- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-2010-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05015-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui V. S.(V. S.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme 2023 m. balandžio 6 d. buvo priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomadas“ ieškinys atsakovams G. Ž. ir V. S., kuriuo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų 12 327,80 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
2. Atsakovė G. Ž. pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad pardavė transporto priemonę atsakovui V. S. 2021 m. balandžio 25 d., todėl ji atsakovei 2021 m. gegužės 18 d. (priverstinio nuvežimo dieną) nebepriklausė. VĮ Regitros pažymoje nurodoma, kad 2021 m. balandžio 28 d. transporto priemonė buvo išregistruota, nes pranešta apie jos perdavimą Lietuvos fiziniam ar juridiniam asmeniui.
3. Ieškovė, susipažinusi su atsakovės G. Ž. atsiliepimu, atsisakė nuo ieškinio reikalavimų šiai atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio atsakovei G. Ž. ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.
5. Atsakovė G. Ž. pareiškė prašymą priteisti iš ieškovės 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė šių išlaidų patyrimą pagrindžiančius dokumentus. Nurodo, kad transporto priemonė CITROEN BERLINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruota 2021 m. balandžio 28 d., po to, kai VĮ „Regitra“ buvo pateikta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė G. Ž. atliko visas transporto priemonės pardavėjui teisės keliamas pareigas, t. y. informavo VĮ „Regitra“ apie automobilio pardavimą, tačiau atsakovas V. S. nesikreipė į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės įregistravimo savo vardu. Vis dėlto aplinkybė, kad transporto priemonė 2021 m. balandžio 28 d. buvo išregistruota, ieškovei buvo žinoma, kadangi su ieškiniu pateiktoje VĮ „Regitra“ pažymoje įrašytas šis juridinis faktas. Apie ieškovės reikalavimus atsakovė sužinojo tik gavusi dokumentus iš teismo. Jeigu minėtus ieškovės pranešimus atsakovė būtų gavusi, ji būtų informavusi ieškovę apie tai, kad transporto priemonės savininkas yra kitas asmuo. Taigi ieškovė, net ir matydama žymą apie automobilio išregistravimą VĮ „Regitra“ pažymoje, nesiėmė pakankamų veiksmų išsiaiškinti tikrąją situaciją ir pareikšti reikalavimus tinkamam subjektui.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašo netenkinti prašymo priteisti G. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas, motyvuodama tuo, kad G. Ž. nerūpestingumas ir nevykdymas pareigos savalaikiai išviešinti juridinį faktą apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą atsakovui V. S. iki automobilio priverstinio nuvežimo, nereagavimas į siunčiamus pranešimus ikiteisminėje stadijoje, pirkimo-pardavimo sutarties pateikimas tik iškėlus bylą teisme nulėmė ieškinio šiai atsakovei pareiškimą. Ieškovė kreipdamasi į teismą vadovavosi Vilniaus apskrities VPK, VĮ „Regitra“ duomenimis apie G. Ž., kaip automobilio savininkę. Taigi bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ne ieškovės, bet G. Ž. neapdairus ir nerūpestingas elgesys, todėl ieškovė neturi pareigos jų atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 17 d. papildoma nutartimi priteisė iš UAB „Tomadas“ G. Ž. 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė G. Ž. ir atsakovas V. S. sudarė 2021 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią G. Ž. pardavė V. S. automobilį CITROEN BERLINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 300,00 Eur. Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2023 m. gegužės 24 d. išrašo matyti, kad automobilis buvo išregistruotas 2021 m. balandžio 28 d., aplinkybė – pranešta apie transporto priemonės perdavimą Lietuvos fiziniam ar juridiniam asmeniui. Atsakovė tvirtina, kad ji informavo VĮ „Regitra“ apie tarp jos ir atsakovo V. S. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė to neginčijo, į bylą nepateikta šią aplinkybė paneigiančių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to nepagrįstais teismas laikė ieškovės argumentus, kad atsakovė neįvykdė savo, kaip pardavėjos, pareigos informuoti VĮ „Regitra“ apie transporto priemonės pardavimą.
