Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1897-259/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-20
Bylos Nr.: 2A-1897-259/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13526-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Ieškovas: P. S.
Atsakovas: A. K., S. K.
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybės administracija, akcinė bendrovė „Kauno energija“

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. 2A-1897-259/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13526-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;2.4.2.13.;3.2.4.8.2.;3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams A. K. ir S. K. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys - Kauno miesto savivaldybės administracija, akcinė bendrovė „Kauno energija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. S. pareiškė teisme ieškinį, prašydamas pripažinti neteisėtais atsakovų A. K. ir S. K. atsisakymus duoti sutikimą ieškovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), atjungimui nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos; pripažinti ieškovui teisę atsijungti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos be atsakovų sutikimo. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (trečiame aukšte), ir dalis 200 kv. m ploto palėpės, esančios virš jo buto. Ieškovas vykdė jam priklausančių patalpų remonto darbus, planavo butą su palėpe sujungti, palėpėje įrengti dujinį šildymą. Gavęs Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus leidimą (2011 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 42-4-100), įrengė dujinį pastogės šildymą. Parengė projektą dėl buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, pakeičiant buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, nes apjungiant butą su palėpe būtų nelogiška palikti jų skirtingus šildymo būdus. Ieškovas 2014 m. rugsėjo 23 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymus Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriui dėl buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinti motyvuojant tuo, kad atsakovai A. K. ir S. K. (2 ir 3 butų savininkai) atsisakė duoti sutikimą ieškovui atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Ieškovas savivaldybės administracijos sprendimus ginčijo administraciniame teisme. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu administracinę bylą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. rašto Nr. 42-4-167 panaikinimo nutraukė, o dėl kitų reikalavimų skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą. Ieškovo teigimu, atsakovų atsisakymas duoti sutikimą ieškovui pažeidžia jo teises, nes jis negali gauti leidimo buto atjungimui nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Atsiliepimas

2. Atsakovai A. K. ir S. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėję ieškovo skundus, nurodė, jog namo savininkų atsisakymo nuginčijimas esminės reikšmės neturėtų, nes daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra ieškovo ir atsakovų butai, patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną. Ieškovo pateiktos anketos su kitais namo savininkų parašais dėl jo buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos pripažintos niekinėmis. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovui atjungus butą nuo centralizuotos šildymo sistemos, jie patirtų papildomas išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo P. S. 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovui A. K. ir 13,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

4. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovai nepagrįstai atsisako duoti sutikimą jam atsijungti nuo daugiabučio gyvenamojo namo bendros šildymo sistemos.

Šalies argumentai

5. Teismas iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-1805-422/2016 medžiagos nustatė, kad ieškovas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d., 2016 m. kovo 4, 29 d. sprendimus, kuriais netenkinti ieškovo prašymai dėl šildymo sistemos būdo pakeitimo, ir prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pritarti buto, (duomenys neskelbtini), šildymo būdo keitimui. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1805-422/2016 nutraukė administracinės bylos dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. rašto panaikinimo, o likusioje dalyje skundą atmetė. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1778-624/2017 ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas pažymėjo, kad administracinėse bylose teismai konstatavo, kad ieškovas negali atsijungti nuo bendros daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos pagal UAB „TERMA“ 2014 m. parengtą projektą „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo sistemos, pertvarkant inžinerines sistemas“. Teismai nustatė, kad ieškovui atsijungus nuo bendros namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos kiti namo gyventojai patirs nuostolius ir, kad šis namas patenka į centralizuotos šilumos tiekimo zoną, kurioje šilumos energijos tiekimas vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, todėl ieškovas negali pakeisti šildymo būdo į dujas, kadangi tai prieštarautų Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 daliai ir 8 straipsnio 1 daliai.

7. Teismo vertinimu, nors atsakovai nedalyvavo nagrinėjant administracines bylas, tačiau jose priimti sprendimai turėjo įtakos jų teisėms ir pareigoms, kadangi bylose buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovui atsijungus nuo bendros namo šildymo sistemos nebus pažeisti kitų namo gyventojų (įskaitant atsakovus) teisės ir interesai. Tiek administracinėse bylose, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas iš dalies sutampa, kadangi sprendžiama dėl ieškovo pateikto projekto dėl buto atjungimo nuo daugiabučio gyvenamojo namo bendros šildymo sistemos atitikimo Šilumos ūkio įstatyme ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytiems reikalavimams, keliamiems šilumos vartotojams daugiabučiame name dėl buto šildymo sistemos atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos. Dėl nurodytų argumentų, teismas, remdamasis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sprendė, jog administracinėse bylose nustatytos aplinkybės šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti atsakovams iš naujo nereikia.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T-203 „Dėl atnaujinto Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano patvirtinimo“ nusprendė patvirtinti atnaujintą Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą, iš kurio matyti, kad daugiabutis gyvenamasis namas 1A3p, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į centralizuoto aprūpinimo šiluma zoną. Jame numatytos specialiojo plano sprendinių nuostatų taikymo išimtys, pagal kurias centralizuoto šilumos tiekimo zonoje esantys vartotojai gali atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos tuo atveju, jeigu šildymo poreikiai bus tenkinami, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius arba elektros energiją, o taip pat ir kitais atvejais, kaip kad numatyta atsijungimo procesą reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas nustatė, kad ieškovo pateiktas projektas, pagal kurį jis ketina jam priklausančiame bute esančius šilumos įrenginius atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos ir bute įsirengti kitą šildymo būdą – dujas, prieštarauja atnaujintam Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajam planui (Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas, vertindamas ieškovo pateiktą 2009 m. VšĮ Kauno regioninės energetikos agentūros atliktą kompensacijos už rezervinę galią nustatymo skaičiavimą (103-107 b. l.), kuriuo ieškovas siekė paneigti atsakovų argumentus, jog dėl ieškovo buto atjungimo nuo šildymo sistemos jie patirs papildomų nuostolių, pažymėjo, kad šį įrodymą ieškovas jau buvo pateikęs aukščiau minėtoje administracinėje byloje Nr. I-1805-422/2016, ir jį įvertino administraciniai teismai, konstatavę, kad pagal šią skaičiuotę atsakovai patirs papildomas išlaidas. Teismas taip pat pažymėjo, kad remiantis šiuo ieškovo pateiktu įrodymu, neįmanoma nustatyti galimo nuostolių dydžio, kuriuos patirtų atsakovai, jei ieškovui įteisinus savavališkai atliktą jo buto atjungimą nuo šildymo sistemos, kitiems gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkams būtų perskaičiuojamas mokesčio dydis už gyvenamojo namo patalpų šildymui sunaudojamą šiluminę energiją. Pirma, skaičiavimas atliktas 2009 metais, t. y prieš devynerius metus. Antra, nei ieškovas, nei jo atstovas negalėjo paaiškinti, kokiais duomenimis ir kokiais šaltiniais remiantis atlikti skaičiavimai. Trečia, neaišku, ar yra įvertintos faktinės aplinkybės dėl gyvenamojo namo esamos centrinio šildymo sistemos ypatumų, kurios nurodytos paties ieškovo pateiktame UAB „Terma“ 2014 m. parengto projekto aiškinamajame rašte (86-87 b. l.): kad besiribojančių bendra siena dviejų gyvenamųjų namų 1A3p ((duomenys neskelbtini)) ir 3A3p ((duomenys neskelbtini)) šildymui naudojama bendra šildymo sistema iš šildymo sistemos punkto, esančio gyvenamojo namo 2A2p ((duomenys neskelbtini)) rūsyje; neaišku, ar įvertintos aplinkybės, kad gyvenamųjų namų 1A3p ((duomenys neskelbtini)) ir 3A3p ((duomenys neskelbtini)) bendra šildymo sistema prie miesto šilumos tinklų prijungta pagal priklausomą schemą, per elevatorių; kad šildymo sistema nesubalansuota, kad ginčo pastato 1A3p ((duomenys neskelbtini)) šildymo sistema žymiai vėsesnė nei pastato 3A3p ((duomenys neskelbtini)), nes į šį pastatą šiluma tiekiama ilgesniu atstumu nuo šildymo punkto, ir dėl to atsakovai patirtų dar didesnių nuostolių dėl šiluminės energijos praradimo tiekimo sistemoje nuo šildymo punkto iki šildomų patalpų.

