Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), teistas: - 2014 m. sausio 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį laivės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. I. 2020 m. spalio 17 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose, būdamas neblaivus (nustatytas 1,72 promilių girtumas), konflikto metu su žmona J. I., dešinės rankos delnu trenkė ne mažiau vieną smūgį į veido sritį, bei kita ranka sugriebęs už plaukų juos rovė bei stūmė ją į sieną, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant žemės ir krisdama susitrenkė nugarą. Tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. I. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. spalio 17 d. apie 13.00 val. jis išėjo nusipirkti alkoholio. Grįžus namo, žmona jo į namus neįsileido, todėl jis nuėjo pas kaimyną A. T.. Pas kaimyną tuo metu buvo jo draugas M. ir jie trise vartojo alkoholį. Apie 17.00 val. kartu su M. grįžo į savo butą, nuėjo į virtuvę. Atėjusi žmona J., pradėjo priekaištauti, nenorėjo, kad jis vartotų alkoholį namuose. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu jis žmoną pavadino necenzūriniais žodžiais, o J. sugriebus butelį ir norint jį atimti, jis, sugriebęs ją už rūbų, nustūmė. Tarp jų vykusio konflikto metu jie su žmona apsistumdė. Jis galėjo taip sukelti jai fizinį skausmą. Po konflikto, jis pasiėmė butelį degtinės ir su M. išėjo atgal pas kaimyną A.. Labai nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio konflikto bei žmonai sukelto skausmo. . Jis atsiprašė žmonos, su ja susitaikyti, nori gyventi kartu ir žada daugiau taip nesielgti. Jis nori kuo greičiau sugrįžti į šeimą, todėl prašo jam neskirti įpareigojimo gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nurodytu atstumu.

Kaltinamajam M. I. visiškai pripažinus kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. I. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji J. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru M. I. gyvena 10 metų, augina du vaikus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. I.,(duomenys neskelbtini). Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tai yra socialinis būstas, kuris priklauso jai. 2020 m. spalio 17 d. apie 17.00 val. į namus grįžo neblaivus vyras M. I., kuris parsivedė iš matymo pažįstamą M.. Vyrai nuėjo į virtuvę, jie su savimi parsinešė alkoholinius gėrimus. Tai pamačiusi ji savo vyrui pasakė, kad jai nepatinka, kad namuose yra vartojami alkoholiniai gėrimai prie jų nepilnamečių vaikų. Ją vyras pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, tada trenkė jai dešinės rankos delnu per veidą bei sugriebęs už plaukų juos papešė. Vyras per veidą trenkė ne vieną kartą. Jai bandant bėgti į koridorių, jis stūmė ją į sieną, ji nukrito ant grindų ir užsigavo nugarą. Patyrė fizinį skausmą, bet į medikus nesikreipė. Ji saugojosi veidą, todėl ant veido neliko žymių. Jos vyras smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, vyras yra agresyvus, buvo teistas už smurtą prieš ją. Vyras atėmė iš jos telefoną, kad ji negalėtų kviesti pagalbos, todėl ji iš vaiko telefono iškvietė pagalbą. Po konflikto jos vyras išėjo pas savo draugą A. Įvykio metu ji buvo neblaivi, nes iš vakaro turėjo namuose balių. Vaikai konflikto metu buvo namuose, jie matyti gal ir nematė, bet tikrai girdėjo konfliktą. M. bijojo įsiterpti į jų konfliktą, nes jis būtų pats gavęs nuo jos vyro. Civilinio ieškinio nereikš. Prašo užtikrinti jos ir vaikų apsaugą, nes bijo, kad vyras sugrįžęs iš areštinės bus agresyvus. Prašo skirti apribojimą, kad jos vyras nesiartintų prie jos. Su juo nenori bendrauti, nenori kartu gyventi, nes jo bijo. Ji gyvens savo socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26).

Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neseklbtini). Jo kaimynas iš buto Nr. 93 yra M. I.. Paskutinį kartą bendravo su juo šeštadienį. Jis savo namuose buvo su draugu M. S.. Jie visi trys išgėrė alaus. Jis nuėjo miegoti apie 14.00 val., nes blogai jautėsi, atsikėlė apie 19.00 val. Pas jį dar buvo M., kuris jam pasakė, kad M. išvežė į policiją. Jis visą laiką miegojo, todėl niekur išėjęs nebuvo, jokio triukšmo ir konflikto negirdėjo. M. I. yra garsiakalbis, nėra girdėjęs apie M. šeimyninius reikalus. Po įvykio buvo nuėjęs pas kaimynę J. I., galėjo būti apie 20 val. vakaro, nuėjo pas ją atsigerti kavos ir paklausė kas nutiko. Jis pabuvo gal 20 min., jam Jurgita papasakojo, kad jos vyras ją ar pastūmė, ar trinktelėjo, dabar gerai neatsimena. J. jam pasakojo ramiai. Ant jos veido ar kūno sužalojimų nematė. Nieko ji jam nesiskundė, kad jai skaudėtų. Kai jis gėrė kavą pas J., buvo ir vaikai, jie buvo kambaryje, jis su jais nebendravo. Po įvykio daugiau M. nematė, nes buvo darbe (b. l. 35-36).

Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. I. žino tik iš matymo. Jis buvo pas savo draugą A. T., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), prieš 13.00 val. atėjo M. I.. Jie kartu gėrė alų, vėliau brendį. Išgėrus butelį brendžio, A. nuėjo miegoti ir M. pasiūlė kartu eiti iki jo namų. Namuose buvo M. žmona ir du vaikai. Vaikai buvo atskirai kambaryje. Jie su M. nuėjo į virtuvę. M. žmona neleido Mindaugui gerti, tada jis supyko, apsistumdė su žmona. Matė, kad žmona priėjusi prie M., bandė stverti butelį iš jo rankų, tada M. ją nuo savęs atitraukė suėmęs už maikutės. Ji ir vėl bandė atimti butelį, todėl jie susistumdė. Pamatęs, kad jie pradeda konfliktuoti, jis išėjo į koridorių apsiauti batus. Vaikai buvo kambaryje, konfliktas vyko virtuvėje, vaikai tikrai nematė. Negirdėjo kokius žodžius sakė M.ir jo žmona vienas kitam. Jis buvo neblaivus, todėl ėjo greitai iš to buto lauk. Jie abu su M. nebuvo tiek neblaivūs, kad nesuvoktų ką daro, jis mano, kad M. turėtų viską prisiminti apie konfliktą. Tada jis sugrįžo pas A., daugiau nieko nematė ir negirdėjo. Nenorėjo kištis į jų šeimyninius reikalus. Nematė, kad būtų M. ar jo žmona vienas kitam trenkę. Paskui netrukus pas A. atėjo M., jis sakė, kad jį žmona varė lauk iš buto. Jie daugiau alkoholio nevartojo, po kokių 20 min. atvyko policijos pareigūnai ir M. išsivežė. A. tuo metu miegojo (b. l. 39-40).

Iš byloje esančio informacinio pranešimo ROIK 0120000577933 apie įvykį matyti, kad telefoninio pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore 2020 m. spalio 17 d., 16.53 val. pranešėja J. I., paskambinusi Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu, informavo, kad ką tik namuose vyras tampė ją už plaukų, trenkė į veidą, kaklą, atėmė telefoną, pasiėmė buto raktus, namuose yra du nepilnamečiai vaikai (b. l. 10-13).

Iš 2020 m. spalio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, matyti, kad 2020 m. spalio 17 d. apie 17.00 val. pareiškėjai J. I. būnant su dviem nepilnamečiais vaikais D. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo akivaizdžiai neblaivus jos vyras M. I., kartu su iš matymo pažįstamu vyru M. Pareiškėja su savo vyru pastaruoju metu dažnai konfliktuoja. Vyrai nuėjo į virtuvę, nusinešė alkoholinius gėrimus. Tai pamačiusi, pasakė savo vyrui, kad jai nepatinka, jog namuose yra vartojami alkoholiniai gėrimai prie jų nepilnamečių vaikų. Po šių jos žodžių kilo konfliktas, vyras pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, atsistojęs nuo kėdės, dešinės rankos delnu trenkė jai ne mažiau vieną smūgį į veido sritį bei kita ranka griebė jai už plaukų ir ėmė juos rauti. Po šių savo vyro veiksmų ji bandė bėgti į koridorių, tačiau jis koridoriuje stūmė ją į sieną, ji nukrito ant žemės ir krisdama susitrenkė nugarą. Šie jos vyro veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Visą konfliktą matė vyro draugas ir jos mažamečiai vaikai. Baiminasi dėl savo ir savo mažamečių vaikų saugumo (b. l. 14-20).

Iš 2020 m. spalio 17 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato foto lentelės matyti, jog buvo užfiksuota įvykio vieta (b. l. 31-32).

Iš 2020 m. spalio 17 d. užfiksuotų alkotesterio parodymų matyti, jog įvykio vietoje, M. I. 17.16 val. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 30).

Iš 2020 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriuo J. I. nurodo, kad ką tik prieš ją vaikų akivaizdoje smurtavo vyras.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jų kilusio konflikto. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad M. I. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, suduodamas sutuoktinei smūgį į veidą, sugriebęs jai už plaukų bei ją stūmdamas, dėl ko ji, virsdama ant grindų, susitrenkė nugarą, sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymėtina, kad, būdamas girtas, stūmdamas moterį, kaltinamasis M. I. elgėsi įžūliai, agresyviai, akivaizdžiai demonstruodamas savo fizinį pranašumą, tyčiodamasis iš r silpnesnės už jį moters. Šioje situacijoje kaltinamasis akivaizdžiai siekė sukelti skausmą nukentėjusiajai, nesugebėjęs pasirinkti tinkamų veiksmų tarp jų kilusiam žodiniam konfliktui išspręsti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad M. I. jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra, suvokė, kad, suduodamas smūgį ir pastūmęs J. I., kuri griūdama susižalojo, sukels jai fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti. Jo nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su fizinio skausmo nukentėjusiajai J. I. sukėlimu.

Bausmės skyrimas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad apsvaigimo nuo alkoholio būsena iš esmės lėmė nusikalstamos veikos padarymą, neneigia ir pats M. I., kuris pripažino, kad būtent išgėręs per daug alkoholio, jis su nukentėjusiaja aiškinosi santykius, sutuoktinės atžvilgiu smurtavo. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo kaltinamojo didesnį pavojingumą.

M. I. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikoma nesunkiu nusikaltimu, nusikalstamą veiką padaryta tiesioginė tyčia, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nukentėjusiosios atsiprašė. Nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prieš kitą asmenį, kilus žodiniam konfliktui. Nusikaltimo motyvas buvo siekis išsiaiškinti tarpusavio santykius smurto pagalba. Pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas, kadangi nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo nustatytas. M. I. nusikalto būdamas teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumas išnykęs (b. l. 53-54), administracine tvarka nebaustas (b. l. 56), dirbantis (b. l. 57), gauna pastovias pajamas, kurių pakanka patenkinti jo šeimos poreikius, įrašytas psichinių ligų įskaitoje (b. l. 60).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo nuomonė dėl kaltininkui skirtinos bausmės yra vienas iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016, 6 punktas). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė ir ji prašo neskirti sutuoktiniui uždraudimo lankytis jos gyvenamojoje vietoje, nes nurodė, kad ji su kaltinamuoju susitaikė, gyvendamas kartu jis padėtų rūpintis vaikais, išlaikyti šeimą. Pažymėtina, kad kaltinamasis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia išvengti atsakomybės ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino smurtavęs prieš savo sutuoktinę, dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido. Pats kaltinamasis teismo posėdyje paaiškino, kad siekia pasitaisyti ir laikytis įstatymų, nori išsaugoti šeimą.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo lankytis sutuoktinės J. I. gyvenamojoje vietoje.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra eilė švelnesnių bausmių negu laisvės atėmimas, padarytas nusikaltimas ir kaltininkas nėra tokie pavojingi, nėra jokių ypatingų aplinkybių, kad būtų skiriama griežčiausia bausmė, laikantis bausmės teisingumo ir proporcingumo principų, kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmė nei areštas neskirtini, o skirtina švelnesnė bausmė - laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą per visą bausmės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskiriant 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nes byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2020-10-19 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi kaltinamajam M. I. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. I., įpareigojant bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja (b. l. 90-91). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis M. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 17 d. 17.20 val., iki 2020 m. spalio 19 d. 16.15 val. (b. l. 93), todėl jo prabūtas laikiname sulaikyme laikas įskaitytinas į bausmės laiką, sulaikymo laiką, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Daiktinių įrodymų byloje nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303, 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. I. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu įskaityti 2 (dvi) dienas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2020 m. spalio 17 d. 17.20 val., iki 2020 m. spalio 19 d. 16.15 val. ir laikyti, kad M. I. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

M. I. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.