Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-03-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-74-606/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-29
Bylos Nr.
AN2-74-606/2023
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00042-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. V.
Institucija
Alpinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Laimonas Strauka
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-74-606/2023Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00042-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimas, kuriuo M. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalį nubaustas 600 Eur dydžio bauda, konfiskuojant graižtvinį šautuvą ir ginklo priedą bei atimant teisę medžioti 36 mėnesius, už tai, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. 19 val., (duomenys neskelbtini), medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini)“ medžiojo draudžiamu būdu, tai yra, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.3.9 papunkčio reikalavimus, medžiojo su naktinio matymo optika tykodamas bokštelyje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. atstovas advokatas L. Strauka prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimą ir neskirti M. V. administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės – teisės medžioti atėmimo 36 mėnesiams bei šaunamojo ginklo – graižtvinio šautuvo konfiskacijos. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

2.1. Apeliantas teigia, kad M. V. suklaidino žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, jog dėl pakeistų įstatymų ir teisės aktų, galima naudoti naktinio matymo optiką medžioklės metu. M. V. suklydo, manydamas, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos naktiniai taikikliai nebėra įtraukti į A kategoriją ir nebeprilyginami kariniams ginklams, pvz., granatsvaidžiams ar raketų paleidimo įtaisams, nėra taikomi medžioklės atveju. Jis manė, kad su naktinio matymo taikikliu medžioja teisėtai ir tik patikrinimo metu aplinkos apsaugos specialistai jam paaiškino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai nebuvo susiję su medžioklės taisyklių pakeitimais.

2.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, M. V. nebuvo sulaikytas medžioklės metu, jis pats savanoriškai apie įvykusį medžioklės faktą post factum pranešė ir informavo aplinkos apsaugos pareigūnus, nuoširdžiai tikėdamasis, kad į šias aplinkybes bus atsižvelgta skiriant administracinę nuobaudą. Jei ne paties M. V. atviras ir nuoširdus prisipažinimas, jokia administracinė nuobauda jam nebūtų buvusi paskirta, tačiau šiuo atveju jam yra taikoma pati griežčiausia administracinė atsakomybė.

2.3. Pažymima, kad M. V. beveik 20 metų yra medžiotojas, ir iš esmės per visą šį laiką jokių šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų nebuvo padaręs, tačiau nuo 2022 m. vasario 24 d. prasidėję kariniai veiksmai ir su tuo susiję teisės aktų pakeitimai įnešė sumaištį, dėl to M. V. suklydo ir dabar labai pergyvena dėl padarytų nusižengimų, tačiau jaučia nuoskaudą, kad yra baudžiamas per griežtai, nes jis pats savanoriškai padėjo išaiškinti ir nustatyti padarytą administracinį nusižengimą.

2.4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis buvo baustas už tinklų laikymą, nes jam nuobauda buvo skirta tik už sumedžiotas tris varnas, apie šį faktą M. V. pats pripažino aplinkos apsaugos inspektoriams.

2.5. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad abu administracinio nusižengimo nutarimai buvo surašyti tą pačią dieną – 2022 m. lapkričio 17 d., nutarimas kitoje administracinio nusižengimo byloje nėra įsiteisėjęs, todėl negalima daryti išvados, kad M. V. padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, už kurio padarymą jam negalėtų būti taikoma švelnesnė nei sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda.

2.6. Nurodoma, kad 1979 m. rugsėjo 19 d. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (toliau – Berno konvencija) riboja taikiklių, turinčių vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją (šaudant naktį), naudojimą medžiojant Berno konvencijos III priedėliuose įvardintas gyvūnų rūšis, pvz.: elninius žvėris, kiškius ar upinius bebrus. Nei Berno konvencija, nei kiti teisės aktai neriboja naktinių taikiklių naudojimo medžiojant Berno konvencijos II ir III priedėliuose nenurodytus gyvūnus, tokius kaip šernas, lapė ar mangutas. Naktinio matymo taikiklių ir analogiškų prietaisų naudojimas medžioklėje yra leidžiamas kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Lenkijoje. Naktinių ir termovizorinių taikiklių naudojimas kaimyninėse šalyse buvo įteisintas remiantis minėta Berno konvencija ir, kaip priemonė užtikrinanti Afrikinio kaulių maro valdymą laukinėje gamtoje, Latvijoje leidžiant medžioti šernus, lapes ir mangutus, Lenkijoje – šernus, nes šios gyvūnų rūšys nėra minimos Berno konvencijos priedėliuose. Lenkijoje minėtas leidimas yra nustatytas aplinkos ministro patvirtintose taisyklėse, Latvijoje – Medžioklės įstatyme. Lietuvoje draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai, priemonės ir būdai reglamentuojami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, kuriose, politinės valios atveju, būtų galima įtvirtinti saugiklius, užtikrinančius, kad tokie prietaisai, kaip naktiniai, lazeriniai, termovizoriniai taikikliai, medžioklės metu būtų naudojami aiškiai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka. Europos Komisija yra išleidusi darbinį dokumentą SANTE/7113/2015, kuriame apibendrinamas ES strateginis afrikinio kiaulių maro (AKM) valdymo metodas. Dokumente pažymima, kad šernų populiacija vaidina svarbų vaidmenį pernešant ir išlaikant AKM, todėl medžioklė turi būti pritaikyta prie epidemiologinės AKM raidos bei poveikio šernų populiacijai, kuriai mažinti gali būti naudojama „papildoma techninė įranga medžioklėje” – tai yra ginklų garso slopintuvai, naktiniai, termovizoriniai taikikliai bei jų priedėliai. M. V. buvo suklaidintas nurodytų teisės aktų, ir jis suprato, kad suklydo, nes neturi teisinio išsilavinimo, o pastarųjų metų intensyvi teisėkūra lėmė tai, kad jam buvo sunku, neturint teisinio išsilavinimo, įsigilinti į visas naujų teisės aktų nuostatas. M. V. nuoširdžiai gailisi, labai pergyvena dėl padaryto nusižengimo, kurį padarė pirmą kartą, todėl prašo jo pasigailėti neskirti jam abiejų administracinio poveikio priemonių, kadangi jo padarytas nusižengimas nesukėlė jokių materialinių pasekmių ir žalos gamtai, padarytas nusižengimas yra formalaus pobūdžio. Mano, kad 600 Eur piniginė bauda yra proporcinga nuobauda jo padaryto nusižengimo sunkumui.

2.7. Apeliaciniame skunde aptariamos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija atitinka ir Konstitucinio Teismo aiškinimą. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

2.8. Apelianto nuomone, teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Nurodo, kad pažeidimas M. V. yra atsitiktinis, padarytas pirmą kartą, jis nėra linkęs pažeidinėti medžioklės taisykles, yra kritiškai vertinantis savo elgesį, todėl administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant abiejų administracinio poveikio priemonių.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą laikinai vykdantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo funkcijas G. K. prašo palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. atstovas advokatas L. Strauka prašo neskirti M. V. administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės – teisės medžioti atėmimo 36 mėnesiams bei šaunamojo ginklo – graižtvinio šautuvo konfiskacijos.

7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

8. ANK 290 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Pagal ANK 290 straipsnio 17 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Pagal ANK 290 straipsnio 18 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurie buvo panaudoti gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.

9. Nagrinėjamu atveju M. V. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, nubaustas 600 Eur dydžio bauda bei jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimas – trejiems metams ir nusižengimo padarymo įrankio – konfiskavimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

11. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).

14. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir už ANK 290 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą neskirti administracinio poveikio priemonių, nenustatyta.

15. Pažymėtina, kad vien tai, jog nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų bei neskirti administracinio poveikio priemonių, kurias skirti už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, privaloma (ANK 290 straipsnio 17, 18 dalys).

16. Akcentuotina, kad apeliaciniame skunde aptariamos Berno konvencijos nuostatos, taip pat aptariami Lenkijos ir Latvijos valstybių teritorijoje šernų medžioklę reglamentuojantys teisės aktai bei nurodomos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, reglamentuojančios profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių bei šaulių teisę laikyti ir panaudoti šaunamuosius ginklus, visiškai nereikšmingi nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad M. V. kaip medžiotojas, medžiodamas Lietuvoje, privalo žinoti ir laikytis medžioklės Lietuvos teritorijose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad M. V. suklaidino žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, jog dėl pakeistų įstatymų ir teisės aktų galima naudoti naktinio matymo optiką medžioklės metu, todėl jis manė, kad su naktinio matymo taikikliu medžioja teisėtai, vertintina tik kaip gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinio poveikio priemonių skyrimo. Nagrinėjamu atveju M. V. nubaustas už konkretų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.3.9 papunkčio reikalavimų pažeidimą, t. y. medžiojo su naktinio matymo optika, kai toks medžiojimo būdas yra draudžiamas.

17. Pažymėtina, kad šiuo atveju M. V. padarė šiurkštų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2023 m. kovo 23 d., M. V. taip pat nubaustas ne tik pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, bet ir pagal šio straipsnio 8 dalį už tai, kad jis ir 2022 m. birželio 29 d. neteisėtai, neturėdamas medžioklės lapo, draudžiamu būdu – graižtviniu šautuvu su lazeriniu taikikliu ant šautuvo, medžiojo varnas „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, neteisėtos medžioklės metu nušovė tris varnas, tuo padarydamas 59,49 Eur žalą gyvūnijos ištekliams, ir taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1, 58.3.9 papunkčių reikalavimus. Taip pat M. V. baustas administracine tvarka ir už kitus padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu. Ir tai parodo, kad jo padarytas nusižengimas, už kurį jis nubaustas šioje byloje, nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir vienkartinis suklydimas, bet priešingai, aptarti duomenys charakterizuoja M. V. kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu.

18. Akcentuotina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad šiuo atveju pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, būtina užkirsti kelią naujų analogiškų nusižengimų padarymui.

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. V. padarytas nusižengimas nesukėlė jokių materialinių pasekmių ir žalos gamtai, padarytas nusižengimas yra formalaus pobūdžio. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju paties ANK 290 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotė, numatanti atsakomybę už, šiuo atveju, medžiojimą draudžiamu būdu, ir būtent už tai numatyta sąlyginai griežta sankcija pagrindžia įstatymų leidėjo siekį nurodytą elgesį laikyti pavojingu, nors ir nesukeliamos jokios materialinės pasekmės bei nepadaroma žala gamtai.

20. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, į M. V. charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinės nuobaudos tikslus, M. V. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimas – minimaliam – trejų metų – terminui (ANK 290 straipsnio 17 dalis) bei nusižengimo padarymo įrankio ir jo priedo – konfiskavimas – pagrįstai ir teisėtai. Nutarimu paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas – ir administracinio poveikio priemonė – nusižengimo padarymo įrankio ir jo priedo – konfiskavimas – nėra akivaizdžiai per griežtos ir neproporcingos bei neprieštarauja teisingumo principui, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai sudaromos galimybės asmenims, kurie padarė tokį nusižengimą, ir esant įprastoms gyvenimiškoms aplinkybėms, ir toliau lengvabūdiškai vertinti savo elgesį, ateityje tikintis išvengti administracinės atsakomybės ar jos sušvelninimo. Šiuo atveju neskyrus administracinio poveikio priemonių arba netgi sumažinus administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo – terminą, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

21. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą ir M. V. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė