- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-13
- Bylos Nr.
- AN2-329-888/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00026-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 20.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo R. P. skundas ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) buvo gautas R. P. pareiškimas apie tai, kad 2023 m. gegužės mėnesį jis J. L. paskolino bulvių sodinamąją ir paprašius ją grąžinti, J. L. atsisakė tai padaryti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos vyriausiojo tyrėjo S. D. 2024 m. gegužės 28 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes nenustatyta, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje. Kilusį ginčą pasiūlyta išspręsti civilinio proceso tvarka.
3. Nesutinkant su Institucijos priimtu Nutarimu, R. P. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo R. P. parodymai administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, kito, buvo derinami prie kitų byloje surinktų įrodymų, bei jų nepatvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl jais nesivadovavo. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu apklausti kiti liudytojai patvirtino, kad bulvių sodinamoji žodiniu susitarimu, sumokant piniginį atlygį, buvo perduota J. L., jų parodymai buvo nuoseklūs bei atitinka J. L. nurodytas aplinkybes. J. L. paaiškino, kad bulvių sodinamąją įgijo iš pareiškėjo tėvų, su jais sudaręs žodinę pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas padarė išvadą, kad rašytinio susitarimo nebuvimas savaime nepatvirtina civilinių santykių nebuvimo, tuo tarpu ši susidariusi situacija neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui (ANK 518 straipsnis) būdingų požymių.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas R. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos Nutarimą ir grąžinti bylą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariatui tęsti tyrimą dėl J. L. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, arba spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnį ir/ar 183 straipsnį, ir/ar kitus straipsnius pagal tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pradėjimo.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, jog kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio ginčas ir jis spręstinas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o administracinė atsakomybė šiuo atveju netaikytina, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pasak skundo autoriaus, teisės ginti savo teises civiline tvarka turėjimas nešalina asmenų, kurie padarė ANK pažeidimą, veiksmų pavojingumo ir Institucijos pareigos tokius veiksmus įvertinti. Vien tai, kad asmeniui padaryta žala gali būti pripažinta bei išieškota ir civiline tvarka, neatima Institucijai pareigos vertinti šių veiksmų ir ANK požiūriu. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar J. L. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį bei nenurodė, dėl kokių priežasčių atmetė pareiškėjo skundo argumentus.
4.2. Skundo autoriaus įsitikinimu, J. L., manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turėjo hipotetinę teisę reikalauti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 ir 5.63 straipsniuose nustatytu teisiniu pagrindu ir tvarka reikalauti grąžinti skolą J. ir O. P. įpėdinio R. P.. Nepavykus išspręsti klausimo ne teismo tvarka, toks asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl tikros ar tariamos teisės gynimo CK 1.138 straipsnyje nustatyta tvarka ir tik teismui nustačius tokios teisės pažeidimą. Anot pareiškėjo, J. L. suvokė, kad nesilaiko nustatytos tvarkos ginant savo tariamą teisę, šią teisę realizavo pats tyčia, negrąžindamas jam paskolintą, R. P. priklausančią bulvių sodinimo mašiną, taigi padarė ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių atmetė jo argumentus, jog bulvių sodinimo įrenginį įsigijo 2005 – 2006 m. Lenkijoje už kelis tūkstančius litų, o savo tėvų namuose ją tik sandėliavo, tuo tarpu J. L. žinojo, kad bulvių sodinimo įrenginys priklauso R. P., nes ją iš jo norėjo pirkti.
4.3. Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo pateikta jokių oficialių duomenų, kad J. L. bulvių sodinimo mašiną už 130 Eur įsigijo iš J. ir O. P., nors žinojo, kad ji priklauso R. P., todėl deklaratyvus J. L. nurodymas, kad šį turtą jis įsigijo iš J. ir O. P., nuosavybės teisės į šį turtą neįrodo. Pareiškėjui nesuprantama, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas didesnę įrodomąją reikšmę suteikė J. L. ir liudytojų L. N. bei V. Ž. parodymams, nors pastarosios menkai bendravo su jo tėvais, iš jų paaiškinimų nėra aišku koks yra jų informacijos šaltinis, todėl pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės įgijimo pagrindus. Jeigu kilo ginčas dėl nuosavybės teisių, teismas turėjo nuspręsti, kam priklauso bulvių sodinimo mašina.
4.4. Skunde pažymima, kad R. P. bulvių sodinimo įrenginį J. L. paskolino 2023 m. pavasarį ir 2024 m. pavasarį R. P. paprašius grąžinti bulvių sodinimo mašiną, J. L. sutiko jo grąžinti, tačiau tą pačią dieną nuvykus pas J. L., pastarasis kategoriškai atsisakė grąžinti įrenginį. J. L. žinojo, kad įrenginys jam nepriklauso, tačiau tyčia jo negrąžino, o tokie jo veiksmai patvirtina jo tyčią ir aiškų suvokimą, jog jis disponuoja jam nepriklausančiu turtu, o tai yra nesuderinama su CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, taip pat veikti sąžiningai, laikytis protingumo bei teisingumo principų. Apelianto įsitikinimu, Institucija neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad J. L. veiksmuose nėra savavaldžiavimo ir svetimo turto pasisavinimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad J. L. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, o kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą. Kilęs konfliktas turi būti sprendžiamas ne civilinio proceso tvarka, tačiau pasitelkiant ANK arba BK priemones, nes jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai arba prokurorui, kurie sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškėjo R. P. skundas netenkinamas.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad J. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių, bei nesutinka su teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, taip pat prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir J. L. atžvilgiu tęsti administracinio nusižengimo teiseną arba pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio, 183 straipsnio ar kitų BK straipsnių nuostatas.
8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn. Esant situacijai, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
9. Asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą turi būti pagrįsta pakankama įrodymų visuma. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
11. ANK 518 straipsnyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas savavališkai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo. Ši ANK teisės norma yra blanketinė, taigi esminiai jos turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Kaip teisingai skunde akcentavo apeliantas, CK 1.137 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Taigi, kuomet asmuo tikrą ar tariamą savo teisę įgyvendina sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, tuomet galima daryti išvadą, jog jis veikia savavališkai. Įvertinus tai, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, svarbu nustatyti asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo autoriaus argumentu, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina apylinkės teismo išvados, jog šis civilinio pobūdžio ginčas, kilęs dėl žemės ūkyje naudojamo įrankio – bulvių sodinamosios nuosavybės teisės, turėtų būti sprendžiamas ne administracinės teisės normų, tačiau civilinės teisės normų kontekste. Nors pareiškėjas teigė, kad J. L. iš jo pasiskolino bulvių sodinimo įrenginį, o vėliau paprašius jį grąžinti, pastarasis nesutiko, tačiau J. L. nurodė kiek kitokias įvykio aplinkybes. Liudytoju apklaustas J. L. paaiškino, kad R. P. tėvams J. ir O. P. padėdavo atlikti bulvių sodinimo darbus, su savo technika ir jų bulvių sodinamąja bei iš jų 2015 m. nupirko bulvių sėjamąją už 130 Eur ir tuo pačiu sutarė, kad pirmumą teiks jų bulvių sodinimui bei priežiūrai. Įrenginį laikė J. ir O. P. kieme po pastoge, kad įrenginys galėtų būti kuo ilgiau naudojamas. Tai, kad tarp J. L. ir šiuo metu jau mirusių J. ir O. P. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl bulvių sodinimo įrenginio įsigijimo ir kartu pagalbos J. ir O. P. sodinti ir prižiūrėti bulves, patvirtino ir liudytojos L. N. (J. ir O. P. vaikaitė) bei V. Ž. (J. ir O. P. vaikaičio sutuoktinė). Kiti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai – J. S. galėjo tik patvirtinti, kad bulvių sodinimo įrenginį, kiek pamena, vyko pirkti kartu su R. P. bei jo mama, liudytoja A. K. patvirtino, kad J. L. daug metų sodina bulves, tuo tarpu liudytojas S. A. V. galėjo nurodyti tik tai, ką jam paaiškino R. P., jog neva J. L. pasisavino bulvių sodinamąjį įrenginį. Taigi iš esmės R. P. savo skundą grindžia subjektyviu, kitais byloje esančiais įrodymais nepagrįstu, įsitikinimu, jog bulvių sodinimo įrenginys priklauso būtent jam, dėl to darydamas prielaidą, kad J. L. pasilikdamas bulvių sodinimo įrenginį savavaldžiavo.
13. Apelianto įsitikinimu liko neįvertina, ar J. L. veiksmai atitinka ANK 518 straipsnio sudėtį, tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs byloje surinktus įrodymus akcentavo būtent tai, kad šiuo atveju nėra nustatyti visi savavaldžiavimo požymiai, t. y. tai, kad J. L. savavališkai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, įgyvendino savo tikrą ar tariamą teisę bei tai, kad jis veikė tyčia. Pastebėtina, kad priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, šioje administracinio nusižengimo byloje ir nėra ginčo, kad bulvių sodinimo įrenginys buvo įsigytas P. šeimos, tačiau keliamas klausimas dėl tolimesnės šio įrenginio priklausomybės, parduodant jį ir sudarant žodinį susitarimą su J. L.. R. P. yra įsitikinęs, kad bulvių sodinimo įrenginys priklauso jam bei nurodo, kad J. L. nepateikė jokių nuosavybės teisę į bulvių sodinimo įrenginį patvirtinančių dokumentų, tačiau tokių duomenų, grįsdamas savo poziciją, nepateikė ir pats pareiškėjas. Nors administracinio nusižengimo byloje R. P. pateikė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus bei Nuosavybės teisės liudijimą (administracinio nusižengimo b. l. 34–80), iš kurių matyti, kad jis iš J. ir O. P. paveldėjo tam tikrus nekilnojamojo turto objektus, tačiau žodinis susitarimas dėl bulvių sodinimo įrenginio, tiek J. L., tiek liudytojų L. N. (J. ir O. P. vaikaitė) ir V. Ž. (J. ir O. P. vaikaičio sutuoktinė) teigimu, buvo sudarytas 2015 m. – dar iki J. ir O. P. mirties. Taigi, tai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad bulvių sodinimo įrenginys iš tiesų priklausė R. P.. Be kita ko, apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju teismas turi vertinti, ar asmens veiksmuose galėjo būti savavaldžiavimo sudėties požymiai, tačiau kilus ginčui ir nesant jokių objektyvių duomenų galinčių patvirtinti daikto priklausomybę, jos nenustatinėja, nes tai nėra administracinės teisės paskirtis, tuo tarpu tokio pobūdžio ginčai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Žemesnės instancijos tesimo išsamiai aptarti įrodymai suponuoja išvadą, kad J. L. veiksmuose nebuvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji ANK 518 straipsnio požymiai, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta pagrįstai.
14. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, apklausė eilę liudytojų, atsižvelgė tiek į pareiškėjo, tiek į liudytojų parodymų nuoseklumą bei logiškumą, derino juos tarpusavyje bei pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai buvo nenuoseklūs, derinami prie kitų byloje surinktų įrodymų, tuo tarpu J. L. parodymus patvirtino kitų byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai. Taigi, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas, kad šis kilęs ginčas dėl bulvių sodinimo įrenginio nuosavybės teisės turėtų būti sprendžiamas pasitelkiant civilinės teisės normas, tokį savo procesinį sprendimą motyvavo tinkamai.
15. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo R. P. skundas ir paliktas nepakeistas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, tuo tarpu ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl R. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo R. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.