Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusiam S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4. Byloje nustatyta, kad 2024 m. spalio 19 d. Kalvarijų sav., Žiogaičio km. ribose, netoli kelio Žiogaičiai – Rutka Tartak (Lenkijos Respublika) pareigūnams patikrinus (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruotą automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad juo vyko (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, kuris pripažino, kad vežė penkis asmenis iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau juos paleido Lietuvos Respublikoje, nes vyko apsižiūrėti kelio. Netrukus jam paskambino paleisti asmenys, atsiuntė savo koordinates, todėl už 200 m. buvo surasti ir sulaikyti penki tamsaus gymio asmenys, tarp kurių buvo asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu S. B.. Užsienietis negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę, pilietybę bei suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, todėl buvo perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalimi, užsienietis apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. gruodžio 18 d.

5. Įvertinus teismo posėdyje pareikštą užsieniečio prašymą suteikti jam prieglobstį bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C‑36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, daroma išvada, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

6. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose, nes užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi dokumentų, todėl b9tina nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę, taip pat nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (automobilio vairuotojas teigė, kad pakeleivius vežė į (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, nesant Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos, alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti taikoma. Teismo vertinimu, Įstatymų tikslų negalima pasiekti mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje, netaikant šios priemonės užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, 5 dalies 2–4, 12 punktais, 140¹⁸ straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusiam S. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), sulaikymą 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad posėdžio metu užsienietis prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.