Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2023-04-18 · Administracinė byla Nr. eI3-4310-583/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-18
Bylos Nr.
eI3-4310-583/2023
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00336-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
MB Mereneta
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-4310-583/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00336-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei mažajai bendrijai „Mereneta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) kreipėsi su prašymu į teismą prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Mereneta“ (toliau – ir atsakovė, Bendrija) 30 080,00 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2023 m. vasario 20 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Paaiškino, kad NMA 2022 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. KS_12_60 „Dėl MB „Mereneta“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse (kai verslo plano įgyvendinimui mokama išmoka)“ įgyvendinimo taisyklės, taikomas nuo 2018 metų, susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Vadovaujantis Sprendimu Bendrija privalo pareiškėjai grąžinti susidariusią skolą.

Atsakovė 2020 m. birželio 15 d. NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Šiaulių paramos administravimo skyriui pateikė paramos paraišką Nr. 19VP-KS-20-1-04620-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse (kai verslo plano įgyvendinimui mokama išmoka)“ (toliau – Paraiška).

Paraiška įvertinta teigiamai ir 2020 m. spalio 1 d. priimtas sprendimas Nr. KŠ-900 (4.4.19-Ša) skirti 37 600,00 Eur paramą. Bendrija verslo planą planavo įgyvendinti iki 2022 m. gruodžio 31 d., o galutinį mokėjimo prašymą pateikti iki 2023 m. vasario 28 d. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 45 punktu atsakovei 2022 m. spalio 7 d. išmokėta 30 080,00 Eur avansinė paramos dalis.

Šalies argumentai

Bendrija 2022 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą (reg. Nr. GDŠ-4013) (toliau – Prašymas) ir atsisakė pabaigti vykdyti investicinį projektą dėl sudėtingos ekonominės situacijos tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse, nes pabrangus elektrai ir metalui negalima sklandžiai įgyvendinti projekto. Atsižvelgiant į Prašymą buvo priimtas Sprendimas. Apie priimtą Sprendimą atsakovė buvo informuota NMA 2022 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. BRK-17952 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Raštas), kuris 2022 m. gruodžio 21 d. buvo paskelbtas NMA Portale bei išsiųstas atsakovei el. paštu, Paraiškoje nurodytu el. pašto adresu bei paštu Paraiškoje nurodytu adresu. Pabrėžia, kad atsakovė Sprendimo neskundė teisės aktų nustatyta tvarka, jis yra galiojantys ir sukeliantis Bendrijai teisines pasekmes.

Akcentuojama, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą.

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos Atsakovei pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Palūkanų suma apskaičiuota pagal formulę: Neapmokėta grąžintinų lėšų suma x (Palūkanų paskaičiavimo data – Data nuo +1) x Palūkanų metinis procentas /(dienų skaičius per metus) / 100.

NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2023 m. vasario 20 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovės negrąžintos 30 080,00 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Informavo, kad Bendrija yra pateikusi prašymą skolą išdėstyti dalimis ir leisti ją grąžinti per 24 mėnesių laikotarpį.

Atsakovė mažoji bendrija „Mereneta“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Jai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu. Duomenų, patvirtinančių, kad išmoka grąžinta ir sumokėtos palūkanos iki teismo posėdžio, negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Mereneta“ 30 080,00 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2023 m. vasario 20 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad Bendrija 2020 m. birželio 15 d. NMA pateikė Paraišką. Pareiškėja įvertinusi atsakovės Paraišką, 2020 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. KŠ-900 (4.4.19-Ša) „Dėl paramos skyrimo“ kuriuo nuspręsta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ atsakovei skirti 37 600,00 Eur paramą. Atsižvelgiant į tai pareiškėja atsakovei išmokėjo 30 080,00 Eur dydžio avansinę paramą.

Atsakovė 2022 m. gruodžio 14 d. prašymu informavo NMA, kad ji dėl sunkios ekonominės situacijos ir padidėjusių elektros išlaidų ir metalo kainos ketina nutraukti verslo projekto įgyvendinimą. Bendrija prašė leisti atsisakyti tolimesnio projekto vykdymo ir sudaryti galimybę gautą paramą grąžinti dalimis per dvejus metus.

