- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- 1-1063-1034/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36356-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- V. S.
- Civilinis ieškovas
- A. K., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Kęstutis Ragaišis
sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, Beatai Rutkauskaitei, Aldonai Daudaitei, Aušrai Razutienei, Renatai Vanagienei,
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas 3 kartus, paskutinius 2 kartus: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti D. D. padarytą turtinę žalą; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2016 m. birželio 29 d. apie 19 val. 45 min. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, policijos pareigūnams E. Z. ir T. P. sulaikius V. S. ir įsodinus į tarnybinį automobilį „VW CANDY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežamas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą Žirmūnų g. 139 A, Vilniuje, kojomis spardė tarnybinio automobilio „VW CADDY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles ir jas tyčia sugadino, tuo padarydamas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 758,83 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
V. S. 2016 m. gruodžio 29 d. apie 22.35 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu, ranka trenkė A. K. per ranką, o šiam pasilenkus, spyrė į veidą, po ko nukentėjusiajam A. K. atsilošus, sudavė kumščiu į veidą, A. K. bandant pabėgti ir bebėgant pargriuvus, pasivijo nukentėjusįjį ir spardė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajam A. K. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktos kairėje, muštine žaizda dešinio antakio srityje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse, dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienų, viršutinio žandinio ančio išorinės sienos lūžiais.
Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
V. S. buvo kaltinamas tuo, jog jis sugadino svetimą, nedidelės vertės turtą, o būtent: 2016 m. gruodžio 29 d. apie 22 val. 30 min., prie namo (duomenys neskelbtini) tyčia supjaustė A. K. priklausančio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 padangas, kurių kiekvienos vertė 35 Eur, bei sudaužė du galinius požibinčius, kurių kiekvieno vertė 12 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 164 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais V. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. nepripažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2016 m. birželio 29 d. kieme buvo jis, žmona ir N. K.. Pamatė, kad į kiemą atvažiavo policijos automobilis. Priėjo ir paklausė, kas atsitiko. Atsakė, kad ne jo reikalas, paklausė asmens dokumentų. Jis pasakė, kad yra kiemo bendrasavininkas, dokumentų su savimi nesinešioja, paprašė patraukti automobilį. Policininkai išlipo iš automobilio ir pasakė, kad jis yra sulaikomas ir bus pristatytas į policijos komisariatą, įsodino į tarnybinį automobilį. Priėjo žmona ir paklausė, už ką jį sulaikė. Žmoną stvėrė už rankų, pradėjo laužti. Jis pradėjo šaukti, kad paleistų, bet ją toliau voliojo. Žemesnis policininkas su „tazeriu“ priėjo prie automobilio ir liepė išlipti. Jis atsisakė išlipti, bet jį ištraukė, uždėjo antrankius ir įkišo atgal į automobilį per galines dureles. Policininkas grįžo prie žmonos, kuriai kitas policininkas laužė rankas. Atvažiavo kitas policijos ekipažas. Jis daugiau nieko nematė, nes prarado sąmonę, atsigavo prie policijos komisariato Žirmūnuose. Gaisrininkai lupo dureles, kurios gal buvo užsitrenkusios. Dėl 2016 m. gruodžio 29 d. gali paaiškinti, kad tą dieną buvo žmonos gimimo diena. Po 23.00 val. išėjo parūkyti, o žmona išėjo iš automobilio paimti tortą. Pamatė, kad kaimyno K. nuleistas automobilio ratas. Nukentėjusysis atėjo iš už kampo ir smogė jam į kairę pusę. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta, stvėrė nukentėjusįjį, o A. K. jį ir vartėsi. Po konflikto jam prie akies ir už ausies buvo mėlynės. Reiškia, kad sudavė vienas kitam smūgius. Norėjo ištrūkti iš A. K., bet jis neleido, sakė, kad papjaus. Pamatė, kad pas jį rankoje kažkas sublizgėjo, pabėgo namo. Kitą dieną kreipėsi į ligoninę. 2016 m. birželio 29 d. buvo uždarytas policijos pareigūnų automobilyje. Policininkai ištraukė jį, uždėjo antrankius ir vėl įkišo į automobilį, užtrenkė dureles. Nežino, kodėl vėliau dureles atidarinėjo gaisrininkai. Policininkas priremdamas stumtelėjo jį į automobilį. Apsisukdamas kaire galvos puse atsitrenkė į uždarytas galines dureles. Mano, kad policininkai taip elgėsi dėl savo nekompetencijos. Gal sugedo automobilio durų spynelė, kai trenkė durimis. Iš įniršio policininkas stipriai trenkė durelėmis. Jis (V. S.) necenzūrinių žodžių nevartojo, buvo blaivus, alkoholio nevartojęs. 2016 m. gruodžio 29 d. susistumdymas įvyko prie namo kampo, 3-4 metrų atstumu nuo A. K. automobilio. Grumtynių metu galėjo suduoti A. K., kai vartėsi. Automobilio žibintų nematė, buvo nuleistos priekinės kairio ir dešinio rato padangos. Tada jautėsi nukentėjusiuoju. Buvo sumišęs, galvojo, kad viskas praeis. Į medikus kreipėsi, atrodo, gruodžio 31 dieną. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Gal medikas suklydo, rašydamas, kad jį sumušė 18 val. nepažįstami asmenys. Jis sakė, kad sumušė kaimynas. A. K. pirmas trenkė. Bandė to išvengti ir abu nugriuvo. Vežamas policijos automobilyje sąmonę buvo praradęs. Jį ir žmoną nuvežė į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę, ten sėdėjo pustrečios valandos, bet niekas jų nepriėmė, gal todėl parašyta, jog savavališkai pasišalino.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. parodė, kad grįžo iš darbo po 22.00 val. Žmona išėjo iki pašto dėžutės ir pamatė, kad prie jo automobilio vėl sukinėjasi. Jis užsimetė striukę ir išbėgo į lauką. V. S. pasitraukė už automobilio, jis (A. K.) pamatė, kad priekinis ratas nuleistas, matė tik vieną ratą, o sniegas buvo ką tik iškritęs, buvo likę pėdsakai. Paklausė V. S., ką daro prie jo automobilio, išsiėmė telefoną skambinti, bet V. S. sudavė jam per ranką, iškrito mobilaus ryšio telefonas, pasilenkė pasiimti mobilų, V. S. spyrė jam į galvą. Jis atsilenkė, V. S. pradėjo jį mušti, jis pradėjo bėgti nuo V. S., bet batas nukrito, pargriuvo. Kaltinamasis jį pradėjo spardyti bet kur, jis gulėdamas gynėsi ir su rankomis ir su kojomis. Po to klausė „gal užteks jau?“. Pamatė, kad bus visai blogai, jis (A. K.) pasakė „užteks jau“, tuomet V. S. dar kelis sykius spyrė ir pabėgo. Tai buvo gruodžio 29 d., tai sujaukė visus jo šeimos planus, naujus metus teko sutikti ištinusiam, antakis buvo prakirstas, skruostas buvo lūžęs. Sausio 3 d. atsigulė į Žalgirio ligoninę, darė operaciją, atstatinėjo skruostikaulį. Kai jis (A. K.) priėjo prie pat automobilio priekio, kaltinamasis irgi išėjo ir jie sustojo prie automobilio priekio. Prieidamas iš karto matė, kad viena padanga sugadinta, o vėliau patrulis pasakė, kad visi keturi ratai nuleisti. Jis pats automobilį apžiūrėjo žymiai vėliau, nes buvo išvežtas į ligoninę, akys buvo užtinę, buvo sumuštas. Visos keturios padangos buvo pradurtos, jos nerestauruojamos, padangos brangios, pirko padėvėtas, viena padanga kainuoja po 35 Eur, ir du galiniai žibintai. Tą vakarą nepastebėjo, kad žibintai sudaužyti, nes nebuvo laiko, buvo tokios būklės, jog greitoji išvežė į ligoninę. Turtinę žalą įvertino 314 Eur, nors žala buvo padaryta didesnė. Padaryta neturtinė žala 10 000 Eur. Tai buvo naujų metų išvakarėse, nauji metai buvo sugadinti ne tik jam, bet ir anūkams, jo žmonai. Dirba dideliame kolektyve, turėjo skambinti, aiškinti, kad negalės dirbti, reikėjo kiekvienam sutiktam aiškinti, kas su juo nutiko, tai labai nemalonu, nepatogu. Be to, buvo nedarbingas, juto nepasitenkinimą. V. S. buvo pagėręs, o išgėręs jis labai agresyvus. Matė, kad jis pagėręs, nekoordinuoti judesiai, tuo labiau prieš tai 2016 m. gruodžio 29 d. jie kepė šašlykus ir jo žmona pati pasakė, kad tą dieną buvo jos gimtadienis ir jie šventė. Smūgių buvo be galo daug, tikrai nesuskaičiuos, buvo praskeltas antakis, išmuštas dantis, kitas dantis dar ir dabar kliba. Jis V. S. smūgių nesudavė, jis negalėjo nukentėti. Jo (A. K.) žmona buvo išėjusi į lauką konflikto metu, matė iš toli, bet ji baili yra, iškvietė greitąją, policiją. Ji pati sakė, kad matė, kas vyksta, bet bijojo prieiti. Jis skambino policijai, bet atsisakė greitosios, o žmona pamačiusi, koks jis, pakartotinai paskambino ir pasakė, kad atvyktų greitoji. Atvažiavo greitoji, nuvežė jį į Lazdynų ligoninę. Nežino, kas dar galėjo matyti konfliktą, mano, kad kaimynai iš antro aukšto galėjo matyti, bet galėjo ir miegoti. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 99). Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis parodė, kad parodymai teisingai, kaimynas jam pasakė, kad matė, jog kažkas vyksta, jo tuo metu nematė. Su juo bendravo kitą dieną, jo pavardės nežino, visi jį vadina D., gali būti D., jis kaimynas, už tvoros.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. P. parodė, kad prisimena, jog buvo gautas panešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atvyko su kolega E. Z., sulaikė vyriškį dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Norėdami surašyti protokolą, sodino jį į tarnybinį automobilį. Kartu su tuo vyriškiu buvo ir moteris, vyriškį pasodino į automobilį, moteris ėmė juos įžeidinėti. Išgirdo, kad vyriškis automobilyje pradėjo daužyti. Priėjo prie automobilio, liepė nusiraminti, tačiau jis ir toliau daužė, trankė. Pasikvietė kolegą, atidarė automobilio duris, išlaipino vyriškį, uždėjo jam antrankius ir vėl įsodino jį į automobilį. Po to išgirdo automobilyje du smūgius, pribėgo prie automobilio, pamatė ant žemės gulintį valstybinį numerį. Bandė atidaryti dureles, bet jos neatsidarė. Vyras automobilyje trankėsi, jis liepė nusiraminti, bet vyras nenusiramino. Iškvietimas buvo gautas ar dėl alkoholio vartojimo, ar dėl kompanijos. Sulaikė asmenį dėl įžeidinėjimų. Privažiavo prie kompanijos (duomenys neskelbtini), išlipo, prie jų pribėgo vyriškis, kuris ėmė jiems aiškinti „ko čia atvažiavot, malaletkos“, ėmė juos įžeidinėti. Iš pradžių jį įsodino be antrankių gale į automobilį VW Caddy. Jis automobilio viduje kažką daužė. Jis (T. P.) atidarė automobilio dureles, pasakė, kad nusiramintų, pasikvietė kolegą, bet jis vis tiek daužė automobilį, tada jį išsodino iš automobilio, uždėjo antrankius ir vėl įsodino. Kai antrą kartą asmenį įsodino į automobilį, išgirdo du stiprius smūgius, pribėgo prie automobilio, pamatė gulintį valstybinį numerį, patraukė už rankenėlės, kad atidarytų duris, bet durys neatsidarė. Jis ir toliau spardė, net durys išlinko. Jis ilgai daužė, liepė nusiraminti, bet jis vis tiek daužė. Po to, nuvykę į policijos komisariatą, iškvietė gaisrininkus. Sulaikomo asmens anksčiau nepažinojo, nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį V. S.. Asmens agresyvumas pasireiškė įžeidinėjimais. VW Caddy – tai specialus automobilis asmens sulaikymui. Žmogus automobilio gale sėdi nugara į šoną. Ten yra 1-2 vietos, neprisimena. Matė, kai asmuo spardė automobilį. Jam buvo uždėti antrankiai, jis rėmėsi į salono priekį, ir pasilenkęs spardė. Matė, kaip jis įsirėmęs spardė duris, neprisimena, kuo jis mūvėjo. Antrankius uždėjo, kad neapgadintų automobilio. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 34). Perskaičius jo parodymus, liudytojas T. P. parodė, kad parodymai yra teisingi. Tai, kad V. S. ir S. buvo neblaivūs, matėsi iš jų elgesio ir jautėsi alkoholio kvapas. Neprisimena, ar tuo metu, kai sulaikinėjo V. S., ant jo kūno (veido, rankų, kojų) matėsi sužalojimai. Matė V. S., kai jis buvo išlaipintas iš automobilio. Neprisimena, ar ant V. S. matėsi kokie nors sužalojimai. Dėl jų veiksmų V. S. negalėjo būti padaryti sveikatos sužalojimai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Z. parodė, kad prisimena, jog gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) girtuokliauja kompanija. Privažiavę prie pastato pastebėjo akivaizdžiai išgėrusius asmenis. Ten buvo kaltinamasis, jo žmona ir dar kelis asmenys. Kaltinamąjį sulaikė, nes jis ėmė juos įžeidinėti. Paskui jis pradėjo daužyti tarnybinio automobilio VW Caddy sulaikymo patalpėlę, išlaipino asmenį iš automobilio, uždėjo jam antrankius, kad nedaužytų rankomis, įsodino atgal į automobilį. Po to jis išspyrė vidinį užraktą, jie nebegalėjo atidaryti durų. Nuvyko į komisariatą, ten atvyko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, jie atidarė su specialiais įrankiais. V. S. ir S. buvo neblaivūs, nemandagūs, agresyvūs. Matėsi ir jautėsi alkoholio kvapas. Agresyvumas – nenoras atsakinėti į jų klausimus, neapykanta jiems. Kai nepavyko atidaryti automobilio durelių, jie automobilį apžiūrėjo. V. S. iš vidaus išspyrė apsaugą, sugadino užraktą ir jie nebegalėjo atidaryti nei iš vidaus, nei iš išorės. Automobilis prieš tai nebuvo apgadintas. Neprisimena, ar sulaikant V. S. vizualiai matėsi, kad jam būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai. Dėl jų su T. P. veiksmų sulaikant V. S. jam negalėjo būti padaryta jokių sužalojimų, nes įsodinamas į automobilį jis nesipriešino, bet po to ėmė rankomis daužyti automobilį. Dalyvavo, kai priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atidarė dureles. Nematė, kad V. S. būtų padaryta kokių nors sužalojimų. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti V. S., jį matė pirmą kartą. Buvo sulaužyta automobilio spyna. Iš išorės nesimatė, kad užraktas sugadintas, tik rankenėlė buvo laisva. Jis matė, kokia poza V. S. daužė. Smūgių buvo ne vienas. V. S. sudavė tris smūgius. Jo porininkas po antro smūgio pribėgo prie mašinos, kad išvestų asmenį iš mašinos, bet durelių atidaryti jau negalėjo. Kaltinamasis tuo metu jau buvo su antrankiais. Antrankius uždėjo iš nugaros. Jis pats (E. Z.) galinių automobilio durelių netrankė, jo porininkas durelių netrankė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. R. parodė, kad 2016 m. gruodžio 29 d. dienos metu pamatė, kad V. S. su šeima (anyta, žmona) kieme kepa šašlykus, „baliavoja“. Vyras grįžo namo po 22.00 val., ji nuėjo patikrinti pašto dėžutės, pamatė, kad aplinkui jų automobilį vaikšto V. S.. Vyras užsimetė striukę ir išbėgo į lauką pažiūrėti, kas darosi. Ji išėjo iš paskos, matė visą įvykį. V. S. žiauriai spardė jos vyrą, o ji žiūrėjo. Vyras nugriuvo, nes buvo su „kroksais“, tuo metu buvo slidoka. Vyras pamatė, kad supjaustytos padangos. Jie aplink mašiną nevaikščiojo, atvykę policininkai pasakė, kad buvo supjaustytos visos padangos, išdaužti du galiniai žibintai. Jos vyras buvo žiauriai suspardytas, akis ištinusi, pradėjo tinti antra akis, striukė kraujuota. S. buvo girta, vos ant kojų stovėjo, rėkė, kad čia nieko nenutiko. Ji matė, kad V. S. suspardė jos vyrą ir nubėgo į namą. Jie su greitąja išvažiavo į ligoninę. Vyrui svaigo galva, jis nestovėjo ant kojų. A. K. išėjo į lauką, ji išėjo gal po 10 minučių ir nuėjo prie būdelės, atsistojo už krūmo ir pamatė, kaip V. S. spardo jos vyrą palei vandens kolonėlę. Vandens kolonėlė nuo K. automobilio buvo gal 25 metrų atstumu. Ji nuo K. ir V. S. stovėjo gal 10 metrų atstumu. Prieš išeinant į lauką, A. K. sužalojimų padaryta nebuvo. Kai V. S. spardė A. K., šis buvo nugriuvęs. Ji matė, kad sumušęs A. K., V. S. nubėgo į jų namą, į jų laiptinę iš kiemo pusės. Kai policija atvyko, V. S. buvo pasislėpęs, o jie išvažiavo į ligoninę. Kai V. S. mušė A. K., lauke dar buvo kažkoks berniukas, matė, kad žmonės žiūrėjo pro langus. Kai laukė policijos gatvėje, tada išbėgo S.. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti V. S.. Policijai skambino iš vyro telefono.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. O. parodė, kad buvo vakaras, stovėjo prie lango, pamatė, kad ten spardosi, paskui atvažiavo greitoji ir policija, išėjęs nebuvo, matė tik pro langą. Kada tai buvo neprisimena, seniai, gal prieš metus. Gyvena (duomenys neskelbtini). Matė, kad mušėsi, spardėsi. Jis kaip tik stovėjo prie lango miegamajame, matė, kaip S. spardė kaimyną. K. visas veidas buvo apdaužytas, kraujuotas, jis gulėjo ant žemės. Spardė kojomis, kiek smūgių buvo, nežino. Buvo jau į vakarą. Vieta prie sankryžos, prie benzino kolonėlės, vieta apšviesta, yra apšvietimo stulpai. Stebėjo gal 5-7 minutes ir atvažiavo policija. Jis į policiją neskambino. Po tos dienos S. nematė, matė kaimyną K., matė jį kitą dieną, kalbėjo su juo. Artimų santykių su S. neturi, pažįsta jį ir tiek. K. irgi pažįsta tik kaip kaimyną, nieko bendro neturi. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti S.. Viską stebėjo gal 100 metrų atstumu. Nematė, kad K. būtų sudavęs smūgius. Dabar jau neprisimena, kaip buvo apsirengęs S., tamsiai, ar su striuke buvo, nežino. Nepastebėjo, kad S. būtų sužalotas, nes V. stovėjo, o K. gulėjo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, kad 2016 m. gruodžio 29 d. šventė gimtadienį pas mamą, turėjo svečių. Išėjo į lauką, priėjo prie mašinos, o kaimyno mašina stovėjo greta. Ji paėmė tortą, vyras sako „žiūrėk, pas kaimyną nuleistas ratas.“ Jos tai nenustebino, nes jau ne pirmą kartą buvo nuleistas ratas. Ji nuėjo su tortu, o vyras pasiliko rūkyti. Supjaustė tortą, o vyro dar nebuvo, todėl išėjo pažiūrėti, ką taip ilgai daro. Žiūri, jog stovi A. prie namo, o vyro nėra. Žiūri į veidą ir galvoja, kad kažkoks purvinas, nešvarus veidas. Ji priėjo arčiau, žiūri, jog kruvinas veidas, sakė „kas atsitiko?“. A. K. pasakė, kad jos vyras nuleido jam ratus ir jie susimušė. Ji nuėjo paskambinti vyrui, paklausti, kur jis, nes jo niekur nebuvo matyti. Vyras pasakė, kad jam smogė, vėliau jie nukrito ant žemės ir jo sudraskyti drabužiai, jog negadintų nuotaikos per gimtadienį jis neateis. Jos vyras nuėjo namo, o ji liko pas mamą. Kitą dieną grįžo namo, žiūri, jog veidas sumuštas, drabužiai suplėšyti. Kitą dieną jam pasidarė blogiau, pradėjo skaudėti galvą ir ji privertė nuvažiuoti į ligoninę ir parašyti pareiškimą. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 129). Perskaičius jos parodymus, liudytoja J. S. parodė, kad parodymai teisingi. Vyras nesakė, kad jis skambino policijai. 2016 m. gegužės 29 d. buvo jos sūnėno gimtadienis, brolis pakvietė į svečius, kepė šašlykus. Atvažiavo policija, pastatė savo automobilį šalia jų automobilio. Policija atsakinėjo labai grubiai, negražiai. Vyrą pasodino į policijos mašinos galą, ji tada klausinėjo, pradėjo vaikščioti paskui juos, klausti, jie atsakė kad ir ji tuoj su jais važiuos. Vėliau jie užlaužė jai rankas, uždėjo antrankius. Nežino, dėl kokių priežasčių tą dieną juos sulaikė. V. buvo negėręs, o ji buvo gėrusi konjako, necenzūrinių žodžių nevartojo. Matė, kaip vyras buvo pasodintas į policijos mašiną, jis pats nuėjo. Paskui jo nematė, nes buvo nugriuvusi. Paskui matė, kad atvažiavo kitas patrulis. Nežino priežasčių, dėl kurių pareigūnai galėtų sakyti netiesą, gal jie nori pateisinti savo poelgį. Jie pasakė, kad jos vyras sulaužė mašinos duris. Kai ją vedė į greitąją, jie su žnyplėmis bandė atidaryti policijos mašinos duris, bet neatidarė ir tada iškvietė tarnybą. Jokio triukšmo iš automobilio negirdėjo. Yra teisminis nagrinėjimas, konfliktas dėl žemės su D. O.. Kaimyno K. sugyventinė išėjo į lauką, kai ji (J. S.) jau buvo lauke, per langus ji negalėjo matyti muštynių, galėjo matyti J. N. ir V. M.. Ji matė kažkokį mažytį peilį kaimyno rankose, vienoje rankoje telefonas, kitoje – peilis. Žino, kur gyvena D., jis gyvena name, pas jį namuose nėra buvusi, bet žino, kur jo langai. Ji nematė, kur vyko konfliktas, tik gali įtarti, kad prie mašinos.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. N. parodė, kad dėl 2016 m. gruodžio 29 d. įvykio ji tik matė, jog buvo sumuštas kaimynas A. ir nuleisti ratai. Paties įvykio nematė, matė tik jau sumuštą A., čia jau buvo po ligoninės. Neprisimena, kada po 2016 m. gruodžio 29 d. matė V. S.. Ji grįžo iš darbo, A. sakė, kad kaimynas sudaužė ar sulaužė policijos mašiną. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla, ten atsakovas V. S., pirmos instancijos teismo ji nelaimėjo
