Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „S“, šaltkalviu, teistas:

- 2014 m. sausio 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laivės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. I. 2020 m. spalio 17 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose, būdamas neblaivus (nustatytas 1,72 promilių girtumas), konflikto metu su žmona J. I., dešinės rankos delnu trenkė ne mažiau vieną smūgį į veido sritį, bei kita ranka sugriebęs už plaukų juos rovė bei stūmė ją į sieną, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant žemės ir krisdama susitrenkė nugarą. Tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. M. I. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino. Parodė, kad 2020 m. spalio 17 d. apie 13.00 val. jis išėjo nusipirkti alkoholio, išeidamas žmonai užsiminė, kad naktį pabudęs nerado jos namuose, tačiau su ja nesipyko. Grįžus namo, žmona jo į namus neįsileido, todėl jis nuėjo pas kaimyną A. T., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas kaimyną tuo metu buvo jo draugas M. todėl jie visi trys vartojo alkoholį. Apie 17.00 val. kartu su M. grįžus į savo butą, jie abu nuėjo į virtuvę. Atėjusi jo žmona J. pradėjo priekaištauti, buvo nepatenkinta, nenorėjo, kad jis vartotų alkoholį namuose. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Vaikai jų konflikto metu buvo savo kambaryje, jie tikrai nematė, nebent galėjo kažką girdėti. Žodinio konflikto metu jis galėjo ją pavadinti necenzūriniais žodžiais, kurių dabar įvardinti negali. J. sugriebus butelį ir norint jį atimti, jis galėjo sugriebęs ją už rūbų, nustumti ir taip sukelti jai fizinį skausmą. Jam atrodo, kad tarp jų vykusio konflikto metu jie su žmona apsistumdė. Po konflikto, jis pasiėmė butelį degtinės ir su M. išėjo atgal pas kaimyną A.. Labai nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio nesusipratimo namuose. Su žmona nori susitaikyti ir toliau gyventi. Sutinka dėl baudžiamojo įsakymo taikymo. Nori kuo greičiau sugrįžti į šeimą. Dirba UAB „S“ šaltkalviu. Prašo atsižvelgti į jo situaciją, nenori prarasti darbo, moka šiuo metu paskolą dėl automobili (b. l. 73-74).

3. Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. informaciniu pranešimu ROIK 0120000577933, iš kurio matyti, jog 2020 m. spalio 17 d., 16.53 val. buvo gautas pranešėjos J. I. pranešimas, kad ką tik namuose vyras tampė ją už plaukų, trenkė į veidą, kaklą, atėmė telefoną, pasiėmė buto raktus, namuose yra du nepilnamečiai vaikai (b. l. 10-13).

3.2. 2020 m. spalio 17 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. spalio 17 d. apie 17.00 val. pareiškėjai J. I. būnant su savo dviem nepilnamečiais vaikais D. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo akivaizdžiai neblaivus jos vyras M. I., kartu su iš matymo pažįstamu vyru M.. Pareiškėja su savo vyru pastaruoju metu dažnai konfliktuoja. Vyrai nuėjo į virtuvę, nusinešė alkoholinius gėrimus. Tai pamačiusi, pasakė savo vyrui, kad jai nepatinka, jog namuose yra vartojami alkoholiniai gėrimai prie jų nepilnamečių vaikų. Po šių jos žodžių kilo konfliktas, vyras pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, atsistojęs nuo kėdės, dešinės rankos delnu trenkė jai ne mažiau vieną smūgį į veido sritį bei kita ranka griebė jai už plaukų ir ėmė juos rauti. Po šių savo vyro veiksmų ji bandė bėgti į koridorių, tačiau jis koridoriuje stūmė ją į sieną, ji nukrito ant žemės ir krisdama susitrenkė nugarą. Šie jos vyro veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Visą konfliktą matė vyro draugas ir jos mažamečiai vaikai. Baiminasi dėl savo ir savo mažamečių vaikų saugumo (b. l. 14-20).

