- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- I-1805-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01886-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- P. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. K., S. K.
- Kategorijos
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K. , S. K. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. S. kreipėsi į teismą, patikslintu skundu prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimus : 2014-10-01 Nr. 42-4-167, 2015-08-27 Nr. 42-4-87, 2016-03-04 Nr. 42-4-32, 2016-03-29 Nr. ( 33.205) R-1427, kuriais netenkinti pareiškėjo prašymai dėl šildymo būdo pakeitimo ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pritarti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo būdo keitimui.
Pareiškėjas patikslintame skunde (b.l.77-78) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Butas yra trečiame, t.y. paskutiniame namo aukšte, taip pat jam nuosavybės teise priklauso virš buto esančios pastogės dalis, kuri nebuvo šildoma. Vykdant buto ir jam priklausančių patalpų remonto darbus, pastogė buvo sujungta su butu. Gavus Kauno miesto Savivaldybės administracijos leidimą, įrengtas dujinis pastogės šildymas. Toliau vykdant remonto darbus, buvo parengtas projektas dėl buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, pakeičiant buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
Nurodė, jog pareiškėjas 2014-09-23 bei 2015-08-20 Kauno miesto Savivaldybės administracijos Energetikos skyriui pateikė prašymus dėl buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos. Prie prašymų buvo pridėtas projektas dėl buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, gyventojų apklausos dokumentai, buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus sutikimas, tačiau atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti jo prašymus. Sprendimas buvo apskųstas teisme ir pradėta administracinė byla. Vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui Kauno miesto savivaldybės administracija sutiko ginčą spręsti taikiai. Atsakovas pasiūlė pakartotinai pateikti prašymą dėl šildymo būdo pakeitimo ir visus dokumentus, susijusius su šilumos būdo keitimu. 2016 m. vasario 15 d. atsakovui pateikė visus reikalingus dokumentus bei prašymą atjungti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune nuo centralizuotos šildymo sistemos ir leisti patalpų šildymui naudoti šilumos siurblį oras- oras. 2016 m. kovo 4 d. gavo Kauno miesto Savivaldybės administracijos atsakymą netenkinti prašymo, remiantis tuo, kad nepateikta jokia nauja informacija, po to kai buvo nagrinėjami ankstesni 2014-09-23, 2015-08-20 prašymai (2014-10-01 raštas Nr. 42-4-167, 2015-08-27 raštas Nr. 42-4-87).
Nurodė, jog 2016 m. kovo 14 d. Kauno miesto Savivaldybės administracijai pateikė dar vieną prašymą dėl gyvenamojo buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos. 2016 m. kovo 29 d. raštu atsakovas eilinį kartą atsisakė pritarti buto atjungimui nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Pagrindinis atsisakymo motyvas, nepaisant to, kad didžioji namo butų savininkų dauguma davė sutikimus jam priklausančio buto atjungimui nuo centralizuotos šilumos teikimo sistemos, buvo 2 ir 3 butų savininkų atsisakymas duoti tokį sutikimą.
Pareiškėjo atstovas pažymėjo, jog pagal suformuotą teismų praktiką daugiabučio namo savininkų atsisakymas duoti sutikimą dėl tam tikrų veiksmų atlikimo laikomas pagrįstu, jei pageidaujamas veiksmas pažeidžia savininko teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimu) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti veiksmus yra pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui, todėl nesutikimas turi būti motyvuotas. Bendros dalinės nuosavybės teises (valdymo, naudojimo), įgyvendinamos šių bendraturčių balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). Remiantis šio straipsnio nuostatomis darytina išvada, kad teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus vieningo (vienbalsio) sutarimo, esant balsų daugumai. Toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Tokie sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.)
