Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Jonas Petrikas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, 2018 m. gegužės 21 d. patvarkymu Nr. S18-16110, skundo netenkino. Skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė teismui. Nurodė, kad MAĮ 107 straipsnis apibrėžia mokestinės nepriemokos išieškojimo senatį, todėl šis senaties terminas negali būti taikomas priverstinai vykdant sprendimus, priimtus administracinėse bylose, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos priimtus sprendimus dėl skolos išieškojimo. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. vykdomasis raštas Nr. A2.9.-4072-563/2009 antstoliui pateiktas vykdyti nepraleidus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti termino. Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą antstolis nuolat atliko vykdymo veiksmus, nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl nuobaudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/08/01182 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 16122 dėl 199,42 Eur (688,56 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko M. L. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai (v. b. l. 2-3). Antstolio žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0172/08/00216 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2008 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 2837 dėl 42,27 Eur (146,30 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko M. L. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai (v. b. l. 2-4); vykdomoji byla Nr. 0172/09/00096 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2009 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 2837 dėl 277,78 Eur (959,12 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko M. L. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai (v. b. l. 2-4); vykdomoji byla Nr. 0172/09/01634 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.9.-4072-563/2009 dėl 57,92 Eur (200 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko M. L. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (v. b. l. 4-5).

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimus teismas, visų pirma, pažymi, kad išieškojimas iš pareiškėjo vykdomosiose bylose Nr. 0172/08/01182, Nr. 0172/08/00216 ir Nr. 0172/09/00096 vykdomas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimų pagrindu, t. y. dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimų priėmimo ir pateikimo vykdyti metu galiojusio VSDĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2005 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vykdant išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0172/08/01182, Nr. 0172/08/00216 ir Nr. 0172/09/00096, yra taikytinos ne MAĮ nuostatos, o VSDĮ nuostatos.

Pagal VSDĮ 16 straipsnio 7 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01 iki 2016-12-31) į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms (VSDĮ 16 straipsnio 8 dalis, straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01 iki 2016-12-31).

Iš esmės analogiškos nuostatos nustatytos ir šiuo metu galiojančio VSDĮ 19 straipsnio 7 ir 8 dalyse, kurios numato, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą (taip pat ir toms socialinio draudimo įmokų skoloms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad minimas 5 metų senaties terminas taikomas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išieškojimo veiksmams, bet nėra prievolės pasibaigimo pagrindas ir nėra taikytinas antstolio atliekamiems išieškojimo veiksmams. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 16122 pateiktas vykdyti 2008 m. rugsėjo 18 d., 2008 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 2837 pateiktas vykdyti 2008 m. kovo 3 d., 2009 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. 2837 pateiktas vykdyti 2009 m. sausio 30 d. Taigi, išieškotojas pateikdamas minėtus sprendimus vykdyti antstoliui nepraleido VSDĮ nustatyto 5 metų senaties termino, todėl antstolis pagrįstai priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti. Aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog vykdomosios bylos Nr. 0172/08/01182, Nr. 0172/08/00216 ir Nr. 0172/09/00096 turėtų būti nutrauktos, byloje nėra.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/09/01634 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.9.-4072-563/2009 dėl 57,92 Eur (200 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko M. L. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Minėtas vykdomasis raštas yra išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo administracinėje byloje pagrindu, kuriuo pareiškėjas nubaustas pagal ATPK 174 straipsnį.

Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ATPK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ATPK. Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (ANKPĮĮTĮ 6 straipsnio 1 dalis). Nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (ATPK 312 straipsnis). ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Bauda pareiškėjui buvo paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu, kurio pagrindu išduotas 2009 m. rugsėjo 24 d. vykdomasis raštas. Taigi baudos paskyrimo metu galiojusiame ATPK 308 straipsnyje nebuvo numatytas baudos priverstinio vykdymo senaties terminas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). ATPK 308 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-132/2013). Tačiau teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas laikomas nepraleistu ne tik tada, kai nepraleistas minėtas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems terminams, tačiau ir kai vykdymo laikotarpyje nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-18 nutartis administracinėje byloje N3-1012-07).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d. priimtas nutarimas dėl 57,92 Eur (200 Lt) baudos skyrimo pareiškėjui. Minėto nutarimo pagrindu išduotas 2009 m. rugsėjo 24 d. vykdomasis raštas Nr. A2.9.-4072-563/2009, kuris 2009 m. lapkričio 3 d. pateiktas antstoliui vykdyti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad, vadovaujantis ATPK 308 straipsnio 1 dalimi, nėra praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/01634 išieškojimo laikotarpiu, be kita ko, atliko šiuos vykdymo veiksmus: 2009 m. lapkričio 5 d. priėmė siūlymą sumokėti skolą, 2009 m. lapkričio 20 d. priėmė patvarkymą patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą, 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2009 gruodžio 1 d., 2009 gruodžio 3 d., 2011 m. vasario 7 d., 2017 m. sausio 19 d. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie skolininko turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą. Pabrėžtina, kad nuo 2009 m. antstolio Jono Petriko žinioje yra 4 teismui pateiktos vykdomosios bylos skolininko M. L. atžvilgiu. Nors 2012-2016 m. vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/01634 konkrečių vykdymo veiksmų neatlikta, šiuo laikotarpiu įvairios užklausos kredito įstaigoms, viešiesiems registrams, valstybės įstaigoms pagrinde fiksuojamos ne aptariamoje vykdomojoje byloje, o vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/01182. Teismo nuomone, vieno antstolio žinioje esant kelioms vykdomosioms byloms to paties skolininko atžvilgiu, nebūtina ir neracionalu analogiškas užklausas atlikti kiekvienoje iš bylų, kad būtų galima konstatuoti, jog vykdymo senaties terminas nėra praleistas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1175-656/2016). Minėta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/01182 vykdymo veiksmai buvo atliekami nuolat ir nuosekliai 2012, 2013, 2014, 2015 m.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, jog antstolis dėl aplaidumo ar kitokių priežasčių ilgiau nei du metus neatliko jokių vykdymo veiksmų, ir konstatuotina, kad vykdomoji byla Nr. 0172/09/01634 dėl šios priežasties negali būti nutraukta.

Esant nustatytų faktinių aplinkybių visumai, išnagrinėjus skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/08/01182, Nr. 0172/08/00216, Nr. 0172/09/00096, Nr. 0172/09/01634 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.