Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-03-03 · Administracinė byla Nr. eI-1533-609/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-03
Bylos Nr.
eI-1533-609/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02370-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
J. J., S. I., L. B., L. R.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1533-609/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-0-02370-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams J. J., S. I., L. B. ir L. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų J. J., S. I., L. B. ir L. R. (toliau – ir atsakovai) jai priteisti 196,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Prašyme, nurodo, kad pareiškėjai pavesta atlikti atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, atliekų tvarkymą ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovai yra gyvenamojo namo Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčiai – kiekvienam bendraturčiui tenka po ¼ gyvenamojo namo dalį ir už ginčo laikotarpį yra nesumokėję vietinės rinkliavos. Akcentuoja, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintys fiziniai ir juridiniai asmenys.

Atsiliepimas

Atsakovės S. I., L. B. ir L. R. atsiliepime į prašymą nurodė, kad žodinio susitarimo pagrindu ginčo nekilnojamojo turto objektu faktiškai naudojasi J. J., nurodytu adresu deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Atsakovės S. I., L. B. ir L. R. teigia, kad jos savo gyvenamąją vietą jos yra deklaravusios kitais adresais, joms nuosavybės teise priklausančiomis ginčo nekilnojamojo turto objekto dalimis nesinaudoja, komunalinių atliekų nesukuria. Pažymi, kad situacija, buvusi nustatyta anksčiau nagrinėtoje Regionų apygardos administraciniam teismui Klaipėdos rūmams nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-1754-162/2017, nėra pasikeitusi. Atsakovės teigia, jog apie vietinės rinkliavos įsiskolinimą jos sužinojo tik gavusios teismo procesinius dokumentus. Apie mokėjimo pranešimus, ar įspėjimus apie įsiskolinimą jokios informacijos neturėjo ir negalėjo turėti, nes visus mokėjimo pranešimus ir įspėjimus apie susidariusį įsiskolinimą gaudavo ten gyvenantis jų brolis J. J.

Pareiškėjai ir atsakovams apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 4, 7 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose be kita ko nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai).

Aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Minėtoje nutartyje LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatuose nurodyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą (išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus) Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-207 patvirtinti Tauragės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kurių 28 punktas nustato, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų, galiojusių iki 2017 m. liepos 1 d., 20 punktą vietinė rinkliava pasirinktinai skaičiuojama: 1) pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą bendrajam plotui; 2) pagal vietinės rinkliavos mokėtojų deklaruotą atliekų kiekį; 3) pagal nustatytą dydį vienam fiziniam asmeniui. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. liepos 1 d., 20 punktą, vietinės rinkliavos dydžiai susideda iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. Pastovioji dalis nustatoma visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip numatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, o kintamoji dalis – tik asmenims, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Metinis vietinės rinkliavos dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams) (Nuostatų 24 punktas).

Prievolė mokėti vietinę rinkliavą kildinama iš Nuostatų. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu, t. y. pareiga mokėti vietinę rinkliavą iš esmės siejama ne su faktiniu turto naudojimu, bet su teisiniu tokio naudojimo pagrindu.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovai yra nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai – kiekvienam iš bendraturčių tenka po ¼ gyvenamojo namo dalį. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

Nors atsakovės S. I., L. B. ir L. R. atsiliepime į prašymą nurodė, jog žodinio susitarimo pagrindu ginčo nekilnojamojo turto objektu faktiškai naudojasi jų brolis J. J., kuris šiuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, byloje duomenų apie bendraturčių susitarimą dėl ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto objekto dalių perdavimo naudotis neatlygintinai atsakovui J. J. nėra. Įvertinus tai, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad Nuostatų prasme vietinės rinkliavos mokėtoju 2018 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu už visą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), yra išimtinai atsakovas J.J.

Minėtos išvados nekeičia aplinkybė, jog 2018 m. birželio 18 d. teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-241-609/2018 vietinės rinkliavos įsiskolinimas už 2012 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpį buvo priteistas iš atsakovo J. J., atsižvelgiant į tai, kad skiriasi įsiskolinimo laikotarpis, per kurį administracinėje byloje Nr. eI-241-609/2018 nustatytos aplinkybės galėjo pasikeisti.

Identifikuodamas vietinės rinkliavos mokėtojus, vietinės rinkliavos administratorius išimtinai vertina, kas yra nekilnojamojo turto teisėtas valdytojas, tačiau nesprendžia, nes neturi kompetencijos savarankiškai spręsti, jokių privačių subjektų, nesutariančių dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tarpusavio santykių.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018.

Nors atsakovės S. I., L. B. ir L. R. teigia, kad ginčo nekilnojamojo turto objektu faktiškai nesinaudoja, todėl komunalinių atliekų nesukuria, nepateikė pakankamų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atliekos jų nuosavybės teise valdomame objekte nesusidarė.

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad šią aplinkybę įrodyti pareiga teko būtent atsakovėms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarką konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Kadangi nėra duomenų apie atsakovių S. I., L. B. ir L. R. ginčo nekilnojamojo turto dalies perleidimą atsakovui J. J. bei duomenų, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atliekos atsakovių S. I., L. B. ir L. R. nuosavybės teise valdomoje nuosavybės dalyje nesusidarė, Nuostatų prasme vietinės rinkliavos mokėtojais laikytini visi atsakovai ir ginčo laikotarpiu turėjo mokėti vietinę rinkliavą.

Atsakovams nesutariant dėl to, kas iš jų turi mokėti vietinę rinkliavą už gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), šiuos tarpusavio ginčus jie turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teisme, nes vietinės rinkliavos administratoriui teisės aktais nėra suteikta kompetencija šiuos klausimus spręsti savo iniciatyva.

Iš pažymų apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, jog už ginčo laikotarpį už atsakovų nuosavybės teise valdomo turto objektą buvo apskaičiuota 196,57 Eur vietinė rinkliava. Byloje duomenų, jog ginčo vietinė rinkliava yra sumokėta arba nustatyta tvarka buvo kreiptasi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovai prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdę, 196,57 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.

Pareiškėja prašo iš atsakovų jai priteisti po 1,30 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgia į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius. Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Pažymėtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus ABTĮ Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, jis yra papildytas V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Be to, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 6 dalį, dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo gali būti kreipiamasi į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, prašymas iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. I. 49,15 Eur (keturiasdešimt devyni eurai ir 15 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.

Priteisti iš atsakovės L. B. 49,15 Eur (keturiasdešimt devyni eurai ir 15 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.

Priteisti iš atsakovės L. R. 49,15 Eur (keturiasdešimt devyni eurai ir 15 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.

Priteisti iš atsakovo J. J. 49,15 Eur (keturiasdešimt devyni eurai ir 15 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė