Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-70-322/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-04
Bylos Nr.: 2-70-322/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00339-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Borkovskienė
Ieškovas: S. M., L. Č., R. A., J. K., K. G.
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, S. Č.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-70-322/2023Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00339-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.11.6; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 4 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant T. Z.,dalyvaujant ieškovei S. M.,ieškovių atstovei advokatei V. M.,atsakovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės atstovui A. K.,trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. Č., R. A., J. K., S. M. ir K. G. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei dėl ūkinio pastato pripažinimo gyvenamojo namo priklausiniu ir nuosavybės teisių pripažinimo į ūkinio pastato dalis butų ir komercinių patalpų savininkams, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir S. Č.. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos:

1. Pripažinti, kad ūkinis pastatas, Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausiniu.

Šalies argumentai

2. Pripažinti kad ieškovės įgijo nuosavybės teisėmis:

1.1. Ieškovė L. Č. 2008 m. balandžio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su sutuoktiniu S. Č. kartu su butu parduotuve (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/50 dalį, 27m²;

1.2. Ieškovė L. Č. 2016 m. gruodžio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe kartu su butu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/20 dalį, 29m²;

1.3. Ieškovė R. A. 2003 m. gegužės 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe kartu su butu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/50 dalį, 27m²;

1.4. Ieškovė R. A. 2015 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe kartu su butu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/20 dalį, 29m²;

1.5. Ieškovė J. K. 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Butų įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. gruodžio 29 d., Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe kartu su butu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/50 dalį, 27m²;

1.6. Ieškovė K. G. 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. gruodžio 29 d., Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe kartu su butu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/50 dalis, t. y. 27m²;

1.7. Ieškovė S. M. 2018 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe kartu su butu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/50 dalis, t. y. 27m².

Ieškovės ieškinyje nurodė, kad ieškovės yra butų, esančių gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) savininkės. Name yra 6 butai ir 1 komercinės patalpos.

Ieškovė L. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu S. Č. 2008 m. balandžio 28 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko 16/100 pastato dalių gyvenamojo namo (arba butą, esantį (duomenys neskelbtini)) su parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi L. Č. asmeninėn nuosavybėn įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įsigijusi butus, L. Č. įgijo teisę naudotis ir butams priklausiusiais sandėliukais, kuriais naudojosi ankstesni komercinių patalpų ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai. Ieškovė K. G. 1992 m. gruodžio 29 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta su (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybiniu ūkiu, nusipirko iš pardavėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas pardavė, o pirkėja nupirko 55 kv. m. gyvenamąjį namą, namo dalį, butą (nėra pabraukta, kurį variantą) ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 2-ame punkte nurodyta, kad aukščiau nurodyti pastatai parduoti už 8125 rub., iš kurių pirkėja 981 įmokėjo į (duomenys neskelbtini) banko skyrių grynais pinigais. Butas ir ūkinis pastatas buvo parduotas pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą, priimtą 1991 m. gegužės 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais, kuris nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Ieškovė J. K., 1992 m. gruodžio 29 d. sudaryta Buto pirkimo-pardavimo sutartimi su (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybiniu ūkiu, nusipirko iš pardavėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas pardavė, o pirkėja nupirko 54,45 kv. m. gyvenamąjį namą, namo dalį, butą (nėra pabraukta, kurį variantą) ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 2-ame punkte nurodyta, kad aukščiau nurodyti pastatai parduoti už 8044 rub., iš kurių pirkėja 981 įmokėjo į (duomenys neskelbtini) banko skyrių grynais pinigais. Kaip ir ieškovei K. G., butas ir ūkinis pastatas buvo parduotas pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą, kuris nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Ieškovės J. K. ir K. G. apie (duomenys neskelbtini) metų gyvena name (duomenys neskelbtini), bei visą laiką naudojasi ir sandėliuku, kuris yra ūkiniame pastate. Joms atsikrausčius į butus, sandėliukai buvo perduoti naudotis, kaip butų priklausiniai. Ieškovė R. A. 2003 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo asmenine nuosavybe butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo asmeninėn nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Perduodant butus ankstesniems jų savininkams, kartu buvo perduoti dokumentai ir raktai nuo sandėliukų ūkiniame pastate, kur laikomas kietasis kuras, reikalingas butų šildymui. Ieškovė R. A. pradėjo naudotis sandėliukais nuo butų įsigijimo dienos, apie tai, kad sandėliukai galėtų nepriklausyti butams, nebuvo jokios informacijos iš pardavėjo. Prieš tai sandėliukais naudojosi buvę savininkai, kurie butus buvo įsigiję ir ūkinius pastatus analogiškomis sutartimis, sudarytomis (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybinio ūkio su ieškovėmis J. K. ir K. G.. Ieškovė S. M. asmenine nuosavybe paveldėjo turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal liudijimą apie palikimo priėmimo faktą S. M. yra priėmusi palikimą 2017 m. rugsėjo 29 d. paduodama pareiškimą (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajam notaro biurui apie palikimo priėmimą. Kaip ir kitos ieškovės, S. M. naudojasi kaip buto priklausiniu sandėliuku ūkiniame pastate, bei pastatu-garažu, kuris buto, namo, techninės apskaitos byloje pažymėtas - 3I1/p. Ieškovės gyvena name (duomenys neskelbtini) ir naudojasi butų priklausiniais. Išlikusios butų pirkimo - pardavimo pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 8 d. Butų privatizavimo įstatymą sutartys, kuriose yra nurodyta, kad parduodami ir ūkiniai pastatai, todėl darytina išvada, kad visi nuomininkai, įsigiję valstybinį turtą, kartu įsigijo ir ūkinius pastatus, t. y. sandėliukus. Tai, kad pardavėjas nepateikė šių sandėliukų planų ir jie nebuvo inventorizuoti pardavėjo - valstybinio ūkio, negali būti kliūtimi ieškovėms pripažinti nuosavybės teisę į sandėliukus, kaip įsigytus nuosavybės teisėmis kartu su butais, kaip šių butų priklausinius.

