- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- I1-4614-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01091-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau tekste – ir Alytaus PN) 2020-02-14 nutarimą Nr. 376-8 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau tekste – ir Kalėjimų departamento prie LR TM) 2020-04-10 sprendimą Nr. 2S-1363; įpareigoti Alytaus pataisos namus iš naujo išnagrinėti prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-10, 41-44, 63-65) nurodė, kad Komisijos 2020-02-14 nutarimu Nr. 376-8 jo prašymas perkelti jį į Pusiaukelės namus nebuvo tenkintas, todėl šį nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie LR TM, kuris 2020-04-10 sprendimu Nr. 2S-1363 paliko galioti Komisijos nutarimą. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos 2020-02-14 nutarimu Nr. 376-8 (toliau – ir Nutarimas, Komisijos nutarimas), nurodydamas, kad Komisija neturėdama tam skirtų įgaliojimų ir kompetencijos surašė nutarimą, kuriuo netenkino prašymo dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, sprendžiant pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus klausimą, akivaizdžiai nesivadovavo jai pateikta aktualia bylos medžiaga, nevertino teisiškai reikšmingų ir teisės aktuose nurodytų, kaip būtinų vertinti aplinkybių, todėl darė nepagrįstas išvadas. Teigė, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, turi vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu profesinio rengimo centre yra įgijęs staliaus, suvirintojo, statybininko - apdailininko specialybes, yra vienuolika kartų skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su sutuoktine ir artimaisiais, per laisvės atėmimo bausmės atlikimą nei karto nėra vartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų, socialinio tyrimo išvadose nėra fiksuoti mąstymo, emocinio ar elgesio sutrikimai, iki perkėlimo į pataisos namų specialųjį padalinį - pusiaukelės namus jam yra saugoma darbo vieta. Pareiškėjo įsitikinimu, jokie teisės aktai nenumato galimybės Alytaus PN steigti visuomeninę komisiją dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, todėl nėra jokio juridinio pagrindo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriui perleisti įstatymu numatytas teises ir įgalioti visuomeninę komisiją priimti tokios kategorijos sprendimą Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus vardu, kadangi įsteigus visuomeninę komisiją nėra realizuojamas viešojo administravimo kokybės valdymas ir nėra veiksmingai užtikrinamas piliečio teisių gynimas. Mano, kad nuteistojo perkėlimo į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį - pusiaukelės namus yra bausmių vykdymo, o ne baudžiamosios teisės institutas, todėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius, spręsdamas klausimą dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, prioritetą turi teikti ne Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, o vadovautis bausmių vykdymo principais ir lygtinio paleidimo tikslais, nurodytais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK), bei priimdamas sprendimus perkelti tam tikrą asmenį į pusiaukelės namus turi vadovautis pataisymo tikslu, o ne laikyti prioritetu nubaudimo tikslą. Skundžiamas Alytaus PN nutarimas yra neteisėtas, nes sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą Komisiją, kuri sudaryta pažeidžiant BVK 69 straipsnio 5 dalies reikalavimus (neaišku kodėl prašymą nagrinėjo Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija Alytaus pataisos namuose, o ne Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), turi dominti tik penki faktai - pareiškėjui skirtos bausmės dydis ir pareiškėjo atlikta bausmės dalis; pareiškėjo atžvilgiu nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką ir šio balo sumažėjimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytos priemonės vykdymas, nuobaudos, ar pareiškėjas nebuvo perkeltas iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus. Šie faktai pareiškėjo atžvilgiu yra šie: skirta bausmė 11 metų 6 mėnesiai; atliktos bausmės dalis 6 metai 9 mėnesiai; pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sudaro 58 įverčio balus ir yra sumažėjęs nuo paskutinio vertinimo; vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; nėra perkeltas iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus. Taigi pareiškėjas atitinka visus BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, o visa kita skundžiamame Nutarime ir Sprendime pateikiama informacija yra tuščiažodžiavimas ir pažeidžia pareiškėjo teisę į tinkamą, teisingą ir bešališką administracinę procedūrą. Akcentavo, kad nepateikus įrodymų, jog kalinys neatitinka minimalių BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, yra privaloma priimti verdiktą perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus. Pareiškėjo manymu, skundžiamas nutarimas akivaizdžiai neatitinka pagrįstumo, argumentavimo racionalumo ir aiškumo reikalavimų, taip pat skundžiamo nutarimo nei aprašomojoje, nei motyvuojamojoje dalyse nėra nurodyta, kad jis neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatytos privalomosios sąlygos „vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones“, todėl yra pažeista oficialia konstitucine doktrina įtvirtinta jo teisė, kad sprendime negali būti nutylėti teisingo sprendimo priėmimui aktualūs argumentai, nenurodytos aktualios aplinkybės. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 70-72). Atsiliepime į skundą nurodė, kad Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijai Alytaus PN suteikta teisė, bet ne pareiga nuteistąjį perkelti į pusiaukelės namus. 2019-05-24 Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-211 sudaryta Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija, kuri 2020-02-14 pareiškėjo prašymo netenkino ir jo neperkėlę į Pusiaukelės namus. Komisija konstatavo, kad nuteistasis atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies sąlygas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-97 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašo” 3 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus. Nuteistasis teistas ir atlieka bausmę už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, veikė gerai organizuotoje bendrininkų grupėje ir vertėsi psichotropinių medžiagų kontrabanda stambiu mastu. Ankščiau kartą teistas Lietuvoje ir Vokietijoje. Nuteistasis gerai įvaldęs apgaulės mechanizmus, neturi reikiamo išsilavinimo reikalingo dirbti vadybininku. Atsižvelgiant į siūlomo darbo pobūdį kelia abejonių galimybė realiai dirbti įmonėje UAB „13 karatų“, kuri yra Kauno mieste. Jis toleravo nelegalų darbą, atlikdamas bausmę nedirbo, asmeninės atsakomybės už padarytus nusikaltimus neprisiima, linkęs pabrėžti neigiamą socialinės aplinkos įtaką. Nuteistasis stokoja objektyvumo, atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas linkęs perkelti kitiems. Bausmės atlikimo metu baustas 11 (vienuolika) kartų, nors nuobaudos ir negalioja, tačiau elgesys vertinamas visos bausmės atlikimo metu. Nusikalstamo elgesio rizika yra 58 balai, t. y. vidutinė. Komisija yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecinę teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus. Komisija, savo kompetencijos ribose, vertina ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Todėl Komisijos 2020-02-14 nutarimas Nr.376-8 priimtas nepažeidus teisės normų reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad nusikalstamos rizikos vertinimas nukreiptas nustatyti kokia tikimybė, kad teisės pažeidėjas ateityje darys nusikaltimus ir kokie kriminogeniniai veiksmai gali tam turėti įtakos. Prie kriminogeninių veiksnių priskiriami ankstesni teistumai, įvykdyto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas ir pan. Pažymėjo, jog pareiškėjas formaliai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimas ir turi formalią teisę pateikti prašymą Komisijai dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus, tačiau tai neįpareigoja Komisiją priimti palankaus sprendimo. Alytaus PN mano, kad Komisija vertinant pateiktą dokumentinę medžiagą ir priimant nutarimą nepažeidė nustatytos tvarkos: nutarimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės aktų normomis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020-02-14 nutarimo Nr. 376-8 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-04-10 sprendimo Nr. 2S-1363 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.
Byloje nustatytina, ar konkrečiu atveju minėtais Komisijos nutarimu ir Departamento sprendimu nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar minėti aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucijos yra įsteigtos ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų panaikinti skundžiamą Komisijos nutarimą ir Departamento sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami administraciniai aktai turėtų būti panaikinti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. M. 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2024 m. gruodžio 27 d., atlieka Vilniaus pataisos namuose.
Pareiškėjas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) pateikė prašymą perkelti pareiškėją likusiai laisvės atėmimo bausmei atlikti į Pusiaukelės namus (toliau- ir Pusiaukelės namai) Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Komisija Nutarime nurodė, jog nuteistasis atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-97 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašo” 3 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus. Nuteistasis teistas ir atlieka bausmę už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, veikė gerai organizuotoje bendrininkų grupėje ir vertėsi psichotropinių medžiagų kontrabanda stambiu mastu. Ankščiau kartą teistas Lietuvoje ir Vokietijoje. Nuteistasis gerai įvaldęs apgaulės mechanizmus, neturi reikiamo išsilavinimo reikalingo dirbti vadybininku. Atsižvelgiant į siūlomo darbo pobūdį kelia abejonių galimybė realiai dirbti įmonėje UAB „13 karatų“, kuri yra Kauno mieste. Jis toleravo nelegalų darbą, atlikdamas bausmę nedirbo, asmeninės atsakomybės už padarytus nusikaltimus neprisiima, linkęs pabrėžti neigiamą socialinės aplinkos įtaką. Nuteistasis stokoja objektyvumo, atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas linkęs perkelti kitiems. Bausmės atlikimo metu baustas 11 kartų, nors nuobaudos ir negalioja, tačiau elgesys vertinamas visos bausmės atlikimo metu. Nusikalstamo elgesio rizika yra 58 balai, t. y. vidutinė (b. l. 12-13).
Pareiškėjas minėtą Nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2020-04-10 sprendimu Nr. 2S-1363 „Dėl nuteistojo R. M. skundo išnagrinėjimo“ (toliau- ir Sprendimas) pripažino, kad Komijos 2020-02-14 nutarimas Nr. 376-8 priimtas nepažeidus teisės normų reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas, nes Kalėjimų departamento nuomone, Komisija, vertindama pateiktą dokumentinę medžiagą ir priimdama Nutarimą, nepažeidė nustatytos tvarkos: nutarimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės aktų normomis (b. l. 16-17).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog administraciniai aktai yra neteisėti ir panaikintini, nes sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą Komisiją, kuri sudaryta pažeidžiant BVK 69 straipsnio 5 dalies reikalavimus (neaišku kodėl prašymą nagrinėjo Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija Alytaus pataisos namuose, o ne Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), turi dominti tik penki faktai - pareiškėjui skirtos bausmės dydis ir pareiškėjo atlikta bausmės dalis; pareiškėjo atžvilgiu nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką ir šio balo sumažėjimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytos priemonės vykdymas, nuobaudos, ar pareiškėjas nebuvo perkeltas iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus. Šie faktai pareiškėjo atžvilgiu yra šie: skirta bausmė 11 metų 6 mėnesiai; atliktos bausmės dalis 6 metai 9 mėnesiai; pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sudaro 58 įverčio balus ir yra sumažėjęs nuo paskutinio vertinimo; vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; nėra perkeltas iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus. Taigi pareiškėjas atitinka visus BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, o visa kita skundžiamame Nutarime ir Sprendime pateikiama informacija yra tuščiažodžiavimas ir pažeidžia pareiškėjo teisę į tinkamą, teisingą ir bešališką administracinę procedūrą.
BVK 69 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Pagal Aprašo 6 punktą, sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija, kuri pagal Aprašo 7 punktą yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, o pagal Aprašo 70 punktą pataisos įstaiga, kurioje veikia Pusiaukelės namai, skiria Komisijos veiklai reikalingas patalpas, organizuoja Komisijos dokumentų saugojimą ir teikia kitą reikalingą techninę pagalbą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-05-24 įsakymu Nr.V-211 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose sudarymo“ yra sudaryta Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija Alytaus pataisos namuose (b. l.73-74).
Kaip matyti iš minėtų Aprašo nuostatų, sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija, kaip ir nagrinėjamu atveju tai patvirtina Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020-02-14 nutarimas Nr. 376-8, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-05-24 įsakymu Nr.V-211 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose sudarymo“ sudaryta komisija, todėl yra nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, jog pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus nagrinėjo Komisija, kuri sudaryta pažeidžiant BVK 69 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Aktualios redakcijos Aprašo 3 punkte buvo nustatyta, kad nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams (2019-06-27 įstatymu Nr. XIII-2264 nuo 2019-07-06 (TAR, 2019, Nr. 2019-11180) BVK 69 straipsnio 3 dalis buvo pakeista, neliko joje nuostatos, nustatančios, kad atitinkantis Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytas sąlygas nuteistasis, jeigu iki galimo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko ne mažiau kaip 6 mėnesiai, gali būti perkeltas į Pusiaukelės namus) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal BVK 157 straipsnį, jeigu jie atitinka Aprašo 3 punkte nustatytas sąlygas. Aprašo 20 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą Pusiaukelės namuose ir atitinkantys Aprašo 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui; teikti prašymus perkelti į Pusiaukelės namus nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus 2 mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į Pusiaukelės namus; kartu pateikiami Aprašo 3.4 papunktyje nurodyti dokumentai ir nuteistojo sutikimas dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai; nuteistųjų, kurie neatitinka Aprašo 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytų sąlygų, prašymai Komisijai neteikiami. Aprašo 28 punkte nustatyta, kad nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymas Komisijos posėdyje apima: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, atstumo iki mokymosi ar darbo vietos, kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (28.1 papunktis); sprendimo tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arbo jo netenkinti priėmimą (28.2 papunktis).
Tai reiškia, kad Komisijai suteikiama diskrecija priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus tenkinimo arba netenkinimo.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to Komisija, priimdama sprendimus dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.
Pažymėtina, kad nagrinėdama nuteistųjų prašymus perkelti į Pusiaukelės namus Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016-07-21 nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.).
