- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- 1-1907-1034/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- E. Č.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Č. 2018 m. balandžio 14 d., apie 02.25 val., Vilniuje, Katedros aikštė 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,67 promilės etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais E. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis E. Č. teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad su draugu atvažiavo į miestą, vienam bare išgėrė alaus, kitam bare išgėrė alaus, sutiko dar draugų ir draugių, ėjo per barus ir 00.30 val. sugalvojo, jog reikia pavalgyti, reikia pavažiuoti 100 metrų su „City Bee“. Kadangi jis turėjo programėlę, tai atsirakino, įlipo į automobilį, pavažiavo gal 50-100 metrų ir iš galo sustabdė policija su švyturėliais. Sustojo, paprašė pateikti dokumentus, davė pūsti ir viskas. Gėrė 2 ar 3 bokalus alaus ir degtinės, nesijautė visiškai apsvaigęs, kad negalėtų vairuoti, bet išgėręs buvo. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2012 m. vasaros. Labai gailisi, po šio įvykio buvo atleistas iš darbo, išvadas padarė, nebesės už vairo išgėręs, pats užsirašė į kursus dėl alkoholio vartojimo, išklausė tuos kursus, gavo pažymėjimą ir tikrai suprato, kad išgėrus vairuoti automobilį nėra gerai. Iš darbo buvo atleistas dėl šio įvykio. Prašo atleisti pagal laidavimą, artimai bendrauja su mama, ji gyvena Šiauliuose, o jis šiuo metu Vilniuje. Susiskambina kiekvieną dieną, bendrauja socialiniame tinkle „Facebook“, elektroniniu paštu, savaitgaliais grįžta pas tėvus, padeda dirbti, sutaria visa šeima labai gerai. Gyvena Vilniuje su kambarioku, gyvena iš darbo biržos išmokos, gauna 200 Eur.
Laiduotoja Ž. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta savo sūnų, jis nėra nusikaltėlis, neturėtų būti taip stipriai baudžiamas. Be to, dėl to įvykio jau buvo nubaustas – prarado gerą darbą. Jų šeima su alkoholiu nedraugauja, todėl jiems tai buvo šokas. Ir prieš įvykį ir po to įvykio ypatingai daug bendravo apie alkoholio žalą, tai didžiulė jo klaida. Prašo teismo pagal laidavimą nutraukti baudžiamąją bylą. Su sūnum turėjo labai rimtą pokalbį, toks elgesys yra visiškai netoleruotinas dalykas. Iki sūnaus įvykio matė per televizorių tokius atvejus ir visada keldavom klausimą kaip tie žmonės gali šitaip daryti. Jie neturi žodžių, visa šeima ir giminė negali patikėti, kad E. taip padarė. Jie to nepateisina, labai pyksta. Su sūnum bendrauja kiekvieną dieną ir ne po vieną kartą, savaitgaliais visada kartu, atostogauja kartu. Tikrai yra sūnui autoritetas. Jeigu jis toliau lieka Vilniuje jie yra sutarę, kad palaikys ryšį, susiskambins vakarais, o savaitgaliais jis grįš į Šiaulius, į namus. Ji mano, kad bus tinkama laiduotoja sūnui. Ji yra jam autoritetas, geras pavyzdys, neturinti žalingų įpročių, neturinti administracinių pažeidimų, sąžiningas žmogus, nemano, kad kažkas geriau galėtų daryti įtaką jos sūnui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. Č. parodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažįsta. 2018 m. balandžio 14 d. apie 22.30 val. E. Č. atvažiavo viešuoju transportu į miesto centrą. Ten susitikęs su draugais, užėjo į barą „La crepe“, kur išgėrė 2 bokalus alaus, ir apie 80 gramų degtinės. Po kurio laiko su draugais nuėjo į kitą barą, adresu Vilniaus g., ten išgėrė dar vieną bokalą alaus. Daugiau tą dieną jokio alkoholio nevartojo. Tada eidami pėsčiomis, pamatė stovintį automobilį „City Bee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo B. Radvilaitės gatvėje. Draugams stovint prie automobilio „City Bee“, prie jų priėjo vyras, kuris paprašė cigaretės. Jo draugas jam davė, o tada pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, E. Č. bandė juos raminti, tada nepažįstamas vyras perėjo per kelią ir nuėjo centro link. Įtariamojo draugai susibarė tarpusavyje, konfliktuodami jie nulaužė automobilio „City Bee“, kairės pusės galinio matymo veidrodėlį. Pirmo konflikto metu tą veidrodėlį irgi buvo užkabinę, tačiau nenulaužė. Kas būtent jį nulaužė, E. Č. nurodyti negali, nes tiksliai nematė. Po kurio laiko draugai apsiramino ir nusprendė važiuoti pavalgyti į kavinę „McDonalds“, esančią Gedimino prospekte. Vienas iš E. Č. draugų turėjo programėlę galinčią atidaryti automobilį „City Bee“. Jis jautėsi neapsvaigęs, nuo paskutinio vartojimo alkoholio buvo praėję apie 30 minučių, atsisėdo už automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, o jo draugai atsisėdo į keleivio vietas ir pajudėjo Gedimino pr. link. Pavažiavęs apie 100 metrų iš galo, pro galinio matymo veidrodėlius, E. Č. pamatė policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais. Pamatęs švyturėlius iš karto sustojo stovėjimo aikštelėje, ties Katedros aikšte. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, kuriuos E. Č. pateikė. Pareigūnai paklausė ar šiandien vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, jog nevartojo. E. Č. policijos pareigūnai patikrino blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė virš 1,76 promilės girtumą. Po alkoholio matuoklio patikros jis buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur atliko kraujo tyrimą, o iš priklausomybės ligų centro buvo nuvežtas į kelių policiją. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 25-26).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Gražina L. S. (Gražina L. S.) parodė, kad jog 2018 m. balandžio 14 d. dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būryje vyriausiosios patrulės pareigose. Tarnybą pradėjo ekipažo 1720 sudėtyje. Su ja kartu dirbo vyriausiasis patrulis Kęstutis Abaravičius. Apie 02.25 val. iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Pilies g. Vilniuje, kilo konfliktas. Pareigūnams važiuojant link minėtos vietos, jie pamatė dideliu greičiu važiuojantį automobilį „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevravo, taip pat važiavo be įjungtų artimųjų šviesų žibintų. Katedros g. 2 minėtas automobilis buvo sustabdytas pareigūnų. Ji priėjusi prie „TOYOTA“ vairuotojo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, iš kurio paaiškėjo, kad minėtą automobilį vairavo E. Č.. Iš E. Č. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Priėjusi prie vairuotojo, patrulė pasiūlė vairuotojui nustatyti jo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį. Vairuotojas sutiko. Alkotesteriu DRAGER ALCOTEST 7510 jam buvo nustatytas 1,76 promilės girtumas. E. Č. buvo nuvežtas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, kur jam buvo atliktas kraujo tyrimas. Automobilis „TOYOTA“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas stovėti Katedros a. 2 (b. l. 11-12).
VĮ „Regitra“ duomenimis, įvykio metu vairuotas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso AB „Luminor Bank“, valdytojas – UAB „CITYBEE SOLUTIONS“ (b. l. 7).
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad transporto priemonės „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 11750 Eur (b. l. 8).
Iš UAB „CityBee Solutions“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė yra 9045,69 Eur (b. l. 52-53).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2018 m. balandžio 14 d., 02.31 val., E. Č. iškvėptame ore buvo 1,76 promilės etilo alkoholio (b. l. 13).
VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3572/2018(01) nustatyta, kad E. Č. kraujo mėginyje, paimtame 2018 m. balandžio 14 d. 03.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo E. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis E. Č. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad su draugu atvažiavo į miestą, vienam bare išgėrė alaus, kitam bare išgėrė alaus, sutiko dar draugų ir draugių, ėjo per barus ir 00.30 val. sugalvojo, jog reikia pavalgyti, reikia pavažiuoti 100 metrų su „City Bee“. Kadangi jis turėjo programėlę, tai atsirakino, įlipo į automobilį, pavažiavo gal 50-100 metrų ir iš galo sustabdė policija su švyturėliais. Sustojo, paprašė pateikti dokumentus, davė pūsti ir viskas. Gėrė 2 ar 3 bokalus alaus ir degtinės, nesijautė visiškai apsvaigęs, kad negalėtų vairuoti, bet išgėręs buvo. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2012 m. vasaros. Labai gailisi, po šio įvykio buvo atleistas iš darbo, išvadas padarė, nebesės už vairo išgėręs, pats užsirašė į kursus dėl alkoholio vartojimo, išklausė tuos kursus, gavo pažymėjimą ir tikrai suprato, kad išgėrus vairuoti automobilį nėra gerai. Iš darbo buvo atleistas dėl šio įvykio. Prašo atleisti pagal laidavimą, artimai bendrauja su mama, ji gyvena Šiauliuose, o jis šiuo metu Vilniuje. Susiskambina kiekvieną dieną, bendrauja socialiniame tinkle „Facebook“, elektroniniu paštu, savaitgaliais grįžta pas tėvus, padeda dirbti, sutaria visa šeima labai gerai. Gyvena Vilniuje su kambarioku, gyvena iš darbo biržos išmokos, gauna 200 Eur.
Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos G. L. S. parodymai, alkotesterio rodmenys, policijos registro išrašas. Tai, kad kaltinamasis E. Č. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina ir specialisto išvada (b. l. 16), iš kurios matyti, kad E. Č. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. Č. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio, patvirtinama laboratoriniais kraujo tyrimais, taip pat liudytojos G. L. S. parodymais. Šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis E. Č. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir šie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis bei laiduotoja pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos Ž. Č. atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. Č. yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 30), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas ir kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos. E. Č. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. Č. įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala jo veiksmais nebuvo padaryta. E. Č. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už smulkius administracinius nusižengimus, šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje (b. l. 72). Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, jis yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis išreiškė kritinį požiūrį į savo elgesį ir pasižydo pasikeisti, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. Č. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo motinos Ž. Č. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. Č. neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, darbe charakterizuojama teigiamai, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Teisiamojo posėdžio metu Ž. Č. nurodė, kad prašo atiduoti sūnų jos atsakomybėn pagal laidavimą. Su sūnum bendrauja kiekvieną dieną ir ne po vieną kartą. Savaitgaliais visada būna kartu, drauge atostogauja. Ji mano, kad bus tinkama laiduotoja sūnui. Ji sūnui yra autoritetas, geras pavyzdys, neturinti žalingų įpročių, neturinti administracinių pažeidimų, sąžiningas žmogus, nemano, kad kažkas geriau galėtų daryti įtaką jos sūnui.
Teismas, įvertinęs Ž. Č. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su sūnumi, asmenines savybes, sprendžia, kad Ž. Č. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą sūnui ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį motinos Ž. Č. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, E. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę bei jauną amžių, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki trejų metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju E. Č. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių turtui, sveikatai bei gyvybei. Praeityje E. Č. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. Č. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. balandžio 17 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Dėl turto konfiskavimo
Teismas, atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018).
Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso AB „Luminor Bank“, t. y. ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, kuris apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas visas turtas arba jo dalis yra paslėpta, suvartota, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto ar jo dalies vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas už kelis smulkius administracinius nusižengimus, anksčiau neteistas, į automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertę, taip pat į aplinkybę, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, bedarbis, spręstina, kad 9045,69 Eur konfiskavimas jam būtų per sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, pasiekti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017). Šiuo atveju konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, kuri yra 9045,69 Eur, išieškojimas iš kaltinamojo E. Č. valstybės naudai prieštarautų proporcingumo principui, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmenų teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Manytina, jog su specialiosios teisės naudojimu susiję suvaržymai turės E. Č. pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas (neadekvatus) jo padarytai veikai bei asmenybei ir yra perteklinis.
Kaltinamajam E. Č. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 27-28) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. 00439136 perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. Č. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos Ž. Č. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 17 d.
E. Č. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. 00439136 perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti Ž. Č., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.