- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- A2-1605-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02406-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Menca“, R. M., J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- J. M., R. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Menca“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Menca“ prašymą suinteresuotiems asmenims J. M. ir R. M. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29149-1144/2020 pagal pareiškėjų R. M. ir J. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-29149-1144/2020 nutraukė pareiškėjų R. M. ir J. M. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas patvirtino 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 21 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Menca“ 2021 m. birželio 2 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-29149-1144/2020, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 9 punktu, t. y. teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų bei teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, lėmusi neteisėtą sprendimą. Prašyme nurodyta, kad pareiškėja yra J. M. kreditorė, turinti galiojantį turtinį reikalavimą, kuri nebuvo įtraukta į bylą dėl suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo. Taip pat teigiama, kad suinteresuoti asmenys nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendro turto rinkos vertę, tuo siekė sumažinti R. M. sutuoktiniui mokėtinos kompensacijos dydį ir išvengti galimo atsiskaitymo su kreditore.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė su juo nesutinkantis. Teigiama, kad pareiškėja nebuvo ir šiuo metu nėra J. M. kreditorė. J. M., dirbdamas UAB „Menca“, Prancūzijoje sukėlė avariją, kurios metu žuvo žmogus. Draudimo bendrovė atlygino turtinę žalą ir nereiškė reikalavimo J. M.. UAB „Menca“ pateikė ieškinį J. M. dėl žalos atlyginimo tik 2021 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus keturiems mėnesiams po santuokos nutraukimo bylos. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12746-1116/2021. Santuokos nutraukimo byloje pareiškėja neturėjo galiojančių ir vykdytinų reikalavimo teisių į J. M. (jų neturi ir šią dieną), todėl neturi teisės reikalauti atnaujinti procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-29149-1144/2020.
5. Teismas nurodė, kad suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo metu pareiškėja nebuvo ir negalėjo būti laikoma J. M. kreditore, nes tuo metu ji nebuvo pradėjusi įgyvendinti teisės į reikalavimą ir neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės. Kaip matyti, UAB „Menca“ savo teisę ėmėsi įgyvendinti jau po suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo (įsiteisėjus teismo sprendimui), t. y. 2021 m. balandžio 29 d., kreipdamasi į teismą su ieškiniu atsakovui J. M. dėl neturtinės žalos priteisimo regreso tvarka. Kol Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12746-1116/2021 nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, pripažįstantis UAB „Menca“ turtinę teisę į J. M. ir J. M. turtinę prievolę UAB „Menca“, šiuo metu nėra teisinio pagrindo vertinti, kad UAB „Menca“ turi vykdytiną reikalavimo teisę į J. M.. Šiuo atveju proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutas negali būti priemonė užsitikrinti ateityje galimo turtinio reikalavimo vykdymo perspektyvas, pakeičiant santuokoje padalinto turto vertę ir piniginės kompensacijos dydį. Negalima teisinė situacija, kad galimas kreditorius siekia atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje ir tuo pačiu metu dar tik įgyvendina savo reikalavimo teisę į galimą skolininką. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Menca“ suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo bylos metu neturėjo pripažintos ir vykdytinos reikalavimo teisės į J. M., todėl negalėjo būti laikoma kreditore ir nebuvo pagrindo ją įtraukti į bylos nagrinėjimą. Šios nutarties priėmimo dieną minėta faktinė situacija nėra pasikeitusi. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo pažeidė pareiškėjos materialiąsias teises, kurių buvimas dar nėra pripažintas. Teismas nurodė, kad dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo nepasisakoma, nes tai neturi teisinės reikšmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėjas UAB „Menca“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė, kad J. M. teisme pripažino faktą, jog žalą už jį atlygino draudimo bendrovė, todėl darytina išvada, kad santuokos nutraukimo momentu J. M. buvo skolingas draudimo bendrovei, tačiau šį faktą nuo teismo sąmoningai nuslėpė, nurodęs, kad jokių kreditorių neturi. Dėl šios aplinkybės buvo iš esmės pažeistos CK 3.126 straipsnio 2 dalies punkto nuostatos, padarytos aiškios CK 3.117 straipsnio 1-3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo klaidos, susijusius su sutuoktinių dalytino turto apimties, įsipareigojimų apimties nustatymu ir teisingu paskirstymu (padalijimu). UAB „Menca“ 2021 m. kovo 12 d. subrogacijos pagrindu faktiškai kompensavo dalį draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic I. C.