Apibendrinant tai, kas nurodyta, ir atsižvelgus į LVAT praktiką nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus Komisijai pateikia pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę direktorius, kuris prieš tai privalo įvertinti, ar iš nuteistojo gautas prašymas atitinka Aprašo 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas ir ar yra visi reikalingi dokumentai; Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo; Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau tai darydama, o ypač „kitomis aplinkybėmis“ grįsdama sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus, privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas prašymo priimti į Pusiaukelės namus pateikimo metu atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 3 punkte nurodytas sąlygas, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tuo metu egzistavo Aprašo 4 punkte įtvirtintos sąlygos, ir todėl turėjo formalią teisę pateikti prašymą Komisijai dėl perkėlimo atlikti tolesnę bausmę į Pusiaukelės namus: pareiškėjas yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, tačiau vien to nepakanka, kadangi sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, bet būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, galimybę dirbti ar mokytis laisvėje, kitas aplinkybes, kurios Komisijos narių nuomone (kaip nurodyta Nutarime), gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo.
Kaip matyti iš skundžiamo Komisijos 2020-02-14 nutarimo Nr. 376-8 turinio, nagrinėjamu atveju Komisija pareiškėjo prašymo netenkino konstatavusi, kad teistas ir atlieka bausmę už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, veikė gerai organizuotoje bendrininkų grupėje ir vertėsi psichotropinių medžiagų kontrabanda stambiu mastu, teistas Lietuvoje ir Vokietijoje, gerai įvaldęs apgaulės mechanizmus, neturi reikiamo išsilavinimo reikalingo dirbti vadybininku, kelia abejonių galimybė realiai dirbti įmonėje UAB „13 karatų“, toleravo nelegalų darbą, atlikdamas bausmę nedirbo, asmeninės atsakomybės už padarytus nusikaltimus neprisiima, linkęs pabrėžti neigiamą socialinės aplinkos įtaką, stokoja objektyvumo, atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas linkęs perkelti kitiems, bausmės atlikimo metu baustas 11 kartų, nors nuobaudos ir negalioja, tačiau elgesys vertinamas visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika yra 58 balai, t. y. vidutinė.
Įvertinusi skundžiamame Nutarime nurodytas priežastis (kelia abejonių galimybė realiai dirbti įmonėje UAB „13 karatų“, toleravo nelegalų darbą, atlikdamas bausmę nedirbo, asmeninės atsakomybės už padarytus nusikaltimus neprisiima, linkęs pabrėžti neigiamą socialinės aplinkos įtaką, stokoja objektyvumo, atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas linkęs perkelti kitiems) dėl kurių buvo priimtas Nutarimas, visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šios priežastys priskirtinos Aprašo 28.1 punkte nurodytoms (nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, kitos aplinkybės), kurias Komisija turėjo pareigą aiškiai ir pakankamai motyvuoti bei pagrįsti faktiniais socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymo duomenimis, kitais objektyviais faktais, ir kodėl nurodytosios priežastys gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau, kaip matyti iš Nutarimo turinio, Komisija apsiribojo tik šių priežasčių išvardijimu, ir nepatvirtino jokiais konkrečiais objektyviais faktais, kurie suteikė Komisijai diskreciją priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus netenkinimo. Tokių duomenų nėra ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-04-10 sprendime Nr. 2S-1363 „Dėl nuteistojo R. M. skundo išnagrinėjimo“, kuriame tik nurodoma, jog Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs pateiktą dokumentinę medžiagą nenustatė aplinkybių, kurių Komisija nebūtų nagrinėjusi posėdžio metu, todėl Komisija turėjo diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo neperkelti jo į Pusiaukelės namus savo kompetencijos ribose, nes ji vertino ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą.
LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad VAĮ 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061/2015, Išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kuriuo atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, 2017-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018, 2017-07-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2014-12-18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje A502-2124/2013, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).
Atsižvelgdamas į sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Komisijos nutarimas ir Departamento sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl jie naikintini kaip neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Pagal Aprašo 6 punktą sprendimų priėmimas dėl nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus yra pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos kompetencija, todėl panaikinus Komisijos 2020-02-14 nutarimą Nr. 376-8 ir Departamento 2020-04-10 sprendimą Nr. 2S-1363, Alytaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija įpareigotina pareiškėjo R. M. prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 376-8.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2S-1363 „Dėl nuteistojo R. M. skundo išnagrinėjimo“.
Įpareigoti Alytaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisiją pareiškėjo R. M. prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.