Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės ir darbo apsaugos ministerijos neregistruota (atlieka laisvės atėmimo bausmę), faktinė gyvenamoji vieta, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2021-09-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1 d., BK 54 str. 3 d. - 2 m. laisvės apribojimo bausme; Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta ⅓, galutinė bausmė - 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo; 2023-03-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2021-09-24 nuosprendžiu paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

2) 2023-02-20 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 2 d. - 8 m. laisvės atėmimo bausme; Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta ⅓, galutinė bausmė - 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-27 nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-10 nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023-02-20 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimo (bausmę atlieka nuo 2023-04-17),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje D. D. savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, jog buvo prieš metus, nelabai ką atsimena. Ji buvo su jo (M. D.) pusbroliu A., jis paskambino, jie susitiko, buvo ji su vaiku prie žaidimų aikštelės. Po to jie nuėjo pas A. į namus, ji padėjo jam tvarkytis. Paskui jie nuėjo į balkoną parūkyti, ji tuo momentu į kambarį visai nebuvo užėjusi. Ji visą laiką buvo arba šalia A., arba prie M., viena net nebuvo kambaryje. M. D. net PIN kodo banko kortelės nežinojo. Ji net savo PIN kodo nežino, užsirašo į telefoną, nes jai galvos operacija buvo atlikta, jos prasta atmintis. M. D. dabar verčia ant jos kaltę, nors jo PIN kodo nežinojo, žinojo jo brolis A. B.

Įtariamoji D. D. kalta neprisipažino, 2023-05-25 apklausos metu parodė, kad jos teisės ir pareigos jai išaiškintos, pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmę suprato, lietuvių kalba moka gerai, vertėjas nereikalingas. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariama nori pasakyti, kad šiuo metu tiksliai neatsimena, tačiau galimai 2023-04-15 ji su dukra V. D., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atėjusi į svečius pas savo draugą A. B., daugiau duomenų neturi, adresu (duomenys neskelbtini). A. bute gyvena su savo pusbroliu M. D., daugiau duomenų neturi, jis su juo bendravo, tačiau artimų santykių tarp jų nebuvo. Tiksliai laiko pasakyti negali, 2023-04-15 ji su A. ir savo dukra buvo lauke, paskui užėjo į įtarime minimą butą, namuose tuo metu buvo M. Jiems užėjus į butą, ji nuėjo į balkoną, surūkė cigaretę, tuo metu jos dukra pažaidė su M., A. tuo metu vaikščiojo iš kambario į kambarį, ką jis darė, ji nematė. Bute jie pabuvo apie 15-16 min., po ko ji su savo dukra išėjo, namuose liko A. ir M., po to, vakare, apie 17.30 val. ji vėl buvo užėjusi pas juos, jai M. su A. papasakojo, kad pas M. dingo banko kortelė, po ko M. išėjo pasitikti draugo iš darbo (jo jokių duomenų nežino). Ji visuomet, atėjusi pas juos į svečius, eidavo tik į tą kambarį, kuriame buvo galima rūkyti, į kitą kambarį ji nėjo, kur galėjo būti M. piniginė, nežino, nematė, jos neėmė, taip pat neėmė ir jokios banko kortelės išduotos ne jos vardu, ji naudojosi tik savo banko kortele. Kitos dienos rytą ji susitiko su M., kuris jai pasakė, kad išvarė savo pusbrolį A. iš namų, kadangi galvojo, kad A. išgrynino jo pinigus. A. žinojo M. kortelės pin kodą, kadangi dažnai turėdavo ją prie savęs ir ja naudojosi. M. dažnai prašydavo A., kad jis nuimtų pinigų. Kiek ji žino, bute, kuriame šiuo metu gyvena M. ir A., su jais anksčiau dar gyveno trečias vaikinas, kurio duomenų ir kontaktų ji neturi, ir, kiek jai yra žinoma, pas juos, tiek pas M., tiek pas kitą vaikiną, kelis sykius buvo dingę pinigai. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariama, ji savo kaltės nepripažįsta, jokios svetimos kortelės neėmė ir ja nesinaudojo, taip pat nežino ir kortelės pin kodo. Kiek atsimena, vieną kartą ji yra nuiminėjusi pinigus iš M. banko kortelės, kai jis jai pats davė savo kortelę, ji tuo metu nusiėmė 10 ar 20 eurų, tiksliai neatsimena, tuo metu ji buvo su A., jis jai ir pasakė kortelės pin kodą, kadangi ji, kaip minėjo, nežinojo. D. M. kortele ji nesinaudojo ir neidavo su juo iki bankomato. M. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, jis visiems savo draugams duoda savo banko kortelę ir pasako pin kodą, kad jie jam arba nupirktų kažką, arba išgrynintų pinigus, todėl jo kortelės pin kodą žino visi jo draugai. (b.l. 174-175, 178).

2023-08-30 apklausos metu parodė, kad ji su dukra buvo lauke prie supynių, apie 11.00-11.30 val. jai paskambino A. B., paklausė, ką ji veikia, maždaug po 5-7 minučių jie su juo susitiko lauke, maždaug po 10-15 minučių jie su A. ir jos dukra nuėjo pas A. pusbrolį M., buto adreso neatsimena. Atėjus pas M., jis bute buvo vienas, tvarkėsi, kadangi dieną prieš tai jis su draugais ten baliavojo. Atėjus į M. butą, ji buvo kambaryje, kur yra balkonas, dukra žaidė kitame kambaryje, M. tuo metu tvarkėsi virtuvėje, po ko jie visi trise - ji, M. ir A. nuėjo į balkoną parūkyti, į balkoną tame kambaryje, kuriame ji buvo. Parūkę išėjo iš balkono ir maždaug po 10-12 min. ji su A. ir jos dukra nuėjo prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) g., prie parduotuvės „IKI“. Ji pasitikrino savo sąskaitą, tačiau jokių pinigų nenusiėmė. Kadangi tuo metu su ja buvo A., jis stovėjo prie durų, jis jai davė M. kortelę ir pasakė, kad ji nuimtų iš jo sąskaitos 20 eurų, ji nuėmė ir kartu su kortele atidavė jam. Ji pas A. neklausė, iš kur pas jį M. kortelė, kadangi M. dažnai duodavo savo banko kortelę tiek A., tiek kitiems draugams, kad jie nueitų į parduotuvę. Po to jie nuėjo į parduotuvę, ji nupirko savo dukrai saldumynų ir jie nuėjo atgal į tą patį butą. Ten jie pabuvo neilgai, kadangi A. parašė asmuo, kuris jam parduoda narkotines medžiagas, ir jis nuėjo su juo susitikti, o ji su dukra nuėjo namo. Jiems grįžus namo, M. apie pinigų išgryninimą nieko nesakė. Vėliau, tą pačią dieną, vakare, apie 16.00-16.30 val. ji susitiko su M. lauke, jis jai papasakojo, kad pas jį dingo pinigai, sakė, kad jis žino, kad juos pavogė A., kadangi A. ne pirmą kartą pavagia pinigus ir M. A. išvarė iš namų. Po to įvykio A. iš kažkur keletą dienų turėjo pinigų, nors pats nedirbo, iš kur jis jų turėjo, nežino. 250 eurų sumos ji niekada iš M. kortelės nenuiminėjo, yra pas jį skolinusi 20 eurų, tą kartą taip pat A. davė jai M. kortelę, kad ji nusiimtų paskolintus pinigus. M. kortelės pin kodą jai visada sakydavo A., ji jo neatsimena, kadangi turi problemų su atmintimi. Dėl nusikalstamos veikos ji savo kaltės nepripažįsta, iš M. kortelės ji 250 eurų nusiėmusi nebuvo, jo pin kodo nežino, jį jai visada sakydavo A., jeigu kažkada reikėjo nusiimti pinigų. (b.l. 193-194, 197).