NMA, atsižvelgdama į Prašyme nurodytas aplinkybes, priėmė Sprendimą. Sprendimu Bendrija buvo įpareigota grąžinti išmokėtą paramos lėšų sumą, iš viso 30 080,00 Eur. Su Sprendimu atsakovė buvo supažindinta Raštu.

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).

Grąžintinų lėšų taisyklių 3.3 punkte nustatyta, jog grąžintinos lėšos – tai privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į ES žemės ūkio fondus ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą, išskyrus ilgalaikes sankcijas, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos. Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Aptariamų taisyklių 17.3 punkte įtvirtinta, jog grąžintinos lėšos gali būti išieškomos kitokia ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Administruojančioji institucija turi pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procesą, išskyrus tuos atvejus, kai ji nusprendžia skolininkui leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis (22 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2003-05-30 nutarimus, 2004-02-13 sprendimą, 2004-12-13, 2006-03-14 nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015, 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2296-662/2020 ir kt.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymu bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, teisėjų kolegija nutarties 35 punkte konstatavo, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus, nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.3 punktas).

Kaip ir anksčiau minėta Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2019-05-29 nutartyje konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Tai reiškia, kad atsakovas, gavęs Sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių duomenų ir remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, kad atsakovė į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo nesikreipė, todėl akivaizdu, kad jis yra galiojantis ir atsakovei sukelia teisines pasekmes.

Paaiškėjus, kad Atsakovė Sprendimo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė, ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl NMA dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad Atsakovės pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo iš atsakovės priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 20 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Byloje nustatyta, kad nurodytu terminu atsakovei nesumokėjus susidariusios skolos, Pareiškėja pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Sprendžiama, kad Pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti Atsakovei 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu konstatuojama, jog pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovės 30 080,00 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2023 m. vasario 20 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinami visa apimtimi.

Dėl teismo sprendimo vykdymo

Atsakovė Prašyme pateiktame NMA, prašė įsiskolinimą išdėstyti dalimis ir jį padengti per dvejus metus. NMA prašyme nurodė, jog neprieštarauja, kad įsiskolinimas būtų sumokėtas ir grąžintas per 24 mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį mokant nepagrįstai išmokėtos paramos dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnis teigia, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas pažymi, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog yra pagrindas sprendimų priteistinos sumos sumokėjimą išdėstytinas dalimis per dvidešimt keturis mėnesius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei mažajai bendrijai „Mereneta“ dėl skolos priteisimo tenkinti.

Pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Mereneta“ 30 080,00 (trisdešimt tūkstančių aštuoniasdešimt Eur 00 ct) gražintinų paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant nuo 2023 m. vasario 20 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos.

Teismo sprendimu priteistą grąžintinų paramos lėšų mokėjimą išdėstyti dalimis per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

– iki 2023 m. gegužės 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2023 m. birželio 30 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2023 m. liepos 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2023 m. rugsėjo 30 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2023 m. spalio 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2023 m. lapkričio 30 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2023 m. gruodžio 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2024 m. sausio 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

iki 2024 m. vasario 29 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2024 m. kovo 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2024 m. balandžio 30 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2024 m. gegužės 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2024 m. birželio 30 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2024 m. liepos 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2024 m. rugsėjo 30 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2024 m. spalio 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2024 m. lapkričio 30 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2024 m. gruodžio 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2025 m. sausio 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

iki 2025 m. vasario 28 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2025 m. kovo 31 d. – ne mažiau kaip 1 260,00 Eur;

– iki 2025 m. balandžio 30 d. – ne mažesnę kaip 1 100,00 Eur sumą bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.

Atsakovei nesilaikant šiuo teismo sprendimu nustatyto grąžintinų paramos lėšų mokėjimo grafiko ir vieną mėnesį nesumokėjus grąžintinos skolos ir palūkanų, pareiškėjo prašymu gali būti išduotas vykdomasis raštas visos priteistos skolos ir metinių palūkanų išieškojimui.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė