Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-428-806/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-14
Bylos Nr.: 1A-428-806/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13863-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis: D. D.
Nukentėjusysis: M. D.
Advokatai: Ričardas Kubilius

Kategorijos

1.2.14.5.3.1Sukčiavimas įgyjant nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 4 d.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-428-806/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13863-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.3.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,nuteistosios D. D. gynėjui advokatui Ričardui Kubiliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. D. gynėjo advokato Ričardo Kubiliaus (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ir 182 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirtas 30 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje, subendrintos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė subendrinta iš dalies sudedant ją su už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausme ir nuteistajai D. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir D. D. paskirta galutinė subendrinta 6 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė.

Nukentėjusiojo M. D. (M. D.) civilinis ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti 250 eurų turtinę žalą, tenkintas visiškai ir nurodyta turtinė žala priteista atlyginti iš nuteistosios D. D.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. D. nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: ji 2023 m. balandžio 15 d. apie 12.40 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo M. D. piniginės ištraukė nukentėjusiojo M. D. vardu išduotą AB SEB BANK banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taigi, neteisėtai įgijusi svetimą banko kortelę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, laikė iki 2023 m. balandžio 15 d., tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 13.30 val.

2. Be to, D. D. nuteista pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai pasinaudojo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: ji 2023 m. balandžio 15 d. apie 12.40 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo M. D. piniginės ištraukė nukentėjusiojo M. D. vardu išduota AB SEB BANK banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei inicijavo finansinę operaciją, kurios metu 2023 m. balandžio 15 d. apie 12.45 val. „Luminor Bank AS“ bankomate Nr. WLT90085, esančiame Parko g. 34A, Vilniuje, įdėjo nukentėjusiam M. D. priklausančią mokėjimo kortelę bei išgrynino 250 eurų, taigi, tyčia neteisėtai pasinaudojusi svetimu mokėjimo instrumentu inicijavus finansinę operaciją, padarė nukentėjusiam M. D. 250 eurų turtinę žalą.

3. Be to, D. D. nuteista pagal BK 182 straipsnio 4 dalį už tai, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: ji, turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2023 m. balandžio 15 d. apie 12.40 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo M. D. piniginės ištraukė nukentėjusiojo M. D. vardu išduota AB SEB BANK banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei inicijavo finansinę operaciją, kurios metu 2023 m. balandžio 15 d. apie 12.45 val. „Luminor Bank AS“ bankomate Nr. WLT90085, esančiame Parko g. 34A, Vilniuje, įdėjo nukentėjusiam M. D. priklausančią mokėjimo kortelę bei išgrynino 250 eurų, taigi, tyčia apgaule savo naudai užvaldė M. D. priklausantį 250 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistosios D. D. gynėjas advokatas Ričardas Kubilius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Vadovaudamasis teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, apeliantas mano, kad pats nukentėjusysis M. D. konstatavo faktą, jog jis nematė, kad D. D. būtų ištraukusi jo banko kortelę, pažymėjo, kad jo banko kortelės PIN kodą žinojo tik A. B. (A. B.), daugiau niekam nėra atskleidęs savo bankinės mokėjimo kortelės PIN kodo. M. D. vienintelį kartą yra davęs A. B. pasinaudoti savo banko kortele. A. B. įrodymų tyrimo teisme metu parodė, kad jis neėmė M. D. banko kortelės, nematė jos, nesinaudojo ja ir nežino, kur galėjo būti M. D. banko kortelė. Taip pat pasakė, kad jis D. D. PIN kodo nesakė, bei taip pat pažymėjo, kad jis nematė, jog D. D. būtų paėmusi M. D. banko kortelę.

4.2. Apeliantas daro išvadą, kad teismas prieštarauja savo priimtam sprendimui, kelia abejones dėl priimto sprendimo teisingumo, kadangi teismas rėmėsi tik pateiktomis nuotraukomis, užfiksuotomis prie bankomato, nors Lietuvos teismo centro specialisto išvadoje pateikta išvada, kad tyrimui pateiktose nuotraukose prie bankomato yra D. D., nėra kategoriška, ją galima suprasti kaip išvadą, turinčią potekstę, jog negalima vienareikšmiškai pripažinti D. D. kalta, kadangi dėl jos kaltumo trūksta įrodymų.