9. Teismas sutiko su ieškove, kad bendradarbiavimo pareiga šalis sieja ne tik teisme, bet ir ikiteisminiuose santykiuose. Procesiniuose dokumentuose ieškovė rėmėsi ir tuo, kad atsakovei 2022-06-07 ir 2022-07-07 buvo siųsti pranešimai dėl transporto priemonės atsiėmimo ir skolos sumokėjimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Su ieškiniu pateikti šie pranešimai. Tuo tarpu, atsakovė laikėsi pozicijos, kad apie ieškovės reikalavimus sužinojo tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus ir prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėti pranešimai buvo realiai išsiųsti atsakovei (pvz., Lietuvos pašto siuntimo pažymos ar / ir kvito). Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir žinodama, jog atsakovė remiasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei pranešimai buvo išsiųsti, t. y. duomenų, kad atsakovė žinodama apie jai reiškiamus reikalavimus elgėsi pasyviai, kaip teigiama ieškovės procesiniuose dokumentuose, neteikė. Be to, ieškovė yra įsipareigojusi per vieną mėnesį nuo laiško transporto priemonės savininkui išsiuntimo (jeigu savininkas nesikreipė į ieškovę dėl transporto priemonės atsiėmimo ar laiškas nepasiekė adresato) kreiptis į teismą dėl skolos už suteiktą paslaugą išieškojimo iš savininko / valdytojo (priedas prie sutarties Nr. 1, 12 punktas). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, dėjo pastangas išsiaiškinti, kad reikalavimai būtų pareikšti tinkamam subjektui (pvz., ėmėsi visų priemonių, kad G. Ž. kuo greičiau atsiimtų transporto priemonę, kreipėsi į VĮ „Regitra“, prašydama pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau ją buvo atsisakyta pateikti ar pan.).
10. Teismas, įvertinęs priežastis, nulėmusias ieškinio pareiškimą, ieškinio atsisakymą, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nesutiko su ieškove, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė G. Ž. neapdairus ir nerūpestingas elgesys. Dėl to ieškovei atsisakius materialiųjų reikalavimų atsakovei G. Ž., kaip asmeniui, neturinčiam pareigos atsakyti, šiai atsakovei atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija įstatymo leidėjo įtvirtinto rekomendacinio dydžio dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų yra realios, todėl G. Ž. iš ieškovės priteistina 1270,50 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) UAB „Tomadas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės miesto papildomą teismo 2023-07-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti G. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
12.1. VĮ „Regitra“ išraše pateikti duomenys nėra vertintini vienareikšmiškai. Skirtingai nei nurodoma nutartyje, minėto išrašo duomenys ieškovei pagrįstai leido manyti atsakovę esant paskutine automobilio savininke, kadangi išraše nurodoma „Naująja savininke (valdytoja)“, bet ne buvusia savininke. Išraše transporto priemonės perdavimo data – 2021-04-18 pagrįstai leido manyti, jog būtent G. Ž., o ne kitas asmuo automobilį nuosavybės ar valdymo teise įgijo nurodyta data. VĮ „Regitra“ 2021-05-19 išraše nėra nei vieno įrašo su nurodoma 2021-04-25 data, kuri ieškovui būtų leidęs bent hipotetiškai numanyti, kad 2021-04-25 galėjo būti sudarytas atitinkamas sandoris, kurio pagrindu Ž. 2021-04-25 būtų netekusi nuosavybės (ar valdymo) teisės į automobilį.
12.2. VĮ „Regitra“ 2021-05-19 išraše nurodoma, kad automobilio būsena „Išregistruota“, o taip pat išraše nurodoma paskutinė operacijos data – 2021-04-28, kas pagrįstai leidžia manyti, jog būtent 2021-04-28 VĮ „Regitra“ atliko įrašą, susijusį su Ž. registravimu naująja automobilio savininke. Iš registro transporto priemonės išregistruojamos tuomet, kai joms nustatytu terminu nėra atliekama privalomoji techninė apžiūra, transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės (automobilio) draudimu ir kitais atvejais. Juolab, kai išraše nurodoma, kad automobilio dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, kas reiškia, jog paskutinis transporto priemonės savininkas išties neatliko nurodytų veiksmų.
12.3. Ieškovas vadovavosi oficialių šaltinių teikiamais duomenimis. 2021-04-25 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties ieškovas niekaip kitaip, kaip iš atsakovės ir negalėjo gauti (pastaroji ikiteisminėje stadijoje jos ieškovei nepateikė), kadangi VĮ „Regitra“ tokio pobūdžio dokumentų tretiesiems asmenims, nesant teismo išduoto liudijimo apie teisę gauti įrodymus, neteikia. Ieškovas net 3 kartus kreipėsi į atsakovę, VPK bei VĮ „Regitra“ duomenų bazėje įvardintą kaip automobilio savininkę dėl automobilio atsiėmimo. Nėra aišku, kokios dar papildomos perteklines pastangas turėjo dėti ieškovė, kuomet atsakovė ignoravo visus ieškovės raginimus, o ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti jokių kitų duomenų, leidžiančių objektyviai suvokti, jog reikalavimai yra reiškiami netinkamam subjektui.
12.4. Pačios atsakovės G. Ž. veiksmuose rūpestingumo ir apdairumo buvo nepakankama. Atsakovė neįsitikino, ar automobilį įsigijęs atsakovas duomenis apie nuosavybės teisę tinkamai išviešino VĮ „Regitra“. Iš bylos medžiagos esančių VĮ „Regitra“ išrašų akivaizdu, kad duomenų apie atsakovą, kaip automobilio savininką, VĮ „Regitra“ išraše nėra ir šiai dienai, jie vis dar nepakeisti.
12.5. VPK teikia ieškovui duomenis apie priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininką ir valdytoją, o ieškovas, remdamasis VPK pateiktais duomenimis, sutartyje numatyta tvarka imasi priemonių papildomai informuoti transporto priemonių savininkus ir valdytojus apie pastarųjų prievolę atsiimti transporto priemones. Be to, ieškovė ginčo bylos atveju rėmėsi ir VĮ „Regitra“ išrašu, kuriame nėra jokių duomenų apie atsakovą. Priešingai, būtent atsakovė ikiteisminėje ginčo stadijoje ignoravusi visus ieškovo raginimus, nurodoma kaip naujoji automobilio savininkė. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog ieškovas elgėsi apdairiai, rūpestingai ir atidžiai.
12.6. Jei atsakovė būtų reagavusi į ieškovo reikalavimus dar ikiteisminėje ginčo stadijoje ir pateikusi 2021-04-25 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė ieškinio atsakovės G. Ž. atžvilgiu apskritai būtų nepareiškusi.. Kadangi teismo procesiniai dokumentai įteikti tuo pačiu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, akivaizdu, kad atsakovė yra gavusi ir ieškovo pranešimus, į kuriuose neragavo.
12.7. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma neadekvati nei faktinei situacijai, nei ginčo problematikai. Šiuo atveju, bylos pobūdis iš atsakovės pusės nereikalavo ir nereikalauja jokių specifinių žinių, ekspertinių ar specialisto vertinimo, perdėto gilinimosi į situaciją, aplinkybes, procesinių dokumentų rengimo gausos, įrodymų išreikalavimo ir pan. (juolab, kai 2021-05-24 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė visąlaik disponavo). Už priteistą 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iš esmės galima pravesti visą procesą pirmosios instancijos teisme su atstovavimo teismo posėdyje, kai šiuo atveju nurodytą sumą sudaro dvi tą pačią dieną išrašytos ir nedetalizuotos PVM sąskaitos –faktūros.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė G. Ž. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-07-17 nutartį palikti nepakeistą; iš ieškovės UAB „Tomadas“ atsakovės G. Ž. naudai priteisti apeliacinės instancijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
13.1. Kaip nurodė teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėmis (redakcija galiojusi iki 2021 m. gegužės 1 d.) Lietuvoje registruoto automobilio perleidimas kitam savininkui susideda iš dviejų etapų: pirma, buvęs transporto priemonės savininkas per 15 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos privalo pranešti VĮ „Regitra“ apie jos pardavimą; antra, tik tuomet automobilį įsigijęs asmuo per 10 dienų gali jį įregistruoti savo vardu. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad su atsiliepimu į ieškinį pateikta VĮ „Regitra“ pažyma būtent ir patvirtina faktą, kad atsakovė atliko visas transporto priemonės pardavėjui teisės aktų keliamas pareigas, t. y. informavo VĮ „Regitra“ dėl automobilio pardavimo. Todėl sutinka su teismo padaryta išvada, jog nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad atsakovė neįvykdė savo, kaip pardavėjos, pareigos informuoti VĮ „Regitra“ apie transporto priemonės pardavimą. Be to, nepagrįsti ieškovės argumentai, kad būtent atsakovė turėjo pareigą domėtis bei informuoti atsakovą V. S. kad būtent jis transporto priemonę įregistruotų savo vardu.