2023-10-24 papildomos apklausos metu parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori pasakyti, kad nuotraukoje, kurią jai parodė tyrėja, kurioje užfiksuotas asmuo, kuris 2023-04-15 iš M. banko kortelės išgrynino 250 eurų, ji savęs neatpažįsta, yra turėjusi panašią rankinę, bet iš veido ji asmens neatpažįsta, todėl nežino, ar tai buvo ji, tačiau, kaip jau minėjo prieš tai, iš M. kortelės yra tik vieną kartą išgryninusi pinigus, tai buvo 20 eurų, tuo metu ji juos iš jo pasiskolino, daugiau niekada nėra nuiminėjusi jokių pinigų iš M. kortelės, 250 eurų taip pat nėra nuiminėjusi. Daugiau neturi ką pasakyti. (b.l. 203).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. D. parodė, jog tąkart jis nuėjo į dušą, atėjo B. draugė D. D., ji pasakė, kad eis išgryninti pinigų iš bankomato, tuo metu turėjo gauti vaiko pašalpą. Jis, M. D., išėjo iš dušo, ji jau buvo grįžusi, jis norėjo eiti į parduotuvę, todėl pasižiūrėjo į piniginę. Pažiūrėjo piniginėje, bet banko kortelė gulėjo jau kitoje pusėje. Jis apsilankė savo online bankem, pažiūrėjo sąskaitą ir pamatė, kad buvo nuskaičiuoti 250 eurų. Mano, kad D. D. žinojo jo banko kortelės PIN kodą, nes buvo kartą davęs jai kortelę ir PIN kodą, kad išgrynintų pinigų. – Kortelę buvo davęs jai gal 2 savaitės iki to įvykio. Kai jis buvo duše, piniginė gulėjo spintelėje, jam atrodo. Bute yra 2 kambariai. Duše buvo apie 20 minučių, pusvalandį. Kai išėjao jis iš dušo, D. D. buvo jau sugrįžus. Ji išsigrynino pinigus IKI bankomate (duomenys neskelbtini) g. Nuo jų gyvenamosios vietos iki bankomato apie 10 minučių kelio pėsčiomis. A. B. gal buvo ir namuose, nežino. Jis miegojo kitame kambaryje. Jis, M. D., tiesiogiai nematįė, jog D. D. ištraukė jo banko kortelę. Jis nežino, ar draugas galėjo paimti kortelę. Spėja, kad D. D. galėjo paimti tą kortelę. PIN kodas banko kortelės niekur nebuvo užrašytas. Pagarsinus nukentėjusiojo M. D. parodymai, 19-20 b.l. 24-25 b.l., parodė, jog jo parodymai teisingi. Civilinį ieškinį jis palaiko.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos bankomato užfiksuotos nuotraukos ir operacijų išrašas. (b.l. 53-88).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2023-07-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atlikto portretų lyginamojo tyrimo. (b.l. 142-146).

III. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

Kaltinamosios D. D. kaltė įrodyta pateiktomis bankomato fiksuotomis nuotraukomis, operacijų išrašų, kurie buvo apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu. Pati D. D. nurodė, kad nuotraukose užfiksuota rankinė, kokią ji turėjo. Nors Lietuvos teismo centro specialisto išvadoje pateikta išvada nėra kategoriška, dėl atlikto portreto lyginimo, bet kaip matyti iš specialisto išvados aprašomosios dalies, lentelės, lyginant veido bruožus atitinka tiek nuotraukose užfiksuota tiek lyginamajam tyrimui pateiktos D. D. nuotraukos. Be to, tai atitinka seką, kuomet D. D. išėjo iš M. D. buto neva nusiimti nuo savo kortelės pinigų, tačiau iš tikrųjų pasinaudojo M. D. banko kortele. Įvykių datos, pinigų nuėmimo laikas sutampa su įvykio seka.

Pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus kaltinamoji D. D. įvykdė veikdama tiesiogine tyčia – suvokdama savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimais pinigais) ji ir siekė.

Kaltinamosios D. D. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų požymius, jos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 4 dalį.

Kaltinamosios D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamosios D. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

IV. Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose ­ numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji D. D. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, du tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, visos nusikalstamos veikos nukreiptos į nukentėjusiojo M. D. nuosavybę, nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala, ji neatlyginta. Kaltinamoji prieš tai teista ir už sunkiais nusikalstamas veikas, šiuo meu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamosios D. D. atsakomybę lengviannčių aplinkybių. Nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y., kad nusikalstamas veikas padarė būdama recidyciste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiama į padarytos turtinės žalos dydį nukentėjusiajam, į tai, jog žala neatlyginta.

Taip pat įvertinami kaltinamąją D. D. charakterizuojantys duomenys – vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, turi nepilnametį vaiką, neįgalumo grupės neturi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Kaltinamoji baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 154), ne kartą teista, kaip minėta, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekta kaltinamajai D. D. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą, ką ir pasiūlė prokurorė, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 4 dalyje, arešto bausmę. Bausmės skirtinos mažesnės negu bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, dėl idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi padarytų nusikalstamų veikų bausmės subendrintinos, jas apimant girežtesne bausme, o vėliau dėl realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi padarytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, iš dalies sudėtinos ir skirtina subendrinta bausmė.

Kaltinamoji D. D. nuo 2023-04-17 atlieka Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023-02-20 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis M. D. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 250 Eur turtinę žalą (t. 1, b.l. 37). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, jog būtent tiek pinigų buvo nuimta be jo leidimo nuo jo banko kortelės. Civilinis ieškinys pagrįstas, tenkintinas ir nurodyta turtinė 250 Eur žala priteistina atlyginti nukentėjusiajam iš kaltinamosios D. D.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

D. D. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje, ir ją nubausti:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje ir po to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti, iš dallies sudedant, už BK 214 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausme, ir skirti kaltinamajai D. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir D. D. paskirti galutinę subendrintą 6 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į šios bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo M. D. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 250 Eur turtinę žalą tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą priteisti atlyginti iš kaltinamosios D. D.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.