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. N. parodė, kad dėl policijos automobilio sugadinimo jam niekas nežinoma. 2016 m. birželio 29 d. buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Matė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, jis su V. buvo prie jų, kadangi jie įvažiavo į kiemą. V. paklausė policijos pareigūnų, kokiu reikalu jie čia atvažiavo, policijos pareigūnas atsakė, kad tai ne jo reikalas ar panašiai. V. pasakė, kad jei ne jo reikalas, tai tegul jie palieka teritoriją, kadangi jis yra žemės savininkas. Policijos pareigūnai paprašė parodyti dokumentus, kad jis yra to žemės sklypo savininkas. Vėliau jis (S. N.) buvo nuėjęs, o kai grįžo, V. jau buvo policijos automobilyje. Negali atsiminti to momento, kai jį sulaikė, praėjo nemažai laiko. Vėliau atėjo jo sesuo ir pradėjo prašyti policininkų, kad jį paleistų, pradėjo klausinėti, kodėl jį sulaikė. Jie kažkaip grubiai lenkų kalba jai atsakė, kad nelįstų ar panašiai. Tada policijos pareigūnai taip pat pradėjo ją sulaikinėti, kišti į automobilį ar prašyti, kad ji liptų į vidų. V. sakė, kad jo sesuo yra serganti, kad ji turi problemų su nugara, jis garsiai kalbėjo, rėkė, kad jie gražiau elgtųsi su ja. Ji nukrito, jie stūmė į automobilį, visi žiūrėjo, buvo labai baisu. Tuomet V. pradėjo rėkti, tada policijos pareigūnai atidarė duris ir išsitraukė elektrošoką. Jie pradėjo jį provokuoti, bet V. buvo ramus, išlipo iš automobilio. Policijos pareigūnai pasakė jam, kad jis apsisuktų, jis tą ir padarė, tada jam uždėjo antrankius ir vėl įsodino į automobilį. Jam nežinoma, kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintas policijos automobilis. Dėl konflikto tarp V. S. ir A. K., tai tik iš žodžių žino, kad jie lyg susimušė, to konflikto nematė. Apie muštynes sužinojo kitą dieną, gal žmona tai pasakė. Buvo pasakyta, kad buvo muštynės ir tiek. Kai V. į automobilį įsodino antrą kartą, negirdėjo, kad jis daužytųsi. Policijos automobilio langai lyg buvo tamsūs, tad nematė, kaip jis sėdi, negirdėjo jokių smūgių. Jis tik garsiai aiškino. Kai atvyko policijos pareigūnai, nematė, kad jų automobilis būtų sugadintas, neatkreipė į tai dėmesio. Sužaloto A. K. nematė. Tarp jo ir A. K. buvo konfliktas dėl automobilių parkavimo, jo (S. N.) automobilio padangos yra buvusios supjaustytos.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M. parodė, kad dėl policijos pareigūnų automobilio apgadinimo nieko nežino. Tik matė, kad atvykus policijos pareigūnams, V. S. žmoną su antrankiais sodino į automobilį. Tuo metu V. S. jau buvo automobilyje. Jis pradėjo rėkti, kodėl ją sulaiko, kad ji yra trijų vaikų mama. Tada, kai jo žmoną įsodino į automobilį, policijos pareigūnas priėjo prie automobilio, kuriame buvo V. S., atidarė dureles ir paėmė pistoletą ar kažką panašaus. Tada jie uždėjo V. S. atrankius ir daugiau nieko nematė. V. S. tik rėkė, kad paleistų jo žmoną, jis nesidaužė, negirdėjo jokio triukšmo. Vėliau buvo atidarytos policijos automobilio durelės, jam uždėjo antrankius ir jie išvažiavo. Matė, kaip V. S. buvo uždėti antrankiai. Nematė, kad policijos pareigūnai būtų stūmę kaltinamąjį į automobilį. Matė tik, kaip uždėjo antrankius. Negirdėjo, kad V. S. rėktų ar daužytųsi automobilio viduje, jis ramiai sėdėjo. Buvo visai šalia, buvo gal pusės metro atstumu nuo policijos automobilio. Nepamena, ar policijos automobilio langai buvo tamsinti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. K. parodė, kad 2016 m. birželio 29 d. buvo kieme. Privažiavo policijos automobilis, paklausė policijos pareigūnų, kas atsitiko, kadangi nieko nebuvo, o atvažiavo policijos ekipažas. Policijos pareigūnai priėjo prie jų, V. pradėjo klausinėti, kas atsitiko. Policijos pareigūnai įvažiavo į kiemą ir pastatė automobilį, todėl V. paprašė, kad jie perstatytų savo automobilį kaip nors kitaip. Pareigūnai paklausė, kokiu pagrindu jie tai turi daryti, o V. atsakė, kad tai jo dalinai išpirkta žemė. Policija paprašė, kad jis parodytų tai patvirtinančius dokumentus, jis pasakė, kad neturi su savimi dokumentų, kadangi jie yra namuose. Policija pasakė, kad jei negali parodyti dokumentų, tai važiuos į komisariatą pasiaiškinti. Jį įsodino į automobilį. Tada žmona paklausė, kodėl jį išveža, policijos pareigūnai paklausė, kas ji tokia, o ji atsakė, kad yra jo žmona. Tada policijos pareigūnai pasakė, kad ją pasiims su savimi, ji paklausė už ką, kokiu pagrindu, kodėl pasodino jos vyrą. Policijos pareigūnai pasakė, kad viską išsiaiškins komisariate, griebė ją už rankų, uždėjo antrankius. Ji paklausė, kodėl su ja taip elgiamasi. Policijos pareigūnai ją paėmė už alkūnių ir pradėjo tempti, bet ji nukrito. Tada V., sėdėdamas automobilyje ir nieko negalėdamas padaryti, pradėjo rėkti, kad gražiau su ja elgtųsi, nes ji invalidė, o policininkai į tai nekreipė dėmesio. Vėliau vienas iš policininkų priėjo prie automobilio, išsitraukė pistoletą ar kažkokį daiktą, V. pasakė, kad jis išeitų, bet jis atsisakė. Tada jį paėmė už rankų, ištraukė iš automobilio, uždėjo antrankius, o tada įkišo į automobilį ir uždarė duris. Tą dieną V. buvo blaivus, jie tik ką buvo atvažiavę. Tą dieną kieme, (duomenys neskelbtini), negirdėjo, kad kas nors vartotų necenzūrinius žodžius. Jai atrodo, kad V. sulaikė, nes policijos pareigūnams nepatiko tai, kad buvo pasakyta perstatyti automobilį, kad jis neparodė dokumentų. Kai jie atvažiavo su savo uošviene į komisariatą, policijos pareigūnų automobilis buvo sudaužytas. Iš jų išvažiuojant automobiliui viskas buvo gerai. Prieš V. buvo panaudoti tik antrankiai, elektrošokas buvo tik parodytas, jis nebuvo panaudotas. Kai V. ištraukė iš automobilio, jį paėmė už rankų, stipriai pristūmė prie automobilio, uždėjo antrankius ir patalpino atgal į tarnybinį automobilį. Kuomet V. sodino į automobilį, nematė, kad policijos tarnybinis automobilis būtų apgadintas. Pamena, kad automobilis buvo baltos spalvos, o dėl langų, tai jie buvo netamsinti. Neatkreipė dėmesio, kokioje pozicijoje V. sėdėjo automobilyje. Iš kalbų girdėjo, kad buvo konfliktas su kaimynu A. K., bet nieko nematė, nes buvo namuose. Prie policijos automobilio rinkosi žmonės, bet nepamena, ar V. M. priėjo prie policijos automobilio. Pamena, kad ji sėdėjo prie šulinio. Nežino, kas dar matė tą sulaikymą. S. kieme kepė šašlykus, vėliau įėjo į namą. S. buvo kieme, bet jis tai išeidavo, tai ateidavo, o Inesa išėjo vėliau, kai į automobilį buvo įsodinta V. žmona. Kai išėjo I. N., policijos pareigūnai dar nebuvo išvažiavę. Visu ūgiu V. nebūtų galėjęs policijos tarnybiniame automobilyje atsistoti, gal tik susilenkęs atsistotų. Matė, kai V. į automobilį įsodino su antrankiais, triukšmo ir daužymosi negirdėjau. Girdėjo, kai jis rėkė dėl savo žmonos. Antrankius jam uždėjo už nugaros, nematė, kad jis būtų ką daužęs. Kaimyną D. O. pažįsta, su juo yra civilinė byla dėl žemės. Jai konkrečiai nežinoma, kur konflikto metu buvo V., bet mano, kad ji buvo namuose, nes ji išėjo tuo metu, kai iš namų išėjo ji (N. K.). Kai ji išėjo iš namų, V. išėjo iš už namo kampo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. N. parodė, kad dėl policijos automobilio apgadinimo gali duoti tuos parodymus, kuriuos jau davė. Kieme išgirdo dukters klyksmą, per langą pamatė kieme policijos automobilį, labai išsigando, išbėgo į kiemą. V. tuo metu buvo policijos automobilyje, jis rėkė, kad paleistų žmoną. Kieme buvo V. M., kuri sakė jos sūnui, kad padėtų, bet jis sakė, kad negali. V. šaukė, sėdėdamas policijos automobilyje. V. nematė, tik girdėjo šaukiant policijos automobilyje, kuris stovėjo netoliese. Tai matė V. M., gyvenanti 4 bute, sūnus S. N. ir jo žmona N. K.. Jie visi buvo kieme. Dėl 2016 m. gruodžio 29 d. konflikto, muštynių nematė. Gali tik paaiškinti, kad buvo dukters gimimo dieną. Buvo susirinkę giminaičiai, draugai. V. išėjo lydėti tetos ir negrįžo.
Šalies argumentai
A. K. 2017 m. sausio 2 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2016 m. gruodžio 29 d., apie 22.35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme buvo sumuštas V. S.. Po muštynių buvo pristatytas į RVUL ir Žalgirio kliniką, kur buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis (1 t., b. l. 88).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio T. P. 2016 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. birželio 29 d., apie 19.45 val., gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) kieme trys asmenys girtauja. Atvykus minėtu adresu pastebėjo prie namo stovinčias dvi moteris ir vyriškį, kurie garsiai šūkavo, pamatę tarnybinį automobilį nutilo. Prie jų iš karto priėjo neblaivus vyriškis, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. S.. Vyras paklausė, ko jie čia atvažiavo. Vyrui buvo atsakyta, kad gavo pranešimą dėl viešos tvarkos pažeidimo, t. y. alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje. V. S. jiems atsakė, kad čia yra jo kiemas, nori ir geria, „ir davai (necenzūriniai žodžiai), ot siuda.“ V. S. paaiškino, jog už tai, kad juos įžeidinėjo kaip policijos pareigūnus, jis bus sulaikytas ir pristatytas į pirmą policijos komisariatą. Paprašė V. S. sėstis į tarnybinį automobilį, tačiau jis dar labiau tapo agresyvus, toliau juos įžeidinėjo, todėl kartu su kolega jį paėmė už parankių ir nuvedė į tarnybinį automobilį, uždarė į automobilio galą, kuris yra pritaikytas vežti sulaikytus asmenis. Tada prie jų pribėgo neblaiva moteris J. S., kuri šaukdamas pradėjo juos stumdyti ir šaukti. Jai paaiškino, kad jos vyras yra sulaikomas ir vyks į komisariatą, tačiau ji nenusiramino ir toliau vartodama rusiškus necenzūrinius žodžius reikalavo paleisti jos vyrą. Kolega E. Z. paaiškino moteriai, kad dėl jų neteisėtų veiksmų ji galės kreiptis į teismą, o dabar ji irgi yra sulaikoma už policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą bei pareikalavo kartu su juo eiti iki tarnybinio automobilio. Tuomet išgirdo, kaip vyras, kuris sėdėjo tarnybiniame automobilyje VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo rėkti bei trankyti automobilio dureles. Tada jis (T. P.) pribėgo prie tarnybinio automobilio galinių durelių, atidarė jas bei pareikalavo V. S. kelis kartus išlipti iš tarnybinio automobilio, tačiau vyras nereagavo, todėl pribėgo kolega E. Z. ir kartu paėmę vyriškiui už rankų jį išlaipino ir uždėjo antrankius. Dedant antrankius moteriai, ji pradėjo klykti ir tuomet išgirdo, kaip sulaikytas vyras, sėdintis tarnybiniame automobilyje, pradėjo rėkti ir atsistojęs ant kojų ir įsirėmęs kūnu į automobilį, iš kojos pradėjo daužyti dureles. Tuomet jis (T. P.) pribėgo prie durelių, o porininkas liko prie sulaikytos moteris. Pribėgus prie tarnybinio automobilio galinių durelių, vyriškis toliau daužė duris, jis (T. P.) tuomet bandė jas atidaryti, tačiau nepavyko, kadangi akivaizdžiai matėsi, jog durelės yra apgadintos (sulankstytos) ir užraktas yra sugadintas. Kadangi po vyro veiksmų negalėjo atidaryti iš išorės automobilio galinių durelių, buvo susisiekta su Vilniaus apskrities VPK OVS budėtoju, kuris į pagalbą iškvietė PGT 6 komandą, kuri pasitelkus specialias priemones, jie atidarė automobilio dureles (1 t., b. l. 26).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio E. Z. 2016 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės (1 t., b. l. 32).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. gruodžio 29 d., apie 22.49 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas A. K. pranešimas apie tai, kad kieme iš piktybiškų paskatų kažkas pradūrė pranešėjo automobilio padangas. Taip pat gautas slaugytojos M. M. pranešimas, kad greitoji medicinos pagalba pristatė A. K., kuriam diagnozuota muštinė žaizda, veido kaulų lūžimas, išleistas, paaiškino, kad sumušė kaimynas V. S. (1 t., b. l. 89).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti apgadintas tarnybinis policijos pareigūnų automobilis VW Caddy (1 t., b. l. 27-31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 12/2017(01) nurodyta, kad A. K. padaryta odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kairiame kelyje, muštine žaizda dešinio antakio srityje, poodinės kraujosruvos akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse, dešiniame kelyje. VšĮ RVUL ir VšĮ VUŽK nustatyti dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienų, viršutinio žandinio ančio išorinės sienos lūžiai, kurie padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL. Kiti sužalojimai padaryti prieš 3-7 paras iki apžiūros. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl veido kaulų lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, iš kurių mažiausiai du į veido sritį. Sužalojimai veide daugiau būdingi smūgių sudavimui (kito asmens suduotais smūgiais). Sužalojimai keliuose galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. (1 t., b. l. 113-114).
Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. S. parodė, kad 2016 m., galimai įtarime nurodytu metu, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), šventė gimtadienį. Jiems (t. y. jo žmona, jis, S. N., jo uošvė I. N., N. K. ir V. M.) būnant kieme, atvažiavo policijos pareigūnų patrulinė mašina. Jis priėjęs prie policijos pareigūnų paklausė, ko šie čia atvyko. Pareigūnai jam nieko nepaaiškino, pasakė, kad eitų iš čia, nes bus sulaikytas. Tuomet paprašė pareigūnų perstatyti savo automobilį iš kiemo į važiuojamąją gatvės dalį. Pareigūnams nepatiko, kad jis taip su jais kalbėjo, ir pareigūnai pasakė, kad yra sulaikytas, atidarė savo patrulinio automobilio dureles, liepė jam sėsti į automobilį. Jis įsėdo į automobilį ir pareigūnai uždarė duris. Tuomet jo žmona J. S. pradėjo klausinėti pareigūnų, už ką jį sulaikė. Pareigūnai žmonai liepė nesikišti, nes ir ji bus sulaikyta. Jo žmonai nesiliovus klausinėti, pareigūnai ją pastūmė, išvoliojo ant žemės, surakino antrankiais, užlaužė rankas. Jis matė, kaip pareigūnai elgėsi, pradėjo šaukti, kad paleistų žmoną. Nesitrankė, nesidaužė, nesikeikė. Tuomet vienas pareigūnų ištraukė jį iš savo automobilio, uždėjo antrankius ir paėmęs jį už krūtinės pradėjo trankyti į automobilį bei įgrūdo atgal į automobilį. Po ko atvažiavo antra patrulinė mašina ir išvežė jį į policijos komisariatą. Bevažiuojant, nuo trankymo jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę, atsimena tik tiek, kad atvažiavus į policijos komisariatą, gaisrininkai replėmis atidarinėjo patrulinio automobilio duris. Paklausė jų, kas atsitiko, jam buvo atsakyta, kad tai jis sulaužė patrulinio automobilio duris. Jis patrulinio automobilio durų nelaužė (2 t., b. l. 42). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. parodė, kad 2016 m. birželio 29 d. buvo uždarytas policijos pareigūnų automobilyje. Policininkai ištraukė jį, uždėjo antrankius ir vėl įkišo į automobilį, užtrenkė dureles. Nežino, kodėl vėliau dureles atidarinėjo gaisrininkai. Policininkas priremdamas stumtelėjo jį į automobilį, o jis, apsisukdamas kaire galvos puse, atsitrenkė į uždarytas galines dureles. Gal sugedo automobilio durų spynelė, kai trenkė durimis.
Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. S. nepripažino kaltės, jo kaltė yra įrodoma byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kurie sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę.
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. P. parodė, kad sulaikė asmenį dėl įžeidinėjimų. Iš pradžių jį įsodino be antrankių gale į automobilį VW Caddy. Jis automobilio viduje kažką daužė. Jis (T. P.) atidarė automobilio dureles, pasakė, kad nusiramintų, pasikvietė kolegą, bet jis vis tiek daužė automobilį, tada jį išsodino iš automobilio, uždėjo antrankius ir vėl įsodino. Kai antrą kartą asmenį įsodino į automobilį, išgirdo 2 stiprius smūgius, pribėgo prie automobilio, pamatė gulintį valstybinį numerį, patraukė už rankenėlės, kad atidarytų duris, bet durys neatsidarė. Jis ir toliau spardė, net durys išlinko. Jis ilgai daužė, liepė nusiraminti, bet jis vis tiek daužė. Po to, nuvykę į policijos komisariatą, iškvietė gaisrininkus. Sulaikomo asmens anksčiau nepažinojo, nėra priežasčių dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį V. S.. Žmogus automobilio gale sėdi nugara į šoną. Ten yra 1-2 vietos, neprisimena. Matė, kai asmuo spardė automobilį. Jam buvo uždėti antrankiai, jis rėmėsi į salono priekį, ir pasilenkęs spardė. Matė, kaip jis įsirėmęs spardė duris. Antrankius uždėjo, kad neapgadintų automobilio. Buvo daug smūgių, visų jo veiksmų nematė. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 34). Perskaičius jo parodymus, liudytojas T. P. parodė, kad parodymai yra teisingi. Tai, kad S. ir S. buvo neblaivūs, matėsi iš jų elgesio ir jautėsi alkoholio kvapas. Neprisimena, ar tuo metu, kai sulaikinėjo V. S., ant jo kūno (veido, rankų, kojų) matėsi sužalojimai. Dalyvavo, kai gaisrininkai atidarė automobilį. Matė V. S., kai jis buvo išlaipintas iš automobilio. Neprisimena, ar ant V. S. matėsi kokie nors sužalojimai. Dėl jų veiksmų V. S. negalėjo būti padaryti sveikatos sužalojimai. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. Z. parodė, kad kaltinamąjį sulaikė, nes jis ėmė juos įžeidinėti. Paskui jis pradėjo daužyti tarnybinio automobilio VW Caddy sulaikymo patalpėlę, išlaipino asmenį iš automobilio, uždėjo jam antrankius, kad nedaužytų rankomis, įsodino atgal į automobilį, po to sulaikinėjo jo žmoną. Po to jis išspyrė vidinį užraktą, jie nebegalėjo atidaryti durų. Nuvyko į komisariatą, ten atvyko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, jie atidarė su specialiais įrankiais. V. S. ir J. S. buvo neblaivūs, nemandagūs, agresyvūs. Matėsi ir jautėsi alkoholio kvapas. Kai nepavyko atidaryti automobilio durelių, jie automobilį apžiūrėjo. Jis iš vidaus išspyrė apsaugą, sugadino užraktą ir jie nebegalėjo atidaryti nei iš vidaus, nei iš išorės. Automobilis prieš tai nebuvo apgadintas. Neprisimena, ar sulaikant S. vizualiai matėsi, kad jam būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai. Dėl jų su T. P. veiksmų sulaikant V. S. jam negalėjo būti padaryta jokių sužalojimų, nes įsodinamas į automobilį jis nesipriešino, bet po to ėmė rankomis daužyti automobilį. Dalyvavo, kai priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atidarė dureles. Nematė, kad V. S. būtų padaryta kokių nors sužalojimų. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti V. S., jį matė pirmą kartą. Jis matė, kokia poza V. S. daužė. Smūgių buvo ne vienas. Jis pats (E. Z.) galinių automobilio durelių netrankė, jo porininkas durelių netrankė. Tokie liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai iš esmės atitiko jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei tarnybinius pranešimus (1 t., b. l. 26, 32, 34, 37). Pažymėtina, kad byloje nenustatytas joks šių liudytojų suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Šiame kontekste pažymėtina, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, taigi, profesionalai, kurių darbo specifika yra susijusi su nusikalstamų veikų nustatymu bei prevencija, todėl atmestina tikimybė, kad pareigūnai galėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį arba nurodyti neteisingas aplinkybes. Tai, kad policijos tarnybinis automobilis buvo apgadintas, taip pat patvirtina byloje esančios fotonuotraukos bei duomenys dėl automobilio VW Caddy remonto (1 t., b. l. 27-31, 42-55).
Nors kaltinamasis nurodė, kad policijos pareigūnai jį daužė į automobilio galines dureles, šie jo parodymai yra paneigtini aukščiau minėtais įrodymais ir vertintini kaip gynybinė kaltinamojo versija. Akivaizdu, kad netgi tikint V. S. iškelta versija, jog tarnybinio policijos automobilio durelės buvo sugadintos policijos pareigūnams neva trankant kaltinamąjį į automobilio galines dureles, niekaip nebūtų galima logiškai paaiškinti, kokiu būdu kaltinamasis buvo visgi patalpintas į minėtą automobilį, nes asmuo į tokį automobilį patalpinamas tik pro galines dureles. Kaip nustatyta byloje, automobilio durelių užraktas buvo sugadintas, jų nebuvo galima atidaryti, ir V. S. iš minėto automobilio išlaipintas tik priešgaisrinio gelbėjimo tarnybai atidarius automobilio dureles specialių priemonių pagalba. Be to, teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. niekaip negalėjo paaiškinti, kaip jis buvo patalpintas į policijos tarnybinio automobilio galą, jeigu galinės automobilio durelės ir spyna buvo sugadintos.
Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas taip pat kėlė versiją, jog tarnybiniame policijos automobilyje nėra pakankamai vietos, jog asmeniui būnant viduje jis galėtų atsistoti, taigi V. S. neturėjo galimybės sugadinti automobilio duris, ši versija atmestina. Kaip matyti iš policijos pareigūno T. P. parodymų, V. S. minėto automobilio duris gadino, kai įsirėmęs į priekį kojomis spardė duris. Nei prie bylos medžiagos prijungti VW Caddy techniniai dokumentai, nei V. S. pateikta fotonuotrauka su jo atliktais išmatavimais niekaip nepaneigia, jog V. S. galėjo sugadinti automobilio dureles kojomis spardydamas į jas ir tokiu būdu jas sugadinęs. Be to, nei vienas įvykio vietoje buvęs ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog policijos pareigūnai būtų trankę V. S. į automobilio dureles ir jas galimai sugadinę tokiu būdu. Tik liudytoja N. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kai V. ištraukė iš automobilio, jį paėmė už rankų, stipriai pristūmė prie automobilio, uždėjo antrankius ir patalpino atgal į tarnybinį automobilį, tačiau ji taip pat parodė, jog kuomet V. sodino į automobilį, ji nematė, kad policijos tarnybinis automobilis būtų apgadintas. Atsižvelgus į šios liudytojos ryšį su kaltinamuoju, akivaizdu, kad remtis šios liudytojos parodymais, kai jos parodymų nepatvirtina nė vienas kitas įvykio vietoje buvęs liudytojas, negalima. Jokių objektyvių duomenų, kad policijos pareigūnai galimai būtų patys sugadinę tarnybinio automobilio galines dureles, išskyrus kaltinamojo iškeltą versiją, byloje nesurinkta ir nenustatyta.
Teismas pažymi, kad visuma aukščiau paminėtų aplinkybių sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę, kuri yra pakankama teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad V. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Nustatyta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Sugadinant policijos pareigūnų tarnybinio automobilio VW Caddy spyną buvo sugadintas Vilniaus apskrities VPK priklausantis 2008,75 Eur vertės turtas. Nusikalstama veika yra baigta. Konstatuoti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis suvokė savo veikos pavojingumą, galimus jos padarinius ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo motyvai ir tikslai šiuo atveju veikos kvalifikacijai nėra reikšmingi.
Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.
Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. S. nepripažino kaltės, jo kaltė yra įrodoma byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kurie sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. S. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę bei atmetus kaltinamojo keltas versijas.
Pirmiausia teismas pažymi, kad nekyla abejonių, jog V. S. 2016 m. gruodžio 29 d. apie 22.35 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu sudavė pastarajam smūgius, tai pripažino pats kaltinamasis. Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje faktines įvykio aplinkybes pripažino iš dalies, t. y. neneigė nukentėjusiajam galėjęs suduoti smūgius grumtynių metu, tačiau teigė, kad tai nukentėjusysis atėjo į kiemą ir smogė jam į kairę pusę. Taigi kaltinamasis iš esmės pripažino vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Tokį faktą nuosekliai nurodė ir nukentėjusysis A. K., kuris parodė, kad išties kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, dėl kaltinamojo V. S. smūgių jis patyrė kaltinamajame akte nurodytus sužalojimus. Pažymėtina, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 12/2017(01) matyti, kad A. K. padaryta odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kairiame kelyje, muštine žaizda dešinio antakio srityje, poodinės kraujosruvos akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse, dešiniame kelyje. VšĮ RVUL ir VšĮ VUŽK nustatyti dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienų, viršutinio žandinio ančio išorinės sienos lūžiai, kurie padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL. Kiti sužalojimai padaryti prieš 3-7 paras iki apžiūros. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl veido kaulų lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, iš kurių mažiausiai du į veido sritį. Sužalojimai veide daugiau būdingi smūgių sudavimui (kito asmens suduotais smūgiais). Sužalojimai keliuose galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. (1 t., b. l. 113-114). Nei vienas iš apklaustų liudytojų neparodė, kad iki šio konflikto A. K. būtų buvęs sužalotas, to nenurodė ir kaltinamasis. Sugretinus šiuos duomenis su ta aplinkybe, kad nukentėjusysis iš karto po konflikto su V. S. kreipėsi į medikus ir policiją, akivaizdu, kad aukščiau paminėti sužalojimai jam atsirado būtent konflikto su kaltinamuoju V. S. metu.
Be to, pažymėtina, jog nukentėjusiojo A. K. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje buvo iš esmės nuoseklūs, jis išsamiai nurodė, kokiu būdu jam smūgius sudavė V. S., taip pat viso proceso metu nuosekliai teigė, jog jis smūgių V. S. nesudavė. Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina liudytojų V. R. ir D. O. parodymai. Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja V. R. parodė, kad 2016 m. gruodžio 29 d. A. K. išėjo į lauką, ji išėjo gal po 10 minučių ir nuėjo prie būdelės, atsistojo už krūmo ir pamatė, kaip V. S. spardo jos vyrą palei vandens kolonėlę. Prieš išeinant į lauką, A. K. sužalojimų padaryta nebuvo. Kai V. S. spardė A. K., jis buvo nugriuvęs. Ji matė, kad sumušęs A. K., V. S. nubėgo į jų namą, į jų laiptinę iš kiemo pusės. Teisiamajame posėdyje liudytojas D. O. parodė, kad buvo vakaras, stovėjo prie lango, pamatė, kad ten spardosi, paskui atvažiavo greitoji ir policija, išėjęs nebuvo, matė tik pro langą. Gyvena (duomenys neskelbtini). Jis kaip tik stovėjo prie lango miegamajame, matė, kaip V. S. spardė kaimyną. A. K. visas veidas buvo apdaužytas, kraujuotas, jis gulėjo ant žemės. Spardė kojomis, kiek smūgių buvo, nežino. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti V. S.. Nematė, kad K. būtų sudavęs smūgius. Tokie liudytojų parodymai iš esmės atitinka jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 2, 13). Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad bylinėjasi su D. O., todėl pastarajam palanku jį apkalbėti, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog bylų, kuriose proceso dalyviai būtų ir V. S., ir D. O., išskyrus šią baudžiamąją bylą, nerasta. Kiti liudytojai paties konflikto tarp V. S. ir A. K. nematė, todėl nieko apie tai parodyti negali.
Pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad V. S. nukentėjusiajam A. K. suduoti smūgiai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiajam kilusiais padariniais, t. y. dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienų, viršutinio žandinio ančio išorinės sienos lūžiai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, ar pirmiau nurodytais veiksmais kaltinamasis V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, būtina atskleisti ir subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį, t. y. nustatyti, kad kaltinamasis smūgį nukentėjusiajam A. K. sudavė veikdamas tiesiogine tyčia pastarąjį sužaloti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kaltinamasis V. S. apklausiamas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau teigė, kad taip gynėsi nuo užpuolimo. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis A. K. atėjo iš už kampo ir smogė jam į kairę pusę. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta, stvėrė nukentėjusįjį, o A. K. jį ir vartėsi. Po konflikto jam prie akies ir už ausies buvo mėlynės. Sudavė vienas kitam smūgius. Norėjo ištrūkti iš A. K., bet jis neleido, sakė, kad papjaus. Pamatė, kad pas jį rankoje kažkas sublizgėjo, pabėgo namo. Tokie kaltinamojo V. S. parodymai sudaro pagrindą spręsti, kad jis iš esmės nepripažįsta veikęs tiesiogine tyčia sužaloti nukentėjusįjį, t. y. jis iš esmės nepripažįsta padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes teigia veikęs būtinosios ginties sąlygomis (BK 28 straipsnis). Teismas tokius kaltinamojo V. S. parodymus atmeta, nes pripažįsta juos kaltinamojo gynybine versija, kurią paneigia kitų bylos įrodymų visuma.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą tuo atveju, jei jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis V. S. turėjo pagrindą ir teisę į būtinąją gintį. Tokia išvada darytina įvertinus bylos įrodymų visumą, susiejus ir palyginus juos tarpusavyje bei atmetus kaltinamojo V. S. pateiktą versiją. Konstatuotina, kad kaltinamojo V. S. parodymai dėl būtinosios ginties situacijos gana prieštaringi ir neatitinka kitų įrodymų turinio. Ši versija paneigta nukentėjusiojo A. K. bei liudytojų V. R. bei D. O. parodymais, taip pat objektyviais bylos įrodymais, tarp jų ir byloje esančiu policijos registro išrašu. Pirmiausia pastebėtina, kad nukentėjusysis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kategoriškai paneigė, jog jis sudavė kaltinamajam smūgius. Priešingai, nukentėjusiojo teigimu, kai jis (A. K.) pamatė, kad priekinis ratas nuleistas, paklausė V. S., ką prie jo automobilio daro, išsiėmė telefoną skambinti, V. S. sudavė per ranką, iškrito mobilaus ryšio telefonas, jis pasilenkė pasiimti telefoną, tuomet V. S. jam spyrė į galvą, pradėjo jį mušti, jis pradėjo bėgti nuo V. S., bet pargriuvo, V. S. pradėjo jį spardyti bet kur, jis (A. K.) gulėdamas gynėsi ir su rankomis ir su kojomis. Tokie nukentėjusiojo parodymai liko nuoseklūs proceso eigoje, jie byloje nepaneigti ir teismas neturi teisinio pagrindo jais netikėti. Pažymėtina, kad nors byloje yra duomenys apie tai, kad kaltinamajam nustatyti sveikatos sužalojimai, jis į medikus kreipėsi tik po dviejų dienų (1 t., b. l. 87), policijai iš karto po konflikto neskambino, nors teisiamajame posėdyje teigė nukentėjęs nuo A. K. ir iš konflikto vietos pabėgęs, bijodamas nukentėjusiojo. Visgi, teismas pažymi, jog atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiojo amžių bei kūno sudėjimą, taip pat jau aukščiau aptartus nukentėjusiajam padarytus sužalojimus bei fotonuotrauką (1 t., b. l. 91), tokie kaltinamojo teiginiai yra nelogiški ir neįtikinami. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. S. iš pradžių apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad nukentėjusysis grasino jį papjauti, o rašydamas 2016 m. gruodžio 31 d. skundą, tik nurodė, kad nukentėjusysis sumušė į veidą ir galvą, grasino papjauti (2 t., b. l. 67), tačiau nenurodė, kaip buvo suduoti smūgiai, kiek smūgių buvo, taip pat nenurodė, jog nukentėjusysis būtų turėjęs rankose kokį nors blizgantį daiktą.
Taip pat pažymėtina, jog iš specialisto išvados, kuria konstatuoti V. S. padaryti sveikatos sužalojimai, matyti, jog medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys yra gana prieštaringi. Pavyzdžiui, medicinos dokumentuose, pateiktuose VšĮ RVUL, nurodyta, kad „trauma 2016-12-29, 18.00 val.“, <...> „2016-12-29 15.17 val. atliktos kairės rankos rentgenogramos“, nors konfliktas tarp A. K. bei V. S. tą dieną įvyko vėliau, t. y. apie 22.35 val. Be to, pateiktose VšĮ VUL ŽK įrašų kopijose nurodyta, kad „įrašas 2017-01-02, burnos chirurgas: trauma 12-29, sumušė nepažįstami.“ Taigi, be paties kaltinamojo parodymų, kurie nėra nuoseklūs ir išsamūs, nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių spręsti, jog A. K. būtų padaręs V. S. bent kokius sveikatos sužalojimus.
Pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad byloje nėra jokių faktų ir aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusysis A. K. atliko kokius nors fizinio smurto veiksmus prieš kaltinamąjį V. S.. Esant tokioms aplinkybėms BK 28 straipsnio taikymo kontekste nėra pagrindo spręsti, kad šio įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu V. S. turėjo teisę gintis nuo nukentėjusiojo A. K. neteisėtų smurtinių veiksmų savo sveikatą.
Taigi, aptartais įrodymais nenustačius būtinosios ginties situacijos, nėra jokio pagrindo kalbėti apie kitas būtinosios ginties instituto sąlygas, t. y. kėsinimosi pavojingumą, realumą ir akivaizdumą. Kartu pirmiau išdėstytų įrodymų pagrindu paneigus būtinosios ginties situaciją ir nustačius aptartų faktinių bylos aplinkybių visumą darytina išvada, kad V. S., suduodamas nukentėjusiajam A. K. smūgius į veidą bei įvairias kūno vietas, suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, jog taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo, tai yra kaltinamasis V. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (A. K. turto sugadinimas)
V. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, jog sugadino svetimą, nedidelės vertės turtą, o būtent: 2016-12-29 apie 22 val. 30 min. prie namo (duomenys neskelbtini) tyčia supjaustė A. K. priklausančio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 padangas, kurių kiekvienos vertė 35 eurų, bei sudaužė du galinius požibinčius, kurių kiekvieno vertė 12 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 164 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis V. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino.
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti. Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta, todėl vertinant nukentėjusiojo A. K. parodymus dėl kaltinamojo V. S. veiksmų sugadinant nukentėjusiajam priklausantį turtą ir pripažįstant juos patikimu įrodymu šioje dalyje, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Iš policijos registro išrašo matyti, jog A. K. nurodė, kad kieme iš piktybiškų paskatų kažkas pradūrė pranešėjo automobilio padangas (1 t., b. l. 89).
Teismas pažymi, jog byloje nesurinka jokių įrodymų, kad kaltinamasis V. S. supjaustė A. K. priklausančio automobilio padangas ir išdaužė požibinčius, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės. Nors nukentėjusysis A. K. 2018 m. sausio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra įsitikinęs, jog minėtą turtą sugadino kaimynas V. S., nes matė jį prie savo automobilio įvykio metu, be to, anksčiau yra grasinęs, jog sugadins jo automobilį, tokių jo teiginių nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai. Be to, pažymėtina, jog nei vienas apklaustas asmuo nenurodė, kad matė V. S. gadinant A. K. priklausantį automobilį, jokių kitų įrodymų, kurių leistų susieti kaltinamąjį su šia nusikalstama veika taip pat nesurinkta.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. K. ir V. S. turėjo konfliktų ir anksčiau. Teismas, vertindamas įrodymus ir darydamas išvadas, atsižvelgia, kad ankstesni konfliktai galėjo lemti nukentėjusiojo iš anksto susiformavusią nuomonę dėl V. S. kaltės sugadinant automobilį, tačiau niekaip nepatvirtina kaltinamojo kaltės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-269/2013, 2K-111/2014), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principus bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta.
Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. S. sugadino svetimą, nedidelės vertės turtą, o būtent: 2016 m. gruodžio 29 d., apie 22 val. 30 min. prie namo (duomenys neskelbtini) tyčia supjaustė A. K. priklausančio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 padangas, kurių kiekvienos vertė 35 eurų, bei sudaužė du galinius požibinčius, kurių kiekvieno vertė 12 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 164 Eur turtinę žalą, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kaltinamasis V. S. turi būti išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Bausmės skyrimas
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
V. S. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, veikos padarytos tiesiogine tyčia. V. S. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 98-104), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, nėra duomenų dėl gydymosi psichiatrinėse įstaigose ar priklausomybės ligų gydymo.
Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Nustatydamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, įvertina aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę, ir atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 15 d. 16.55 val. iki 2017 m. vasario 16 d. 13.05 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus apskrities VPK įgaliota atstovė M. S. pareiškė civilinį ieškinį 2008,75 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 46-58), nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo, 314 Eur – dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 100-101), Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1192,18 Eur dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų (1 t., b. l. 117-119).
Kadangi V. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, pripažintinas kaltu, o Vilniaus apskrities VPK pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, jis tenkintinas visa apimtimi.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys 1192,18 Eur sumai tenkintinas visiškai. Šią žalą sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios buvo dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktas dokumentais, todėl tenkintinas visa apimtimi.
Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Atsižvelgus į tai, kad V. S. išteisintinas dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl 314 Eur turtinės žalos priteisimo atmestinas. Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam A. K. padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusiajam padaryti dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienų, viršutinio žandinio ančio išorinės sienos lūžiai, sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nėra pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis patyrė išgyvenimus, sukrėtimus, fizinį skausmą ir nepatogumus. Konstatuotina, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė nesaugumo jausmą bei neigiamus išgyvenimus. Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusysis po šio įvykio išgyveno tiek fizinį, tiek dvasinį sukrėtimą bei nepatogumus. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes dirbti. Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą, kilusias aptartas pasekmes nukentėjusiojo psichologinei būsenai, kaltinamojo finansinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo analogiškose bylose, darytina išvada, kad yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiojo A. K. naudai priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis). Teismo vertinimu, toks atlygintinos neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus bei teismų praktiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti V. S. galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. vasario 15 d. 16.55 val. iki 2017 m. vasario 16 d. 13.05 val.
V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš V. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 2008,75 Eur (du tūkstančius aštuonis eurus ir septyniasdešimt penkis centus) turtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1192,18 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt du eurus ir aštuoniolika centų) turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo A. K. naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.