3.3. 2020 m. spalio 17 d. alkotesterio parodymais, kuriuos nurodyta, jog įvykio vietoje, M. I. 17.16 val. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 30).

3.4. Nukentėjusiosios J. I. parodymais, kuri apklausta parodė, kad su savo vyru M. I. gyvena 10 metų, augina du vaikus D. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini)Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tai yra socialinis būstas, kuris priklauso jai. 2020 m. spalio 17 d. apie 17.00 val. į namus grįžo neblaivus vyras M. I., kuris parsivedė iš matymo pažįstamą M. Vyrai nuėjo į virtuvės kambarį, jie su savimi parsinešė alkoholinius gėrimus. Tai pamačiusi ji savo vyrui pasakė, kad jai nepatinka, kad namuose yra vartojami alkoholiniai gėrimai prie jų nepilnamečių vaikų. Ją vyras pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, tada trenkė jai dešinės rankos delnu per veidą bei sugriebęs už plaukų juos papešė. Vyras per veidą trenkė ne vieną kartą. Jai bandant bėgti į koridorių, jis stūmė ją į sieną, ji nukrito ant grindų ir užsigavo nugarą. Patyrė fizinį skausmą, bet į medikus nesikreipė. Ji saugojosi veidą, todėl ant veido neliko žymių. Jos vyras smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, vyras yra agresyvus, buvo teistas už smurtą prieš ją. Vyras atėmė iš jos telefoną, kad ji negalėtų kviesti pagalbos, todėl ji iš vaiko telefono iškvietė pagalbą. Po konflikto jos vyras išėjo pas savo draugą A. Įvykio metu ji buvo neblaivi, nes iš vakaro turėjo namuose balių. Vaikai konflikto metu buvo namuose, jie matyti gal ir nematė, bet tikrai girdėjo konfliktą. M. bijojo įsiterpti į jų konfliktą, nes jis būtų pats gavęs nuo jos vyro. Civilinio ieškinio nereikš. Prašo užtikrinti jos ir vaikų apsaugą, nes bijo, kad vyras sugrįžęs iš areštinės bus agresyvus. Prašo skirti apribojimą, kad jos vyras nesiartintų prie jos. Su juo nenori bendrauti, nenori kartu gyventi, nes jo bijo. Ji gyvens savo socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26).

3.5. Liudytojo A. T. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jo kaimynas iš buto Nr. 93 yra M. I.. Paskutinį kartą bendravo su juo šeštadienį. Jis savo namuose buvo su draugu M. S.. Jie visi trys išgėrė alaus. Jis nuėjo miegoti apie 14.00 val., nes blogai jautėsi, atsikėlė apie 19.00 val. Pas jį dar buvo M., kuris jam pasakė, kad Mi. išvežė į policiją. Jis visą laiką miegojo, todėl niekur išėjęs nebuvo, jokio triukšmo ir konflikto negirdėjo. M. I. yra garsiakalbis, nėra girdėjęs apie Mi. šeimyninius reikalus. Po įvykio buvo nuėjęs pas kaimynę J. I., galėjo būti apie 20 val. vakaro, nuėjo pas ją atsigerti kavos ir paklausė kas nutiko. Jis pabuvo gal 20 min., jam J. papasakojo, kad jos vyras ją ar pastūmė, ar trinktelėjo, dabar gerai neatsimena. J. jam pasakojo ramiai. Ant jos veido ar kūno sužalojimų nematė. Nieko ji jam nesiskundė, kad jai skaudėtų. Kai jis gėrė kavą pas J., buvo ir vaikai, jie buvo kambaryje, jis su jais nebendravo. Po įvykio daugiau Mi. nematė, nes buvo darbe (b. l. 35-36).