Šalies argumentai
13.2. Galima daryti išvadą, kad ieškovė pripažįsta, jog ji pareiškė ieškinį net neįsitikinusi, kodėl automobilis išregistruotas bei, kas tikrasis automobilio savininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirminius duomenis apie sulaikytos transporto priemonės savininką ir valdytoją ieškovė gauna iš Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato, nes būtent su VPK yra sudaręs viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-88. Prieš reiškiant ieškinį galėjo teikti prašymą VRP ar VĮ „Regitra“, kad suteiktų informaciją, kas yra automobilio savininkas bei, kodėl automobilis išregistruotas. Tačiau, kaip teisingai nutartyje nurodė teismas, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą dėjo pastangas išsiaiškinti, kad reikalavimai būtų pareikšti tinkamam subjektui (pvz., ėmėsi visų priemonių, kad atsakovė kuo greičiau atsiimtų transporto priemonę, kreipėsi į VĮ „Regitra“, prašydama pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau ją buvo atsisakyta pateikti ar pan.).
13.3. Apie pareikštą ieškinį atsakovė sužinojo tik iš teismo 2023-05-02 pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Gavus teismo pranešimą, atsakovė operatyviai kreipėsi dėl teisinės pagalbos bei siekė apsiginti nuo nepagrįstai pareikšto ieškinio jos atžvilgiu. Ieškovės siųstų pranešimų atsakovė negavo. Akcentuotina, kad su atskiruoju skundu pridėti AB „Lietuvos paštas“ registruotos pašto korespondencijos išrašai tik įrodo faktą, kad pranešimai buvo siųsti, tačiau neįrodo fakto, kad siųsti pranešimai buvo įteikti atsakovei. Be to, net ir pati ieškovė pripažįsta, kad duomenų apie įteiktus pranešimus atsakovei pateikti negali, nes tokių duomenų neturi.
13.4. Ieškovė ieškinį teismui pateikė tik 2023-04-06, todėl, darytina išvada, kad prieš pareiškiant ieškinį atsakovei nesiuntė jokio pranešimo, nes iš bylos duomenų matyti, jog paskutinis pranešimas buvo siųstas tik 2022-07-07, o ieškinys pateiktas teismui po 9 mėnesių nuo paskutinio pranešimo siuntimo, tai tik parodo, jog ieškovė vilkino laiką bei nedėjo jokių pastangų, kad automobilis būtų greičiau atsiimtas iš saugojimo aikštelės bei sumokėtas susidaręs įsiskolinamas už saugojimo paslaugas, bet priešingai delsė pareikšti ieškinį, išsiaiškinti, kodėl neatsiimamas automobilis.
13.5. Atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalavo specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo. Parengti procesinius dokumentus nagrinėjamos kategorijos byloje nesutinkant su ieškiniu, teisinės žinios, teismų praktikos analizė, yra būtinos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
14. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – AB „Lietuvos paštas“ registruotų siuntų išrašus.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl kilo poreikis šiuos įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikiamas naujas įrodymas naujų ir šiai bylai svarbių aplinkybių nepatvirtina. Duomenis apie pranešimų atsakovei išsiuntimą ieškovė jau buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, o apie jų įteikimą nepateikė duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jų nepriima.
Dėl ginčo esmės
17. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. papildomos nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19. Kasacinis teismas išaiškino, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės nepagrįstai inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo atsakovės atžvilgiu.
21. Ieškovė savo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo iš esmės grindė tuo, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka VĮ Regitra neišviešino juridinio fakto apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą. Be to nurodė, kad vadovavosi Vilniaus apskrities VPK, VĮ „Regitra“ duomenimis apie G. Ž., kaip automobilio savininkę. Todėl ieškovės nuomone, G. Ž. nerūpestingumas ir nevykdymas pareigos savalaikiai išviešinti juridinį faktą apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą atsakovui V. S. iki automobilio priverstinio nuvežimo, nereagavimas į siunčiamus pranešimus ikiteisminėje stadijoje, pirkimo-pardavimo sutarties pateikimas tik iškėlus bylą teisme nulėmė ieškinio šiai atsakovei pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės atsiradimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).
23. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu turėjo būti atidi ir rūpestinga, atsakove patraukdama G. Ž.. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo, kuriuo rėmėsi ieškovė, matyti, kad transporto priemonės CITROEN BERLINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke nors ir nurodyta netinkama atsakovė G. Ž., tačiau taip pat šiame išraše nurodyta ir transporto priemonės būsena – išregistruota. Išrašo skiltyje „aplinkybės“ nurodyta, kad pranešta apie transporto priemonės perdavimą Lietuvos fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tuo tarpu iš 2022-06-22 užklausimo-Vilniaus AVPK matyti, kad transporto priemonės savininke nurodoma G. Ž. ir kartu nurodyta data – 2021-04-18. Turėdama tokius dviprasmiškus duomenis apie saugomo automobilio savininką (transporto priemonės išregistravimas iš VĮ „Regitra“, Vilniaus AVPK teikti duomenys apie transporto savininką daugiau nei vienerių metų senumo), ieškovė prieš reikšdama ieškinį atsakovei turėjo galutinai įsitikinti, kas yra transporto priemonės, už kurios saugojimą prašo priteisti skolą, savininkas. Taigi, vertinant tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, nebe pirmus metus užsiima transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo už atlygį paslaugomis, darytina išvada, kad ji iki galo neįsitikino, jog būtent atsakovas V. S. yra saugomo automobilio savininkas ir yra tinkama šalis byloje. Duomenų, kad ieškovė kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl informacijos apie transporto priemonės CITROEN BERLINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką nepateikta. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovė netinkamai suprato/įvertino VĮ „Regitra“ turimą išrašą apie transporto priemonės savininką nėra reikšminga.
24. Pažymėtina, kad nenustatyta atsakovės veiksmų neteisėtumo dar ikiteisminėje ieškinio stadijoje. Priešingai, atsakovė laikėsi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių ir po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pranešė VĮ „Regitra“ apie transporto priemonės pardavimą. Ieškovė teikė duomenis apie tai, kad siuntė pranešimus atsakovei kaip transporto priemonės savininkei (pagal pranešimų parengimo datas savininke atsakovė jau nebuvo). Atsakovė nurodė, kad jokių pranešimų iš ieškovės nėra gavusi. Duomenų apie pranešimų įteikimą byloje nėra. Nesant byloje duomenų apie šių pranešimų įteikimą nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė ikiteisminėje ginčo stadijoje elgėsi pasyviai ir neinformavo ieškovės laiku apie tai, kad atsakovė jau nebėra transporto priemonės CITROEN BERLINGO savininkė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad atsakovas V. S., įgijęs automobilį, šio fakto neišviešino VĮ „Regitra“, nes būtent šiam asmeniui teko pareiga pranešti apie transporto priemonės CITROEN BERLINGO įsigijimą.
25. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovės naudai iš ieškovės priteista 1270,50 Eur suma yra per didelė ir neadekvati nei faktinei situacijai, nei ginčo problematikai, nes bylos pobūdis iš atsakovės G. Ž. pusės nereikalavo ir nereikalauja jokių specifinių žinių, ekspertinių ar specialisto vertinimo, perdėto gilinimosi į situaciją, aplinkybes, procesinių dokumentų rengimo gausos, įrodymų išreikalavimo ir pan. Nesutikdamas su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovės bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai atsižvelgė į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Atsakovės atsiliepimo į ieškinį rengimo metu Rekomendacijose maksimalus dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą buvo 4750,75 Eur. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. beveik 4 kartus mažesnes išlaidas nei Rekomendacijose įtvirtintas maksimalus dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Darytina išvada, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, todėl jos pagrįstai nebuvo mažinamos.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės UAB „Tomadas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.