1955 m. prie gyvenamojo namo buvo pastatytas ūkinis pastatas, skirtas namo gyventojų poreikiams tenkinti - kietojo kuro saugojimui, buitinių įrankių ir kitų daiktų sandėliavimui. Ūkinio pastato paskirtis - pagalbinio ūkio. 1992 m. pagal aukščiau nurodytas pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su buvusiais namo butų nuomininkais, pardavus butus gyventojams nuosavybėn, jų faktiškai naudojami sandėliukai, esantys ūkiniame pastate prie namo, nebuvo įrašyti į pirkimo-pardavimo sutartis kaip parduodami gyventojams. Butų privatizavimo laikotarpiu gyvenamasis namas priklausė (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybiniam ūkiui, tačiau šalia namo esantis ūkinis pastatas, kuriame esančiais sandėliukais naudojosi namo gyventojai, nebuvo inventorizuotas ir įregistruotas kaip valdomas (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybinio ūkio.

Butų savininkai pirkimo pardavimo sutartimis iš (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybinio ūkio pagal Butų privatizavimo įstatymą 1992 m. įsigijo butus, įsitikinę, kad kartu įsigijo ir sklype esančio pagalbinio pastato dalis, t. y. sandėliukus, kuriais jie naudojosi. Ūkinis pastatas buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinio ūkio ir perduotas naudotis namo gyventojams, pastatytas kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagalbinės patalpos, t. y. namo priklausinys. Gyventojams sandėliukai buvo būtini laikyti kurui, nes namas buvo apšildomas tik kietu kuru ir kitoks šildymas name nebuvo įrengtas. Šiuo metu butai apšildomi taip pat kietu kuru ir sandėliukų paskirtis nepasikeitė. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartyse buvo įrašyta, jog parduodamas tam tikro ploto butas ir ūkiniai pastatai, (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybinis ūkis turėjo įrašyti į pirkimo-pardavimo sutartį ir ūkinio pastato, gyventojams priklausiusių sandėliukų plotus. Tai į sutartis nebuvo įrašyta, tikėtina, dėl to, kad sandėliukai nebuvo inventorizuoti, kiekvienam butui priklausančio sandėliuko plotas nebuvo išmatuotas, todėl buvo apsiribota įrašymu pirkimo-pardavimo sutartyje, kad parduodami pastatai, t. y. parduodamas tam tikro ploto butas ir ūkiniai pastatai. Dėl tokio įrašo, bei dėl to, kad naudojimasis sandėliukais tęsėsi po pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, gyventojai buvo įsitikinę, kad kartu su butais jie įsigijo ir sandėliukus. Įsigiję asmeninėn nuosavybėn butus, namo gyventojai ir toliau naudojosi kaip ir iki sutarčių sudarymo, ūkiniame pastate esančiais sandėliukais. Sandėliukai yra priskirti konkrečiai kiekvienam butui, todėl jie funkcionuoja kaip butų priklausiniai. Ūkinis pastatas, pastatytas kaip namo pagalbinės patalpos, buvo perduotas kaip priklausinys naudotis namo gyventojams, todėl jis turėjo būti kartu su butais privatizuotas, kaip susijęs funkciniu ryšiu su butais pastatas (1 t., b. l. 1-11).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovės ir jų atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovė L. Č. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) name turi parduotuvę ir butą, 2008 ir 2015 metais perkant parduotuvę ir butą, buvę savininkai parodė ūkinį pastatą, kuriame yra pagalbinės patalpos, jie ten laikė malkas, dar anksčiau gyvenę Š. gyvulius laike. Dėl kokios priežasties pagalbinės patalpos buvo neįrašytos į sutartį nežino, visi žmonės buvo įsitikinę kad jiems ūkinis pastatas priklauso. A. K., kuri tvarkė pirkimo sutartis, per privatizavimą žmonėms žodžiu buvo pasakiusi, kad jiems priklauso ir žmonės tikėjo jos pasakymu. 2019 m. kai pradėjo tvarkyti žemės nuomos sutartį, įsigilino ir pamatė, kad žemės sklypas, ant kurio stovi namas ir ūkinis pastatas nebe vientisas sklypas, ūkinis pastatas su pagalbinėmis patalpomis atsirado kitame sklype.Abi sutartys tiek komercinių patalpų, tiek buto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlygintinės, pinigus mokėjo pardavėjui, ar į tą sumą įėjo pinigai už sandėliukus nežino, buvo įsitikinusi, kad už sandėliukus sumokėjo, nes tas patalpas kaip pagalbines savininkas nurodė. Iš šiuo metu sandėliukais naudojasi, laiko kurą.

Ieškovė R. A. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) name gyvena nuo pat gimimo, pradžioje gyveno (duomenys neskelbtini), kiek pamena, šalia gyvenamojo namo buvo ūkinis pastatas su sandėliukais, visą laiką manė, kad ūkinis pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys, kad pirkimo-pardavimo sutartyse ūkinis nenurodytas - nesuprato. Visi ankstesni savininkai( J. R., J. P.), iš kurių ji pirko butus, ūkiniais naudojosi, laikė malkas, gyvulius, pirkdama butus manė, kad įsigyja ir ūkinius. Butas be sandėliuko negalėtų funkcionuoti, nes butas šildomas kietuoju kuru, kuris laikomas sandėliuke.

Ieškovė J. K. paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu naudojasi (duomenys neskelbtini) metų, ilgą laiką laikė gyvulius, dabar - malkas, nes malkomis apšildomas butas. Dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, todėl gavo butą, kartu gavo ir ūkinį pastatą. Butą suteikė ūkis, nes priėmė į ūkį dirbti. Butui priklausė ūkinis pastatas, kuris stovėjo netoli namo. Kiek gyvena šeimų name tiek yra atskirų patalpų ūkiniame pastate. Kiekvieną butą apsišildo patys buto savininkai. Buto ir ūkinio pastato privatizavimas metu dokumentus tvarkė A. K., kuri leido privatizuoti ūkinius, bet dabar paaiškėjo, kad pagal sutartį nupirko tik butą, o „ūkinių niekas nesutvarkė“, bet gyventojai to nesuprato. Pinigus mokėjo už butą, už ūkinį pastatą nemokėjo.

Ieškovė S. M. paaiškino, kad mirus tėvui S. M. paveldėjo butą esantį (duomenys neskelbtini). Visada galvojo, kad butas ir ūkinis pastatas - tai viena kaip bendra nuosavybė, nes prieš tai seneliai, paskui tėvas naudojosi ūkiniu pastatu laikė gyvulius, laikė malkas, naudojosi kaip sandėliuku, kaip ūkiniu pastatu. Tik po pavedėjimo, praėjus dviem metams, sužinojo iš kaimynių, kad ta dalis ūkinio pastato yra ant atskiro žemės ploto ir nepriklauso jiems. Butas funkcionuoti be sandėliuko, kuriuo šiuo metu naudojasi galėtų, nesugriūtų, tik būtų nepatogu, nes nebūtų kur laikyti malkų.

Ieškovė K. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. jos vyras pradėjo dirbti tarybiniame ūkyje ir gavo butą, o 1992 m. įsigijome nuosavybę buto su visais pastatais: ūkiniu pastatu ir rūsiu kur yra po namu. Sandėliukai įeina į bendrą plotą, nes jie yra prie buto. Anksčiau ūkiniame pastate laikydavo gyvulius, dabar naudoja malkoms susidėti. Butas yra adresu (duomenys neskelbtini). Ūkinį pastatą gavo „ iš ūkio“. Profsąjungos pirmininkė buvo A. K., ji tvarkė buto pirkimo dokumentus, iš ūkio nusipirko butą ir ūkinį pastatą. Mano, kad nupirko ir butą ir ūkinį pastatą, ar mokėjo pinigus už ūkinį negali pasakyti, nežino. Ūkinis pastatas yra šalia namo, ūkiniame pastate yra 7 sandėliukai. Naudojasi sandėliuku nuo 1974 metų. Žino, kad žemė po ūkiniu pastatu yra valstybės, nuomos mokesčių nemoka.

Atsiliepimas

Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, kad savivaldybė nevaldė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis nuosavybės teise savivaldybei nepriklausė, bešeimininkiu turtu taip pat nebuvo pripažintas. Butus pardavė (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybinis ūkis (1 t., b. l. 131-132).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas laikėsi tos pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė nėra byloje tinkamas atsakovas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo S. Č. atsiliepimu ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti (1 t., b. l. 133-134).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovių ieškinys negali būti tenkinamas, nes jos nepateikė įrodymų, kad buvo sumokėjusios kainą už ūkinį pastatą, ir kad asmenys, iš kurių jos įsigijusios butus, valdė nuosavybės teise neregistruotą ginčo ūkinį pastatą. Iš į bylą pateiktų butų pirkimo-pardavimo sutarčių teksto negalima daryti išvados, kad buvo parduoti butai su priklausiniais: butų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad pirkėjai įsigyja butą, bet ne butą su sandėliu ar ūkio paskirties pastatu. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės K. G. ir J. K. 1992 m. gruodžio 29 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimis nupirko butus iš (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybinio ūkio, tačiau šiose sutartyse (sutarčių 1 punktas) vietoje, kur galėtų būti pildoma informacija apie ūkinius pastatus, jokių įrašų nėra. Ieškovės nepateikė duomenų iš archyvo, kurie įrodytų, kad ūkinis pastatas tuo metu, kai buvo parduodami butai, priklausė pardavėjui, t. y. (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybiniam ūkiui, kad pastatas jau nebuvo perleistas kitiems asmenims (ne ieškovėms). Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad buvo išreikšta valia parduoti tik butą, neparduodant jokio kito pastato (jo dalies). Aplinkybė, kad butų pirkimo-pardavimo sutartyse į parduodamų butų plotą neįtrauktas ūkinio pastato plotas ar kiti duomenys apie ūkio paskirties pastatą, patvirtina, jog šių sutarčių objektas buvo atitinkami butai su bendro naudojimo patalpomis, į kurias ūkinis pastatas neįeina, nes nuosavybė į ūkinio pastato dalis galėjo būti įgyta tik sandorio pagrindu perkant, t. y. sumokant už juos atitinkamą kainą, o tokių duomenų byloje nėra (1 t., b. l. 136-140).

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis apie ieškinyje nurodytą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisių į jį įgyvendinimą duomenų neturi, taip pat jo nevaldo. Iš ieškovų pateiktų į bylą duomenų apie ūkinį pastatą, į kurio dalis ieškovai ketina įgyti nuosavybės teises, yra akivaizdu, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas ir jo dalys jiems teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti, kaip pagalbinės paskirties patalpos, jų kitų patalpų poreikių patenkinimui. Šio ūkinio pastato Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nėra pateiktas, todėl nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ieškinyje nurodytas ūkinis pastatas buvo galutinai suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi pagal šiuo metu civilinėje byloje Nr.2-4647-322/2022 esančius duomenis ieškovų reikalavimai neturėtų būti patenkinti, nes iš esmės visapusiškai nėra pagrįsti (1 t., b. l. 197-198).

VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko ir jokių papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad 1991-1922 m. Paukštininkystės valstybiniame ūkyje dirbo profsąjungos pirmininke, buvo sudaryta komisija, kuri padėjo privatizuoti butus, kuriuose gyveno paukštininkystės valstybinio ūkio darbuotojai. Dėl ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) gatvėje privatizavimo tiksliai aplinkybių negali nurodyti, bet viena iš priežasčių, kad negalima privatizuoti buvo ta, kad pastatas gali priklausyti paveldui. Vyko svarstymai, bet butai su priklausiniais buvo privatizuoti 1992 metais, tačiau ji negali nurodyti, kuri konkrečiai ūkinio pastato dalis kam atiteko. Butai buvo privatizuoti su priklausiniais, nes tuo metu žmonės laikė gyvulius ir turėjo gardelius. Mano, kad į buto pirkimo sutartis neįrašyta, kad žmonės privatizavo ir ūkinius pastatus dėl to, kad pagal galiojančius teisės aktus pakako, kad buvo įrašyta „perka butą su priklausiniais“. Mano, kad sutartyje nurodyto perkamo objekto kaina tai yra kaina buto ir priklausinių, nes vien butas tiek kainuoti negalėjo, bet tiksliai nežino, nes tik pildė dokumentus, o į paskaičiavimus nesigilino. Ar ūkinis pastatas priklausė Paukštininkystės valstybiniam ūkiui nežino, bet mano, kad pastatą pastatė paukštininkystės valstybinis ūkis, juo labiau, kad pastatas buvo sudegęs, bet jos darbo laikotarpiu jis buvo atstatytas. Ar ūkio pastatas buvo ūkio balanse nežino.

Liudytojas K. R. K. paaiškino, kad dirbo buvusiame tarybiniame ūkyje, žino, kad daugiabutis, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo ūkines patalpas, susidėti malkoms, laikyti gyvulius, šieną. Ūkinis pastatas sudegė, bet tarybinis ūkis savo lėšomis atstatė ir padalino gyventojams, kurie ten gyveno. Kaip ūkio pastatas buvo įformintas ūkio balanse nežino, jokios apskaitos gal net nebuvo, bet visiems buvo aišku, kad kiekvienas butas turi savo ūkinį pastatėlį. Tarybiniais laikais, gal prieš 25-30 metų ir daugiau jokių registracijų niekas nedarė. Pastatas sudegė, galimai, 1971 metais, bet atstatytas buvo tuoj pat, buvo duoti darbininkai, atvežtos statybinės medžiagos, nes žmonės neturėjo kur gyvulių laikyti, kur malkų susidėti.

Liudytoja R. V. paaiškino, kad gyvena netoli (duomenys neskelbtini) namo. Šiuo metu ūkiniame pastate yra sandėliukai, to namo gyventojai laiko malkas, o anksčiau gyvulius laikydavo. Ūkinis pastatas yra padalintas, kiekvienas gyventojas turi raktus nuo savo sandėliuko. Iš mamos ir močiutės pasakojimų žino, kad gyventojai tuos sandėliukus laikė savais, kaip namo priklausiniais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės yra butų, esančių gyvenamajame name ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvęs namo adresas (duomenys neskelbtini)), savininkės. L. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu S. Č. priklauso 2 butai ( Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ( 1 t., b.l. 32, 44), R. A. nuosavybės teise priklauso 2 butai ( Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini))( 1., b.l.55,68), J. K. nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b.l.77), S. M. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b.l. 95) ir K. G. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b.l.103).

Ieškovės ieškinyje nurodė, kad prie gyvenamojo namo, kurio atskirų butų savininkėmis jos yra šiuo metu, dar 1955 metais buvo pastatytas ūkinis pastatas, skirtas namo gyventojų poreikiams tenkinti, kiekvienas butas ūkiniame pastate turėjo atskirą patalpą (sandėliuką), kur laikė kietąjį kurą, buitinius įrankius ir kt. Ieškovių manymu, įsigydamos butus ieškovės įgijo ir teisę naudotis butams priklausančiais sandėliukais, esančiais ūkiniame pastate, kadangi ir ankstesni butų savininkai sandėliukais naudojosi bei perdavė juos naudotis kaip butų priklausinius, sandėliukai funkciniu ryšiu buvo ir yra susiję su butais, nes butai apšildomi tik kietu kuru, todėl ūkinis pastatas pripažintinas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu.

Pagal 2020-11-17 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ūkinis pastatas (paskirtis – pagalbinio ūkio) - 5I1p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini), pastato statybos metai -1955( 1 t., b.l.15-22).

Iš VĮ Registrų centras 2021-01-25 sprendimo ( b.l. 23 -24 ) matosi, kad ieškovės L. Č. prašymas įregistruoti nuosavybės teises į pagalbinį pastatą - ūkinį pastatą( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre buvo atmestas, kadangi ieškovė nepateikė Nekilnojamojo turto registro registratoriui dokumentų, patvirtinančių L. Č. nuosavybės teisės atsiradimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.19 straipsnio 1 dalis numato, kad priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y.: kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2005; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad ieškovės bylos nagrinėjimo metu neįrodė nei tai, kad ginčo patalpomis, esančiomis ūkiniame pastate naudojosi teisėtai, nei tai, kad jos įsigydamos butus daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) ( anksčiau (duomenys neskelbtini)) kartu įgijo nuosavybės teisę į ūkiniame pastate esančias patalpas.Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

Visų pirma, ieškovės bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokiu teisėtu pagrindu naudojosi ūkiniame pastate esančiomis patalpomis( sandėliukais). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės K. G. ir J. K. butus ir ūkinio pastato dalis( sandėliukus) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsigijo 1992 metais, pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą, priimtą 1991 m. gegužės 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Tokiu būdu teigiama, kad sudarydamos su pardavėju, (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybiniu ūkiu, pirkimo pardavimo sutartis K. G. 1992 m. gruodžio 29 d. asmenine nuosavybe, kartu su butu (duomenys neskelbtini), įsigijo ir ūkinio pastato dalį( 27 kv.m.), o J. K. 1992 m. gruodžio 29 d. asmenine nuosavybe kartu su butu (duomenys neskelbtini), įgijo ūkinio pastato dalį 27 kv.m. Dėl kitų ieškovių - L. Č., R. A. ir S. M., kurios butus (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn įsigijo vėlesniu, o ne butų privatizavimo laikotarpiu, ieškinyje yra nurodoma, kad ankstesni butų savininkai, perduodami nupirktus butus ir dokumentus, perdavė ir raktus nuo ūkiniame pastate esančių sandėliukų, kuriuose buvo laikomas kietasis kuras, skirtas butų šildymui. Taip ieškovė L. Č. 2008 m. balandžio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su S. Č. kartu su butu - parduotuve (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybėn ūkinio pastato dalį - 27 kv.m. ir 2016 m. gruodžio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu asmenine nuosavybe kartu su butu (duomenys neskelbtini) įgijo ūkinio pastato dalį - 29 kv.m.; ieškovė R. A. 2003 m. gegužės 27 d. pirkimo- pardavimo sutartimi asmenine nuosavybe kartu su butu (duomenys neskelbtini) įgijo ūkinio pastato dalį 27 kv.m. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo pardavimo sutartimi asmenine nuosavybe kartu su butu (duomenys neskelbtini), įgijo ūkinio pastato dalį -29 kv.m. bei ieškovė S. M. 2018 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu asmenine nuosavybe kartu su butu (duomenys neskelbtini), įgijo ūkinio pastato dalį - 27 kv.m. Tačiau sutikti su tokia ieškinyje išdėstyta pozicija, kad ieškovės, įsigydamos nuosavybę - butus (duomenys neskelbtini), kartu įgijo nuosavybės teisę į atskiras ūkinio pastato dalis( sandėliukus) nėra pagrindo.

Kaip matosi iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo pateiktų dokumentų - gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) ( dabar (duomenys neskelbtini)) nuosavybės fondo duomenų ( 2 t., b.l 77) 1992 m. rugpjūčio 13 d. buvo įregistruota nuosavybės teisė J. R. į butą (duomenys neskelbtini) ir J. P. į butą (duomenys neskelbtini), o 1992 m. gruodžio 29 d. įregistruota nuosavybės teisė D. M. į butą (duomenys neskelbtini), M. R. į butą (duomenys neskelbtini), J. K. į butą (duomenys neskelbtini) ir K. G. į butą (duomenys neskelbtini), butų įregistravimo nuosavybės teise pagrindas - (duomenys neskelbtini) valstybinės notarų kontoros patvirtintos butų pirkimo – pardavimo sutartys.

Pirkimo - pardavimo sutarčių analizė leidžia teismui daryti priešingą išvadą nei nurodo ieškinyje ieškovės, o būtent: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojai pirkimo - pardavimo sutarčių, sudarytų su Paukštininkystės valstybiniu ūkiu, pagrindu nupirko ir nuosavybės teisę įgijo tik į butus, bet ne į ūkinio pastato dalis.

