Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties A. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2017 m. balandžio 10 d. 20.11 val. (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) prekybos salėje prekių krepšelyje radęs jam nepriklausančią piniginę, kurioje buvo apie 50 eurų, asmenį identifikuoti leidžianti (duomenys neskelbtini) banko kortelė, tyčia paimdamas piniginę, nesikreipdamas ir neinformuodamas apie tai parduotuvės apsaugos darbuotojų ar policijos, neieškodamas piniginės savininko, išsinešė ją namo, tuo padarydamas smulkiąją vagystę. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos (toliau – Institucija) 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu A. V. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 90 Eur bauda. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu A. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi Institucijos 2017 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą ir A. V. skundo netenkino. Apeliaciniame skunde A. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliantas nurodo, kad pripažįsta, jog prekių krepšelyje rado jam nepriklausančią piniginę ir joje buvusius pinigus bei (duomenys neskelbtini) banko kortelę, tačiau teigia, jog jų pasisavinti nesiekė. Apie rastą piniginę informavo parduotuvės salės darbuotoją, tačiau pastaroji atsakė, kad ji radinių nesaugo, todėl nusprendė piniginę parsinešti namo ir apie tai informuoti policijos pareigūnus. Apie rastą piniginę bandė informuoti Kauno miesto Petrašiūnų policijos darbuotojus, tačiau nuėjęs į policijos nuovadą, esančią (duomenys neskelbtini), rado ją likviduotą. Prieš šį įvykį, 2017 m. balandžio 20 d., mirė apelianto tėvas, o po tėvo mirties sunkiai susirgo motina, kurią 2017 m. balandžio 25 d. paguldė į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Kardiologinį skyrių. Dėl motinos susirgimo ją turėjo nuolatos slaugyti, todėl neturėjo laiko užsiimti piniginės savininkės paieška. Piniginę padėjo kambaryje ir nutarė apie rastą piniginę pranešti Kauno miesto Centro policijos komisariatui 2017 m. birželio 2 d., kai pakeliui eis į Kauno darbo biržą. Neturėjo tikslo pasisavinti minėtą piniginę. Jis nei pinigų, nei piniginės nenaudojo savo reikmėms, jie buvo saugomi jo bute ir dėl susiklosčiusių šeiminių aplinkybių negalėjo piniginės perduoti policijos pareigūnams. Be to, jeigu apelianto tyčia būtų buvusi nukreipta į svetimo turto pasisavinimą, tai jis pinigus būtų išleidęs, o bevertę piniginę ir joje buvusią kortelę išmetęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. V. apeliacinis skundas netenkinamas.ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, t. y. dėl to, kad A. V. 2017 m. balandžio 10 d. 20.11 val. (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) prekybos salėje prekių krepšelyje rado jam nepriklausančią piniginę, kurioje buvo apie 50 eurų, asmenį identifikuoti leidžianti (duomenys neskelbtini) banko kortelė, paėmė piniginę ir ją išsinešė namo, nėra. Šias aplinkybes patvirtina ne tik administracinio nusižengimo byloje surinkti ir tinkamai tiek Institucijos, tiek pirmos instancijos teismo įvertinti įrodymai, tačiau jų apeliaciniu skundu neneigia ir pats A. V.. Apeliaciniame skunde A. V. nesutinka tik su aplinkybe, jog jo veiksmuose buvo tyčia padaryti smulkiąją vagystę ir teigia, jog neturėjo tikslo pasisavinti minėtą piniginę ir joje buvusius pinigus. Sutinkamai su ANK 108 straipsnio nuostatomis, vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (3 x 37,66=112,98 eurų), užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.Analizuojant komentuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 108 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog nusižengimą padaręs asmuo suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba suprato pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalis). Tokiu būdu, įvertinus tai, jog ANK 108 straipsnio inkriminavimui būtina nustatyti ne tik objektyviuosius komentuojamo nusižengimo požymius (kurių buvimu A. V. veiksmuose aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, neabejoja), bet ir tai, jog nusižengimas buvo padarytas tyčia, pasisakytina dėl tyčios buvimo/nebuvimo A. V. veiksmuose. Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad savo 2017 m. gegužės 26 d. paaiškinime A. V. parodė, jog rastą piniginę parsinešė namo ir galvojo, jog (duomenys neskelbtini) parduotuvės skelbimų lentoje pasirodžius skelbimui apie pamestą piniginę, ją gražins savininkui. Piniginės negražino parduotuvės apsaugos darbuotojams, nes nepasitikėjo. Nesulaukus skelbimo (duomenys neskelbtini) skelbimų lentoje, piniginę būtų nunešęs į policijos komisariatą. Tuo tarpu apklaustas pirmos instancijos teisme A. V. nurodė visiškai kitas aplinkybes. Jis parodė, kad sekančią dieną ėjo į Petrašiūnų nuovadą nunešti rastą piniginę, tačiau ji nedirbo. Po to pablogėjo mamos sveikata, teko ja rūpintis ir piniginės policijos pareigūnams nenunešė. Jog gali paskambinti policijos pareigūnams telefonu ir pranešti apie paimtą piniginę, nepagalvojo. Minėtą piniginę į policijos komisariatą planavo nuvežti birželio 2 d., nes tą dieną turėjo važiuoti į darbo biržą. Taigi visa tai rodo, jog A. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jų nepatirtina, jokie kiti administracinio nusižengimo bylos duomenys, todėl jie negali būti laikomi patikimais.Apeliantas teigia, jog dėl mamos ligos neturėjo laiko rastą piniginę pristatyti policijos pareigūnams, tačiau neturėjo tikslo ją pasisavinti ir planavo birželio 2 d., kai važiuos į darbo biržą, piniginę su joje esančiais daiktais pristatyti policijos pareigūnams, tačiau ši versija niekuo nepagrįsta ir laikoma gynybinio pobūdžio, kuria siekiama išvengti atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys, jog A. V. piniginę, kurioje buvo apie 50 eurų ir asmenį identifikuoti leidžianti (duomenys neskelbtini) banko kortelė, paėmė 2017 m. balandžio 10 d. ir iki 2017 m. gegužės 26 d., kol buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojų, nesiėmė jokių veiksmų. A. V. apie rastą ir paimtą piniginę ilgiau nei mėnesį laiko neinformavo, nei parduotuvės darbuotojų, nei policijos pareigūnų. Nors pats A. V. teigia, jog informavo parduotuvės darbuotoją, o ši pasakė, kad jie daiktų nesaugo, tačiau ši versija niekuo nepagrįsta. Be to, iš byloje esančio vaizdo kamerų įrašo nematyti, jog apeliantas rastą piniginę kažkam rodytų ir kalbėtų su parduotuvės darbuotojais. Tuo tarpu apklaustas pirmos instancijos teisme parodė, jog piniginės neperdavė parduotuvės darbuotojams, nes jais nepasitiki.A. V. akcentuoja, jog mirė jo tėvas ir susirgo mama, tačiau konstatuojama, kad tai negalėjo sutrukdyti A. V. pranešti apie rastą piniginę ir ilgiau nei mėnesį laiko ją laikyti savo namuose. Apeliaciniame skunde dėstoma įvykių seka, kuomet A. V. planavo piniginę perduoti policijos pareigūnams birželio 2 d., kai eis į darbo biržą, laikoma nelogiška. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šią versiją pateikė tik apklaustas pirmos instancijos teisme, savo 2017 m. balandžio 10 d. paaiškinime šių aplinkybių A. V. nenurodė. Taigi įvertinus visus aukščiau išdėstytus argumentus konstatuojama, jog A. V. tyčia buvo nukreipta į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą.Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Institucija teisingai įvertino visus nusikalstamos veikos požymius ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. padarė nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.