Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. prašymą suinteresuotiems asmenims skolininkui G. S., K. S., antstoliui Raimundui Stanislauskui, dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui skolininkui G. S. ir suinteresuotam asmeniui K. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka – procesinius dokumentus pristatančiam asmeniui pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palikus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant, kad procesinis dokumentas įteiktas praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (b. l. 24, 30). Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė.

Pareiškimus, kylančius vykdymo proceso klausimais, teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2017 m. liepos 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. XII-2751), kad jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0021/12/00195 bei civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje vykdomas Kauno miesto 28-ojo notarų biuro 2012-01-20 išduotas vykdomasis įrašas Nr. MV-597 dėl 597,63 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. S., išieškotojo J. V. naudai; Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-30 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-12585-877 dėl 6 555,26 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. S. išieškotojo J. V. naudai. Vykdydamas išieškojimą antstolis nustatė, kad skolininkas G. S. yra sudaręs santuoką su K. S.. Antstolis 2019 m. sausio 15 d. patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės K. S. darbo užmokesčio dalį ir išieškotojui 2019 m. sausio 15 d. pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo. Taip pat, iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad G. S. ir K. S. 2019 m. sausio 17 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina savaime (per se) prieštaraujančia gerai moralei, viešajai tvarkai ar pažeidžiančia kitų asmenų teises, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

CK 3.100 straipsnyje yra įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, o vienas iš jų – sutuoktinių susitarimas pakeisti įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nagrinėjamu atveju skolininkas G. S. ir jo sutuoktinė K. S. 2019 m. sausio 17 d. sudaryta Povedybine sutartimi nustatė savo turto ir turtinių prievolių teisinį režimą, kad kiekvieno iš sutuoktinių gautas turtas bei turtinės prievolės, išvardintos minėtoje sutartyje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Sutarties 4 dalis). Taigi, skolininko G. S. ir jo sutuoktinės K. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi ir nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso, o skolininko sutuoktinės K. S. pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos ir kitos išmokos, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektu dėl jos sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba vėliau gautinas K. S. pajamas, todėl pareiškėjo J. V. pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, 291 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl skolininko G. S. dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.