4.3. Kompetentingos institucijos padaryta išvada dėl atlikto portreto lyginimo sukelia abejones nuteistosios D. D. kaltumu. Tačiau teismas pateikia tik savo versiją, kad būtent D. D. yra kalta minimų nusikalstamų veikų padarymu, kadangi lyginant veido bruožus, teismo nuomone, šie atitinka nuotraukose užfiksuotas ir lyginamajam tyrimui pateiktas D. D. nuotraukas. Kitų įrodymų, be teismui pateiktų nuotraukų prie bankomato, teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo ir negalėjo jais vadovautis. Todėl apeliantas sprendžia, kad nusikalstamas veikas galėjo padaryti ikiteisminio tyrimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyti asmenys, t. y. ir A. B., ir D. D., tačiau tai tik spėliojimai, abejonės, kurios privalomai suvedamos nuteistosios D. D. naudai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdyje nuteistosios D. D. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios D. D. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas

7. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Ši BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, bet ir nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu prašoma išteisinti D. D. dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, t. y. priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tikrina visa apimtimi. Tačiau tai nereiškia, kad turi būti atsakoma į absoliučiai visus apeliacinio skundo (apeliacinių skundų) argumentus, ypač į tuos, kurie išsamiai buvo aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria, tačiau skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados.

8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu iš esmės motyvuojant tuo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir D. D. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo.

10. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas kaip ir tikrinimas iš esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra išsamus, nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ir tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1‑4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-628/2018).

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog D. D. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik UAB „Wordline Lietuva“ pateiktomis nuotraukomis, užfiksuotomis iš bankomato, esančio Parko g. 34A, Vilniuje, tačiau priešingai, nei teigia apeliantas, teismas tyrė ir analizavo iš esmės visus, t. y. tiek D. D. teisinančius, tiek ją kaltinančius įrodymus (t. y. nuteistosios D. D., nukentėjusiojo M. D., liudytojo A. B. parodymus, UAB „Wordline Lietuva“ pateiktas nuotraukas, kitų objektų apžiūros protokolą, specialisto išvadą), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, išdėstė įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, tiek, kiek jos buvo nustatytos bylos medžiaga, įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokie įrodymai pagrindžia nuteistosios D. D. kaltę.

13. Nuteistoji D. D. kaltės nepripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistoji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad 2023 m. balandžio 15 d. lankėsi pas M. D. ir A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 54-55). Be kita ko, pirmą kartą apklausta įtariamąja 2023 m. gegužės 25 d. ikiteisminio tyrimo metu, D. D. parodė, kad nukentėjusiojo M. D. bute pabuvo 15-16 min., po to su dukra iš buto išėjo, o jame liko M. D. ir A. B. (1 t., b. l. 174-175). Tačiau, kaip matyti iš antrosios įtariamosios apklausos, vykusios 2023 m. rugpjūčio 30 d., D. D. parodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji išėjo ne tik su dukra, bet kartu su A. B. ir nuėjo prie bankomato, esančio Parko gatvėje, prie parduotuvės IKI, pasitikrino savo banko sąskaitą, tačiau jokių pinigų nenusiėmė. Taip pat parodė, kad tuo metu su ja buvo A. B., kuris stovėjo prie durų, padavė jai M. D. kortelę ir pasakė, kad ji išgrynintų iš M. D. sąskaitos 20 eurų. Pinigus ji išgrynino ir kartu su kortele atidavė A. B. (1 t., b. l. 193-194). Tačiau tokie D. D. parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nuteistosios D. D. gynybinė versija, šiuos parodymus paneigia kiti byloje ištirti įrodymai, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. D. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, o būtent, kad 2023 m. balandžio 15 d. apie 12.30 val. į jo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atėjusi D. D. Ji minėjo, kad nori nueiti prie bankomato ir patikrinti, ar gavo išmoką vaikams (vaiko pinigus). Po kurio laiko nukentėjusysis M. D., patikrinęs savo elektroninę bankininkystę, pamatė, kad 2023 m. balandžio 15 d., 12.45 val., pasinaudojus jo banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 250 eurų suma. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis įtarė tiek A. B., tiek D. D. pasinaudojus jo banko kortele ir išgryninus pinigus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė, kad D. D. žinojo jo bankinės kortelės PIN kodą, kadangi dvi savaitės iki įvykio buvo davęs jai kortelę ir PIN kodą, kad ši išgrynintų pinigų (1 t., b. l. 19-20, 24-25, 2 t., b. l. 66-67). Ikiteisminio tyrimo metu apklausus A. B., kuriam buvo suteiktas specialiojo liudytojo statutas, šis parodė, kad kartu su D. D. grįžo į M. D. nuomojamą butą, apie 12.30 val. D. D. pasakė, kad eis iki bankomato patikrinti, ar gavo išmoką vaikams (vaiko pinigus), po 10-15 minučių ji sugrįžo, pasakė, kad gavo pavedimą. Apie 13.30 val. nukentėjusysis M. D. paklausė, ar A. B. neėmė jo banko kortelės, šis atsakė, kad neėmė (1 t., b. l. 109). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus (2 t., b. l. 67). Iš išdėstyto matyti, kad tiek liudytojas A. B., tiek nukentėjusysis M. D. apklausų metu patvirtino, kad M. D. nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 15 d. lankėsi D. D., kuri trumpam iš minimo buto buvo išėjusi, kadangi norėjo nueiti iki bankomato patikrinti, ar gavo išmoką vaikams (vaiko pinigus). Be kita ko, aplinkybę, kad 2023 m. balandžio 15 d. lankėsi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtino ir pati nuteistoji D. D.