“ už J. M. išmokėtos žalos. UAB „Menca“ atlyginus dalį J. M. padarytos žalos, UAB „Menca“ subrogacijos pagrindu įgijo (perėmė iš draudimo bendrovės) tokias pat teises, kurias turėjo draudimo bendrovė, kuri atlygino J. M. padarytą žalą dar 2020 m. vasario 18 d., t. y. iki santuokos nutraukimo momento. Dėl šios priežasties UAB „Menca“, atlyginusi dalį J. M. padarytos žalos draudimo bendrovei, pagrįstai gali reikšti tokius pat reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą įstoti į santuokos nutraukimo bylą kaip kreditorius, atnaujinti santuokos nutraukimo procesą dėl esminių kreditoriaus teisių pažeidimo, neatsižvelgiant į tai, kad UAB „Menca“ reikalavimo J. M. nepripažįsta, ar šis reikalavimas yra ginčijamas teisme, kadangi pati prievolė, kurios pagrindu yra atsiradęs J. M. įsipareigojimas (prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą) nėra ir niekada nebuvo išnykusi - subrogacijos pagrindu pasikeitė tik kreditorius. UAB „Menca“ atlyginusi dalį J. M. padarytos žalos, pagrįstai įgijo tokias pat teises, kaip ir pirminis J. M. kreditorius - nuo J. M. nusikaltimo žuvusio asmens artimieji. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Menca“ nėra laikytina suinteresuotu asmeniu santuokos nutraukimo byloje ir negali reikalauti atnaujinti proceso dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, yra visiškai nepagrįsta.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo Prancūzijoje padarė avariją, kurios metu žuvo žmogus. Prancūzijos teismo sprendimu iš J. M. žuvusio žmogaus artimiesiems buvo priteistas žalos atlyginimas. Kadangi transporto priemonė, kurią vairavo J. M., ir su kuria buvo padaryta avarija, buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai eismo įvykio metu atsiradusią žalą atlygino draudimo bendrovė AAS “BTA Baltic I. C.”. Draudimo bendrovė, atlyginusi eismo įvykio metu J. M. padarytą žalą, nereiškė reikalavimo, kad šią žalą kompensuotų J. M.. Joks priverstinis išieškojimas iš J. M. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo vykdomas. Suinteresuotų asmenų santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu, t. y. tada, kai pareiškėjas neturėjo jokių reikalavimo teisių į suinteresuotą asmenį J. M. ir apie tokias reikalavimo teises suinteresuotas asmuo J. M. net negalėjo numanyti. P. K. apylinkės teisme 2021 m. balandžio 29 d. pareiškė ieškinį atsakovui J. M. dėl nuostolių atlyginimo. Pareiškėjas ieškinį atsakovui J. M. dėl nuostolių priteisimo pareiškė tik 2021 m. balandžio 29 d. ir tai patvirtina, kad anksčiau, nei 2021 m. kovo 10 d. pareiškėjas reikalavimo teisių į J. M. neturėjo. Pareiškėjas nebuvo suinteresuotų asmenų J. M. ir R. M. kreditorius santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-29149-1144/2020, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pareiškėjų R. M. ir J. M. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas patvirtino 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 21 d.
11. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Šie reikalavimai privalomi ir tais atvejais, kai santuokos nutraukimo procesas vyksta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą turi visi sutuoktinių kreditoriai, nepriklausomai nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių, ar vieno jų asmeninė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).
12. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015).
13. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu padaręs išvadą, kad UAB „Menca“ suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo bylos metu neturėjo pripažintos ir vykdytinos reikalavimo teisės į J. M., todėl negalėjo būti laikoma kreditore ir nebuvo pagrindo ją įtraukti į bylos nagrinėjimą. Kaip matyti, teismas šią išvadą grindė tuo, kad UAB „Menca“ savo teisę ėmėsi įgyvendinti jau po suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo (įsiteisėjus teismo sprendimui), t. y. 2021 m. balandžio 29 d., kreipdamasi į teismą su ieškiniu atsakovui J. M. dėl neturtinės žalos priteisimo regreso tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės prigimties: sutartinių prievolių atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, o prievolės iš delikto atsiradimas ? su žalos padarymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. balandžio 1 d. nutartį, priimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-915/2016, kt.).
15. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020).
16. Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad 2019 m. vasario 13 d. P. C.-en-Champagne baudžiamųjų bylų teismo nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo padaryto netyčinio nužudymo. Chalons-en-Champagne baudžiamųjų bylų teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu iš J. M. priteista turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems. J. M. eismo įvykio metu dirbo UAB „Menca“, o J. M. valdoma transporto priemonė buvo apdrausta draudimo bendrovėje – AAS „BTA Baltic I. C.“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Eismo įvykio metu atsiradusią žalą atlygino draudimo bendrovė AAS “BTA Baltic I. C.” (draudimo bendrovės 2020 m. rugsėjo 15 d. pažyma, b. l. 70 antra pusė). Nagrinėjamu atveju žala UAB „Menca“ buvo padaryta suinteresuoto asmens nusikalstamais veiksmais, kurie konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dar iki santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2021 m. sausio 21 d.). Tai reiškia, kad UAB „Menca“ reikalavimo teisė į J. M. yra kildinama iš delikto, t. y. žalos atlyginimo prievolė atsirado nuo žalos padarymo momento (eismo avarijos įvykio). Be to, byloje nepateikta duomenų, kad suinteresuotas asmuo atlygino priteistą žalą.
17. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias žalos atsiradimo ir atitinkamai prievolės atlyginti žalą atsiradimo momentą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais, o tai lėmė nepagrįstos išvados, kad pareiškėja sutarties dėl santuokos nutraukimo bylos metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, priėmimą. Todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.