- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- A20.-601-664/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00589-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Pakistano Islamo Respublikos piliečio S. B. atstovaujamo advokatės I. A. prašymą (teikimą) dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikomos Pakistano Islamo Respublikos piliečiui S. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) persvarstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Teikimu prašoma palikti nepakeistu Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-10-03 sprendimą, kuriuo Pakistano Islamo Respublikos piliečiui S. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis), paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2026-01-02, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Teikime nurodoma, jog atsižvelgus į tai, kad, Užsienietis buvo pasišalinęs iš apgyvendinimo vietos, nesulaukdamas kol Migracijos departamentas priims sprendimą jo prieglobsčio byloje, neteisėtai išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę, nesiekė bendradarbiauti su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje darytina išvada, kad asmuo gavęs laisvą judėjimą pakartotinai pasišalins iš apgyvendinimo vietos arba net išvyks į kitą Europos Sąjungos valstybę, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ir sutrukdydamas teisėsaugos institucijoms priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties nustatymo. Atstovas palaikė teikimą.
2. Užsienietis ir jo atstovė prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis ir jo atstovė pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, taip pat pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką, tuo tarp Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų yra prilyginama sulaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas.
3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.1. 2024 m. spalio 19 d. Užsienietis kartu su kitais asmenins neteisėtai iš Latvijos Respublikos atvyko į Lietuvos Respubliką ir keliavo į Lenkijos Respubliką. Užsienietis neturėjo asmens tapatybės dokumentų ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje (2024-10-19 tarnybinis pranešimas Nr. 182-3134).
4.2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2644 Užsienietis apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. gruodžio 18 d.
4.3. 2024 m. lapkričio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu Užsieniečiui skirtas sulaikymas trims mėnesiams. Teismo posėdyje Užsienietis pareiškė prašymą suteikti jam prieglobstį.
4.4. 2024 m. lapkričio 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S271305 nagrinėti užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis.
4.5. 2024 m. gruodžio 4 d. Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. 2025 m. vasario 17 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
4.7. 2025 m. gegužės 8 d. Migracijos departamento pateiktoje nuomonėje Nr. 25SD9026 nurodyta, kad Užsienietis neteisėtai atvyko ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis nesikreipė dėl teisinės padėties nustatymo, o prieglobsčio prašymą pateikė jau po sulaikymo. Galima manyti, kad nesant judėjimo laisvės apribojimo, egzistuoja rizika, jog asmuo gali slapstytis ar kitaip trukdyti prieglobsčio procedūrai, todėl pagrįsta taikyti užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieglobsčio procedūros laikotarpiu.
4.8. 2025 m. gegužės 12 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu teismas Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino iš dalies – pratęsė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas S. B. galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė.
4.9. 2025 m. liepos 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimas pakeistas ir Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025-08-19.
4.10. 2025 m. liepos 23 d. Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centras pranešė, kad Pakistano Islamo Respublikos pilietis S. B. 2025 m. liepos 21 d. išėjo iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo.
4.11. 2025 m. liepos 23 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S166283 nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
4.12. 2025 m. spalio 1 d. Užsienietis buvo grąžintas į VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto PKP iš Lenkijos Respublikos pagal Dublino III Reglamentą. 2025 m. spalio 1 d. 18:05 val. VSAT URC pareigūno sprendimu Nr. 25S214164 Užsienietis sulaikytas 48 val.
4.13. 2025 m. spalio 3 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminas iki 2026-01-02, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
4.14. 2025 m. spalio 8 d. Užsienietis pateikė prašymą atnaujinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
4.15. 2025 m. spalio 21 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S227584 atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, atsižvelgus į tai, jog nėra praėję 9 mėnesiai nuo sprendimo nutraukti prašymo nagrinėjimą dienos.
4.16. 2025 m. spalio 27 d. Migracijos departamento pateiktoje nuomonėje nurodyta, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nesikreipė dėl teisinės padėties nustatymo ir siekė neteisėtai išvykti, pažeidė jam taikytas alternatyvias sulaikymo sąlygas ir be leidimo pasišalino iš Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centro. Taip pat, kad anksčiau taikytos alternatyvios priemonės neužtikrino jo buvimo Lietuvos Respublikoje, jo prieglobsčio prašymas nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Galima manyti, kad nesant judėjimo laisvės apribojimo, egzistuoja rizika, jog asmuo gali slapstytis ar kitaip trukdyti prieglobsčio procedūrai. Todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalimi, vertina, kad šioje situacijoje yra pagrįsta taikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieglobsčio procedūros laikotarpiu.
5. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę.
6. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019).
