Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Mantui Baigiui, atsakovo atstovui Žilvinui Danilevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Mano būstas Neris ūkis ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Bylos surinkta medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2551 ir vėlesniais, kuriais pratęstas pradinio įsakymo galiojimas, pagrindu ieškovas buvo paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovo administruojamame name, adresu (duomenys neskelbtini) yra atsakovui (Vilniaus miesto savivaldybei) nuosavybės teise priklausantis butas.

Ieškovo teigimu, jis šio namo bendrajai dalinei nuosavybei teikė administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas su ieškovu neatsiskaitė, dėl ko šiuo metu yra skolingas ieškovui 283,16 Eur.

Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ieškovo, kaip namo administratoriaus, teisė reikalauti iš atsakovo mokesčių už suteiktas paslaugas kyla ne sutarties, o įstatymo pagrindu. Todėl atsakovui turint nuosavybės teise butą ieškovo administruojamame name, kyla ir pareiga tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškovu už pastarojo teiktas bendrajai dalinei nuosavybei administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas.

Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, atsižvelgiant į atsakovui priklausančio buto naudingąjį plotą, darytina išvada, kad ieškovas atsakovui apskaičiavo mokėtinus mokesčius tinkamai.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi. Tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai - CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016).

Viena vertus, pareigą padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kita vertus, tokia situacija, kai miršta buto savininkas, kuris pagal Buto nuomos sutartį ir privalo apmokėti mokesčius, susijusius su nuomojamo Buto išlaikymu, teismo vertinimu, iš esmės atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl nuomos santykių nesudarius rašytinės nuomos sutarties. Tai yra, tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai - CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2017 m. kovo 23 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr.e3K-3-144-219/2017).

Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju bylos medžiaga nustatyta, kad F. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iki jos mirties su atsakovu buvo sudaryta būsto nuomos sutartis. Kadangi mirusioji turėjo pareigą atsiskaityti su komunalinių paslaugų teikėjais, todėl šiuo sprendimu neužkertamas kelias Vilniaus miesto savivaldybei iš F. K. paveldėtojų (jei tokie bus nustatyti) prisiteisti ieškovui atlygintas sumas.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad mirusioji turėtų paveldėtojų, kuriems ieškovas galėtų tiesiogiai reikšti ieškinio reikalavimus, todėl ieškinio reiškimas atsakovui, teismo nuomone, yra teisėtas veiksmas.

Atsakovas savo atsiliepime bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė esąs netinkamu atsakovu, o į bylą nurodė reikalingumą įtraukti SĮ Vilniaus miesto būstas.

Teismas, įvertinęs teismų praktiką analogiškose bylose, daro išvadą, kad atsakovas yra tinkamas reikalimams pareikšti. Priešingai, teismų praktikoje SĮ Vilniaus miesto būstas vertinamas kaip netinkamu atsakovu atlyginti už Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto skolas. Konkrečiai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 patvirtino, kad „patikslintas ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nes ji nėra ginčo gyvenamosios patalpos savininkė. Šio turto nuosavybės teisės priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri, įgijusi nuosavybės teises į turtą, prisiėmė su turtu susijusias teises bei prievoles.“ Ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ir tai, kad Vilniaus miesto tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr.1-1538 SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ įgaliota įgyvendinti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas, taip pat atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės interesams teismuose bylose dėl skolų išieškojimo pagal energijos tiekėjų, patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ieškinius, tiesiogiai susijusiuose su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiklos sritimi, nesudaro pagrindo atsakovu traukti SĮ Vilniaus miesto būstas. Taigi teismų praktikoje tinkamais atsakovais panašiose civilinėse bylose dėl skolos priteisimo nuomininkui mirus, tinkamu atsakovu laikoma būtent savivaldybė (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017-02-01 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-713-577/2017, Vilniaus apygardos teismo 2016-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2142-656/2016, Šiaulių apygardos teismo 2020-10-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-558-368/2020 ir kita teismų praktika).

Teismas sutinka su ieškovo nurodymais, kad buto ar kitos patalpos savininko, įskaitant ir atsakovus, pareiga mokėti mokesčius už namo, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi.

Remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Šiuo atveju, teismo nuomone, atsakovsd nepaneigė ieškinyje prašomos priteisti skolos dydžio, nepridėjo įrodymų, kad iš jos būtų reikalaujama sumokėti už paslaugas, kurios faktiškai nebuvo teikiamos jau mirusiam nuomininkui, todėl reikalaujamos atlyginti išlaidos proporcingai turi būti priteistos iš bendrasavininkų, tame tarpe ir iš atsakovo, valdančio patalpas daugiabučiame name nuosavybės teise,.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovo atlikti skaičiavimai nepažeidžia įstatyme įtvirtinto proporcingumo principo, taikytino apskaičiuojant mokėtinus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimą, atsakovo atsikirtimai laikomi nepagrįstais ir atmestini, o ieškovo ieškinys visiškai įrodytu ir tenkintinu, todėl atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė kaip būsto savininkas turi pareigą ieškovui apmokėti 283,16 Eur sumą.

Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 1 d. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas sumokėtas žyminis mokestis (15 Eur), 0,87 Eur už pažymą ir 30 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Teismo vertinimu prašomų priteisti išlaidų dydis pagrįstas jų sumokėjimą įrodančiais dokumentais, teisinės pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatytų rekomenduojamų priteistinų maksimalių užmokesčio dydžių už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme, todėl ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, pastarosios iš atsakovo priteistinos visiškai (CPK 88, 93, 98 straipsniais).

Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas (kartu su prašymu tokias išlaidas priteisti), tačiau ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, pastarosios atsakovui iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB „UAB Mano Būstas Neri“, juridinio asmens kodas 121483222, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 111109233, 283,16 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 16 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 283,16 Eur sumą nuo 2020-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45,87 EUR (keturiasdešimt penkis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.