15. Iš 2023 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti UAB „Wordline Lietuva“ 2023 m. balandžio 17 d. pateiktos UAB „Wordline Lietuva“ administruojamo bankomato, esančio Parko g. 34A, Vilniuje, užfiksuotos nuotraukos (Priedas Nr1) bei operacijų išrašai (Priedas Nr2). Iš priedo, pavadinimu „PriedasNr2“, matyti, kad 2023 m. balandžio 15 d. buvo atliktos dvi operacijos, t. y. 12:44:50, panaudojant kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas sąskaitos patikrinimas, 12:45:34, panaudojant kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuskaičiuoti nuo sąskaitos ir išgryninti 250 eurų. Iš priedo, pavadinimu „PriedasNr1“, kuriame pateiktos bankomato, esančio Parko g.34A, Vilniuje, užfiksuotos nuotraukos, matyti, kad nuotraukoje, pavadinimu „134726_124429_089_1000_1“, matomas nespalvotas vaizdas, dešinės pusės viršuje užrašas „12:44:28 ? TRANSACTION START“, apačioje kairėje pusėje laikas ir data, t. y. 2023 m. balandžio 15 d. 12:44:29, apačioje dešinėje pusėje užrašas „ATM: WLT90085 Cam 1“. Pačioje nuotraukoje matomas moteriškos lyties asmuo, apie 25-30 metų amžiaus, surištais plaukais, apsivilkęs striuke. Nuotraukoje, pavadinimu „134726_124437_247_1003_1“, matoma ta pati moteris, kuri į bankomatą įstato kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje, pavadinimu „134726_124442_375_1007_1“, ta pati moteris suveda kortelės PIN kodą, taip patikrindama banko sąskaitos balansą. Nuotraukoje, pavadinimu „134726_124450_168_1003_1“, ta pati moteris antrą kartą 2023 m. balandžio 15 d. 12:45:10 pasinaudoja banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje, pavadinimu „134726_124511_563_1007_1“, ta pati moteris vėl suveda banko kortelės PIN kodą. Nuotraukoje, pavadinimu „134726_124524_016_1008_1“, ta pati moteris 2023 m. balandžio 15 d. 12:45:23 atlieka operaciją ir suveda 250,00 eurų sumą. Nuotraukoje, pavadinimu „134726_124602_503_1017_1“, bankomatas 2023 m. balandžio 15 d. 12:46:02 išdavė nuo banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus. Nuotraukoje, pavadinimu „134726_124604_900_1018_1“, ta pati moteris 2023 m. balandžio 15 d. 12:46:04 pasiima bankomato išduotus pinigus iš banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 15 d. 12:46:07 banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankomato buvo išimta ir moteris išėjo (1 t., b. l. 89).

16. 2023 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina ir nukentėjusiojo M. D. ir liudytojo A. B. apklausų metu nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad D. D. išėjo iš M. D. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), neva patikrinti, ar gavo išmoką vaikams (vaiko pinigus), tačiau iš tikrųjų pasinaudojo nukentėjusiojo M. D. banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys paneigia D. D. nurodomą aplinkybę, kad ji iš M. D. banko kortelės, kurią jai neva davė A. B., išgrynino tik 20 eurų. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvykio datos, pinigų išgryninimo laikas sutampa. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutampa ir tai, kad būtent iš kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus išgrynino moteriškos lyties asmuo, o tiek iš nukentėjusiojo, liudytojo, tiek iš pačios kaltinamosios parodymų matyti, kad 2023 m. balandžio 15 d. iki 12.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo tik nukentėjusysis M. D., liudytojas A. B. bei nuteistoji D. D., kito suaugusio moteriškos lyties asmens minimame bute nebuvo.

17. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kompetentingos institucijos padaryta išvada dėl atlikto portreto lyginimo sukelia abejones nuteistosios D. D. kaltumu, pažymi, kad kitų įrodymų, kuriais galėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nėra, nurodo, kad vadovaujantis in dubio pro reo principu visos abejonės turėjo būti aiškinamos nuteistosios D. D. naudai.

18. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1515 (23) (toliau – Specialisto išvada) nurodoma, kad tyrimui buvo pateikti aštuoni tiriamieji skaitmeniniai atvaizdai ir vienas lyginamasis skaitmeninis vaizdas. Tiriant vizualaus požymių palyginimo metodu, buvo nustatyti ir sugretinti tiriamojo asmens ir lyginamojo asmens išorės elementus charakterizuojantys požymiai, iš kurių matyti, kad tiriamo asmens ir lyginamojo asmens atvaizduose nurodyti išorės požymiai sutampa, t. y. tiek tiriamojo, tiek lyginamojo asmens veido forma yra apvali, lyginamojo asmens iškilūs skruostikauliai, tiriamojo asmens – tikėtina, kad skruostikauliai yra iškilūs, lyginamojo asmens skruostai pasmukę žemyn, tiriamojo asmens – tikėtina, kad skruostai pasmukę žemyn, lyginamojo asmens ausys prigludusios, tiriamo asmens – tikėtina, kad ausys prigludusios; abiejų asmenų plaukai tamsūs ir tiesūs. Specialisto išvadoje nurodoma, kad dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių kontūrų dalis požymių nustatyta tikėtinai. Daroma išvada, kad nustatyti, ar tyrimui pateiktuose atvaizduose, gautuose iš „Luminor Bank AS“ bankomato Nr. WLT90085, esančio Parko g. 34A, Vilniuje, ir lyginamajame atvaizde (D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuotrauka iš POLIS II) užfiksuotas tas pats asmuo, negalima (1 t., b. l. 142-143).

19. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal sudėtinį nekaltumo prezumpcijos – in dubio pro reo principą visos abejonės aiškinamos kaltinamojo (nuteistojo) naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo, atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės, įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltei konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Abejonės baudžiamajame procese šalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įvertinant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3 0-689/2018).

20. Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020).

21. Specialisto išvadoje nurodoma, kad negalima nustatyti, ar tyrimui pateiktose atvaizduose, gautuose iš „Luminor Bank AS“ bankomato Nr. WLT90085, esančio Parko g. 34A, Vilniuje, ir lyginamajame atvaizde užfiksuotas tas pats asmuo, t. y. D. D., tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvada, jog iš specialisto išvadoje pateiktos lentelės galima daryti išvadą, kad nuotraukose užfiksuota būtent D. D. Nors pati nuteistoji neigia aplinkybę, kad užfiksuotose nuotraukose yra būtent ji, tačiau apygardos teismui tokią išvadą leidžia daryti byloje ištirtų aplinkybių visumos seka, prie bankomato fiksuotos nuotraukos, sąskaitos operacijų išrašai, specialisto išvadoje pateikta informacija apie D. D. veido bruožų sutapimus su nuotraukose užfiksuotu asmeniu, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymuose užfiksuoti duomenys apie aktualaus įvykio seką. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad UAB „Wordline Lietuva“ pateiktose nuotraukose užfiksuota būtent D. D., sustiprina ir nuotolinių įtariamosios D. D. apklausų, atliktų 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. rugpjūčio 30 d., vaizdo įrašai pavadinimu „video1085998968“, „video1560185962“, „video1194290809“, „video1745390888“, iš kurių matyti, jog D. D. veido bruožai atitinka UAB „Wordline Lietuva“ nuotraukose matomus asmens veido bruožus (1 t., b. l. 178, 197).

22. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas dėl D. D. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir su jomis sutinka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos neteisingai. Teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bausmės

23. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

24. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. D., atsižvelgė į įstatyme numatytus kriterijus, reikšmingus skiriant bausmę, be kita ko, į tai, kad ji padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, du tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala, ji neatlyginta. Taip pat įvertino D. D. charakterizuojančius duomenis – vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, turi nepilnametį vaiką. D. D. bausta administracine tvarka, ne kartą teista, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgta į tai, jog nenustatyta D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y., kad nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekta kaltinamajai D. D. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydžius nustatant mažesnius negu bausmės vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, arešto bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį negu bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, dėl idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi padarytų nusikalstamų veikų bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo, o vėliau dėl realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi padarytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir skirta subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė palankesniu nuteistajai dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo), ir D. D. paskirta galutinė subendrinta 6 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

25. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skyrė nuteistajai D. D. proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę, kuri nėra per griežta, išsamiai įvertino nuteistąją charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes. Taip pat pagrįstai iš D. D. priteisė nukentėjusiajam M. D. 250 eurų nusikalstama veiką padarytą žalos atlyginimą.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

27. 2024 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2024-09366 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 181,25 Eur už D. D. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

28. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

29. Nagrinėjamu atveju D. D. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteista, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas jos gynėjo pateiktas apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajai gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir tai, kad D. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu ji atlieka laisvės atėmimo bausmę, jos turtinė padėtis nėra gera, iš jos priteista ir turtinė žala nukentėjusiajam, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios D. D. gynėjo advokato Ričardo Kubiliaus apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų –181,25 Eur iš nuteistosios D. D. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Jurgita MačionytėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė