Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-1075-425/2016

teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03397-2016-4

2016 m. gruodžio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4317-837/2016 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. K., išvadas teikiančioms Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo formos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. G. prašė teismo nustatyti tokią nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarką: priteisti dukters A. K. išlaikymą iš atsakovo R. K. po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nereikalaujant prie išlaikymo prisidėti jos motiną J. G., nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymą iš ieškovės J. G. po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nereikalaujant prie išlaikymo prisidėti jo tėvą R. K., priteisti iš R. K. antstolio E. Smagurausko vykdymo išlaidas bei išlaikymo permoką, viso 908,67 Eur.

Nurodė, kad teismo 2013-09-26 nutartimi patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartimi buvo nustatyta nepilnametės dukters A. K. gyvenamoji vieta su jos tėvu R. K. ir priteista iš ieškovės J. G. A. K. išlaikymui po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, o nepilnamečio sūnaus E. K. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina J. G. ir priteista iš atsakovo R. K. sūnaus E. K. išlaikymui po 450 Lt (130,33 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Teigė, jog šalys tarpusavyje susitarė, kad ieškovė dukters išlaikymui pinigų nepervedinės, o atsakovas kas mėnesį ieškovei pervedinės 50 Lt vaikams priteisto išlaikymo skirtumą, o kitoje dalyje kiekviena šalis pilnai išlaikys nepilnametį vaiką su kuriuo gyvena. Nurodė, kad vėliau atsakovas šį susitarimą pažeidė ir išsiėmė vykdomąjį raštą, pagal kurį antstolis E. Smagurauskas pradėjo priverstinį išlaikymo dukrai išieškojimą iš ieškovės, dėl ko turėjo sumokėti antstolio vykdymo išlaidas. Tvirtino permokėjusi dukters išlaikymą, todėl atsakovas turėtų grąžinti dukrai skirto išlaikymo permoką.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Nustatė, kad ieškovė prašo ne pakeisti išlaikymo formą, o teikti vaikams išlaikymą įskaitymu, o toks ieškovės reikalavimas yra neteisėtas, prieštaraujantis įstatymams ir LAT suformuotai teismų praktikai. Nurodė, jog ieškovė neprašo pakeisti išlaikymo dydžio CK 3.201 str. nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2013-09-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartimi patvirtintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams labiau atitinka nepilnamečio E. K. interesus, nes yra 14,48 Eur didesnis už ieškovės mokamą išlaikymą A. K..

Konstatavo, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl tarpusavio įsiskolinimų išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2014-11-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1109-488-2014 ir ginčai dėl įsiskolinimų yra spręstini vykdymo procese.

Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, kaip pažeidžiantį nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinio dalį dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo skolos balanso nustatymo patvirtinti, priteisti iš atsakovo R. K. sumokėti sūnui 1 293,32 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir atlyginti patirtą turtinę žalą ieškovei J. G., sumokėtą antstolio darbo užmokesčiui 616 Eur, atmesti atsakovo R. K. prašymą dėl patirtų advokato pagalbos išlaidų.

Teigia, kad teismo padaryta išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei nepilnamečio vaiko E. K. interesams. Nurodo, jog atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo sūnų ir yra įsiskolinęs 1 293,32 Eur išlaikymo sūnui. Tvirtina, kad atsakovas pateikė negaliojantį Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2014-02-05 aktą ir šis aktas buvo skirtas ikiteisminio tyrimo procesui, kuris yra nutrauktas. Mano, jog skundžiamas teismo sprendimas pateisina atsakovo, nevykdančio 2013-09-26 teismo nutarties sąlygų, netinkamus veiksmus prieš sūnų.

Nurodo, jog teismas priėmė sąlyginį sprendimą dėl 1 293,32 Eur išlaikymo įsiskolinimo, nes nepriteklių kenčia nepilnametis sūnus, o atsakovas, neteikdamas sūnui išlaikymo, tyčia pridarė jai nuostolių, kreipdamasis į antstolius dėl išieškojimo iš jos išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai, kurie sudaro antstolio vykdymo išlaidas. Mano, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes skyrybų metu atsakovui buvo paliktas brangus turtas, o atsakovas po trijų mėnesių paliktą butą padovanojo savo seseriai. Teigia, jog atsakovas R. K. nepateikė jokių įrodymų, kad teikė išlaikymą savo sūnui.

Tvirtina, kad teismas nepagrįstai iš jos priteisė atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes advokato dalyvavimas byloje nebuvo reikalingas. Kelia abejones dėl atsakovo advokatės pateiktų čekių teisėtumo. Teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti ir į jos bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nes gina nepilnamečio vaiko interesus ir mano turinti teisę į atlikto darbo įvertinimą pinigais.

Teigia, jog teismo sprendimas pažeidžia LMETĮ 3 straipsnio nuostatas, nes nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, o vaiko išlaikymas yra priteistas iš atsakovo.

Tvirtina, kad ji reiškė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir nuostolių atlyginimo, gindama nepilnamečio sūnaus interesus, ir išlaikymo įsiskolinimas bei patirti nuostoliai komplikuoja mažamečio sūnaus kasdienį išlaikymą. Teigia, jog atsakovas R. K. ją sistemingai žlugdo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. K. prašo jį atmesti.

Nurodo, kad jis nėra skolingas vaiko išlaikymui ir tai patvirtina antstolės pažyma apie išlaikymo mokėjimą. Tvirtina, jog ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo formą nepilnamečiui E. K. yra neteisėtas, neatitinkantis nepilnamečio vaiko interesų , nes ieškinį patenkinus, nepilnametis E. K. liktų be išlaikymo iš atsakovo. Be to, ieškovė prašė pakeisti ne išlaikymo formą, o teikti vaikams išlaikymą įskaitymu, kas yra neteisėta. Nurodo, jog ieškovė nekėlė išlaikymo formos pakeitimo į kitą įstatyme nustatyta tvarka. Pažymi, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, jog teikiamas išlaikymas sūnui būtų nepakankamas.

Teigia, kad teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė J. G. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2015-01-05 E. K. prašymą, Panevėžio apygardos teismo 2016-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-715-252/2016, 2010-09-03 dovanojimo sutartį, buto techninės apskaitos bylos kopiją ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Šiuos dokumentus ieškovė pateikė, siekdama pagrįsti apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, tačiau nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti su skundu pateikiami nauji įrodymai, tai yra ieškovė J. G., teikdama minėtus rašytinius dokumentus, nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kad šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais naujais įrodymais, sprendžia nesant pagrindo prijungti pateiktus rašytinius įrodymus prie bylos medžiagos, vertinti juos ir dėl jų pasisakyti, kaip neturinčius reikšmės ginčo išsprendimui (CPK 185 str., 314 str.).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato tėvams pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą, įgyvendinamą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.. Jeigu skolininkas yra mokus, išlaikymo forma periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, todėl ši išlaikymo forma realiai užtikrina vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą. Teismui nustačius, jog tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, išlaikymas gali būti priteisiamas ir kitomis formomis: vienkartine pinigų suma bei turtu.

Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 nutartimi buvo patvirtinta J. G. ir R. K. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią buvo nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bei jiems teiktino išlaikymo dydžiai: nepilnametės dukters A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu R. K. ir priteistina iš J. G. A. K. išlaikymui po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, o nepilnamečio sūnaus E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina J. G. ir priteistina iš R. K. sūnaus E. K. išlaikymui po 450 Lt (130,33 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b. l. 62-63). Antstolis E. Smagurauskas pradėjo priverstinį išieškojimą iš J. G. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai A. K. (b. l. 7-8).

Patikslintu ieškiniu J. G. prašė pakeisti 2013-09-26 nutartimi patvirtintą nepilnamečių vaikų A. ir E. K. išlaikymo dydį bei formą, nustatant vienodą išlaikymo dydį – po 130 Eur kiekvienam vaikui, ir mokant tik tam tėvui (motinai), su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-26 nutartimi. Teisėjų kolegija nurodo, jog toks nepilnamečių vaikų išlaikymo formos pakeitimas prieštarauja ne tik CK 3.192 straipsnio nuostatoms, kad tėvai privalo abu teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, proporcingai savo turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų teisę būti aprūpintais (CK 3.161 str.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinyje nurodytas vaikų išlaikymo būdas yra įskaitymas, ką imperatyviai draudžia CPK 687 straipsnio 4 dalis. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės ieškinį (CPK 185 str.). Kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais, sprendžia, jog šiuo metu teikiamas nepilnamečiui E. K. išlaikymo dydis labiau tenkina nepilnamečio vaiko poreikius nei ieškovės ieškinyje nurodytasis. Kartu atkreipia dėmesį, jog J. G. prašomas priteisti nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymo dydis mažesnis nei dydis, kurį teikia atsakovas R. K., kas reiškia, jog J. G. prie sūnaus išlaikymo prisidėtų mažesne suma nei tėvas R. K..

Apeliaciniu skundu J. G. prašo priteisti iš R. K. priteisti sūnaus išlaikymo įsiskolinimą bei jos patirtą turtinę žalą, kurią sudaro antstoliui sumokėtos vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje. Teisėjų kolegija nurodo, jog apeliaciniame skunde reikalavimas visiškai skiriasi nuo pareikštų ieškinyje, todėl vertina jį kaip naują reikalavimą. Pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į mintą, kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl apeliantės skunde suformuluoto reikalavimo ir argumentų, pagrindžiančių minėtą reikalavimą (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog antstolės E. Rulienės 2016-08-19 pažymoje apie išlaikymo mokėjimą nurodyti faktai nepatvirtina R. K. išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui E. K. (CPK 12 str., 178 str.; b. l. 118). Tai, kad ieškovė patyrė vykdymo išlaidas, nesuteikia pagrindo šių išlaidų reikalauti iš atsakovo. Antstolio E. Smagurausko kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo nepilnametei A. K. išieškojimo iš J. G., todėl vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininkės, nevykdančios pareigos teikti išlaikymą (CPK 611 str.).

Teismas, spręsdamas J. G. ieškinyje suformuluotą prašymą, kartu išsprendė ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant vykdomus priverstinius išieškojimus iš ginčo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui. Kolegija nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė tenkinti tokį ieškovės prašymą, nes patenkinus prašymą, nepilnamečiai vaikai liktų, nors ir laikinai, be išlaikymo, kas akivaizdžiai prieštarauja vaikų interesams. Paminėtina ir tai, kad teismas jau buvo išsprendęs analogišką ieškovės prašymą 2016-05-06 nutartimi (b. l. 40-41).

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jos atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kelia abejones dėl pateiktų čekių už advokato teiktas paslaugas teisėtumu bei mano byloje nebuvus pagrindo naudotis advokato pagalba. Nustatyta, kad R. K. atstovavo advokatė J. Žukauskienė (b. l. 53-54). CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatos asmenims suteikia teisę bylą vesti per atstovą. Įstatymas jokių ribojimų naudotis atstovo pagalba nenustato, todėl pripažinti atsakovui R. K. neturėjus pagrindo naudotis advokato pagalba šioje byloje nėra jokio pagrindo (CPK 185 str.). Advokatė J. Žukauskienė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai pagrįstos atsakovo patirtos advokato pagalbai apmokėti išlaidos (b. l. 87-88). Duomenų, kad pateiktas 2016-05-18 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 703748 būtų neteisėtas ar panaudotas kitoje byloje, apeliantė J. G. nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). CPK 88 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas išlaidų, kurios priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, vadovaujasi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas išlaidas, ir dėl to neturi pagrindo vertinti šalies, nesinaudojusios atstovo paslaugomis, patirtas galimas išlaidas, kurios nepagrįstos rašytiniais įrodymais.

Kiti apeliantės J. G. nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai nevertintini ir dėl jų nepasisakytina, kaip nesusiję su ginčo esme.

Dėl paminėto nėra pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovas R. K. patyrė 150 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti (b. l. 143-144). Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės J. G. priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos įrodymais, būtinos ir nėra neprotingai didelės (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.