Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutarimas

2022-09-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-53-1021/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-09-28
Bylos Nr.
II-53-1021/2022
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00141-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Jonas Abraitis (pirm.)
Pažeidėjas
S. K.
Nukentėjusysis
R. R.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas
Advokatai
Erikas Rugienius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylosNr. II-53-1021/2022(S)
Proceso Nr.: 4-53-3-00141-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 19.20; 21.8.1; 21.8.2; 21.9.3; 21.9.10; 21.10.1; 21.10.4; 21.11.3.
ROIK: 21133497038MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. rugsėjo 28 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,

dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn patrauktam S. K., jo atstovui advokatui Erikui Rugieniui,

nukentėjusiajai R. R.,

nedalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. atstovo advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo patraukti administracinėn atsakomybėn S. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundo, atsiliepimų į skundą esmė.

2021 m. birželio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose iš Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK buvo gauta administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini)., M, pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. atstovo advokato Eriko Rugieniaus (toliau - pareiškėjas) skundas, kuriuo jis teismui skundžia administracinio nusižengimo byloje 2021 m. birželio 7 d. priimtą nutarimą S. K. skirti 245 Eur administracinę nuobaudą už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK), 108 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Atsiliepimas

2021 m. birželio 7 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. nutarimu Nr. 56-ANR_N-1115-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. (ROIK) (duomenys neskelbtini) S. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad jis S. K., 2021 m. gegužės 14 d. apie 21 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), atėjęs į ten esančią kirpyklą, kurioje tuo metu buvo E. K., jos neatsiklausęs, išeidamas slapta nuo jos raktų ryšulio, nutraukiant metalinį pakabuką, savavališkai paėmė, t. y. pavogė, automobilio F. K., v/nr (duomenys neskelbtini) rakto pultelį, automobilio, priklausančio jos motinai R. R., kuri jai priklausančiu automobiliu yra leidusi ir davusi žodišku susitarimu neatlygintinai ir neribotam laikui naudotis savo dukrai E. K., dėl ko tokiais veiksmais pagrobė turto už 50 Eur..

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą 2021 m. birželio 7 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (sudėties).

Pareiškėjas skunde teigia, kad ANK 108 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už smulkią vagystę, kai pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (nagrinėjamu atveju 150,00 €). Aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-547-634/2017 yra pažymėjęs, jog analizuojant komentuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 108 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog nusižengimą padaręs asmuo suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba suprato pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalis) (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-547-634/2017). S. K. ir E. K. santuoką yra sudarę nuo 2003 m. rugpjūčio 2 d. Gyvendami santuokoje, jie 2019 m. balandžio 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu gavo 7.000.00 € dydžio kreditą. Gavę kreditą, šalys 2019 m. balandžio 26 d. už 8.000,00 € įsigijo automobilį FORD KUGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tarp šalių kilus konfliktui, t. y. prieš pat civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, siekdama paslėpti šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį, E. K. be sutuoktinio S. K. žinios, jį pirkimo pardavimo sutarties pagrindu perleido savo motinai R. R.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog minėtą automobilį S. K. ir E. K. įgijo santuokoje, darytina išvada, kad iki parduodant automobilį R. R., jis šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kas iš esmės suponuoja išvadą, jog S. K. turėjo teisę ginčo automobiliu disponuoti lygiai tiek pat kaip ir E. K.. E. K. šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį fiktyvios sutarties pagrindu perleido savo motinai R. R., S. K. nežinojo. Šias faktines aplinkybes 2021 m. gegužės 15 d. duodama paaiškinimus patvirtino ir R. R., teigdama, kad „2020-09-09 mano dukra E. K. man pardavė automobilį FORD KUGA (duomenys neskelbtini) už 4000 eurų, nes jai reikėjo pinigų. Jos vyras S. K. apie tai aš manau nežinojo”. Taigi, minėto 2021 m. gegužės 14 d. įvykusio įvykio metu, kai S. K. atvyko į kirpyklą, ir pasiėmė automobilio pultelį (raktą), jis buvo įsitikinęs, kad automobilis šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir jis turi neabejotiną teisę automobiliu disponuoti. Tik vėliau, pradėjus administracinę teiseną, paaiškėjo, kad automobilį E. K. be sutuoktinio S. K. žinios, pardavė savo motinai. Apibendrinant visa tai kas išdėstyta, daugiau nei akivaizdu, jog S. K. veiksmuose nebuvo tyčios pagrobti svetimą turtą, kadangi jis buvo įsitikinęs, kad automobilis šalims vis dar priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl ANK 108 straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas jam inkriminuotas nepagrįstai, jo veikoje nesant visų administracinio nusižengimo požymių (b. l. 2-6).

Atsiliepimas

Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK, į skundą pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad su S. K. skundu nesutinkantys ir manantys, kad vyriausiojo tyrėjo A. K. priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. S. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais. S. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, nes jis atėjęs į darbą pas žmoną E. K., su kuria vyksta skyrybų procesas, su ja konfliktavo, išeidamas nuo raktų ryšulio pavogė jos motinai R. R. priklausančio automobilio F. K. v/nr (duomenys neskelbtini) raktų pultelį. Byloje esantys liudytojų parodymai leidžia pagrįstai tikėti nukentėjusiąja R. R. (b. l. 16).

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m lapkričio 22 d. nutarimu S. K. atstovo advokato Eriko Rugieniaus skundas tenkintas iš dalies ir panaikintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo 2021 m. birželio 7 d. nutarimas bei priimtas naujas sprendimas – pripažintas S. K., padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje (veiką perkvalifikavus iš ANK 108 straipsnio), ir jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.

Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino nagrinėti iš naujo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.

II. Proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. teismo posėdyje skundą palaikė bei parodė, kad nukentėjusioji jo uošvė R. R., su ja bendraujantis tik dėl vaiko, šiuo metu nesusipykę. Su ja iki įvykio nekonfliktavęs. E. K. žmona, tačiau santuoka nutraukta, sprendimas neįsiteisėjęs. 2021 m. gegužės 14 d. vakare apie 22 val. jis buvo nuėjęs pas žmoną į kirpyklą. Vaikai lakstė vieni, o ji darbo vietoje buvo, todėl jis ten nuėjęs. Pareiškime neteisingai nurodyta 21 val., nes ji turėjo po 22 val. būti su vaikais, mergaitė negalėjo į namus įeiti. Todėl jis nuėjęs prie jos darbo vietos (duomenys neskelbtini). Jis atėjęs perspėti, kad vaikai vieni namie kieme, ir negali įeiti. Jos jokių automobilio raktelių neėmęs, kadangi automobilis turėjo 2 raktelius, jis turėjęs savo raktelį. Atiduodamas automobilį, jis atidavęs savo raktelį, ne jos. Patalpoje jis buvęs, ji, ir jos kerpamas asmuo. L. B. tikriausiai žmona pasakė, kad jis paėmęs raktelius, nes jis kėdėje negalėjo matyti. Jo raktelis tuo metu buvo namie (duomenys neskelbtini). Raktelis buvo nuo F. K., automobilis įgytas santuokoje, registruotas žmonos E. vardu. Kad jis buvo perrašytas uošvei R. R., jis nežinojęs. Jis tą dieną automobilio nebuvo pasiėmęs. Išėjęs iš kirpyklos, ėjęs namo. Kur tuo metu buvo automobilis nežinantis, gal ji tuo metu buvo atvažiavusi į darbą, tiksliai nematęs, ar matęs jį, bet turėjo būti atvažiavusi juo, nes ji visą laiką važiuoja į darbą su automobiliu, be to vėlus metas buvo, pėsčiomis neis. Jis savo automobilio tuo metu neturėjęs. Jis buvo atvažiavęs paspirtukais su drauge, su kuria gyvenantis. Kai grįžtantis atostogų, jam automobilis nebuvo reikalingas. Jis gavęs nutartį, kad jo veika gali būti perkvalifikuota kaip savavaldžiavimas. Jis sužinojęs, kad automobilis perrašytas uošvės vardu, jis sužinojęs, kai paėmęs automobilį, bet ne tą dieną, kada neprisimenantis. Jį paėmęs nuo žmonos darbo vietos dienos metu, bet ne tą dieną. Jis paėmęs F. K. 15 val., o kitą dieną atidavęs policijos pareigūnams. Dėl jo paėmimo buvo parašytas pareiškimas. Jam tą dieną buvo laikas atvykti į policijos komisariatą, jam atvykus atėjo pareigūnai ir apkaltino, kad jis pavogęs svetimą automobilį, ir iš jo jį paėmė. Tada ir sužinojęs iš policijos pareigūnų, kad automobilis perrašytas uošvės vardu, o iki tol nežinojęs (2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 7 min. 6 sek.---16 min. 02 sek.). Jis turėjęs teises, jos buvo atimtos. Buvo baustas už vairavimą be teisių, bet ne F. K.. Praėję 5 metai, kaip teisės buvo atimtos. Kada grįžęs iš Norvegijos neatsimenantis. Jo nuomone automobilio perrašymas buvo neteisėtas, tai padaryta padavus skyryboms. Jis automobilį laikęs šeimos nuosavybe. Jis nepagalvojęs, ar ji galėjo parduoti automobilį be jo žinios. Jis, kai paėmęs automobilį, sužinojęs, kad jis buvo perrašytas. Po to kreipęsis į teismą dėl sutarties panaikinimo. Kai sužinojęs apie pardavimą, supratęs, kad tai nebuvo teisėta. Jis nepamenantis dėl ko ėmęs automobilį, tačiau supratęs, kad tai darantis teisėtai, nes šeimos automobilis, galintis važiuoti bet kuris (2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 5 min. 22 sek.---1 val. 9 min. 23 sek.)

Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. atstovas advokatas Erikas Rugienius teismo posėdyje paaiškino, kad dėl automobilio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas 2020 m. gegužės 19 d.. S. K. buvo apklaustas įtariamuoju. Gavus jo paaiškinimus, kad automobilis yra šeimos turtas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nebuvo kvalifikuota, kaip savavaldžiavimas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinta, kad jis nežinojo, jog automobilis buvo parduotas. Tik atvykus į policiją buvo sužinota, kad automobilis buvo perrašytas (2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 9 min. 22 sek.---1 val. 11 min. 38 sek.).

N. R. R. teismo posėdyje parodė, kad S. K. yra jos dukters E. K. vyras. Automobilis F. K., v/n (duomenys neskelbtini), buvo jos vardu įregistruotas nuo 2020 m. rugsėjo 9 d., ji juo leidus naudotis dukrai. Ji automobilį pirkusi iš dukros 2020 m. rugsėjo 9 d. už 4000 Eur., sumokėjo realiai, bet juos jai paskui paskolinusi. Pati turėjusi pinigus grynais. Ji neturinti teisių ir pati automobiliu nesinaudojusi. Automobilį perrašė jai, nes ji dukrai paskolinusi pinigų, nes dukra nedirbo dėl karantino kelis mėnesius, o jai reikėjo voniai ir tualetui tvarkyti, nebuvo galima jais naudotis. Be perrašymo ji negalėjusi paskolinti. S. K. neturėjo teisių, jam jos kažkada buvo atimtos, ir jis tuo metu jų neturėjo. Jie turėjo 2 automobilius, Audi buvo jo vardu, o F. K. nusipirko jos dukros vardu. Audi stovėjo, ja kartais dukra važiuodavo, bet po to ji dingo. Dukra sakė, kad automobilio buvo du rakčiukai, bet vienas buvo dingęs prieš pusę metų iki įvykio, prieš pirkimą gal buvo, tik po pirkimo dingo kaip sakė dukra iš stalčiaus. S. K. neprisipažino paėmęs. Ji nemačiusi jo vairuojant šį automobilį. Įvykis buvo 2021 m. gegužės 14 d. apie 21.00 val., nes dukra po treniruotės atėjo apkirpti žmogų. Dukra turi prisisegusi krūvą raktelių, kai atėjo į kirpyklą, raktus paliko spynoje iš vidaus, kai nukirpo žmogų, jai reikėjo važiuoti namo, nėra raktelio prisegto, taip jai pasakojo dukra. Tuo metu mašina buvo ant jos, turėjusi registruoti įvykį policijoje. Dukra kaip išsegė raktelį, nematė, tačiau jokių žmonių daugiau kirpykloje nebuvo, atvažiavo su automobiliu iš treniruotės salės. S. paėmė raktelius 14 d., o 17 d. dingo automobilis, ir vaizdo kameros parodė, kad jis paėmė automobilį. Apie raktelio paėmimą sužinojusi tą pačią dieną. Dukra paliko automobilį, nes be raktelio negalėjo važiuoti. Automobilis liko stovėti prie jos darbo (duomenys neskelbtini) Kai atvažiavo daryti raktelį žmogus, jau automobilio nebuvo. Apie raktelio dingimą jai pasakė dukra tą pačią dieną, paskambino ir atvažiavo su policija, kad parašytų pareiškimą, apie 22 val., gal pasiėmė ją prie Maximos. Policija reikalavo rašyti pareiškimą, nes dabar automobilis buvo jos vardu registruotas. Jai žala 50 Eur., nes būtų tiek reikėję mokėti už naujo padarymą. Dėl automobilio dingimo ji rašiusi policijai pareiškimą, byla baigta. S. K. apie tai, kad automobilis perrašytas jai, žinojo jau 2020 m., skambino, grasino paimti iš dukros vaikus, sakė, kad kai grįš iš užsienio, ji turės jai perrašyti automobilį. Ji atsisakiusi jam perrašyti. Ji jam nepasakiusi, kad automobilis jai perrašytas, iš kur jis sužinojo, nežinanti. Jis buvo Švedijoje. Jis dukrai dėl to taip pat skambinėjo. Policija atidavė automobilio raktelį. Ji įtarianti, kad vienus raktelius jis buvo anksčiau paėmęs pas dukrą. Ji po to pasikeitė bute spynas. Be jo niekas kitas į butą negalėjo įeiti, jis ateidavo pas vaikus. Tuo metu kai ji pirkusi automobilį, S. K. buvo užsienyje Norvegijoje. Jai žala padaryta, kad būtų reikėję naujus raktelius darytis, jai žala dėl naudojimosi automobiliu nepadaryta, tik dukrai, nes ji naudojosi. Ji nemokėjusi už atvažiavimą prie automobilio meistrui, ten viską tvarkė dukra. Policija jai atidavė automobilio raktelį, ji nežinanti, ar tai jos dukros raktelis, ar paimtas kitas iš jos namų anksčiau. Policijoje jos klausė, ar S. K. žinojo apie tai, kai ji pirkusi automobilį, jie negalėjusi pasakyti, nes ji jam asmeniškai neskambinusi, pasakiusi, kad ko gero nežinojo. Jis jai pradėjo skambinėti spalio mėnesį dėl automobilio, nežinanti per ką sužinojo. Ji nežinanti, kad pirkimo sutartis teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia. (2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 17 min. 32 sek.---40 min. 47 sek.).