Konkrečiu atveju 2 ir 3 buto savininkai A. K. ir S. K. nepateikė, o Kauno miesto savivaldybės administracija nereikalavo jokių paaiškinimų ar argumentų dėl atsisakymo pritarti jo buto atjungimui nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Be to, nors iki šios dienos negautas Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimas dėl pareiškėjui priklausančio buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos teikimo sistemos, vykdant buto remontą, centrinis šilumos teikimas buvo nutrauktas 2013 m. rugpjūčio mėn. 23 d. Dėl buto atjungimo per visą šį laikotarpį nė vienas namo butų savininkų nepatyrė jokių nepatogumų, todėl A. K. ir S. K. atsisakymas pritarti pareiškėjo buto atjungimui grindžiamas asmeninėmis ambicijomis, o ne realia baime patirti kokių nors nepatogumų dėl buto atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog Kauno miesto Savivaldybės administracija, pareiškėjo prašymus išnagrinėjo paviršutiniškai, nepareikalaudama iš trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodyti atsisakymo priežastis, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką dėl bendros dalinės nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo. Atsakovo atsisakymas pritarti buto atjungimui nuo centralizuotos šilumos teikimo sistemos yra nepagrįstas, prieštaraujantis galiojančioms teisės normoms, todėl skundžiami sprendimai turi būti panaikinti, įpareigojant atsakovą pritarti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo būdo keitimui.
Pareiškėjo atstovas pažymėjo, jog buto šildymo būdo pakeitimo statybos darbus reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys teisės aktai, tačiau atsakovas atmesdamas pareiškėjo prašymą vadovavosi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis ( toliau –ir Taisyklės), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1858-13/2014 buvo pripažinta, jog Taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjo atstovo nuomone, siūlydamas ginčą spręsti taikiai, atsakovas to neatliko, tik pareiškėją suklaidino.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b.l.94-98) nurodė ir minėtos institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog su skundu nesutinka. Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija išnagrinėjo pareiškėjo prašymus tinkamai, išsamiai ir vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais priėmė motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Šią sritį reguliuoja Šilumos ūkio įstatymas, Statybos įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimu Nr. T-320 patvirtintą ir šiuo metu galiojantį Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir pareiškėjo pasirinkta kuro rūšis (dujos) neatitinka Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano. Akcentavo, jog 2016-05-03 Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintame Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajame plane (duomenys neskelbtini) g. taip pat priklauso Centralizuoto šildymo zonai, kurioje šildymo būdo keitimas esamiems vartotojams yra laikomas neatitinkantis specialiojo plano. Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Statybos įstatymo 23 str. 10 d.) yra įtvirtinta pareiga prašymą teikiančiam asmeniui gauti kitų bendraturčių sutikimą, šiuo atveju, savivaldybė turi patikrinti, ar projektas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Konkrečiu atveju 2 ir 3 buto savininkai tokio sutikimo neteikia, nes mano, kad (duomenys neskelbtini) buto atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos pažeis jų teises ir teisėtus interesus. Atsakovo nuomone, ar pagrįstas toks nesutikimas turi būti sprendžiama bendrosios kompetencijos teisme. Atsakovas, priimdamas sprendimus, trečiųjų suinteresuotų asmenų nesutikimo priežasčių nenagrinėjo, tačiau iš pareiškėjo pateiktos VŠĮ “Kauno regioninės energetikos agentūros“ skaičiuoklės matyti, jog kiti butų savininkai dėl ginčo buto atjungimo nuo centralizuotos sistemos patirs papildomų išlaidų.
Atsakovas nurodė, jog reikalavimas dėl įpareigojimo pritarti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune šildymo būdo keitimui neatitinka ABTĮ nuostatų, nes įstatyme nėra numatyta galimybė įpareigoti administravimo subjektą spręsti klausimą konkrečiu būdu ir priimti konkretų sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. skundą prašė atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas savavališkai atjungė savo buto šildymą nuo centralizuoto šildymo sistemos jau 2013 m. ir neteisėtai reikalauja, kad jam būtų išduotas leidimas įteisinti savo savivalę. Toks leidimas, jeigu jis būtų išduotas, tiesiogiai pažeistų jo teises. Tai, jo teigimu, patvirtina VŠĮ „Kauno regioninės energetikos agentūros" skaičiuoklė, iš kurios matyti, kad kiti daugiabučio namo butų savininkai, P. S. atjungus butą nuo centralizuotos šildymo sistemos, patirs papildomų išlaidų, kurios ir taip yra labai didelės. Teismo posėdžio metu nurodė, jog jo parašas „Apklausos anketoje“ yra suklastotas, nes niekada nedavė sutikimo P. S. dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, dėl to prašė kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto 2014-10-01 Nr. 42-4-167 panaikinimo administracinė byla nutrauktina, dėl kitų pareiškėjo reikalavimų skundas netenkinamas.
Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimų ( raštų) 2014-10-01 Nr. 42-4-167 ( b.l.11), 2015-08-27 Nr. 42-4-87 ( b.l. 10), 2016-03-04 Nr. 42-4-32 ( b.l. 87) 2016-03-29 Nr. ( 33.205) R-1427 ( b.l. 81), kuriais netenkinti pareiškėjo prašymai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto 2014-10-01 Nr. 42-4-167 apskundimo vieno mėnesio terminas, per kurį pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, yra praleistas. Teismas išaiškino teisę pareiškėjui kreiptis dėl termino atnaujinimo jo apskundimui ( b.l.101), tačiau neprašoma šio termino atnaujinti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-425/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis numatytų kreipimosi į teismą terminų (administracinės bylos Nr. AS556-341/2009; Nr. AS63-404/2009).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pradiniame skunde nurodė, jog 2014-09-23 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrių su prašymu dėl buto šildymo būdo keitimo, į kurį 2014-10-01 gavo atsakymą, tačiau skundas Kauno apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas tik 2015-09-24 t.y. akivaizdžiai praleidus įstatymo nustatytą terminą nurodytam sprendimui ginčyti. Kadangi pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl administracinė byla dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto 2014-10-01 Nr. 42-4-167 panaikinimo nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2015-08-20 pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrių dėl šildymo būdo keitimo, tačiau 2015-08-27 Nr. 42-4-87 raštu buvo atsisakyta tenkinti prašymą ( b.l. 10), atsisakymo pagrindu nurodant, jog pakartotiniame prašyme neįvykdyti Taisyklių 108 punkto reikalavimai, kurie buvo nurodyti ankstesniame rašte ( 2014-10-01 Nr. 42-4-167). Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog 2015-08-27 Nr. 42-4-87 rašte atsakovas rėmėsi Taisyklių 108 punkto nuostatomis, kurios 2014-10-31 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I858-13/2014 buvo pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui, nes iš esmės Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai nėra pavesta reguliuoti statybos teisinių santykių, susijusių su statinio projektavimu, statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir atitinkamų statybos darbų užbaigimu. Pažymėtina, jog minėtame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad negyvenamojo, individualaus pastato, vienbučio, dvibučio ar daugiabučio namo, jo sekcijos (bloko) ir daugiabučio namo buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos tvarka yra reglamentuota statybos teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose, būtent Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys", patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „.Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir Reglamentas), iš kurių išplaukia, kad statybos darbams, siekiant pakeisti pastato ar jo dalies (daugiabučio namo sekcijos, buto ar kitų patalpų) šildymo būdą (atjungti atitinkamus šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos), kaip statybos darbams, priskirtiems prie paprastojo remonto darbų, atlikti būtina rengti paprastojo remonto aprašą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą - įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo (Statybos įstatymo 23 str. 5 d.) rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui (Reglamento 6 priedo 5.3 punktas). Reglamento 10 priede (atsakymo pateikimo metu galiojusi 2014-11-25 įsakymo redakcija) nustatyta, kad iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti, be kita ko, pastato administratoriaus ir bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinius pritarimus (6 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-31 sprendime buvo konstatuota, jog pareiga prie prašymo pridėti valdytojo pažymą, grindžiamą techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kilų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai, siejama su aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Įsakymu Nr. DI-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07,01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 9 priedo 1.3 punktu, pagal kurį tikrinant šio pobūdžio projektus, savivaldybių administracija privalo nustatyti, ar nėra juridinių faktų, kurie pažeistų trečiųjų asmenų interesus. Taip pat minėtame sprendime akcentuota, jog pagal Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai" 9 priedo „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys" 1.13 punktą savivaldybių administracijos projektus tikrina tuo aspektu, ar projektas atitinka savivaldybės specialių planų taisykles.
