- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-07
- Bylos Nr.
- 2-878-901/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Suinteresuotas asmuo
- O. S., E. S., Šiaulių miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio R. K. prašymą dėl vykdymo išaiškinimo, suinteresuoti asmenys O. S. (išieškotoja), E. S. (skolininkas) ir Šiaulių miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antstolis R. K. Šiaulių apylinkės teismui pateikė pareiškimą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 589 straipsniu prašo teismo išaiškinti ar vaiko nenoras išeiti iš namų aplinkos, jo atplėšimas nuo kito asmens, nebus laikoma prievarta prieš vaiką, ir kas turi paimti teismo sprendimų perduotiną vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinama teisė į teisminę gynybą ir turint galutinį teismo sprendimą, asmuo turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Įstatymų leidėjo valia, tuo atveju, jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformavęs savo poziciją ir ne kartą pasisakė, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-98/2010; 2009-07-03 nutartis c.b. 3K-7-242/2009; 2007-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2007;2007-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-421/2007 ir kt.). Taigi CPK 278 str. 1 d. norma skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti, kuomet kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų.
Nagrinėjamoje byloje antstolis pateikė teismui prašymą išaiškinti Šiaulių apylinkės teismo papildomame teismo sprendime šalims nustatytus konkrečius įpareigojimus, susijusius su nepilnamečio vaiko F. S. perdavimo O. S. tvarka.
Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-3372-362/2013 priėmė sprendimą dėl E. S. ir O. S. santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų F. S. ir K. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, ir priešieškinį šioje byloje. Sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. 2013 m. lapkričio 25 d. šioje byloje priimtas papildomas teismo sprendimas dėl minėto sprendimo vykdymo skubiai, kuriuo nustatyta, jog ieškovas E. S. privalo per penkias dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo dienos, iki 2013 m. gruodžio 6 dienos, perduoti nepilnametį vaiką, F. S. pagal teismo nustatytą gyvenamąją vietą atsakovei O. S.; papildomas sprendimas vykdytinas skubiai. O. S. prašymu jai 2013-12-11 išduotas vykdomasis raštas dėl minėto papildomo sprendimo, kuris antstolio R. K. kontoroje gautas 2013-12-18.
Iš antstolio pareiškimo, teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr.98-4412/2013 nustatyta, kad antstolis 2013-12-19 raštu ragino E. S. per 7 dienas nuo raginimo dienos perduoti nepilnametę F. S. O. S.; raginimas, siųstas skolininkui vykdomajame dokumente nurodytu ir deklaruotu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteiktas. Antstolis, pasinaudodamas CPK 589 straipsnyje įtvirtinta sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo norma, kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką. Iš pareiškime suformuluotų reikalavimų turinio suprastina, kad teismo prašoma ne išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, įstatymo ar kito teisės akto neaiškią normą, o atsakyti į konkrečius antstolio klausimus, t.y. ką daryti esant tam tikroms aplinkybėms.
Teismas sprendžia, kad toks antstolio pareiškimas teismui laikytinas prašymu suteikti juridinę konsultaciją tikslu sužinoti, kokius vykdymo proceso veiksmus jam atlikti. Kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami, privalo, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, nuspręsti antstolis. Ginčai dėl antstolio ir notarų veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXI skyriaus nuostatas, todėl antstolio vykdymo procese jau atliktų veiksmų teisėtumas galėtų būti vertinamas teisme nagrinėjant bylą dėl antstolio veiksmų. Teismas negali atsakyti į antstolio klausimus ir nurodyti, kokie konkretūs su sprendimo vykdymu susiję veiksmai ir kaip turi būti atlikti, nes tai neatitiktų sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų. Kita vertus, išieškotoja, siekdama sužinoti savo veiksmų galimybes bei jų galimas pasekmes, turi teisę kreiptis pas teisininkus konsultacijos, o neturėdama tam lėšų - turi teisę kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teismas šalių nekonsultuoja. Pabrėžtina, kad oficialiai pabaigęs bylą ir paskelbęs jos baigiamąjį aktą, šioje konkrečioje byloje - teismo sprendimą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.
Pažymėtina, kad teismas antstolio pareiškime dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo nurodytų aplinkybių nenagrinėjo, jų nesprendė ir dėl jų nei teismo sprendime nei papildomame sprendime nepasisakė. Teismui nenagrinėjus šių aplinkybių, negali būti tenkinamas prašymas jas išaiškinti. Tai yra naujos bylos aplinkybės, kurios turi būti nagrinėjamos naujoje civilinėje byloje. Šiuo atveju kokie konkrečiai vykdymo veiksmai ir kaip turi būti atliekami, privalo nuspręsti antstolis, nes teismas negali keisti ar kitaip koreguoti teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų (Šiaulių apygardos teismo 2013-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-299-124/2013).
Sprendimų dėl vaiko perdavimo vykdymo tvarka yra reglamentuojama CPK 764 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad kai skolininkas nevykdo patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis turi teisę kreiptis į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo, kuris kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-300-188/2012).
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju teismo procesinio sprendimo turinys yra aiškus, antstolio pateiktas teismui prašymas neatitinka teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties, todėl prašymas dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str., 589 str., 593 str., teismas
nutaria:
Antstolio R. K. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmesti.
Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui grąžinti vykdomąją bylą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.