Pagal išlikusius archyvinius dokumentus matosi, kad butų, esančių (duomenys neskelbtini) ( dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) privatizavimą gyventojams pagal Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymą vykdė (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybinis ūkis ( 2 tomas, b.l. 19, 20). Teismo nuomone, analizuojant atskirų butų privatizavimo dokumentus svarbiausi yra Buto įkainojimo aktai ir Pirkimo – pardavimo sutartys.

Iš sutarties (2 tomas, b.l. 115 -116) matosi, kad 1992 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybinis ūkis pardavė, o J. K. nupirko 54/45 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), butas parduotas už 8044 rublius ( kaip sutarties tekste), iš kurių 981 rublius pirkėjas įmokėjo į (duomenys neskelbtini) banko skyrių grynais pinigais ir 7063 - valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis, sutartis sudaryta ir patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarinėje kontoroje. Iš 1992 m. gruodžio 4 d. Buto įkainojimo akto ( 2 tomas, b.l.117 -118) matosi, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) ( 54, 45 kv. m. bendro ploto) kaina apskaičiuota 8044 rubliai. Svarbu pažymėti, kad įkainojimo akto 2.4 punkte nurodyta, kad buto priklausinių - pagalbinių ūkinių pastatų ir kitų statinių kaina , pagal Privatizavimo įstatymo taisyklių 7 p. įkainojama atskirai, šiuo konkrečiu atveju 2.4 grafoje jokia piniginė suma nenurodyta( yra brūkšnys), tai reiškia, kad sutarties šaliai J. K. buvo pareiga sumokėti tik buto kainą, priklausinių ar pagalbinių ūkinių pastatų vertė į mokamą kainą neįskaityta. Duomenų, patvirtinančių, kad J. K. už ūkiniame pastate esantį sandėliuką, buto privatizavimo metu ar vėliau būtų atskirai sumokėjusi, byloje nėra pateikta, kaip nepateikta ir jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad J. K. iš Paukštininkystės valstybinio ūkio pirko ( privatizavo) kokį nors kitą nekilnojamąjį turtą, išskyrus butą.

Taip pat iš sutarties (2 tomas, b.l. 123 -124) matosi, kad 1992 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybinis ūkis pardavė, o K. G. nupirko 55 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), butas parduotas už 8125 rublius ( kaip sutarties tekste), iš kurių 991 rublius pirkėjas įmokėjo 1992 m. gruodžio 10 d. į (duomenys neskelbtini) banko skyrių grynais pinigais ir 7134 - valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis, sutartis sudaryta ir patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarinėje kontoroje. Sutartyje( 2 punkte) nurodyta, kad grynus pinigus pirkėja sumokėjo 1992-12-10, tai yra iki pasirašant buto pirkimo pardavimo sutartį. Iš 1992 m. gruodžio 4 d. Buto įkainojimo akto ( 2 tomas, b.l.125-127) matosi, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) ( 55, 00 kv. m. bendro ploto) kaina apskaičiuota 8125,22 rubliai ( 6 akto punktas). Įkainojimo akto 2.4 punkte nurodyta, kad buto priklausinių - pagalbinių ūkinių pastatų ir kitų statinių kaina , pagal Privatizavimo įstatymo taisyklių 7 p. įkainojama atskirai, kas reiškia, kad sutarties šaliai K. G. buvo pareiga sumokėti tik buto kainą. Kitų dokumentų, patvirtinančių, kad K. G. atskirai už ginčo ūkiniame pastate esantį sandėliuką, kuriuo naudojasi, sumokėjo nustatytą kainą, teismui nepateikta, kaip nepateikta ir jokių kitų įrodymų patvirtinančių, kad K. G. iš Paukštininkystės valstybinio ūkio pirko ( privatizavo) kokį nors kitą nekilnojamąjį turtą, išskyrus butą.

Tokiu būdu ieškovių J. K. ir K. G. teiginiai, kad 1992 m. gruodžio 29 d. kartu su butais nusipirko ir ūkinio pastato dalį yra nepagrįsti, juo labiau, kad ir pirkimo pardavimo sutartyse jokių duomenų apie parduodamus ūkinius pastatus ( priešingai nei nurodoma ieškinyje), jų dydį, plotą nėra. Sutarties 1 punkte ties grafa „ūkiniai pastatai“ jokio įrašo nėra ir nekyla abejonių, kad galimai ūkiniai pastatai neįrašyti dėl rašymo apsirikimo, nes ieškovės sumokėjo tik perkamų butų kainą, tik butų kaina, taikant nustatytas kompensacijas bei lengvatas, buvo skaičiuojama įkainojimo aktuose. Pastebėtina, kad J. K. 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymu ( 1 t., b.l.80) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę norėdama papildyti 1992 m. gruodžio 29d. sudarytą buto privatizavimo sutartį, įtraukiant sandėliuką kaip buto priklausinį, tačiau ieškovei buvo atsakyta( 1 t., b.l.25), kad pagal jos pateiktus dokumentus nustatyti ar sandėliukas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai kaip buto priklausinys negalima, nes pasirašant buto pirkimo pardavimo sutartį notarų biure buvo būtina notarui pateikti privatizuojamų ( parduodamų) gyvenamųjų patalpų ir ( ar) priklausinių įkainojimo aktą, kas patvirtina, kad pati ieškovė suprato, kad buto privatizavimo sutartimi ūkiniame pastate esančio sandėliuko nenupirko.

Pasisakant dėl kitų ieškovių, L. Č., R. A. ir S. M., kurios butus (duomenys neskelbtini) įsigijo ne iš Paukštininkystės valstybinio ūkio privatizavimo metu, o pirko vėliau iš kitų asmenų ( taip pat paveldėjo) ir ieškinį grindė tuo, kad pradėjo naudotis sandėliukais nuo butų įsigijimo dienos ir jokios informacijos iš pardavėjų apie tai, kad sandėliukai galėtų nepriklausyti butams, nebuvo gavę, kad ankstesni savininkai naudojosi sandėliukais, nes butus su sandėliukais buvo privatizavę iš Paukštininkystės valstybinio ūkio kaip ir K. G. ir J. K., pažymėtina, kad būtent šių ieškovių sutarčių analizė leido teismui padaryti išvadą, kad buvo privatizuoti tik butai, bet ne ūkinės patalpos. Ieškovių L. Č., R. A. ir S. M. atveju yra aktualios pirkimo pardavimo sutartys sudarytos tarp Paukštininkystės valstybinio ūkio ir J. R., J. P., D. M. ir M. R. ( 2 t. b.l. 21-42, 99-129 ). Iš sutarčių teksto, įkainojimo aktų matosi, kad šios sutartys yra analogiškos kaip ir teismo analizuotos K. G. ir J. K. sudarytos sutartys. Pagal šias sutartis: J. P. 1992 m. rugpjūčio 13 d. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), 43,98 kv.m. bendro ploto, vertė 3203, 17 rubliai ( 2 t., b.l.24-27, 30-31); J. R. 1992 m. rugpjūčio 13 d. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 43,17 kv.m., vertė 3144,20 rublių ( 2 t., b.l.35-37, 41-42); D. M. 1992 m. gruodžio 29 d. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), 38,57 kv.m. bendro ploto, kurio vertė 2845 rubliai ( 2 t., b.l.99-103) ir M. R. 1992 m. gruodžio 29 d. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), 21, 80 kv.m. bendro ploto, kurio vertė 3225 rubliai( 2 tomas, b.l.107-111). Sutartyse nėra nurodoma, kad parduodami ūkiniai pastatai, o įkainojimo aktuose įkainoti tik butai, aiškiai nurodant, kad pagal Privatizavimo įstatymo taisyklių 7 p. pagalbinių ūkinių pastatų ir kitų statinių kaina nustatoma, apskaičiuojama atskirai.

Prie kai kurių sutarčių ( J. P., J. R., yra prašymai parduoti butą su priklausiniais - tvartu, rūsiu, sandėliuku ( 2t., b.l. 21, 32), vienok, prašymai nelaikytini įrodymu kaip nors patvirtinančiu, kad privatizavimo sutarčių pardavimo objektu buvo ne tik butas, bet ir kitos prašyme nurodytos pagalbinės patalpos ir statiniai- tvartas , rūsys, sandėliukas, kadangi įkainojimo aktas patvirtina, kad privatizuojant turtą buvo sumokėta tik už nustatyto dydžio ir vertės butus.

Ieškovės teigia, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas prie gyvenamojo namo, ūkiniame pastate esantys sandėliukai funkciniu ryšiu buvo ir yra susiję su butais, sandėliukai yra būtini gyventojams laikyti kurą, kuriuo butai šildomi, todėl (duomenys neskelbtini) paukštininkystės valstybinis ūkis turėjo įrašyti į pirkimo – pardavimo sutartis ir ūkinio pastato sandėliukų plotus. Dar kartą akcentuotina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „ Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 p. privatizuojamo buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai( ar jų dalys) ir statiniai – turėjo būti įkainojami atskirai. Įrodymų apie tai, kad ūkinis pastatas ar jo atskiros dalys būtų įkainotos ( apmokėtos ) į bylą nebuvo pateikta. Ieškovės L. Č., R. A., S. M. nepateikė įrodymų, kad jos ar asmenys, iš kurių pirko ar paveldėjo butus, buvo sumokėję už ūkinius pastatus. Pateikti archyviniai dokumentai patvirtina tik butų, bet ne ūkinių pastatų įsigijimą. Nors ieškovės tikino, kad įsigydamos butus, nusipirko ir pagalbines patalpas – sandėliukus, tačiau kaip matyti iš pateiktų pirkimo- pardavimo dokumentų, ginčo ūkinės patalpos į pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo įrašytos ir perdavimo aktais ankstesnių savininkų( pardavėjų) neperduotos.

