Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai nurodė, kad prieš 20 metų su sutuoktiniu pradėjo ūkininkauti. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei ardantis 2001 metais, negalvojo apie parašus, atvažiavo, pasidalino, apsimainė, kam ko reikėjo pasiėmė ir pan. Nežino, kiek pajų buvo paskirta, dokumentų neturi, jie neišsaugoti, anksčiau niekas nesureikšmino to. Dalis fermos jiems buvo paskirta, o dėl kitos dalies keitėsi su kitais pajininkais. Forminama niekas nebuvo, dalino komisija, buvo lyg tais kažkoks lapelis kiek kam pajų skirta. Kas buvo komisijoje ji nepamena. Jie nusprendė, kad nori ūkininkauti, turėjo savo karvių, todėl norėjo karvidės, niekas nebuvo įforminta, kad karvidė atiteko jiems. Remontavo stogą, langus, viskas būtų sugriuvę, jei nebūtų niekas tvarkę. Kai ji pradėjo dirbti kolūkyje, ši karvidė nebuvo pastatyta, buvo kitos pastatytos. Ši yra viena iš paskutinių pastatyta, jos pastatytos kažkur apie 1990 metus. Kas statybas vykdė ji nežino, statė ne vietiniai. Ferma yra 100 vietų, koks plotas nežino, galima spręsti pagal šalia esančią fermą, nes jos vienodos. Kadastro bylos ar dokumentų nerado, jos nesuformuotos, niekas neįregistruota. Šiuo metu negali pasirinkti tiekėjo elektros, nes nėra nuosavybės ir reikia susitvarkyti nuosavybę, nes niekas nesutvarkys, kai jos nebus. Elektros ir už vandenį sąskaitos buvo sutuoktinio vardu, dar ir dabar moka jo vardu. Visą laiką karvidę naudojo jie, ten laikė melžiamas karves, tą daro ir dabar. Ji jas prižiūri, jai padeda sūnus, laiko apie 70 karvių su prieaugliu, sandėliuoja pašarus. Adresas karvidės yra (duomenys neskelbtini), dar nėra suteiktos raidės prie adreso. Karvidė yra ant valstybinės žemės. Kaimyninė karvidė turi savininkę, nesutarimų su ja nebuvo. Karvide naudojasi nuo 2001 metų. Šalia yra trys sugriuvusios fermos, neatsirado savininkų ir niekas jų nenorėjo. Ferma naudosis toliau, net jei nepavyks susitvarkyti dokumentų, yra investavę nemažai į ją.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad iki 1990 metų visas statybas vykdė kolūkiai ir visi projektai ir dokumentai dėl statybų buvo tvarkomi kolūkių, o vėliau kolūkius reorganizavo ir padarė žemės ūkio bendroves, o 2001 metais bendrovė išsiardė ar buvo likviduota, pajus išsidalino ir žmonės išėjo ūkininkauti. Šalia yra trys fermos sugriuvusios, vogdavo metalą, išplėšdavo, išdaužydavo langus, ši ferma yra išsaugota ir prižiūrėta, nes ja naudojosi ir prižiūrėjo, valdė pareiškėja 20 metų. Kadastrinių matavimų matininkai neatlieka, nes jie neturi jokių nuosavybės dokumentų, matininkai sako, kad svetimo pastato matuoti negali. Žemės sklypas nesuformuotas, priklauso valstybei. Kadangi nėra kitų galimybių nustatyti faktą, nėra išlikusių dokumentų, tokį faktą teismas nustato. Archyvai Panevėžio, Šiaulių, nurodė, kad neturi išlikusių dokumentų. Pasvalio savivaldybė pateikė dalinius dokumentus, kad buvo pajininkai. Seniūnijos atsakyme parašyta, kad turto objektas faktiškai egzistuoja ir nėra sunaikintas, objektas naudojamas kaip ferma ir jį prižiūri ir ja naudojasi G. P.. Objekte yra elektra, ji naudojama, sudaryta elektros tiekimo sutartis su pareiškėjos sutuoktiniu, tik neišlikę dokumentai. Pareiškėja nebuvo įgijusi nuosavybės į daiktą kitu būdu, jis nėra niekieno kito nuosavybė, nei valstybės, nei savivaldybės. Liudininkai ir seniūnija nurodė, kad ferma yra P., ją valdė atvirai pareiškėja, valdymo pertraukimo nebuvo, fermoje laikoma daugiau nei 60 galvijų, naudojosi ir valdėsi kaip savo, ten buvo registruotas mirusio P. ūkis, valdoma ferma jau virš 20 metų. Prieštaravimų nėra iš suinteresuotų asmenų. Statybų inspekcija turi įrodyti, kad statybos vyko pažeidžiant teisės aktus ar buvo neteisėtos. Kadangi neteisėtumų ir pažeidimų neužfiksuota informacinėse sistemose, vadinasi statyba yra teisėta. Ne pareiškėja turi įrodyti neteisėtumą, o inspekcija. Prašo pareiškimą tenkinti.

