės atėmimo bausme, pagal skundžiamų sprendimų tekstus, tiktai atlikus vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dviejų trečdalių dalį, neturi grįžtamosios galios. Ankstesnė įstatymo redakcija numatė galimybę taikyti lygtinį paleidima, atlikus ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo manymu, jam taikytina ankstesnė įstatymo reakcija. Šio pamatinio principo nepaneigia BVK 3 str. suformuluota bausmių vykdymo pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus nuostata. BK 3 str. taikymą lemia BVK normų sąsajos baudžiamojoje teisėje ir leidžia tvirtinti baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso bei bausmių vykdymo įstatymus esant vienoje baudžiamųjų įstatymų sistemoje. Tai, anot nuteistojo, ypač aiškiai nurodo BVK 9 str. turinys, jog nuteistųjų padėtis, atsižvelgiant į BK, BPK ir BVK numatytą tvarką gali būti švelninama arba griežtinama. D. K. pažymi, kad 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Panevėžio apygardos teismo 2010-10-18 nuosprendžiu už veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d., atlieka nuo 2009-11-17. Bausmės atlikimo pabaiga 2020-05-17. Atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (5 m. 10 mėn.) sudaro pusę ir 1 mėn. paskirtosios bausmės laiko. Nuteistųjų padėtį griežtinanti BVK 157 str. redakcija įsigaliojo 2012-07-01, jam jau atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Nuteistasis D. K. prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Direktoriaus 2015-08-27 sprendimą Nr. 2S-3825 bei Vilniaus pataisos namų administracijos 2015-07-29 sprendimą ir jo prašymą išspręsti iš esmės bei lygtinai paleisti nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kuria yra nubaustas Panevėžio apygardos teismo 2010-10-18 nuosprendžiu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla, nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams; 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
2015 m. liepos 13 d. nuteistasis pateikė prašymą Vilniaus pataisos namų administracijai svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą. Šis prašymas Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo 2015 m. liepos 29 d. sprendimu atmestas, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus lygtinis paleidimas galimas tik pagal BVK 157 str. 2 d. 3 p. nuo 2017-07-17. Tokį sprendimą nuteistasis apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2015 m. rugpjūčio 27 d. D. K. skundą atmetė, pateikdamas iš esmės analogiškais motyvus.
Nuteistasis D. K. skundu ginčija laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos – Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo sprendimą netenkinti jo prašymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo aktą, kuriuo atmestas jo skundas dėl pataisos namų direktoriaus pavaduotojo sprendimo. Nuteistasis savo reikalavimus sieja su BVK 157 str. nuostatų taikymu.
Byloje yra kilęs ginčas dėl BVK nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo sąlygas, galiojimo ir taikymo. Nuteistasis D. K. teigia, kad Vilniaus pataisos namų administracija neteisėtai atsisako pristatyti jį svarstymui dėl lygtinio paleidimo taikymo, nes jo atžvilgiu turi būti taikomas ne dabar galiojantis įstatymas, t. y. BVK 157 straipsnis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1863 red.), o iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusios BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurias jis gali būti teikiamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nes yra atlikęs ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nusikalstamas veikas jis padarė ir bausmę pradėjo atlikti, galiojant švelnesniam įstatymui, todėl šiuo metu galiojantis įstatymas – BVK 157 straipsnis, kuris sunkina jo teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios ir todėl jam netaikytinas.
Teismas su tokiais nuteistojo argumentais nesutinka. Pagal šiuo metu aktualią teismų praktiką laikoma, kad sunkinančio asmens teisinę padėtį negaliojimo atgal principas yra išimtinai baudžiamosios teisės principas ir taikytinas tik baudžiamojoje teisėje, o ne baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo teisėje. Baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų klausimus. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-684-92/2014). Taigi BVK, kuris numato bausmių atlikimo tvarką bei sąlygas, taip pat reglamentuoja nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimus, yra laikytinas būtent procesiniu teisės aktu, todėl jo nuostatų taikymo atveju negalima remtis BK 3 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike.
Pažymėtina, kad bausmių vykdymo įstatyme yra imperatyviai nustatyta, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis). Nors bausmių vykdymo įstatymas numato, jog įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, tačiau įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytina šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl vadovautis BVK 3 straipsnio 3 dalimi negalima (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1093-485/2014).
Taigi dėl išdėstytų motyvų teismas sutinka su Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijomis sprendimais, kad nuteistajam D. K. negali būti taikomas lygtinis paleidimas, nes jis neatitinka BVK 157 str. 2 d. 3 p. sąlygų, t. y. nuteistasis, kuriam paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, nėra atlikęs minimalios paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies – 2/3 bausmės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo D. K. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.