Taigi, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-31 sprendimu ir buvo panaikintas iki tol galiojęs teisinis reglamentavimas, kuriuo rėmėsi atsakovas 2015-08-27 atsakyme, tačiau statybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, kurie galiojo ginčijamo atsakymo pateikimo metu, išliko savivaldybių administracijų pareiga suderinti paprastojo remonto projektą, patikrinti, ar projektas nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, ar atitinka specialiųjų planų taisykles, ar gauti bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai, kaip tai numato Reglamento 10 priedo 6 punktas. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas tokių duomenų atsakovui nepateikė, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl šildymo būdo keitimo. Teismas pritaria pareiškėjo pozicijai, jog 2015-08-27 Nr. 42-4-87 rašte yra nurodytas netinkamas teisinis pagrindas, t.y. jis turi trūkumų kaip administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų prasme, tačiau šie trūkumai nesudaro pagrindo jo panaikinimui, nes atsisakyta tenkinti prašymą buvo pagrįstai, kadangi pareiškėjas nepateikė teisės aktais nustatytų dokumentų, kuriais remiantis atsakovas galėtų patikrinti jam pavestą funkciją dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir interesų apsaugos. Be to, teismo nuomone, 2015-08-27 rašto panaikinimas aukščiau nurodytais argumentais, būtų formalus veiksmas, nes reikalaujami duomenys nebuvo pateikti ir vėlesniuose pareiškėjo prašymuose dėl buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, todėl pagrįstai atsakovas, remdamasis faktiniais ir teisiniais argumentais, raštais (2016-03-04 Nr. 42-4-32, 2016-03-29 Nr. ( 33.205) R-1427) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus.
2015-03-12 Apklausos anketos duomenys ( b.l. 13) patvirtina, jog dėl ginčo buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos nesutiko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, 2 ir 3 buto savininkai (šioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys) A. K. ir S. K. .
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas A. K. patvirtino, jog niekada nedavė sutikimo P. S. dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos. Taigi bylos duomenimis įrodyta, jog teisės aktais įtvirtinta sąlyga dėl bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinių pritarimų gavimo nebuvo įvykdyta. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, jog kreipiantis su šio pobūdžio prašymu yra reikalingas visų namo bendraturčių sutikimas. Tokią nuostatą suformuoja aukščiau išdėstytos teisinio reglamentavimo nuostatos. Savininko atsisakymą duoti sutikimą pareiškėjas turi teisę ginčyti, kreipdamasis į bendros kompetencijos teismą ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002.
Tačiau konkrečiu atveju savininkų atsisakymo nuginčijimas, teismo nuomone, esminės reikšmės ginčui neturėtų, nes pagal į bylą pateiktus duomenis nustatyta, jog minėtas daugiabutis gyvenamasis namas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimu Nr. T-320 patvirtintą ir šiuo metu galiojantį Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą, patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai ( b.l. 107-108). LR Šilumos ūkio įstatymo 8 str. 1 dalis imperatyviai nustato, jog savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Ta aplinkybė, jog buvo parengtas projektas dėl buto ir pastogės sujungimo bei buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos sistemos projektas, nesudaro pagrindo ginčijamų raštų panaikinimui, nes minėtas atjungimas turi realizuojamas laikantis aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, tai yra nurodęs ir 2015-08-19 rašte Nr. 53-11-35 Savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius ( b.l. 16), tačiau konkrečiu atveju minėtų reikalavimų neatitinka. Remiantis byloje nustatytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į ginčo teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos raštų 2015-08-27 Nr. 42-4-87, 2016-03-04 Nr. 42-4-32, 2016-03-29 Nr. ( 33.205) R-1427, kuriais netenkinti pareiškėjo prašymai dėl šildymo būdo pakeitimo, panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą kaip išvestinio pobūdžio negali būti tenkinamas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui pritarti ginčo buto šildymo būdo keitimui.
Šioje byloje šalims buvo suteikta galimybė ginčą spręsti taikiu būdu, tačiau jos neišprendė, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad pareiškėjo prašymas privalėjo būti tenkintas, ar kad atsakovas jį suklaidino, todėl šie pareiškėjo atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. šioje byloje teismo prašė kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą dėl jo parašo suklastojimo 2014-06-03 Anketoje.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, o trečiajam suinteresuotam asmeniui išaiškintina, jog manydamas, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ar asmenys pažeidė ar pažeidžia jos teises, jis pats turi teisę kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 101 straipsnio 7 punktu,
nusprendžia:
Administracinę bylą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto 2014-10-01 Nr. 42-4-167 panaikinimo nutraukti.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.