8. Liudytojas G. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis tiksliai nepamena, keitėsi pajais, vienas tą, kitas tą. Jis (duomenys neskelbtini) kolūkyje dirbo vairuotoju iki 2000 metų, kai iširo bendrovė. Iš kolūkio buvo bendrovė, o iš bendrovės administracija išdalino žmonėms. Vieniems fermų, kitiems sandėlių, jie keitėsi pajais. Jokio dokumento nedavė, kažką gal surašė. G. P. kai pasiėmė fermą už pajus tai ir dirba vieninteliai ten, augina gyvulius. Gal keitėsi su ja pajais, nepamena. Kolūkyje jis dirbo nuo 1988 metų. Tuo metu jos nebuvo pastatytos, jas statė kolūkio pabaigoje, kokiais gal 1995-1993 metais, ar kažkur 1990 metais. Karvidės buvo statomos kolūkio užsakymu.

9. Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atidavė savo pajus broliui V. P.. Jis neatsimena, kiek pajų buvo. Dokumentų nebėra. Jis tiesiog atidavė savo karvidės dalį, kurią gavo už pajus, nesirašė jokių dokumentų. Kas turėjo daugiau pajų dėl karvidės jis nesidomėjo. Brolis visą laiką laikė karves ten, jis šalia gyvena, brolis mirė, o jo žmona toliau laiko gyvulius. Pradėjo naudotis kai gavo pajus iš karto. Šalia yra daugiau fermų, jis nežino, kieno jos. Jis dirbo kolūkyje grįžęs iš armijos, kada tai buvo nepamena, dirbo prie gyvulių kitoje fermoje. Nepamena, kada šita ferma pastatyta. Statybas vykdė kolūkis, apie dokumentus ar vykdymą, priežiūrą statybų nežino. Karvide naudojasi brolio žmona G. P., ji naudojasi viena nuo pat pajų įsigijimo. Brolis tvarkė vandentiekį, transporterį, įstiklino langus.

10. Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis savo pajus atidavė broliui V. P., bet dokumentų dėl to jokių nesurašė. Jis jokių pretenzijų neturėjo ir neturės dėl to. Dar tėvai atidavė savo pajus, daugiau ar buvo pajininkų jis nežino. Brolis jam davė 100 litų už pajus. Jis pats dirbo kolūkyje visą gyvenimą, pradėjo kai grįžo iš armijos, kažkur 1978 metais. Buvo mechanizatorius žemės ūkyje, dirbo su technika. Statė kolūkis, jis matė statybas, dirbo tuo metu prie fermos, statybos vyko kažkur 1990 metais, statė kažkokia Pasvalio įstaiga, pavadinimo neatsimena, lyg tais statybų bendrovė. Stačiusių žmonių pavardžių nepamena. Kolūkio pirmininkas priėmė statybas, pirmininkas miręs jau (duomenys neskelbtini) metus. Tikrindavo ir iš Pasvalio kažkas, B. yra buvęs, jis buvo Pasvalio partijos sekretorius, bet irgi senai miręs jau. Išardžius bendrovę fermą perėmė jo brolis V., jis laikė karves fermoje. Tas karves laiko ir dabar ten, karvidę naudoja P. Jai padeda sūnus. Statė fermą iš Pasvalio kažkokia bendrovė ir jos darbininkai, o užsakė statybas kolūkio valdžia. Ją statė apie 1990 metus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

11. Pareiškėja siekia nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – fermą (karvidę), esančią (duomenys neskelbtini).

12. Iš pareiškėjos, byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2001 m. likvidavus žemės ūkio bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės darbuotojams už pajus buvo padalintas bendrovės turtas.

13. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių (toliau – ir ŽŪB) įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1999-06-09) 14 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad pajus yra bendrovės narių turtinis ar neturtinis įnašas, suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos pelno. Žemės ūkio bendrovės likvidavimo atveju, pajininkams būdavo išmokama jų turto dalis, paskirstomas lėšų likutis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1999-06-09) 36 straipsnio 4, 6 dalys).

14. Pareiškėja nurodė ir teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad likvidavus žemės ūkio bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, pajininkams – tarp jų ir pareiškėjai bei jos velioniui vyrui V. P. (kuris mirė (duomenys neskelbtini)) – už pajus atiteko be viso kito ferma (karvidė), esanti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su vyru, planuodami toliau auginti galvijus, siekė naudotis visa šia karvide, todėl susitarė su kitais pajininkais ir pastarieji atsisakė savo dalies į fermą. Šią aplinkybę patvirtino tiek pati pareiškėja tiek liudytojai (buvę bendrovės pajininkai) G. A., J. P., S. P.. Iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nekilnojamo turto objekto (duomenys neskelbtini) kaime nurodyta, kad objektas, esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas kaip ferma, juo faktiškai naudojasi ir prižiūri G. P..

15. Pareiškėja teisme nurodė ir apklausti liudytojai patvirtino, kad pareiškėjai ir jos velioniui vyrui kiti pajininkai savo fermos pajus atidavė, vienam jų buvo sumokėta 100 litų. Teismas pažymi, kad 2001 m. likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas nereglamentavo žemės ūkio bendrovės turto perdavimo tvarkos, o notarinė forma ir trijų mėnesių terminas sandoriams įregistruoti buvo nustatytas tik pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir mainų sutartims. Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojama žemės ūkio bendrovės turto dalies perdavimo už nario pajus tvarka, yra specialiosios teisės normos 1964 m. Civilinio kodekso normų atžvilgiu. Šio CK 44 straipsnyje buvo nustatyta, kad sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo nustatytais atvejais. Žemės ūkio bendrovių įstatyme nebuvo nustatytas reikalavimas notariškai patvirtinti ir per tris mėnesius įregistruoti sandorį, kuriuo bendrovės nariui už jo pajus perleidžiama bendrovės turto dalis.

16. Nagrinėjamoje byloje nėra išlikusių jokių archyvinių dokumentų apie tai, kad pareiškėjai ar jos velioniui vyrui V. P. būtų atitekęs konkretus likviduotos „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovės turtas, nuosavybės teisė nėra įregistruota įstatymu nustatyta tvarka. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teises į fermą (karvidę).

17. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad statinys t. y. ferma (karvidė) priklausė ŽŪB (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, bendrovės likvidacinės komisijos sprendimų, perdavimo - priėmimo aktų perduoti už pajus bendrovės turtą fermą (karvidę) pajininkams nėra išlikę (nebuvo perduoti). Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ŽŪB fondo protokoluose ir likvidacinės komisijos protokoluose nėra jokių tikslių duomenų apie turto už pajus grąžinimą pajininkams, turto už pajus perdavimo-priėmimo aktai nebuvo perduoti Pasvalio rajono savivaldybės archyvui saugojimui.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

19. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

20. Vadinasi, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas.

21. Pareiškėja teisme nurodė, kad ferma naudojasi daugiau kaip 20 metų. Ten laiko gyvulius – karves. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie laikomus galvijus nustatyta, kad V. P. laikė 63 galvijų bandą. Tiek pareiškėja, tiek byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad fermoje jau 20 metų pareiškėjos šeima laiko karves, ūkininkauja. Pareiškėja nurodė, kad ir toliau planuoja verstis šia veikla. Byloje esantys rašytiniai dokumentai (atsiskaitymo knygelė, sąskaita, vandens tiekimo sutartis) patvirtina, kad fermoje (karvidėje) yra atvestas vanduo, elektra, už jų tiekimą ir naudojimą moka pareiškėja (mokėjo jos velionis vyras). Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ferma (karvidė) yra prižiūrėta.

22. Iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų (gretimos tuo pačiu metu statytos fermos (karvidės) registro duomenų bazės išrašo), pareiškėjos ir liudytojų parodymų matyti, kad fermos statybos metai buvo 1990-1992. Ferma (karvidė) buvo sukurta (pastatyta) kaip naujas nekilnojamasis daiktas. Pareiškėja naudojasi ferma nepertraukiamai, atvirai nuo 2001 m. iki šios dienos.

23. Teismas, įvertinęs visas prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka teismų praktikos suformuotas sąlygas, kurioms esant yra pagrindas nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisę į fermą (karvidę) įgyjamosios senaties pagrindu. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimas, pareiškėjai neturint kitų galimybių įteisinti fermos (karvidės) valdymą, iš esmės užpildo nuosavybės teisės spragas ir stabilizuoja daiktą teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdančios pareiškėjos teisinę padėtį.

24. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai.

25. Vadinasi, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Be to, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise negali būti įgyjami daiktai, kurie priklauso valstybei arba savivaldybei, arba yra registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobūdis yra susijęs su viešojo intereso gynimu. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešąją nuosavybę pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

27. Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju į bylą nepateikti įrodymai, pagrindžiantys fermos (karvidės) statybos teisėtumą. Tačiau pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsižvelgiant į įgyjamosios senaties instituto paskirtį, vien tai, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog pastato statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad pastatas, į kurį pareiškėja prašo pripažinti jos nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

28. Lietuvos Aukščiausias Teismas naujausioje praktikoje yra pažymėjęs, kad be viso kito nagrinėjant analogiškos kategorijos bylas yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su subjektų, per kuriuos valstybė ir atitinkamai savivaldybės įgyvendina, gina savo, kaip savininko, teises, kontroliuoja neteisėtas statybas bei imasi priemonių jų neteisėtiems padariniams pašalinti, neveikimu (nepareiškimu atitinkamų daiktinių savininko teisių gynimo ieškinių, procedūrų dėl nuosavybės teisės įgijimo į bešeimininkį turtą nepradėjimu ar sprendimų dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo priėmimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

29. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų ir suinteresuoti asmenys atsiliepimuose nepažymėjo, kad buvo, yra ar bus imamasi priemonių dėl fermos (karvidės) galimai neteisėtos statybos kontrolės, padarinių pašalinimo ar panašiai. Atvirkščiai, jokie kiti subjektai nėra suinteresuoti šia ferma (karvide), o faktiškai ja besinaudojanti pareiškėja, susiduria su sunkumais, susijusiais su kasdiene fermos priežiūra – be viso kito Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatytu terminu pareiškėja negali pasirinkti elektros tiekėjo, susidurs su dėl to kilsiančiomis neigiamomis pasekmėmis.

30. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar pastatas, į kurį pareiškėja prašo pripažinti jų nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, gali būti privačios nuosavybės teisės objektas, svarbu nustatyti, ar jis atitinka su konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis ir pan. susijusius teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti fermos, kurios buvo pastatytos tokiu pat laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

31. Pagal CPK 531 straipsnio 1 punkte, kuriame nustatyta, kad, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime taip pat turi būti išsamus aprašymas daikto, kuriam siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, ir 5 punkte, kuriame nustatyta, kad, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime taip pat turi būti nurodyta, kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, esantį teisinį reguliavimą, pareiškėjai turi pareigą pateikti įrodymus, kad objektai, į kuriuos jie prašo pripažinti jų nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, atitinka reikalavimus, kurie teisės aktais buvo nustatyti tos paskirties pastatams, kaip privačios nuosavybės teisės objektams.

32. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta kadastrinės objekto bylos, matininkų surinktų duomenų, išvados dėl pastato atitikimo su konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis ir pan. susijusius teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti fermos, kurios buvo pastatytos tokiu laikotarpiu, tai yra 1990-1992 metais, tačiau šių duomenų pareiškėja objektyviai negali gauti, nes nėra jokių duomenų apie jos kaip savininkės statusą šios fermos atžvilgiu ir ji negali būti šių duomenų užsakovė.

33. Be to, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga teismų praktika, susijusi su teisėtų lūkesčių į turtą įgijimu, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020 24–27 punktuose.

34. Kasacinio teismo praktikoje, grindžiamoje atitinkama EŽTT pozicija, išaiškinta, kad pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį („Nuosavybės apsauga“) saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, duodančios pagrindą jam susiformuoti, – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas, kalbant apie statinius – ar jie buvo pastatyti turint kokių nors teisių į sklypą, kokia jų paskirtis ir pan. (2010 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Öneryildiz prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 53 punktas). Teisėtas lūkestis turi būti konkretesnio pobūdžio negu vien tik viltis ir pagrįstas teisine nuostata arba teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., EŽTT 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). Teisėti lūkesčiai turi turėti „pakankamą pagrindą nacionalinėje teisėje“ (žr., pvz., EŽTT 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 52; 2010 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 63 ir kt.).

35. EŽTT praktikoje sąžiningas, apdairus suinteresuoto asmens elgesys ir gera jo valia taip pat yra svarbūs kriterijai, sprendžiant teisėtų lūkesčių atsiradimo ir apsaugos klausimus (EŽTT 2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Huoltoasema Matti Eurén Oy ir kiti prieš Suomiją, peticijos Nr. 26654/08; 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Oklesen ir Pokopalisko Pogrebne Storitve Leopold Oklesen s. p. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 35264/04).

36. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas vertina, kad pareiškėja daiktą valdo, naudoja ir juo disponuoja savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ar kitų asmenų teisių ir interesų daugiau nei 20 metų. Pareiškėja įgyvendino teises į fermą ir vykdė su ja susijusias pareigas kaip savininkė (įdėjo asmenines lėšas, darbą, fermą remontavo, mokėjo mokesčius už fermoje naudojamą vandenį ir elektrą ir pan.). Visos anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, kad pareiškėja daugiau kaip 10 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savą valdo fermą (karvidę), (duomenys neskelbtini). Iki šios dienos pretenzijų dėl fermos valdymo pareiškėjai nebuvo pareikšta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į statinį – fermą (karvidę), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.