7. Šiuo individualiu atveju, įvertinęs teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes (išdėstytas Sprendimo 4 p.), teismas konstatuoja, jog egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2,3,4, 6,7 ir 11 punktuose.
8. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
9. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
10. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).
11. Užsienietis ir jo atstovas prašo teismo pakeisti Užsieniečiui taikoma alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, į kitą alternatyvią priemonę – neribojant judėjimo laisvės.
12. Remiantis pateiktais bylos duomenimis, Užsienietis buvo sulaikytas nuo 2024 m. spalio 19 d. (Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2644), Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-11-20 sprendimu skirtas sulaikymas trims mėnesiams. Utenos apylinkės teismo 2025-02-17 sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri atitiko faktinį sulaikymą, kurios taikymo terminas Utenos apylinkės teismo 2025-05-12 sprendimu pratęstas ir taikoma iki šiol. Pažymėtina, kad Užsienietis 2024-11-20 teismo posėdžio metu pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir tapo prieglobsčio prašytoju (2024-11-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. A20.-496-1156/2024), buvo nustatyti jo sulaikymo pagrindai, esantys Įstatymo 113 str. 4 d. 1,2 p., todėl, pagal minėto Įstatymo 114 str. 6 d. nuostatas, į šioje dalyje nustatytą sulaikymo terminą neįskaičiuojama sulaikymo pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 str. 4 d. nustatytą sulaikymo pagrindą trukmė, jeigu Užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, todėl terminas nuo 2024 m. lapkričio 20 d. neįskaičiuojamas į Užsieniečio sulaikymo terminą, t. y. Užsienietis buvo sulaikytas nuo 2024-10-19 iki 2024-11-20. Nei Užsieniečio sulaikymo, nei Užsieniečiui šiuo metu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas, jį pratęsus, neviršija Įstatymo 114 str. 6 d. numatytų sulaikymo terminų.
13. Užsieniečiui nuo 2025 m. vasario 17 d. taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. 2025 m. gegužės 12 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu pratęstas Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymo priemonės terminas, 2025 m. birželio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą, 2025-05-12 sprendimą paliko nepakeistu. 2025 m. gegužės 12 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu palikta galioti Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau 2025 m. liepos 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimas buvo pakeistas, tačiau Užsieniečiui paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025-08-19, Užsienietis, pažeisdamas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo sąlygas, 2025 m. liepos 21 d. išėjo iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo. Tik 2025-10-01 Užsienietis buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos pagal Dublino III Reglamentą.
14. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
15. Įstatymo 2 straipsnio 113 dalyje sąvoka „laikino apgyvendinimo vieta“ apibrėžiama kaip pagal šį Įstatymą apgyvendinamiems užsieniečiams tam tikrą laiką gyventi skirta vieta, kurią valdo, administruoja arba parenka priėmimą užtikrinanti įstaiga. Pagal Įstatymo 1151 straipsnio 2 dalį, užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
16. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2025 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1-2 patvirtino Užsieniečių apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygų bei tvarkos ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarkos aprašą. Šis aprašas reglamentuoja aprašo 3 punkte nurodytų užsieniečių, kurie nėra sulaikyti, apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietose, apgyvendintų laikino apgyvendinimo vietose užsieniečių teises ir pareigas, užsieniečiams taikomus draudimus ir apribojimus, drausminio poveikio ir skatinimo priemones, sveikatos priežiūrą, maitinimą ir aprūpinimą, švietimo ir laisvalaikio veiklų organizavimą, apsilankymą laikino apgyvendinimo vietose, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietų, užsieniečių, kuriems nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (šio aprašo 1 p.). Šio aprašo 3 punkte, be kita ko, nurodyta, kad laikino apgyvendinimo vietose neatlygintinai, išskyrus aprašo 4 punkte nurodytu atveju, apgyvendinami šie užsieniečiai: prieglobsčio prašytojai (3.1 p.); užsieniečiai, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę bei kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.4 p.). Šio aprašo 55 punkte nurodyta, kad užsieniečiams, kuriems paskirta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo (2022 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 1V-285 redakcija) 1 ir 3 punktais, Centre apgyvendinami, be kita ko, šie užsieniečiai: teismo sprendimu sulaikyti prieglobsčio prašytojai (3.1.2 p.); prieglobsčio prašytojai, kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinti Centre nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.1.3 p.); užsieniečiai, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę, ir kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinti centre nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.1.4 p.). Šio aprašo 59 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad jeigu Centre neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, užsieniečiams, kuriems nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kuriems teismo sprendimu nustatyta pareiga neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, Centro viršininko ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš Centro minėtoms paslaugoms gauti, maisto produktams įsigyti ar kitais tikslais, kai yra valdoma pasišalinimo iš Centro rizika. Tokiu atveju užsienietis teikia Centro viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui laisvos formos argumentuotą prašymą leisti laikinai išvykti iš Centro.
18. Nustatyta jog Užsienietis, 2024 m. gruodžio 4 d. tarnybiniu pranešimu įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Įstatymo 2 straipsnio 18² dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais.
19. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.
20. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą.
21. Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018).
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2024 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 15K-5057 nurodė, jog Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes jis priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupei (duomenys neskelbtini). Minėtame tarnybiniame pranešime pateiktos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo, be kita ko, apgyvendinti asmenį jo specialiuosius poreikius atitinkančioje gyvenamojoje aplinkoje, pagal galimybę atskirai nuo kitų nepažeidžiamų asmenų, užtikrinti ramią ir saugią aplinką. Nuolatinės medicininės priežiūros ir pagalbos centre teikimas, aprūpinimas pagalbinėmis judėjimo priemonėmis ir kt.
23. Vadovaujantis Užsieniečių pažeidžiamumo nustatymo tvarkos aprašo (patvirtinto 2024 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-947) nuostatomis, VSAT sulaikymo vietoje laikomam pažeidžiamam asmeniui teikiama ir (arba) organizuojama būtinoji medicinos pagalba ir būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus jo sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų; užtikrinamas gydymas ir (arba) sveikatos (įskaitant psichikos sveikatą) priežiūra, jeigu nustatoma, kad asmuo patyrė kankinimų, išprievartavimą ar kitokių rimtų smurtinių veiksmų ir (arba) yra tapęs prekybos žmonėmis auka; organizuojamos reabilitacijos paslaugos, jeigu asmuo yra nepilnametis, patyręs bet kokią prievartą, buvo be priežiūros, išnaudojamas ir (arba) kankinamas, su kuriuo buvo žiauriai, nežmoniškai ir žeminančiai elgiamasi arba kuris yra nukentėjęs karinių konfliktų metu; teikiamos teisinė pagalba ir tinkama potrauminė terapija bei psichosocialinė priežiūra, jeigu asmuo yra patyręs seksualinį smurtą ar smurtą dėl lyties; suteikiama arba organizuojama kita, nei išvardinta Aprašo 26.1–26.6 papunkčiuose pagalba, kurią socialinis darbuotojas įtraukia į Individualų pagalbos planą (27 p.) Socialinis darbuotojas periodiškai, ne rečiau nei kas 3 mėnesius peržiūri, ar pažeidžiamumą lemiantys veiksniai nėra išnykę (29 p.). Teismui nepateikta duomenų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, jog Užsieniečiui, apgyvendintam laikino apgyvendinimo vietoje nėra teikia teikiama ir (arba) organizuojama būtinoji medicinos pagalba ir būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
24. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (2024-11-20), įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą (2024-12-04), neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturintis teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Vertinant Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgtina į tai, jog: Užsienietis neteisėtai pateko į Europos Sąjungą ir per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu, naudodamasis nelegalias pavėžėjimo paslaugas teikiančiu asmeniu kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo jo kelionės tikslas ir jis gali siekti pasislėpti; Užsienietis prieglobsčio pasiprašė ne sulaikymo, o bylos nagrinėjimo teisme metu, prašymo nagrinėjimo laiku iš vyko iš Lietuvos Respublikos, nevykdė teismo sprendimu (2025 m. liepos 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi) paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, taip pat nėra galutinai išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai; Užsienietis laikinojo apgyvendinimo vietos vadovui teikė 17 prašymų dėl išvykimo iš laikinosios apgyvendinimo vietos, visi prašymai buvo tenkinti. Pagal bylos duomenis Užsieniečiui suteikiama teisė laisvai judėti bet kuriuo metu apribotoje teritorijoje, jis turi teisę teikti prašymą apgyvendinimo vietos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui išvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ir tuo pakankamai dažnai naudojasi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad Užsieniečio ir jo atstovės argumentai, jog Užsienietis de facto yra sulaikytas, iš esmės yra nepagrįsti. Nustatyta, kad medicininę pagalbą Užsienietis gauna pagal poreikį, o medikamentinis gydymas paskirtas pastovus, vartoja medikamentus 2 kartus per dieną, Užsienietis konsultuotas traumatologo, psichiatro, gydytas stacionare, tai yra jam suteikiama visa būtinoji medicininė pagalba.
25. Teismas, siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas) gali būti pasiekti tik toliau taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad skyrus Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 2-4, 11 punktais, 114 straipsniu, 115-118 straipsniais,
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.
Palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 3 d. sprendimą, kuriuo Pakistano Islamo Respublikos piliečiui S. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.