Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų. Skunde nurodo, kad 2024 m. spalio 21 d. pateikė antstolio S. V. kontorai prašymą dėl skolų, susidariusių pagal 2008 ir 2011 m. vykdomuosius dokumentus už administracines nuobaudas nutraukimo, suėjus senaties terminui. Gavo atsakymą Nr. S-24-127-23062, kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymą. Su šiuo atsakymu nesutinka, todėl jį skundžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 606 straipsniu, prašo nutraukti 2008 ir 2011 m. vykdomųjų bylų už administracines nuobaudas Nr. 0127/08/07222, 0127/09/02845, 0127/08/01277, 0127/11/01676, 0127/11/02620 vykdymą, suėjus senaties terminui, nes praėjo daugiau kaip 5 metai nuo jų pateikimo vykdyti.

Antstolis S. V. 2024 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S-24-127-25197 skundo netenkino ir perdavė teismui. Patvarkyme nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. 2023 m. gegužės 11 d. Nr. XIV-1947 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Nutarimų administracinių nusižengimų bylose, priimtų iki 2015 m. liepos 1 d. pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir tebevykdomų šio įstatymo įsigaliojimo dieną, vykdymą, vadovaudamasi šio kodekso 672 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo nutraukia institucija, priėmusi nutarimą, o jeigu nutarimą priėmė teismas, – institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, tik institucija, paskyrusi nuobaudą ar surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi teisę nutraukti administracinės baudos išieškojimo vykdymą, o antstoliui įstatymų leidėjas šios teisės nesuteikė, todėl nesuprantamas skolininko noras priversti antstolį viršyti įstatymo leidėjo jam suteiktus įgaliojimus, t. y. pažeisti intra vires doktriną. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį, teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normas vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais. Todėl šiuo atveju sprendžiant dėl skolininkui paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo taikytinos ATPK normos. Pažymi, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio ANK 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m lapkričio 19 d. ATPK atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (18 straipsnis). Skolininkui išieškomos baudos buvo paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., todėl šiam ginčui nagrinėti yra aktuali ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 1 d., kurioje, priešingai nei vėlesnėje ATPK redakcijoje bei ANK 672 straipsnio 3 dalyje, nėra numatytas penkerių metų senaties terminas geruoju įvykdyti nutarimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje suformulavo taisykles dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų ir eigos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) nėra praleistas. Taip pat vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai vykdymo eigoje būtų neatliekami veiksmai. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo konstatuoti suėjusią vykdymo senatį ir nutraukti vykdomųjų bylų vykdymo. Institucija, skolininkui paskyrusi nuobaudas, antstoliui nepateikė sprendimų, kuriais būtų nutraukusi baudų vykdymą, o įstatymų leidėjas antstoliui savarankiškai šiuo klausimu priimti sprendimus nėra suteikęs įgaliojimų, todėl antstoliui nėra teisinio pagrindo nutraukti nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo. Skolininkas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į šias institucijas, kurioms įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę spręsti klausimą dėl vykdymo nutraukimo, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių kreipėsi į antstolį, nors antstoliui įstatymų leidėjas nėra suteikęs įgaliojimų spręsti klausimą dėl vykdymo nutraukimo.

Skundą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2024 m. lapkričio 14 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie tai pranešta, pareiškėjui išaiškinta teisė pateikti atsiliepimą į antstolio patvarkymą, antstoliui nustatytas terminas atsiliepimui pateikti (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas atsiliepimo į antstolio patvarkymą nepateikė.