Nors ieškovės nurodė, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas gyventojų (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti, kad ūkinis pastatas yra viename sklype su gyvenamuoju namu ir yra gyvenamojo namo priklausinys bei turėjo būti parduodamas kartu su gyvenamuoju namu( butais), vienok teismui nepateikti jokie ūkinio pastato dokumentai ( inventorizavimo, privatizavimo ar kt., apskaitos), kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ūkinis pastatas priklausė Paukštininkystės valstybiniam ūkiui. Taip pat nėra duomenų, kad šis pastatas buvo galutinai suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių duomenų apie ūkinio pastato priklausomybę kam nors. Iš Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimo matosi, kad duomenų apie nuosavybės teisių į ginčo ūkinį pastatą įgyvendinimą, turto bankas neturi. Iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų rašytinių įrodymų matosi, kad ūkinis pastatas į kurį ieškovės prašo joms pripažinti nuosavybės teises, yra už Šiaulių apskrities viršininko 2009-02-05 įsakymu Nr. V-739 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo kadastro rodiklių nustatymo bei šio sklypo nuomos (duomenys neskelbtini) rajone“ pagrindu suformuoto daugiabučiam namui eksploatuoti žemės sklypo( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, tai yra gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas stovi ant skirtingų sklypų( priešingai nei nurodė ieškovės). Ūkinis pastatas yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir nepatenka į kultūros paveldo objekto teritorija skirtingai nei gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuris stovi 0,2038 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio naudojimo būdas yra kultūros paveldo objektų( 1 t., b.l.145-165). Kokiu pagrindu ieškovės naudojasi valstybine žeme, ant kurios stovi ūkinis pastatas, nėra aišku, bylos nagrinėjimo metu teismui įrodymų taip pat nepateikė.

Teismo vertinimu, fakto, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai teisėtu pagrindu naudojosi sandėliukais, o vėliau juos privatizavo, negali patvirtinti ir nepatvirtina byloje apklaustų liudytojų A. K. nei R. K. parodymai. Liudytojai A. K., R. K. paaiškino, kad ūkinis pastatas priklausė Paukštininkystės valstybiniam ūkiui, ar buvo įtrauktas į ūkio buhalterinę apskaitą nežino, jų nuomone, jokios apskaitos nei teisinių registracijų prieš trisdešimt metų nebuvo, bet visiems buvo aišku, kad kiekvienas butas turi savo ūkinį pastatėlį, sandėliuką, nors ūkinis pastatas sudegė 1971 metais - ūkis pastatą atstatė, nes žmonės neturėjo kur gyvulių laikyti, kur malkų susidėti. Šie liudytojai iš esmės nieko negalėjo nurodyti ir nenurodė, kokiu pagrindu ieškovės naudojosi sandėliukais. Liudytoja A. K., kuri privatizavimo laikotarpiu dirbo Paukštininkystės valstybiniame ūkyje ir buvo 1991-08-14 sudarytos komisijos butų pardavimui narė( 2 tomas, b.l.20), teisme nurodė, kad butai (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo privatizuoti su priklausiniais, nes tuo metu žmonės laikė gyvulius ir turėjo gardelius, o į buto pirkimo sutartis neįrašyta, kad privatizavo ir ūkinius pastatus dėl to, kad pagal tuo metu galiojančius teisės aktus pakako, kad buvo įrašyta „perka butą su priklausiniais“, buto pirkimo sutartyje nurodyto perkamo objekto kaina yra kaina buto ir priklausinių. Liudytojos parodymus teismas vertina kritiškai, nes priešingai nei teigia liudytoja, jog pakako įrašo sutartyje, kad perka butą su priklausiniais ir buvo paskaičiuota viso objekto kaina, pagal tuo metu galiojusių Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų butų privatizavimo taisyklių 7 p. reikalavimus, buto priklausiniai turėjo būti įkainojami atskirai, ir būtent šiomis taisyklėmis vadovaujantis buvo įkainoti visi (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo privatizuojami objektai( butai), dėl to teismas pasisakė anksčiau.

Svarbu ir tai, kad pateiktose atskirų butų techninės apskaitos bylose yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokios patalpos sudaro ieškovėms nuosavybės teise priklausančius butus, nurodytas bendras butų plotas, yra būtent toks, koks ieškovėms ir buvo perleistas pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Taigi, šie rašytiniai įrodymas (butų techninės apskaitos bylos) patvirtina, kad ginčo negyvenamosios patalpos į pirkimo pardavimo sutartis nebuvo įtrauktos. Tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojai, kaip teigiama, būtų privatizavę kartu su butais ir ūkinio pastato dalis( sandėliukus), vadovaujantis minėto Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5 papunkčiu, į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą turėjo būti įtrauktas ir ginčo ūkinio pastato patalpų plotas. Kaip minėta, įkainavimo aktuose yra nurodyta, kad įkainotas yra tik atitinkamo ploto butas. Taigi įkainavimo aktai patvirtina, kad už ginčo ūkines patalpas nebuvo paskaičiuota pinigų suma, todėl butus privatizavimo eigoje nusipirkę daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojai už ūkinio pastato naudojamas dalis nebuvo ir nėra sumokėję. Teigti, kad butai buvo parduoti su ūkiniame pastate esančiais sandėliukais pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą, priimtą 1991 m. gegužės 28 d. Nr. 1-1374, nėra pagrindo.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m.

Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.

Apibendrinant šiame sprendime nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors ieškovės ilgą laiką naudojasi patalpomis ūkiniame pastate ( laiko malkas ir kitus daiktus), vienok ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patalpomis naudojosi ir naudojasi teisėtai, tai yra kad patalpas įsigijo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieškinys pripažinti , kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausinys ir pripažinti ieškovėms nuosavybės teisę į ūkinio pastato dalis laikomas neįrodytas, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos ( žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos) neatlygintinos.

Iš ieškovių valstybei priteisiamos 40,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių L. Č., R. A., J. K., S. M. ir K. G. valstybei 40,32 Eur (keturiasdešimties eurų 32 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 8,06 Eur (aštuonis eurus 06 centus) iš kiekvienos ieškovės, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė