Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. Č., R. A., J. K., S. M. ir K. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. Č., R. A., J. K., S. M. ir K. G. ieškinį atsakovei Kelmės rajono savivaldybei dėl ūkinio pastato pripažinimo gyvenamojo namo priklausiniu ir nuosavybės teisių pripažinimo į ūkinio pastato dalis butų ir komercinių patalpų savininkams, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir S. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas daro išvadą, kad nors ieškovės ilgą laiką naudojasi patalpomis ūkiniame pastate (laiko malkas ir kitus daiktus), tačiau ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog patalpomis naudojosi ir naudojasi teisėtai, tai yra kad patalpas įsigijo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieškinys pripažinti, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys ir pripažinti ieškovėms nuosavybės teisę į ūkinio pastato dalis laikomas neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10. Apeliaciniu skundu ieškovės L. Č., R. A., J. K., S. M. ir K. G. (toliau – ir apeliantės) prašo: panaikinti 2023 m. sausio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – ieškovių L. Č., R. A., J. K., S. M. ir K. G. ieškinį dėl ūkinio pastato pripažinimo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu ir nuosavybės teisių pripažinimo ieškovėms į ūkinio pastato dalis tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovių ieškinio dalyje dėl ūkinio pastato pripažinimo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris pažeidžia ieškovių teises. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daiktų pripažinimą priklausiniais, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, sprendime visiškai neatsižvelgė bei neįvertino ieškovių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu pateiktų paaiškinimų ir teisinių argumentų dėl ūkinio pastato funkcinės paskirties.

10.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino civilinio kodekso nuostatas (toliau – CK) 4.13 str., 4.14 str., 4.19 str.), kurios numato, kad priklausiniais yra laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

10.3. Sprendžiant reikalavimą dėl ūkinio pastato pripažinimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausiniu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo išsamiai suformuota kasacinio teismo praktika ir nuo jos nukrypo.

10.4. Byloje yra pakankamai įrodymų, įskaitant ieškovių paaiškinimus, liudytojų R. K., R. V., V. M. parodymus, namo kadastrinių matavimų bylą, kad tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato yra nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, ūkinis pastatas tarnauja pagrindiniam daiktui - namui. Jei nebūtų ūkinio pastato, gyvenamųjų butų savininkai (ieškovės) neturėtų kur laikyti kuro butų šildymui. Byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad ieškovės visą laiką naudojosi joms priskirtomis ūkinio pastato dalimis ir niekam nekildavo abejonių dėl ūkinio pastato priklausomybės.

10.5. Teismas neatsižvelgė į svarbų rašytinį įrodymą - pastato (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, atliktų (duomenys neskelbtini), bylą, kuri buvo gauta iš VĮ Registrų centras (2022-10-25 d. lydraštis). Pagal šį dokumentą, butų privatizavimo metu tiek gyvenamas namas, tiek ūkinis pastatas buvo viename žemės sklype, pastatus skyrė tik kiemas. Tai, kad vėliau šis žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus, šio proceso ieškovės įtakoti negalėjo.

10.6. Teismas, atmesdamas ieškovių ieškinį, sprendime nurodė, kad ieškovės bylos nagrinėjimo metu neįrodė nei tai, kad ginčo patalpomis, esančiomis ūkiniame pastate naudojasi teisėtai, nei tai, kad jos, įgydamos butus daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), kartu įgijo nuosavybės teisę į ūkiniame pastate esančias patalpas. Teismo sprendimo išvados yra neteisingos ir neobjektyvios.

10.7. Teismas neatsižvelgė į tokią aplinkybę, kad pirkimo-pardavimo sutartys dėl turto įsigijimo iš paukštininkystės ūkio buvo sudarytos (duomenys neskelbtini) metais. Tai buvo valstybės turto privatizavimo pradžia, sandorių dalyviai, taip pat ir notarai neturėjo reikiamos patirties tokių sandorių sudarymui, ką byloje ir paliudijo A. K.. Atsižvelgiant į tai, teismas sandorius turėjo vertinti ne iš šių dienų pozicijų, o atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) metais buvusias realijas, tuo metu buvusias įstatymų spragas, taip pat turto pirkėjų buvusį statusą ir teisinį neišprusimą.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kelmės rajono savivaldybė prašo ieškovių L. C., R. A., J. K., S. M. ir K. G. apeliacinį skundą atmesti, palikti 2023 m. sausio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovės neįrodė nei tai, kad ginčo patalpomis, esančiomis ūkiniame pastate naudojosi teisėtai, nei tai, kad jos įsigydamos butus daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini)) kartu įgijo nuosavybės teisę į ūkiniame pastate esančias patalpas. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokiu teisėtu pagrindu naudojosi ūkiniame pastate esančiomis patalpomis (sandėliukais).

11.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „ Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 p. privatizuojamo buto priklausiniai - pagalbiniai ūkiniai pastatai( ar jų dalys) ir statiniai - turėjo būti įkainojami atskirai. Įrodymų apie tai, kad ūkinis pastatas ar jo atskiros dalys būtų įkainotos (apmokėtos) nebuvo pateikta.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir apeliančių L. Č., R. A., J. K., S. M., K. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovių reiškiamais reikalavimais, taip pat pagrįstai ir motyvuotai savo sprendime nurodė priežastis, dėl kurių jie negali būti patenkinti. Taigi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jokio teisinio pagrindo jo panaikinimui nėra.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo dėl apeliančių apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, apeliančių apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, nes jos nepateikė įrodymų, kad buvo sumokėjusios kainą už ūkinį pastatą, ir kad asmenys, iš kurių jos įsigijusios butus, valdė nuosavybės teise neregistruotą ūkinį pastatą.

13.2. Iš į bylą pateiktų butų pirkimo-pardavimo sutarčių teksto negalima daryti išvados, kad buvo parduoti butai su priklausiniais: butų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad pirkėjai įsigyja butą, bet ne butą su sandėliu ar ūkio paskirties pastatu. Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad buvo išreikšta valia parduoti tik butą, neparduodant jokio kito pastato (jo dalies).

13.3. Kaip matyti iš 2006 m. lapkričio mėn. parengto 0,2038 ha ploto žemės sklypo plano, ūkinis pastatas yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (ši žemė, skirtingai nei daugiabutis gyvenamasis, nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją).

13.4. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ūkinis pastatas daugiabučio namo priklausiniu galėtų būti pripažįstamas tik tuomet, jei teismas, ištyręs įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus nustatytų, kad šis pastatas nėra valstybės ar savivaldybės turtas, kuris iki šios dienos neprivatizuotas, ir, kad pastatas nepriklauso jokiems kitiems asmenims, ir butai, esantys gyvenamajame name su parduotuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), privatizavimo metu buvo susijęs tiesioginiais funkciniais ryšiais.

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl d ūkinio pastato pripažinimo gyvenamojo namo priklausiniu ir nuosavybės teisių pripažinimo į ūkinio pastato dalis butų ir komercinių patalpų savininkams.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės yra butų, esančių gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvęs namo adresas (duomenys neskelbtini)), savininkės. L. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu S. Č. priklauso 2 butai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), R. A. nuosavybės teise priklauso 2 butai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), J. K. nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), S. M. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir K. G. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Prie namo 1955 metais buvo pastatytas ūkinis pastatas. Pagal 2020-11-17 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ūkinis pastatas (paskirtis – pagalbinio ūkio) - 5I1p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra adresu (duomenys neskelbtini), pastato statybos metai -1955. Iš VĮ Registrų centras 2021-01-25 sprendimo matyti, jog ieškovės L. Č. prašymas įregistruoti nuosavybės teises į pagalbinį pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre buvo atmestas, kadangi ieškovė nepateikė Nekilnojamojo turto registro registratoriui dokumentų, patvirtinančių L. Č. nuosavybės teisės atsiradimą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Apeliantės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines butų ir ūkinio pastato dalių įsigijimo aplinkybes, į bylą pateiktus ieškovių rašytinius įrodymus, netinkamai interpretavo butų pirkimo – pardavimo sutartis ir neteisingai jas aiškino kitų rašytinių įrodymų kontekste. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pirkimo – pardavimo sutartys dėl turto įsigijimo buvo sudarytos (duomenys neskelbtini) m., tuo metu egzistavo įstatymų spragos, pirkėjai neturėjo teisinio išprusimo. Apeliantės teigia, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas prie gyvenamojo namo, ūkiniame pastate esantys sandėliukai funkciniu ryšiu buvo ir yra susiję su butais, sandėliukai yra būtini gyventojams laikyti kurą, kuriuo butai šildomi, todėl Kelmės paukštininkystės valstybinis ūkis turėjo įrašyti į pirkimo-pardavimo sutartis ir ūkinio pastato sandėliukų plotus. Teisėjų kolegija šiuos apeliančių argumentus vertina kaip nepagrįstus.

19. Nesutiktina su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daiktų pripažinimą priklausiniais.

20. CK 4.19 straipsnio 1 dalis numato, kad priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y.: kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2005; kt.).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu ne kartą yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Priklausinio likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų arba įstatyme nenustatyta kitaip (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012).

22. Apeliantės teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, įskaitant ieškovių paaiškinimus, liudytojų R. K., R. V., V. M. parodymus, namo kadastrinių matavimų byla, kad tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato yra nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, ūkinis pastatas tarnauja pagrindiniam daiktui – namui. Jei nebūtų ūkinio pastato, gyvenamųjų butų savininkai (ieškovės) neturėtų kur laikyti kuro butų šildymui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais.

23. Tai, kad byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad ieškovės visą laiką naudojosi joms priskirtomis ūkinio pastato dalimis ir niekam nekildavo abejonių dėl ūkinio pastato priklausomybės, neįrodo, kad tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato yra nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantės ginčo pastate laiko buto šildymui kurą, nėra pagrindas vertinti, kad tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato yra nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys.

24. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 p. privatizuojamo buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai( ar jų dalys) ir statiniai – turėjo būti įkainojami atskirai. Iš į bylą pateiktų butu pirkimo-pardavimo sutarčių teksto negalima daryti išvados, kad buvo parduoti butai su priklausiniais: butu pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad pirkėjai įsigyja butą, bet ne butą su sandėliu ar ūkio paskirties pastatu. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai labiau pagrindžia tai, kad buvo išreikšta valia parduoti tik butą, neparduodant jokio kito pastato (jo dalies). Aplinkybė, kad butų pirkimo-pardavimo sutartyse į parduodamų butų plotą neįtrauktas ūkinio pastato plotas ar kiti duomenys apie ūkio paskirties pastatą, patvirtina, jog šių sutarčių objektas buvo atitinkami butai su bendro naudojimo patalpomis, į kurias ūkinis pastatas neįeina, nes nuosavybė į ūkinio pastato dalis galėjo būti įgyta tik sandorio pagrindu perkant, t. y. sumokant už juos atitinkamą kainą. Pažymėtina ir tai, kad pateiktose atskirų butų techninės apskaitos bylose yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokios patalpos sudaro apeliantėms nuosavybės teise priklausančius butus, nurodytas bendras butų plotas yra būtent toks, koks apeliantėms ir buvo perleistas pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo negyvenamosios patalpos į pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įtrauktos. Įrodymų apie tai, kad ūkinis pastatas ar jo atskiros dalys būtų įkainotos ir apmokėtos, nėra pateikta.

25. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nors ieškovės tikino, kad, įsigydamos butus, nusipirko ir pagalbines patalpas – sandėliukus, tačiau iš pateiktų pirkimo-pardavimo dokumentų matyti, kad ginčo ūkinės patalpos į pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įrašytos ir perdavimo aktais ankstesnių savininkų (pardavėjų) neperduotos.

26. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad daugiabutis gyvenamasis namas su parduotuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotame 0,2038 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas: (duomenys neskelbtini)). žemes sklypo paskirtis – Konservacine, naudojimo būdas – Kultūros paveldo objektų žemės sklypai. Ginčo ūkinis pastatas yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (žemė, skirtingai nei daugiabutis gyvenamasis, nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo ūkinis pastatas yra už Šiaulių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo kadastro rodiklių nustatymo bei šio sklypo nuomos Kelmės rajone“ pagrindu suformuoto daugiabučiam namui eksploatuoti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, tai yra gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas stovi ant skirtingų sklypų. Pritartina, kad duomenų, kokiu pagrindu apeliantės naudojasi valstybine žeme, ant kurios stovi ūkinis pastatas, nėra.

27. Įvertinusi bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ieškovės ilgą laiką naudojasi patalpomis ūkiniame pastate, ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patalpomis naudojosi ir naudojasi teisėtai, tai yra kad patalpas įsigijo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieškinys pripažinti, jog ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys ir pripažinti ieškovėms nuosavybės teisę į ūkinio pastato dalis laikomas neįrodytas.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovių pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.