Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams A. K. ir S. K. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija ir akcinė bendrovė „Kauno energija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys netenkinamas.

Teismas iš Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/120237, Nr. 44/588543 ir Nr. 20/120229 duomenų nustatė, kad ieškovui P. S. nuosavybės teise priklauso 49,55 kv. m ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), (duomenys neskelbiami), Kaune, ir 114,01 kv.m ploto neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), esanti (duomenys neskelbiami), Kaune; nuo 2014-10-29 įregistruotas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-10-23 leidimas Nr. LNS-21-141023-00899 rekonstruoti buto ir pastogės patalpas. Ieškovo buto ir gyvenamojo namo registre 2015-09-30 įrašyta kadastro žyma dėl savavališkos statybos (ant pastato fasadinės lauko sienos ties 11 buto langais pritvirtintas kondicionieriaus blokas, statytojas P. S.), pagrindas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-09-28 Savavališkos statybos aktas. Atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), (duomenys neskelbiami), atsakovei S. K. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), (duomenys neskelbiami) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Gyvenamasis namas 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), esantis (duomenys neskelbiami), Kaune, kuriame yra ieškovui ir atsakovams priklausantys butai, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje. Šiam gyvenamajam namui šiluminė energija tiekiama taikant centrinio šildymo sistemą šilumos tinklais.

Iš ieškovo pateikto UAB „Terma“ 2014 m. parengto projekto matyti, kad

Buto šildymo sistemos atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ) ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. ŠŪĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise. ŠŪĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta šilumos vartotojo daugiabučiame name teisė kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Įgyvendinant šiame ir kituose šio įstatymo straipsniuose numatytas buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises bei pareigas dėl apsirūpinimo energija (šiluma ir karštu vandeniu), pastato šildymo bei karšto vandens sistemos valdymo ir naudojimo sprendimai priimami mutatis mutandis Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka (ŠŪĮ 27 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; kt.).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1778-624/2017 ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą. Teismas nutartyje konstatavo, kad P. S. nepateikus namo (duomenys neskelbiami), Kaune butų savininkų sutikimo dėl pareiškėjo buto šildymo būdo keitimo, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo pateiktas paprastojo remonto aprašas nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-03-04 ir 2016-03-29 raštuose nurodyta ir tai, kad P. S. pateiktoje VšĮ „Kauno regioninė energetikos agentūra“ skaičiuoklėje pažymima, kad, atjungus butą nuo centralizuotos šildymo sistemos, kitų butų savininkai patiria papildomų išlaidų. Taigi, P. S. nepagrįstai teigia, kad teiginiai dėl pažeistų trečiųjų asmenų interesų yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, o šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtintą Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą, (duomenys neskelbiami) gatvė patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Kadangi P. S. teikiant prašymus Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas numatė, kad namas, esantis (duomenys neskelbiami), Kaune, patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, atsakovei nebuvo pagrindo tenkinti šiuos pareiškėjo prašymus, kuriuose numatytas buto šildymas dujomis, ir dėl šios priežasties (administracinės bylos Nr. eI-1805-422/2016 167–177 l.).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2012).

Nurodytose administracinėse bylose teismai konstatavo, kad ieškovas negali atsijungti nuo bendros daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbiami), šildymo sistemos pagal UAB „TERMA“ 2014 m. parengtą projektą „Daugiabučio namo (duomenys neskelbiami), buto Nr. 11, Kaune, šilumos įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo sistemos, pertvarkant inžinerines sistemas“. Teismai nustatė, kad ieškovui atsijungus nuo bendros namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbiami), šildymo sistemos kiti namo gyventojai patirs nuostolius ir, kad šis namas patenka į centralizuotos šilumos tiekimo zoną, kurioje šilumos energijos tiekimas vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, todėl ieškovas negali pakeisti šildymo būdo į dujas, kadangi tai prieštarautų Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 daliai ir 8 straipsnio 1 daliai. Nors atsakovai nedalyvavo nagrinėjant administracines bylas, tačiau jose priimti sprendimai turėjo įtakos jų teisėms ir pareigoms, kadangi bylose buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovui atsijungus nuo bendros namo šildymo sistemos nebus pažeisti kitų namo gyventojų (įskaitant atsakovus) teisės ir interesai. Tiek administracinėse bylose, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas iš dalies sutampa, kadangi sprendžiama dėl ieškovo pateikto projekto dėl buto atjungimo nuo daugiabučio gyvenamojo namo bendros šildymo sistemos atitikimo Šilumos ūkio įstatyme ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytiems reikalavimams, keliamiems šilumos vartotojams daugiabučiame name dėl buto šildymo sistemos atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos. Dėl nurodytų argumentų, remiantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinėse bylose nustatytos aplinkybės šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti atsakovams iš naujo nereikia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T-203 „Dėl atnaujinto Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano patvirtinimo“ nusprendė patvirtinti atnaujintą Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą ir pripažino atnaujintą Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, o šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Iš Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo atnaujinto specialiojo plano matyti, kad daugiabutis gyvenamasis namas 1A3p, esantis Miško g. 17, Kaune, patenka į centralizuoto aprūpinimo šiluma zoną. Jame numatytos specialiojo plano sprendinių nuostatų taikymo išimtys, pagal kurias centralizuoto šilumos tiekimo zonoje esantys vartotojai gali atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos tuo atveju, jeigu šildymo poreikiai bus tenkinami, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius arba elektros energiją, o taip pat ir kitais atvejais, kaip kad numatyta atsijungimo procesą reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad ieškovo pateiktas projektas, pagal kurį jis ketina jam priklausančiame bute esančius šilumos įrenginius atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos ir bute įsirengti kitą šildymo būdą – dujas, prieštarauja atnaujintam Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajam planui (Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė antstolio Mareko Petrovskio 2013 m. rugpjūčio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (toliau – Protokolas), surašytą vykdant P. S. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes, kad ieškovo bute, Miško g. 17-11, Kaune, yra atjungti centralinio šildymo vamzdynai, izoliuoti akmens pluošto vata, bute bus pajungtas kitas šildymo būdas, ekologiškas oro siurblys „oras – oras“. Protokole nurodyta, kad antstolis 2013-08-23 nuvyko į 2 kambarių butą, (duomenys neskelbiami), Kaune, ir konstatavo, kad virtuvėje, svetainėje ir miegamojo kambaryje, yra nuimti šildymo radiatoriai; virtuvėje ir kambariuose į butą įeinantys namo šildymo sistemos vamzdžiai izoliuoti, patalpų viršuje buvę šildymo sistemos vamzdžiai nuimti, sienos angos, per kurias šildymo vamzdžiai pereina į kitą butą, uždarytos (nuotraukos 1-13). Antstolis 2013-08-26 nuvykęs į minėtą butą konstatavo, kad namo šildymo sistemos vamzdžiai virtuvėje prie sienos ir grindų, kambariuose prie grindų – izoliuoti, bute nėra šildymo radiatorių, sienų angos, kuriose buvo šildymo vamzdžiai, užtinkuoti; svetainės kambaryje buvo pastatytas autonominis šildymo įrenginys sujungtas su namo išorėje (prie balkono) pakabintu įrenginiu (žr. nuotraukas 14-18); P. S. paaiškino, kad bute įrengta atskira šildymo sistema – oro siurblys „oras-oras“.

Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad šiuo metu butą šildo oro siurbliu, naudoja elektros energiją, ir kad pagal UAB „Terma“ 2014 m. parengtą projektą siekia įteisinti atsijungimą nuo centrinio šildymo sistemos ir pakeisti buto šildymą į šildymą dujomis.

Teismo posėdyje atsakovas A. K., atsikirsdamas į ieškovo ieškinio argumentus, nurodė, kad ieškovo buto apšildymui oro siurblio galingumas yra nepakankamas, kad ieškovas pastogėje yra įsirengęs židinį, jam priklausančias patalpos šildo kietu kuru - malkomis, degimo procese išsikiriančios medžiagos teršia aplinką, dėl ieškovo naudojamo šildymo būdo kietu kuru (malkomis) negalima atidaryti langų. Atsakovas A. K. paaiškino, kad tarp jo ir ieškovo yra kilęs konfliktas dėl ieškovo įrengto kondicionieriaus išorinėje fasadinėje namo sienoje: atsakovo butas yra pirmame aukšte, po ieškovui nuosavybės priklausančiu butu, esančiu 3 aukšte, dėl ieškovo įrengto kondicionieriaus drėksta išorinė namo siena, drėgmė skverbiasi į gilyn į pastato konstrukcijas, į ieškovo butą.

Teismas pažymi, kad atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovo įrengto kondicionieriaus bloko ant namo fasadinės sienos patvirtina ir ieškovo pateikti įrodymai, ir kita bylos medžiaga. Ieškovo pateiktame antstolio M. Petrovskio 2013-08-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad ieškovo buto svetainėje buvo sumontuotas autonominis šildymo įrenginys, kuris sujungtas su namo išorėje (prie balkono) pakabintu įrenginiu (30 b. l.). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovo buto registre Nr. 20/120237 įrašyta kadastro žyma dėl savavališkos statybos: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-09-28 surašytame Savavališkos statybos akte nurodyta, kad ant pastato fasadinės lauko sienos ties 11 buto langais pritvirtintas kondicionieriaus blokas. Kadastro žyma apie savavališką statybą įrašyta ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami), Kaune, registre Nr. 20/120229 (statytoju nuodytas P. S.).

Ieškovas teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad jis savavališkai atjungė jam nuosavybės teise priklausančiame bute esančius šildymo sistemos įrenginius nuo gyvenamojo namo centrinio šildymo sistemos, ir nurodė, kad kol nėra įteisintas jo buto šildymo sistemos atjungimas, jis sumoka šiluminės energijos teikėjo AB „Kauno energija“ pateikiamas sąskaitas. Ieškovas teigė, kad buto šildymui naudoja atskirą šildymo sistemą „oras – oras“, šiems teiginiams patvirtinti pateikė prieš penkerius metus, 2013 m., surašytą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie šiuo metu jo buto šildymui naudojamus energijos šaltinius. Ieškovas pripažino, kad savavališkai įrengė kondicionieriaus bloką ant išorinės namo sienos ir paaiškino, kad šiuo metu kondicionieriaus blokas yra išmontuotas, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas pažymi, kad ieškovas teismo posėdyje nepaaiškino, kokias išlaidas patiria buto šildymui, nepateikė jokių įrodymų, koks šildymas būdas įrengtas pastogėje. Teigė, kad jam svarbu įteisinti savavališkai atliktą buto atjungimą nuo viso namo centrinio šildymo sistemos, kad visi gyventojai tam pritarė pasirašydami anketose, sutikimo nedavė tik atsakovai, todėl jų atsisakymas yra neteisėtas.

Ieškovas, siekdamas paneigti atsakovų argumentus, kad dėl ieškovo buto atjungimo nuo šildymo sistemos jie patirs papildomų nuostolių, pateikė 2009 m. VšĮ Kauno regioninės energetikos agentūros atliktą kompensacijos už rezervinę galią nustatymo skaičiavimą (103-107 b. l.). Teismas pažymi, kad šį įrodymą ieškovas jau buvo pateikęs aukščiau minėtoje administracinėje byloje Nr. I-1805-422/2016 (110-114 prijungtos bylos l.), ir jį įvertino administraciniai teismai, konstatavę, kad pagal šią skaičiuotę atsakovai patirs papildomas išlaidas. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad skaičiavimą atliko kompetentingi specialistai, kad pagal jų skaičiavimą šiluminės energijos nuostoliai yra labai nedideli, kad atsakovai nepagrįstai atsisako duoti sutikimą atsijungimui. Teismas pažymi, kad remiantis ieškovo pateiktu 2009 m. VšĮ Kauno regioninės energetikos agentūros atliktu skaičiavimu neįmanoma nustatyti galimo nuostolių dydžio, kuriuos patirtų atsakovai, jei ieškovui įteisinus savavališkai atliktą jo buto atjungimą nuo šildymo sistemos, kitiems gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkams būtų perskaičiuojamas mokesčio dydis už gyvenamojo namo patalpų šildymui sunaudojamą šiluminę energiją. Pirma, skaičiavimas atliktas 2009 metais, t. y prieš devynerius metus. Antra, nei ieškovas, nei jo atstovas negalėjo paaiškinti, kokiais duomenimis ir kokiais šaltiniais remiantis atlikti skaičiavimai. Trečia, neaišku, ar yra įvertintos faktinės aplinkybės dėl gyvenamojo namo esamos centrinio šildymo sistemos ypatumų, kurios nurodytos paties ieškovo pateiktame UAB „Terma“ 2014 m. parengto projekto aiškinamajame rašte (86-87 b. l.): kad besiribojančių bendra siena dviejų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) šildymui naudojama bendra šildymo sistema iš šildymo sistemos punkto, esančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) rūsyje; neaišku, ar įvertintos aplinkybės, kad gyvenamųjų namų (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) bendra šildymo sistema prie miesto šilumos tinklų prijungta pagal priklausomą schemą, per elevatorių; kad šildymo sistema nesubalansuota, kad ginčo pastato (duomenys neskelbiami) šildymo sistema žymiai vėsesnė nei pastato (duomenys neskelbiami), nes į šį pastatą šiluma tiekiama ilgesniu atstumu nuo šildymo punkto, ir dėl to atsakovai patirtų dar didesnių nuostolių dėl šiluminės energijos praradimo tiekimo sistemoje nuo šildymo punkto iki šildomų patalpų.

Ieškovas 2018 m. birželio 12 d. teismo posėdyje pateikė gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų 2018 m. gegužės 8 d. apklausos anketas, kuriose buvo užduoti du klausimai: „Ar patyrėte šilumos ir kitokių nuostolių, kai butas, esantis (duomenys neskelbiami), buvo atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos 2011 metais?“ ir „Ar sutinkate, kad butas, esantis (duomenys neskelbiami), Kaune, buvo atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos 2011 m. ir su techninėmis sąlygomis, turint Jūsų sutikimą?“ (175, 176 b. l.). Iš ieškovo pateiktų apklausos anketų matyti, kad devyni savininkai į anketose užduotus klausimus pateikė ieškovui palankius atsakymus. Teismas pažymi, kad šios anketos nei patvirtina, nei paneigia ieškovo reikalavimų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą dėl ieškovo buto atjungimo nuo gyvenamojo namo centrinio šildymo sistemos. Administracinėje byloje Nr. I-1805-422/2017 administracinių teismų sprendimuose pateiktas išsamus įvertinimas anksčiau pateiktų panašaus turinio 2014 m. birželio 3 d. ir 2015 m. kovo 12 d. gyventojų apklausos anketų (97 ir 100 l., administracinės bylos 13 ir 14 l.). Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendime ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartyje konstatavo, jog teisės aktais įtvirtinta sąlyga dėl bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinių pritarimų gavimo nebuvo įvykdyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl buto šildymo būdo pakeitimo, nes pareiškėjas (P. S.) nepateikė teisės aktais nustatytų dokumentų, kuriais remiantis atsakovas (Kauno miesto savivaldybės administracija) galėtų patikrinti jam pavestą funkciją dėl trečiųjų asmenų teisių ir interesų apsaugos (10-13, 16-28 b. l.).

Įvertinus aukščiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovai nepagrįstai atsisako duoti sutikimą jam atsijungti nuo daugiabučio gyvenamojo namo bendros šildymo sistemos. Atsakovai įrodė atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl kurių pagrįstai ir teisėtai atsisako duoti ieškovui sutikimą atsijungti nuo namo bendros šildymo sistemos, todėl ieškovo ieškinys netenkinamas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovą P. S. pagal 2017 m. spalio 23 d. atstovavimo sutartį atstovavo ir teisines paslaugas teikė advokatas Ruslan Mazurov (65 b. l.). Ieškovas byloje patyrė 341 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už advokato teisinę pagalbą (8, 66 b. l.). Ieškinio netenkinus, šios išlaidos iš atsakovų ieškovui nepriteisiamos.

Atsakovus pagal 2017 m. liepos 18 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatas Jonas Skalskas (68 b. l.). Atsakovas A. K. už advokato suteiktas paslaugas patyrė 1000 Eur išlaidų, kurias pagrindžia 2017-10-10 pinigų priėmimo kvitas (69-70 b. l.). Advokatas J. Skalskas parengė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo atsakovus penkiuose teismo posėdžiuose: 2017-10-23 teismo posėdyje (trukmė 1 valanda 52 minutės); 2017-11-22 (trukmė 21 minutė); 2018-01-29 (trukmė 50 minučių); 2018-05-08 (trukmė 8 minutės); 2018-06-12 (trukmė 1 valanda 56 minutės). Advokatas iš viso atsakovus teismo posėdžiuose atstovavo 6 valandas. Atsakovo patirtos išlaidos už teisinę pagalbą – už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose – neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Ieškinio netenkinus, iš ieškovo atsakovui A. K. priteisiama 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas byloje patyrė 13,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinio netenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbiami)) atsakovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Kaune, (duomenys neskelbiami)) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbiami)) valstybei 13,52 Eur (trylika eurų 52 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.