Antstolio pateikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą turinys yra identiškas nurodyto 2024 m. lapkričio 12 d. patvarkymo Nr. S-24-127-25197 turiniui. Papildomai nurodo, kad šiuo atveju įstatymų leidėjas sprendimo priėmimo teisę yra suteikęs tik institucijai, paskyrusiai nuobaudą ar surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Antstolis prašo skolininko skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį, teismo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose; institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017 m. sausio 1 d.) – administracinių nusižengimų) bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatyto išieškojimo senaties termino pabaiga yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (CPK 629 straipsnio 4 dalis). Taigi administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis reiškia, kad pasibaigus nustatytam senaties terminui priverstinis baudos išieškojimas yra nebegalimas. Vykdymo senaties institutu siekiama užtikrinti išieškojimo efektyvumą, skatinti išieškojimo subjektus operatyviai ir aktyviai atlikti išieškojimo veiksmus, taip pat apsaugoti sąžiningą skolininką nuo pernelyg ilgai ne dėl jo kaltės užsitęsusio priverstinio išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 22 punktas).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl baudų išieškojimo iš skolininko I. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai: 1) vykdomoji byla Nr. 0127/08/01277 pagal Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2008 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. N426358 dėl 14,48 Eur (50 Lt) baudos (nutarimas antstolio S. V. kontoroje gautas 2008 m. birželio 12 d.); 2) vykdomoji byla Nr. 0127/08/07222 pagal Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2008 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. N423507 dėl 14,48 Eur (50 Lt) baudos (nutarimas antstolės D. K. kontoroje gautas 2008 m. rugsėjo 12 d.); 3) vykdomoji byla Nr. 0127/09/02845 pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. N423639 dėl 23,17 Eur (80 Lt) baudos (nutarimas antstolio S. V. kontoroje gautas 2009 m. liepos 13 d.); 4) vykdomoji byla Nr. 0127/11/01676 pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 52N-961750-11 dėl 8,69 Eur (30 Lt) baudos (nutarimas antstolio S. V. kontoroje gautas 2011 m. rugpjūčio 1 d.); 5) vykdomoji byla Nr. 0127/11/02620 pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 52N-1139847-11 dėl 28,96 Eur (100 Lt) baudos (nutarimas antstolio S. V. kontoroje gautas 2011 m. gruodžio 13 d.).

Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžia tuo, jog yra suėjęs senaties terminas, nes praėjo daugiau kaip 5 metai nuo vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdymui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui baudos buvo paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d. (2008 m., 2009 m. ir 2011 m.), pagal ATPK nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju jų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki ANK įsigaliojimo galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau 2013 m. liepos 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Ši teisės spraga buvo užpildyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinus tam tikras administracinės nuobaudos vykdymo senaties taikymo taisykles atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės normos, nustatančios administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatį, nėra materialiosios teisės normos, reguliuojančios atsakomybę ar jos taikymo sąlygas. Šios normos reguliuoja jau paskirtų nuobaudų vykdymo tvarką, taigi savo esme yra proceso teisės normos. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti lex benignior retro agit (pagerinantis subjektų padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią) taisyklės. Nors pagal bendrąją taisyklę taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu, tačiau šiuo atveju įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad naujas reguliavimas (ATPK 308 straipsnio pakeitimai, ANK) netaikomas iki jo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimui vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 20 punktas).

Kaip minėta, šioje byloje taikytino iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio nuostatos neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino, būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes būtent šis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Kasacinis teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad pareiškėjas žinojo apie jam paskirtas baudas – 2008 m. balandžio 29 d. nutarimas jam įteiktas pasirašytinai, o kiti nutarimai išsiųsti. Nors baudos yra nedidelės, pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą geranoriškai jų nesumokėjo, dėl ko baudų išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui priverstinai. Kaip minėta, visose penkiose vykdomosiose bylose institucijos nutarimai skirti administracinę baudą perduoti priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Pareiškėjui taip pat buvo žinoma apie antstolių kontorose užvestas vykdomąsias bylas ir pradėtą minėtų baudų išieškojimą, nes jam buvo išsiųsti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir siūlymai sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą bei vykdymo išlaidas. Pareiškėjas šios aplinkybės taip pat neginčija.

Vykdomųjų bylų duomenimis taip pat nustatyta, jog priverstinio baudų ir skolų išieškojimo iš skolininko veiksmai buvo atliekami reguliariai, antstolis periodiškai teikė užklausas SODRAI, bankams ir kt., per visą vykdymo laikotarpį nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis vykdomosiose bylose nieko neatliko. Pareiškėjas šių aplinkybių taip pat neginčija.

Sprendžiant dėl kitos vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 29 punktas).

CPK 644 straipsnis įtvirtina skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas, skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 31 punktas).

Teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus, visų pirma atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas nuo minėtų baudų paskyrimo žinojo apie pareigą šias baudas sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomuosius dokumentus antstoliui vykdyti. Kaip minėta, vykdomosiose bylose esantys duomenys įrodo, jog pareiškėjui buvo žinoma ir apie priverstinai vykdomą išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus. Taigi, pareiškėjas privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, jis neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtas baudas, nenurodė aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad baudų sumokėti negalėjo dėl svarbių ar pateisinamų priežasčių. Nesant objektyvių duomenų, kad toks skolininko pasyvumas galėtų būti pateisinamas, jis negali būti vertinamas kitaip nei vengimas įvykdyti administracines nuobaudas. Teismo vertinimu, baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, jam nevykdant CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, antstolis neturėjo jokio pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo I. M. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0127/08/01277, Nr. 0127/08/07222, Nr. 0127/09/02845, Nr. 0127/11/01676, Nr. 0127/11/02620 grąžinti antstolio S. V. kontorai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.