10. Iš ieškovo pateiktų gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų 2018 m. gegužės 8 d. apklausos anketų teismas nustatė, kad devyni savininkai į anketose užduotus klausimus pateikė ieškovui palankius atsakymus. Teismas pažymėjo, kad šios anketos nei patvirtina, nei paneigia ieškovo reikalavimų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą dėl ieškovo buto atjungimo nuo gyvenamojo namo centrinio šildymo sistemos. Taip pat nurodė, kad administracinėje byloje Nr. I-1805-422/2017 administracinių teismų sprendimuose pateiktas išsamus įvertinimas anksčiau pateiktų panašaus turinio 2014 m. birželio 3 d. ir 2015 m. kovo 12 d. gyventojų apklausos anketų ir konstatuota, jog teisės aktais įtvirtinta sąlyga dėl bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinių pritarimų gavimo nebuvo įvykdyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl buto šildymo būdo pakeitimo, nes pareiškėjas (P. S.) nepateikė teisės aktais nustatytų dokumentų, kuriais remiantis atsakovas (Kauno miesto savivaldybės administracija) galėtų patikrinti jam pavestą funkciją dėl trečiųjų asmenų teisių ir interesų apsaugos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovas P. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas, vertindamas surinktus byloje įrodymus, pažeidė vieną pagrindinių įrodymų vertinimo taisyklių, suteikdamas prioritetą žodiniams paaiškinimams prieš į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams, t. y. įvertino kaip įrodymą atsakovų pareiškimą dėl galimai pažeidžiamų teisių, tačiau visiškai neįvertino rašytinio įrodymo - VŠĮ „Kauno regioninė energetikos agentūra“ paskaičiavimo, kuriuo nustatomas kompensacijos dydis už kitų bendrasavininkų patiriamus nuostolius, atjungus apeliantui priklausantį butą nuo centralizuotos šildymo sistemos. Darytina išvadą, kad atsakovų teiginys, kad jie patirs nuostolių niekuo nepagrįstas, kadangi įrodymų, kad atsakovai patirs kokių nors kitų nuostolių, apart tų, kuriuos ieškovas įsipareigojo kompensuoti, nepateikta.

11.2. Teismas, vertindamas pateiktus byloje dokumentus, laikėsi nuomonės, kad 2018 m. gegužės 8 d. anketos nei patvirtina, nei paneigia ieškovo reikalavimų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą dėl ieškovo buto atjungimo nuo gyvenamojo namo centrinio šildymo sistemos. Kita vertus, atsakovų abstraktūs teiginiai apie neva šiuo metu 11 buto apšildymui naudojamo oro siurblio galingumo nepakankamumą ir dėl šių priežasčių buto šildymui naudojamas malkas, teismui nesukėlė jokių abejonių. Nors tuo pačiu teismui buvo pateikta Kauno centro seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad atlikus patikrinimą, nustatyta, kad P. S. priklausantis butas yra šildomas elektra, o ne malkomis, ar dujomis.

11.3. Apelianto nuomone, reikalavimas gauti visų namo butų savininkų sutikimą prieštarauja įstatymams. Įvertinus tai, kad 2015 m. kovo 12 d. ir 2018 m. gegužės 8 d. 82 % namo adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų pritarė šio namo 11 buto atjungimui nuo centralizuoto šildymo sistemos, žinant, kad ieškovas įsipareigojo visiškai atlyginti atsakovų galimus nuostolius dėl jo buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, konstatuotina, kad ieškinį patenkinus atsakovų teisės nebus pažeistos, o jų atsisakymas negalėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos. Nepaisant to, visos ieškovo pastangos gauti leidimą, neatsižvelgiant į atsakovų poziciją, buvo nesėkmingos. Kadangi leidimo išdavimas šiuo metu susijęs su visų namo gyventojų pritarimu, ieškovui yra būtina gauti atsakovų pritarimą atsijungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos. Atsakovai šiuo atveju atsisakymą grindžia ne objektyviais duomenimis apie galimai pažeidžiamas jų teises, o subjektyvia nuomone, kuri nukreipta į ieškovo asmenį. Tokia nepagrįsta atsakovų pozicija trukdo ieškovui įgyvendinti savo teises, numatytas tiek LR Konstitucijoje, tiek civiliniuose įstatymuose.