3.6. Liudytojo M. S. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. I. žino tik iš matymo. Jis buvo pas savo draugą A. T., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini) m., prieš 13.00 val. atėjo M. I.. Jie kartu gėrė alų, vėliau brendį. Išgėrus butelį brendžio, A. nuėjo miegoti ir Mi. pasiūlė kartu eiti iki jo namų. Namuose buvo Mi. žmona ir du vaikai. Vaikai buvo atskirai kambaryje. Jie su Mi. nuėjo į virtuvę. Mi. žmona neleido Mi. gerti, tada jis supyko, apsistumdė su žmona. Matė, kad žmona priėjusi prie Mi., bandė stverti butelį iš jo rankų, tada Mi. ją nuo savęs atitraukė suėmęs už maikutės. Ji ir vėl bandė atimti butelį, todėl jie susistumdė. Pamatęs, kad jie pradeda konfliktuoti, jis išėjo į koridorių apsiauti batus. Vaikai buvo kambaryje, konfliktas vyko virtuvėje, vaikai tikrai nematė. Negirdėjo kokius žodžius sakė Mi. ir jo žmona vienas kitam. Jis buvo neblaivus, todėl ėjo greitai iš to buto lauk. Jie abu su Mi. nebuvo tiek neblaivūs, kad nesuvoktų ką daro, jis mano, kad Mi. turėtų viską prisiminti apie konfliktą. Tada jis sugrįžo pas A., daugiau nieko nematė ir negirdėjo. Nenorėjo kištis į jų šeimyninius reikalus. Nematė, kad būtų Mi. ar jo žmona vienas kitam trenkę. Paskui netrukus pas A. atėjo Mi., jis sakė, kad jį žmona varė lauk iš buto. Jie daugiau alkoholio nevartojo, po kokių 20 min. atvyko policijos pareigūnai ir Mi. išsivežė. A. tuo metu miegojo (b. l. 39-40).

3.7. 2020 m. spalio 17 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato foto lentele, kurioje užfiksuota įvykio vieta (b. l. 31-32).

3.8. 2020 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriuo buvo pranešta apie veiką, kurioje J. I. nurodo, kad ką tik prieš ją vaikų akivaizdoje smurtavo vyras.

4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

5. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. I. 2020 m. spalio 17 d., tyčia sudavė smūgį savo žmonai J. I. į veido sritį, rovė jos plaukus ir stūmė ją į sieną t. y. tokiais veiksmais akivaizdžiai sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Motyvuojamoji dalis

7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas (b. l. 53-54), administracine tvarka nebaustas (b. l. 56), dirbantis (b. l. 57), esantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 60).

8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstam veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs i atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau nepasimokė iš savo padarytų klaidų, toliau daro nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad jam būtina skirti laisvę iš dalies suvaržančią bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą per visą bausmės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios J. I. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) (BK 48 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas). Būtent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam M. I..

10. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

11. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – skyrimo sąlygos imperatyviai nustatytos BK 72² straipsnyje. Pažymėtina, kad asmuo gali būti įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tik tuo atveju, kai jis padarė nusikalstamą veiką artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi analizuojamu atveju kaltinamasis M. I. smurtavo prieš savo šeimos narį, todėl teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo asmenybę, bei siekdamas keisti jo smurtinį elgesį, mano, kad yra pagrindas kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2020 m. spalio 17 d. 17.20 val., iki 2020 m. spalio 19 d. 16.15 val. (b. l. 93) vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, kad kaltinamasis M. I. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas.

13. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nurodytu atstumu, kaltinamajam paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 87-91).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 65, 72¹ straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti lankytis žmonos J. I. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. I. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti lankytis sutuoktinės J. I. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, M. I. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020 m. spalio 17 d. 17.20 val., iki 2020 m. spalio 19 d. 16.15 val. ir laikyti, kad kaltinamasis M. I. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

M. I. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie žmonos J. I. arčiau nei nurodytu atstumu, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamąjį įsakymą M. I. įteikti pasirašytinai.

Nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistajam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti M. I., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.