Liudytoja E. K. teismo posėdyje parodė, kad S. K. kol kas yra jos vyras, sutinkanti duoti parodymus. Jų santykiai blogi nuo tada kai padavusi skyryboms 2020 m. spalio 12 d.. Ir prieš tai jau pykęsi nuo vasario 14 d.. Turėję šeimoje automobilius Audi A4 ir F. K., nr. (duomenys neskelbtini) Ji šeimoje viena turėjusi teises, vyras buvo praradęs kokia 4-5 metai, ir nebuvo atgavęs. Vienas automobilis buvo senesnis, gedo, norėję naują nusipirkti. Be teisių S. K. vairuodavo abu automobilius, buvo ne kartą baustas už tai. F. K. buvo registruotas jos vardu, įgytas santuokoje, jam įsigyti dėję pinigus abu, pripažįstanti, kad bendra jungtinė nuosavybė. Automobilį F. K. santuokos metu ji pardavusi už 4000 Eur mamai R. R. 2020 m. rugsėjo 9 d., nes jai reikėjo pinigų socialinio būsto remontui. Jos mama neturi vairuotojo teisių. Mama sutiko pirkti, nes ją reikėjo daug kartų vežti pas daktarus į Kauną, buvo po operacijos. Ji viena šiuo automobiliu naudojosi, jai mama davė jį. Paskolų įsigyti automobilį neėmusi. Po automobilio pardavimo vyras nebuvo grįžęs iš užsienio, grįžo kai prasidėjo šie įvykiai. Buvusi pas jį užsienyje, bet automobilio dar nebuvo pardavusi. Po to su juo pykusis ir negyvenusi jau kartu. Jis apie automobilio pardavimą ilgą laiką nieko nežinojo, ji jam pati apie tai nesakiusi. Bet jis sužinojo, galėjo iš draudėjo, kuris jo draugas yra. Jis jai paskambino, ir sakė, kad ji pardavė automobilį, tai buvo gal 2020 m. spalio 18 - 20 d., ir sakė, kad jai dabar bus, jau tuo metu buvo konfliktai. 2020 m. rugsėjo 6 d. jis išvažiavo, tada buvo susipykę. 2021 m. gegužės mėn. jis buvo grįžęs (prieš tai nebuvo grįžęs), paėmė rakčiukus jos darbe 21:15 val., galėjo būti 14 d. penktadienis, 21:00-21:15 val. Ji tuo metu buvusi kirpykloje (duomenys neskelbtini). Atvažiavusi su F. K., palikusi truputį priekyje takelio į kirpyklą, kur stovi vaizdo kamera. Jai žmonės pasakojo, kad vis atvažiuoja du žmonės su paspirtukais, ir apžiūrinėja automobilį, tai aiškiai matyti per kameras, t. y. jos vyras su drauge, tai buvo po raktelio paėmimo prieš dieną iki automobilio nuvarymo. Jis ateidamas į kirpyklą turėjo matyti automobilį. Tuo metu kirpykloje buvo jos klientas A. B., kurį kerpanti ir dabar. Ji tada atvažiavusi į darbą 21:00-21:15 val., nes šis klientas turėjo išvykti į užsienį, ir ji susitarusi jį apkirpti. Ji dar pagalvojusi užsitraukti žaliuzes, nes vyras ryte su drauge važinėjo aplink kirpyklą, užsitraukusi, ir pradėjusi kirpti. Kerpant trinktelėjo durys, į kurios spyną iš vidaus buvo įkišusi savo darbo ir automobilio raktus. Vyras atėjo ir prie kliento įžeidė ir sakė, kad vaikų neprižiūri, paėmė telefoną ir pradėjo kažkam skambinti, kad ji ne namie, vaikai vieni. Jis nuėjo į laukiamąjį, kuris yra šalia. Kažkas subarškėjo kaip raktai, ir trinktelėjo durys. Ji tada klientui sakiusi, kad tikriausiai pavogė jos raktus. Atėjusi pamačiusi, kad raktai yra, nėra automobilio F. K. raktelio, kuris prisisega sąvaržėle. Raktelis tai pultelis, su kuriuo atsirakina automobilis, jo spausti nereikia, jį reikia tik turėti, automatinis. Jis buvo prisegtas tokia sąvaržėle, kurią reikia paspausti ir jis atsikabina, nereikia į kilpelę įverti. Niekas kitas be jo negalėjo paimti. Klientui pasakiusi, kad jį apkirps, ir kvies policiją. Ji su klientu nuėjusi prie spynos, jis matė, kad nėra raktelio, jam rodžiusi, nes turėjusi jį išleisti, nes ji po to užsirakinusi duris. Vyras turi dar vieną tokį raktelį, nes automobilyje palikdavusi daiktus, ir jai jie dingdavo. Vyras turėjo namų raktus, kai dirbusi kirpykloje, kaimynė pasakė, kad jos vyras buvo atėjęs į jos namus. Jis buvo paėmęs ir jos automobilio dokumentus, su mama persidariusi juos. Tai buvo prieš nagrinėjamą įvykį. Visi įvykiai buvo maždaug vienu metu. Namuose tikrai buvo du automobilio rakteliai, jie niekuo nesiskyrė. Ji mano, kad jis atsirakino iš jos paimtu rakteliu automobilį, bet jis turi ir antrą raktelį. Jis iš jos automobilio raktelį paėmė, kad ji nevažinėtų automobiliu. Jis būtų automobilį pardavęs dalims. Jam tuo metu buvo kardomoji priemonė, draudžiant prie jo artintis, negalėjo net pas ją į kirpyklą ateiti. Ji po raktelio pavogimo išsikvietusi mamą, paskambinusi policijai, kuri atvažiavo pirmiau negu atėjo mama. Ji parašiusi savo noru pareiškimą, ir mama parašė. Ji ėjusi pėsčia, automobilis liko stovėti visą savaitgalį. Ji norėjusi paprašyti jį užkelti ant traliuko, tačiau tas žmogus jai sakė automobilį palikti vietoje prie kamerų, nes tas kas paėmė rakčiukus, ateis ir automobilio, tai ji turės įrodymą, taip ir padariusi. Automobilį nuvarė jos vyras. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio paėmimo. Jis automobilį paėmęs kitą dieną gražino, ir jai parašė žinutę, kad ji neva davusi pati automobilį. Raktelis buvo gražintas mamai, būtent jos raktelis. Tai sprendžianti iš to, kad apsitrynęs užrašėlis Ford, nes kitas raktelis toks nebuvo, nes nenaudojamas. Dėl automobilio vagystės tyrimas nutrauktas. Sprendimo nutraukti santuoką neskųsianti. Vyrui kardomoji buvo skirta, kad jis jai namie trenkė antausį. Gali būti, kad nutrauktas žiedelis raktų buvo, kaip sakiusi, daug laiko praėjo. Buvo nutraukti ir tikrai paimti rakteliai (2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 42 min.40 sek.---1 val. 5 min. 10 sek.).

Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, kad E. K. pažįstantis kaip savo kirpėją, pas kurią kerpasi 5-6 metai nuolat. Jų santykiai kaip kirpėjos ir kliento. Pas ją kerpasi nuolat, nes ji gerai kerpa. Žinantis dėl ko byla. Įvykis galėjo būti 2021 m. gegužės 14 d., vėlai, nes buvo paskutinis klientas. K. K. gatvėje. Ji viena buvo. Jis kai atėjęs, buvo užrakinta, ji atrakino, po to jie neužsirakinę. Raktai liko spynoje, buvo raktų ryšulys, kokie raktai nekreipęs dėmesio. Kai jį kirpo, girdėję, kaip atsidarė durys ir suskambėjo ryšulys raktų. Kirpėja nuėjo pasižiūrėti ir pasakė, kad ką tik nusegė jos mašinos raktus. Jis dar atėjęs iškeikė kažkaip. Nemanantis, kad raktai skambėjo nuo durų atidarymo, nes garsas atrodė, kaip jis laikomas rankoje ir krebždenimas, tai truko greitai, kokia 10 sekundžių, nebuvo, kad trinktelėjai durimis, raktai suskambėjo ir viskas. Tai buvo ateinant. Kai nusiėmė raktus, nuėjo kirpėja, jis atėjo į vidų, iškeikė kirpėją. Jis išėjo, bet tada automobilio nenusivarė. Kirpėja iš karto pasigedo automobilio raktų. Jam pačios durys nesimatė, nes veidrodis jas užstoja, tačiau kadangi sėdėjo prie lango matėsi, kad jis nuėjo. Durų spyna jam nesimatė. Jam išėjus kirpėja užsirakino, ir pasakė, kad automobilio raktų pasigedo. Jį baigė kirpti, ir sakė skambins, ar skambino policijai. Gal vyriškiui išeinant suskambėjo raktai, daug laiko praėjo. Jis geriau atsiminęs policijoje, gal ir išeinant. Kirpėja labai dejavo dėl raktelių. Jis tikrai manantis, kad paėmė raktelius, nes po to ji net namo su automobiliu nevažiavo, nes rakto neturėjo. Jis gyvenantis priešais kirpyklą, ateidamas matęs kirpėjos automobilį šviesios spalvos F. K., kiekvieną dieną matantis ją. Jis tada parėjęs namo, po maždaug valandos vėl ėjęs, ir matęs, kad automobilis prie kirpyklos tebestovėjo. Kirpykloje šviesos nebežibėjo. Šios aplinkybės policijoje neklausė, nes jam nebuvo ji aktuali. (2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 8 min. 30 sek.---16 min. 02 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

III. Skundo tenkinimo iš dalies pagrindai ir motyvai.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už smulkų grobimą, t. y. vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kas šiuo metu sudaro 150 Eur.. Pagrobiamas gali būti tik kaltininkui svetimas turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-895/2017 išaiškinta, kad pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svetimu nelaikomas turtas, priklausantis asmenims bendrosios nuosavybės teise, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-461/2006, 2K-65/2011). Koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine ir koks asmenine sutuoktinių nuosavybe, reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88, 3.89 straipsniuose. Bendroji taisyklė, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

S. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už vagystę automobilio F. K. užvedimo pultelio, kurio vertė 50 Eur.. Jis teismo posėdyje teigė, kad jokio automobilio užvedimo pultelio nepaėmė iš E. K. nutarime nurodytu laiku ir vietoje, nes turėjo savo pultelį. Liudytoja E. K. teismo posėdyje patvirtino, kad S. K. galėjo turėti kitą automobilio pultelį, kadangi jis prieš tai buvo dingęs iš namų, ir jį galėjo paimti tik S. K., kuris turėjo buto raktus, bei yra dingę daiktai iš automobilio. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. atstovo 2021 m. birželio 18 d. skunde nėra ginčijamas pultelio paėmimo faktas, jis iš esmės pripažįstamas, tik pats paėmimas pultelio vertinamas kaip disponavimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus teismo posėdyje laiku jo bandymu išvengti administracinės atsakomybės. Ta aplinkybė, kad jis galėjo turėti automobilio kitą pultelį, nepaneigia to, kad jis galėjo paimti iš liudytojos E. K. jos naudojamą automobilio užvedimo pultelį, kaip teismo posėdyje nurodė liudytoja E. K. tuo tikslu, kad ji nesinaudotų automobiliu. Liudytoja E. K. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2021 m. gegužės 14 d. apie 21:15 val., kirpykloje (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs S. K., kuriam išeinant ji išgirdusi kaip subarškėjo lyg raktai, trinktelėjo durys, dėl ko ji tada klientui sakiusi, kad tikriausiai pavogė jos raktus, atėjusi pamačiusi, kad raktai yra, nėra automobilio F. K. raktelio. Apklaustas liudytoju A. B. teismo posėdyje patvirtino liudytojos E. K. parodymus, teigdamas, kad jis girdėjo kaip skambėjo duryse buvęs raktų ryšulys, ji nuėjo pažiūrėti ir pasakė, kad paėmė mašinos raktus, po to matęs praeidamas, kad automobilis F. K. tebestovi prie kirpyklos. Nors liudytojas A. B. yra nuolatinis E. K. lientas, tačiau nėra duomenų, kad juos sietų artimesni, draugiškesni santykiai negu kirpėjos ir kliento, kas keltų pagrįstas abejones dėl jo parodymų patikimumo. E. K. teismo posėdyje išsamiai paaiškino iš ko sprendžianti, kad jai buvo gražintas būtent iš jos kirpykloje paimtas pultelis, ja netikėti nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. R. ir E. K. būtų turėję tikslą apkalbėti S. K., jį melagingai apkaltinti pultelio paėmimu, kad iš to būtų turėję kokią nors naudą, priešingai – E. K. negalėjo naudotis automobiliu iki 2021 m. gegužės 17 d.. Priešingai, S. K., žinodamas, kad automobilis buvo jau perrašytas R. R., kad jis neįtrauktas į dalintiną turtą, žinodamas, kad jis buvo parduotas be jo sutikimo, turėjo tikslą paimti šį automobilį, ką vėliau ir padarė. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus, daro išvadą, kad jais patikimai nustatyta, jog S. K. 2021 m. gegužės 14 d. būdamas pas E. K. paėmė jos naudojamo automobilio F. K. užvedimo pultelį.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiosios R. R. ir liudytojos E. K. parodymais teismo posėdžio metu, VĮ ,,Regitra“ duomenimis, 2020-09-09 pirkimo pardavimo sutarties kopija neginčytinai nustatyta, kad automobilį F. K. administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. ir jo žmona E. K. įgijo santuokos metu bendrojon jungtinėn nuosavybėn, jis buvo įregistruotas E. K. vardu, ir ji santuokos metu automobilį pardavė 2020 m. rugsėjo 9 d. savo motinai R. R., tačiau ir toliau pati naudojosi šiuo automobiliu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiosios R. R. ir liudytojos E. K. parodymais teismo posėdžio metu, 2021 m. birželio 23 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15762-21, nustatyta, kad praėjus trims dienoms nuo įvykio 2021 m. gegužės 17 d., S. K. pasiėmė automobilį F. K., pasinaudodamas jo užvedimo rakteliu, tačiau jo teigimu kitu pas jį buvusiu rakteliu, kurį jis pateikė policijos pareigūnams, ir jis buvo gražintas R. R.. S. K. teismo posėdyje nurodė, kad jis iki paimdamas automobilį nežinojo, kad jis yra parduotas R. R., manė, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o apie pardavimą sužinojęs iš policijos pareigūnų. Teismo vertinimu tiek nukentėjusioji R. R., tiek liudytoja E. K. buvo suinteresuotos slėpti automobilio pardavimo faktą nuo S. K., kadangi jis buvo parduotas be jo žinios, nei viena iš jų ir nenurodė, kad būtų apie tai jam pasakę, tik teigė, kad jis galėjo sužinojo iš kitų asmenų, bet konkrečiai to įvardinti negalėjo. N. R. R. ir E. K. teigė, kad S. K. prieš paimdamas automobilio užvedimo pultelį žinojo, kad automobilis parduotas ir priklauso R. R., tačiau pastaroji 2021 m. gegužės 15 d. paaiškinime buvo nurodžiusi, kad jos nuomone apie automobilio pardavimą S. K. nežinojo, jis buvo užsienyje. Jos šis paaiškinimas prieštarauja jos parodymams teismo posėdyje, kad S. K. apie tai žinojo nuo 2020 m. spalio mėn..

Teismas, siekdamas pašalinti šiuos neaiškumus ir prieštaravimus, atsižvelgdamas į tai, kad į bylą pateiktame 2021 m. birželio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15762-21 nurodyta, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žinojęs apie automobilio pradavimą, susipažinęs LITEKO sistemoje su civiline byla Nr. e2-53-305/2022, kurioje dalyvauja atsakovu S. K., nustatė, kad jis civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikė 2021 m. kovo 16 d. atsiliepimą į ieškovės E. K. ieškinį, kurio 25 punkte nurodė, kad ieškovė automobilį F. K. pagal 2020 m. rugsėjo 9 d. sutartį perleido savo motinai R. R., siekdama išvengti jo įtraukimo į dalintiną turtą. Įvertinus šiuos duomenis, darytina patikima išvada, kad S. K. 2021 m. gegužės 14 d. jau nebejotinai žinojo, kad automobilis F. K. buvo parduotas R. R., nors teismo posėdyje siekdamas išvengti atsakomybės šią aplinkybę ir neigė.

Išnagrinėjęs bylą, įvertinęs teismo nustatytas aplinkybes, teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. automobilis F. K. ir jo užvedimo pultelis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių S. K. ir E. K. nuosavybė. 2020 m. rugsėjo 9 d. šio automobilio nuosavybės teisė vieno iš bendraturčių, t. y. E. K., buvo atlygintinai perleista nukentėjusiajai R. R., kuri įvykio metu buvo teisėta automobilio užvedimo pultelio savininkė, ir apie šį sandorį įvykio metu S. K. neabejotinai žinojo. Tarp buvusių automobilio savininkų S. K. ir E. K. bei nukentėjusios R. R. dar iki nusižengimo įvykio buvo kilęs ginčas dėl ginčo sandorio teisėtumo, traukiamas atsakomybėn asmuo S. K. buvo įsitikinęs, jog nuosavybės teisė į automobilį buvo perleista neteisėtai be jo valios, todėl automobilis tebepriklausė jam su sutuoktine E. K., todėl jis subjektyviai veikė, paimdamas užvedimo pultelį, vertindamas, jog disponuoja savo nuosavybe ir įgyvendina savo, kaip bendrasavininkio, teisę savo nuožiūra naudotis bendru su sutuoktine turtu, t. y. vykdė tariamą savo kaip savininko teisę į automobilį ir jo užvedimo raktą, kurią (jo tariamą teisę) ginčijo tiek nuosavybę į automobilį perleidusi buvusi bendraturtė E. K., tiek šią nuosavybę įgijusi nukentėjusioji R. R.. Remiantis CK 1.78 straipsnio 2 dalimi ir 3.96 straipsnio 1 dalimi nustatytą imperatyvą sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, galioja kol nėra nuginčyti teisme pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį, o tai reiškia, jog siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises, traukiamas administracinėn atsakomybėn S. K. turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, taip pat prašyti taikyti automobilio turto areštą, siekiant ieškinio patenkinimo užtikrinimo. Nagrinėjamoje byloje jis ginčijamą teisę įgyvendino savavališkai paimdamas automobilio užvedimo pultelį - raktelį, tokiu būdu užkirsdamas tuometiniam automobilio savininkui ir jo įgaliotam asmeniui naudotis automobiliu pagal paskirtį. Tačiau traukiamo administracinėn atsakomybėn S. K. tyčios turinį sudarė ne siekis neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, bet siekis įgyvendinti tariamą, tačiau ginčijamą kitų asmenų, teisę į konkretų automobilį ir jo raktą - pultelį. Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-53-305/2022 minėta automobilio pirkimo - pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, įpareigojant E. K. gražinti už automobilį gautas pinigines lėšas R. R., nepadaro S. K. 2021 m. gegužės 14 d. veiksmų teisėtų, kadangi jis tuo metu savo teisę turėjo ginti CK 1.78 straipsnio 2 dalyje ir 3.96 straipsnio 1 dalyje, ir CPK nustatyta tvarka, ką jis vėliau ir darė, pareikšdamas civilinėje byloje priešieškinį.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Atsižvelgiant į paminėta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika perkvalifikuotina iš ANK 108 straipsnio 1 dalies į ANK 518 straipsnį, pakeičiant veikos aprašymo aplinkybes, apie ką administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įspėtas 2022 m. gegužės 25 d. rašytine nutartimi, t. y. jis, S. K., 2021 m. gegužės 14 d. apie 21.00 val. laiku (duomenys neskelbtini) esančioje kirpykloje nuo sutuoktinės E. K. raktų ryšulio paėmė jos motinai R. R. parduoto automobilio „F. K.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 eurų vertės užvedimo pultelį (raktą), taip vykdė tariamą savo, kaip savininko, teisę į automobilio užvedimo pultelį (raktą), kurią (jo tariamą teisę) ginčijo tiek nuosavybės teisę į automobilį perleidusi buvusi bendraturtė E. K., tiek šią nuosavybę įgijusi nukentėjusioji R. R., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos nukentėjusiajai R. R., tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, dėl ko jis pripažintinas kaltu.

ANK 518 straipsnio sankcija numato asmenims baudą nuo 16 Eur iki 60 Eur.; todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina administracinė nuobauda – bauda. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Pagal savo pobūdį padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas, jis yra tyčinis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta Atsižvelgiant jam skirtina mažesnė negu baudos vidurkis – 30 Eur bauda. Paskirta administracine nuobauda bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, t. y. atgrasys nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveiks, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nedarys administracinių nusižengimų, nubaus, atims ar apribos galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Traukiamo administracinėn atsakomybėn S. K. atstovas advokatas Erikas Rugienius prašo priteisti atstovaujamam advokato išlaidas - 974,05 Eur.. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinė teisena nėra nutraukta, tik jo veika perkvalifikuota pagal kitą ANK straipsnį, kas nebuvo skundo dalykas, advokato išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Traukiamo administracinėn atsakomybėn S. K. atstovo advokato Eriko Rugieniaus skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2021 m. birželio 7 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR-N-1115-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.

P. S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, veiką perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalies, ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui.

Išaiškinti pažeidėjui, kad baudą jis privalantis sumokėti per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo (paskelbimo) dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – bauda administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 1001.

Advokato išlaidų nepriteisti.

Nutarimo nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo išsiųsti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui bei išsiųsti (įteikti) administracinėn atsakomybėn patrauktam S. K., jo atstovui advokatui Erikui Rugieniui, nukentėjusiajai R. R..

Nutarimas per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis