Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis K. N. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir gailėjosi, parodė, kad 2024 m. lapkričio 8 d. ryte apie 11 val. namuose kartu su draugais vartojo degtinę. Tą dieną turėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) surengtas vakarėlis. Turėjo jame dalyvauti kartu su draugais, todėl prieš vakarėlį nutarė išgerti. Išgėrė nemažai degtinės, kiek tiksliai – nepamena. Po to su draugais atvyko į šalia „(duomenys neskelbtini)“ esančią aikštelę, kur laikomi įmonės automobiliai. Juos atvežė jo blaivi draugė ir ten paliko. Būnant prie minėtų automobilių, jam paskambino kolega ir nurodė, kad degalinėje užsipylė degalų, bet nepasiėmė pinigų ir kuro kortelės. Paaiškino, kad jis jau turi būti darbe ir vėluoja. Paprašė, kad skubiai privežtų pinigų arba kuro kortelę. Nepagalvojęs impulsyviai sėdo į automobilį Toyota, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvyko į degalinę, kuri nuo jo buvo maždaug 1 km atstumu. Kai atvyko į minėtą degalinę, skambino kolegai norėdamas paklausti kur jis yra. Tada pastebėjo prieinantį policijos pareigūną, kuris nurodė, kad veikiančiame automobilyje naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Pareigūnas paprašė jo išlipti, patikrino ir blaivumą. Pamena, kad pripūtė 2,27 promilių. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, apgailestauja, kad taip įvyko (el. b. l. 80–82). Kaltinamasis K. N. ikiteisminio tyrimo metu papildomai nurodė, kad patvirtina anksčiau duotus parodymus, papildomai pateikė išvadą dėl transporto priemonės Toyota Auris rinkos vertės. Vertinimo ataskaitą parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašo priteisti jam būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą transporto priemonės Toyota Auris vidutinę rinkos vertę, t. y. 3 500 Eur (el. b. l. 126–128).

Be K. N. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: 2024 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo pridėta fotolentele (el. b. l. 13–16, 24–30); 2024 m. lapkričio 8 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio matuoklio rodmenimis (el. b. l. 23, 31, 32–35); 2024 m. lapkričio 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl nustatyto neblaivaus vairuotojo (el. b. l. 36); AB „Regitra“ duomenimis (el. b. l. 48); VšĮ „Emprekis“ pažyma (el. b. l. 53, 99–100, 101); UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaita (el. b. l. 129–161) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. N. 2024 m. lapkričio 8 d. apie 14.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, K. N. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. N. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 162–165).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. N. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). K. N. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis.

K. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. N. anksčiau vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka (el. b. l. 54–56), „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirba (el. b. l. 57–59). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. N. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

K. N. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs K. N. asmenybę, jo finansinę padėtį, taip pat įvertinęs paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 6 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti K. N. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Auris vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

K. N. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamajam nustatytas 2,27 promilių neblaivumas gerokai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį darbo dienos metu Vilniaus mieste, be kita ko, degalinėje, kur eismas (transporto priemonių ir pėsčiųjų) tokiu laiku yra gana intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. K. N., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, todėl buvo sustabdytas policijos pareigūnų, po to jo elgesys pareigūnams sukėlė įtarymą, todėl buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatytas 2,27 promilių neblaivumas. Tik dėl laimingo atsitiktinumo kaltinamasis išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. K. N., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio ryte vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus – degtinę, tačiau nusprendė sėsti už automobilio vairo. Tai rodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtą elgesį ir KET. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau išvardytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. lapkričio 12 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju K. N. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Toyota Auris, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 48). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Auris, 2010 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 6 130 Eur (el. b. l. 53), taip pat kitoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Auris, 2010 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 6 129 Eur (el. b. l. 101). Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, ginčijo VšĮ „Emprekis“ nustatytą transporto priemonės vertę ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m., rinkos vertė Lietuvoje su PVM – 3 500 Eur. Ši automobilio rinkos vertė nustatyta įvertinus automobilio defektus, nurodytus vertinimo ataskaitoje (el. b. l. 129–161). Teismas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko konkretaus automobilio – Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – įvertinimą, o VšĮ „Emprekis“ nustatė vidutinę tam tikro modelio automobilio – Toyota Auris, 2010 m. – kainą Lietuvoje, todėl nagrinėjamu atveju vadovaujamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) objektyvumu ir teisingumu. Todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašyta automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita nustatant šios konkrečios transporto priemonės vertę yra tikslesnė nei VšĮ „Emprekis“ nustatyta vidutinė aptariamo automobilio kaina. Be to, teismo sprendimas vadovautis privataus turto vertintojo pateikta vertinimo ataskaita neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-365/2023, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-843/2021 ir kt.).

Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 500 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. K. N. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nagrinėjamo įvykio ryte vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus – degtinę, nurodė, kad jis išgėrė nemažai degtinės, vadinasi, suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Taigi K. N. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba (el. b. l. 57–59). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (3 500 Eur) išieškojimas iš K. N. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo K. N. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo K. N. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 3 500 Eur.

Pažymėtina, kad K. N. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

V. Kiti klausimai

K. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 86–89) ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 90–93). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. N. paskirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Paskirti K. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. lapkričio 12 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) – valstybės naudai.

K. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-3926-1100/2024)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

K. N. išaiškinti, kad, mokant automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (e1-3926-1100/2024). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.