11.4. Remiantis teritorijų planavimo dokumentais, namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), patenka į centralizuoto aprūpinimo šiluma zoną, joje esantys vartotojai gali atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos tik tuo atveju, jeigu šildymo poreikiai bus tenkinami naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius arba elektros energiją. Šiuo metu ieškovas ketina jam priklausančias visas patalpas, tarp jų ir butą, šildyti naudojant elektros energiją, o ne dujas, kadangi didesnė jam priklausančių patalpų dalis yra šildoma būtent šiuo būdu ir būtent tokį šildymo būdą jis pasirinko apšildant namo palėpėje įrengtą patalpą-butą, toks šildymo būdas neprieštarauja atnaujintam Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajam planui. Ateityje visas patalpas ieškovas ketina registruoti kaip vieną nekilnojamojo turto objektą, o šiuo metu abi jam priklausančios patalpos yra šildomos naudojant elektros energiją. Todėl šiuo atveju, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vietoj to, kad vadovautųsi LR Konstitucija, LR Civiliniu kodeksu arba LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, nepagrįstai vadovavosi savivaldybės sudarytais planais.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai A. K. ir S. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas, skirti apeliantui 5 000 Eur baudą, iš kurios 2 500 Eur solidariai skirti atsakovams. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Apeliantas, tvirtindamas, kad centrinio šildymo būdas „....buvo pakeistas į elektrą, kadangi būtent toks būdas atitinka Savivaldybės tarnybos 2009-05-21 sprendimą Nr. T-320 ,,Dėl Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano ...“, klaidina teismą. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1805-422/2016, kuriame konstatavo: „Tačiau konkrečiu atveju savininkų atsisakymo nuginčijimas, teismo nuomone, esminės reikšmės ginčui neturėtų, nes pagal į bylą pateiktus duomenis nustatyta, jog minėtas daugiabutis gyvenamasis namas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimu Nr. T-320 patvirtintą ir šiuo metu galiojantį Kauno miesto mikrorajono šilumos tiekimo specialųjį planą patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai (b. l. 107-108). Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 8 str. 1 dalis imperatyviai nustato, jog savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus“. Taigi ieškovui, teikiant teismui šį ieškinį, buvo žinoma, kad jei jam ir pasisektų bendrosios kompetencijos teisme nuginčyti atsakovų atsisakymus duoti sutikimą atjungti jo butą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, jis vis tiek negautų Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimo atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Atsakovai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartyje nurodė, kad: „ ...pareiškėjui nepateikus namo butų savininkų sutikimo dėl pareiškėjo buto šildymo būdo keitimo, atsakovas 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr.42-4-87, 2016 m. kovo 4 d. raštu Nr. 42-4-32, 2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. (33.205) R-1427) iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.“ Taip pat teismas konstatavo, kad pareiškėjo P. S. pateiktos „ ... 2015 m. kovo 12 d. anketos (b. l. 13-14), kuriomis pareiškėjas įrodinėja daugiabučio namo savininkų sutikimą jo buto atsijungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos, parengtos nesilaikant minėtos tvarkos, todėl jos (anketos) nevertintos kaip butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai šiuo klausimu“. Taigi, teismas P. S. pateiktas 2015-03-12 anketas su namo butų savininkų parašais dėl jo buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos, pripažino niekinėmis, nes jos neatitinka „Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašui“, patvirtintam aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. Dl-251 (2012-10-31 įsakymo Dl-895 redakcija). Tokiu būdu ieškovas šią dieną neturi nei vieno daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų sutikimo dėl jo buto atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos, nors atsakovais ieškinyje įvardina tik A. K. ir S. K. Taigi, atsakovų nuomone, šie faktai patvirtina, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, pareikšdamas aiškiai nepagrįstą ieškinį atsakovams.

12.2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas suteikė prioritetą žodiniams paaiškinimams prieš į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams. Ankščiau įvardintose administracinėse bylose įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina faktą, kad namo gyventojai, tarp jų ir atsakovai, apeliantui atsijungus nuo bendros, pabrėžtina - dviejų daugiabučių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), centralizuotos šildymo sistemos, patirs nuostolius. Apeliantas, suprasdamas administracinių teismų įsiteisėjusių sprendimų prejudicinę galią, pateikė aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą, todėl jis privalo atsakyti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 95 straipsnis).

Šalies argumentai

12.3. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes ir tvirtina, kad: „...šiuo metu ketinu man priklausančias visas patalpas, tame tarpe ir butą, šildyti naudojant elektros energiją, o ne dujas ...“. Taip pat apeliantas naujai, tik apeliaciniame skunde, pareiškia: „Ateityje visas man priklausančias patalpas ketinu registruoti kaip vieną nekilnojamojo turto objektą. Šiuo metu abi man priklausančios patalpos yra šildomos naudojant elektros energiją“. Į bylą P. S. pateikė UAB „Terma“ 2014 m. parengtą projektą, todėl pirmos instancijos teismas sprendime padarė visiškai teisingą išvadą, kad ieškovo pateiktas projektas, pagal kurį jis ketina jam priklausančiame bute esančius šilumos įrenginius atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos ir bute įsirengti kitą šildymo būdą - dujas, prieštarauja atnaujintam Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajam planui (Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsakovai pažymi, kad nors apeliantas tvirtina, kad jam priklausančias dvi patalpas jis šildo naudodamas elektros energiją, tačiau iš tikrųjų jas šildo kietu kuru, kūrendamas židinį - krosnį.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

13.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovai neargumentuoja ir nepagrindžia savo atsisakymo išduoti sutikimą atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1778-624/2017 ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą. Teismas nutartyje konstatavo, kad apeliantui nepateikus namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų sutikimo dėl pareiškėjo buto šildymo būdo keitimo, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo pateiktas paprastojo remonto aprašas nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Faktą, kad atjungus ieškovo butą nuo centralizuotos šildymo sistemos, kiti butų savininkai patirs išlaidų patvirtina ir paties apelianto pateikta VšĮ „Kauno regioninė energetikos agentūra“ skaičiuotė. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai gindami savo teisėtus interesus pagrįstai neduoda sutikimo atjungti apeliantui priklausantį butą nuo centralizuotos šildymo sistemos.

13.2. Teismas pagrįstai vertino, kad apeliantas negali atsijunti nuo bendros daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos pagal UAB „Terma“ 2014 m. parengtą projektą „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo sistemos, pertvarkant inžinerines sistemas“. Teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai, kurių priimti sprendimai yra įsiteisėję, yra nustatę, kad ieškovui atsijungus nuo bendros namo <...> šildymo sistemos kiti namo gyventojai patirs nuostolius ir, kad šis namas patenka į centralizuotos šilumos tiekimo zoną, kurioje šilumos energijos tiekimas vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, todėl ieškovas negali pakeisti šildymo būdo į dujas, kadangi tai prieštarautų Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 daliai ir 8 straipsnio 1 daliai. Taip pat teismas pagrįstai vertino, kad nepaisant to, jog atsakovai nedalyvavo nagrinėjant administracines bylas, tačiau jose priimti sprendimai turėjo įtakos jų teisėms ir pareigoms, kadangi bylose buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovui atsijungus nuo bendros namo šildymo sistemos nebus pažeisti kitų namo gyventojų (įskaitant atsakovus) teisės ir interesai. Tiek administracinėse bylose, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas iš esmės sutampa, nes sprendžiama dėl ieškovo pateikto projekto dėl buto atjungimo nuo daugiabučio gyvenamojo namo bendros šildymo sistemos atitikimo Šilumos ūkio įstatyme bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytiems reikalavimams, kurie keliami šilumos vartotojams daugiabučiame name ketinantiems atjungti buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos.

13.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl atsakovų neva nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą ieškovui atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, o atsakovai pagrindė savo atsisakymo priežastis, kurias teismas pripažino pakankamomis.

14. Daugiau atsiliepimų apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo vieno iš butų savininko reikalavimo atjungti gyvenamosios patalpos (buto) šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos pagrįstumo, atjungimo sąlygų turinio.

17. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovui P. S. nuosavybės teise priklauso 49,55 kv.m ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir 114,01 kv. m ploto neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), atsakovei S. K. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovui ir atsakovams priklausantys butai, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje. Šiam gyvenamajam namui šiluminė energija tiekiama taikant centrinio šildymo sistemą šilumos tinklais. Ieškovas parengė projektą dėl buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, pakeičiant buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, tačiau kitų butų savininkai atsakovai nedavė sutikimo jį įgyvendinti. Ieškovas byloje reiškė ieškinį atsakovams, jame suformulavo reikalavimus pripažinti neteisėtais atsakovų A. K. ir S. K. atsisakymus duoti sutikimą ieškovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), atjungimui nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos; pripažinti ieškovui teisę atsijungti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos be atsakovų sutikimo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas, esminiai svarbūs apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog nepagrįstas atsakovų teiginys, kad dėl atjungimo jie patirs nuostolių, tam pagrįsti įrodymų nepateikta, ieškovas įsipareigojo kompensuoti skaičiavime nurodomus nuostolius; 2015 m. kovo 12 d. ir 2018 m. gegužės 8 d. 82 % namo (duomenys neskelbtini), gyventojų pritarė šio namo 11 buto atjungimui nuo centralizuoto šildymo sistemos; atsakovų nesutikimas atjungti ieškovo butą nuo centralizuotos sistemos, trukdo ieškovui įgyvendinti savo teises, numatytas tiek LR Konstitucijoje, tiek civiliniuose įstatymuose; šiuo metu ieškovas ketina jam priklausančias visas patalpas, tarp jų ir butą, šildyti naudojant elektros energiją, o ne dujas, toks šildymo būdas neprieštarauja atnaujintam Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajam planui.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. A. P., bylos Nr. 3K-3-385/2012; kt.). Buto šildymo sistemos atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise. Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta šilumos vartotojo daugiabučiame name teisė kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Įgyvendinant šiame ir kituose šio įstatymo straipsniuose numatytas buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises bei pareigas dėl apsirūpinimo energija (šiluma ir karštu vandeniu), pastato šildymo bei karšto vandens sistemos valdymo ir naudojimo sprendimai priimami CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka (Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio 6 dalis). Įvertinus pirmiau nurodytą ginčo santykio teisinį reglamentavimą, matyti, jog ieškovas neturi dviejų daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sutikimo atjungti savo buto šildymo sistemą nuo centralizuotos gyvenamojo namo šildymo sistemos, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinių prielaidų tenkinti ieškovo ieškinio.

19. Iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-1805-422/2016 medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d., 2016 m. kovo 4, 29 d. sprendimus, kuriais netenkinti ieškovo prašymai dėl šildymo sistemos būdo pakeitimo, ir prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pritarti buto, (duomenys neskelbtini), šildymo būdo keitimui. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1805-422/2016 ieškovo skundą atmetė. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1778-624/2017 ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą. Teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai atsisakė tenkinti P. S. (ieškovo) prašymus, nes jis nepateikė teisės aktais nustatytų dokumentų, kuriais remiantis Kauno miesto savivaldybės administracija galėtų patikrinti jai pavestą funkciją dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir interesų apsaugos, jog pareiškėjas nėra gavęs būtinų kitų butų savininkų sutikimų atsijungti savo šildymo sistemą nuo centralizuotos gyvenamojo namo šildymo sistemos ir kad pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtintą Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą, (duomenys neskelbtini) gatvė patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pirmiau nurodomose administracinio teismo bylose nustatytas aplinkybes ir išvadas pripažino prejudicinėmis ir jomis, kartu su kitais byloje surinktais įrodymais grindė teismo sprendimo išvadas atmesti ieškovo ieškinį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T-203 „Dėl atnaujinto Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano patvirtinimo“ nusprendė (2 t. b. l. 17) patvirtinti atnaujintą Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą ir pripažino atnaujintą Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Iš Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo atnaujinto specialiojo plano matyti, kad daugiabutis gyvenamasis namas 1A3p, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į centralizuoto aprūpinimo šiluma zoną. Jame numatytos specialiojo plano sprendinių nuostatų taikymo išimtys, pagal kurias centralizuoto šilumos tiekimo zonoje esantys vartotojai gali atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos tuo atveju, jeigu šildymo poreikiai bus tenkinami, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius arba elektros energiją, o taip pat ir kitais atvejais, kaip kad numatyta atsijungimo procesą reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįsta išvadą, jog ieškovo pateiktas projektas, pagal kurį jis ketina jam priklausančiame bute esančius šilumos įrenginius atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos ir bute įsirengti kitą šildymo būdą – dujas, prieštarauja atnaujintam Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajam planui (Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Tai sudarė papildomą pagrindą atmesti ieškovo ieškinį.

21. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalie 1 punktas).

22. Nustatyta, jog atsakovas A. K. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t. b. l. 57-60). Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos atsakovui iš apelianto (CPK 98 straipsnis).

23. Nustatyta, jog valstybė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 8,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš apelianto (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,22 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas