Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Trečiasis asmuo N. S. teismo posėdyje nedalyvavo, jo interesus atstovavo advokatas A. B., kuris su ieškiniu nesutinka.

Trečiasis asmuo BUAB bankas Snoras ieškinį palaiko.

Nustatyta, kad ieškovas 2012-06-30 sudarė su atsakovu Tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą, kuria šalys susitarė, jog atsakovas užskaito 34629,3 Lt ieškovo įsiskolinimą atsakovui, o ieškovas užskaito 34629,3 Lt atsakovo įsiskolinimą ieškovui ir atsakovo skolos likutis po užskaitos ieškovui yra 13744,77 Lt (1 t. b.l. 31).

Pažymėtina, jog 13744,77 Lt atsakovas UAB „Statybų namai" yra sumokėjęs UAB „Naras" (2012-07-18 bankiniu pavedimu sumokėjo 5000 Lt, o 2012-07-23 - 8744,77 Lt).

Ieškovas nurodo, kad ginčijamas sandoris tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas prieš pat neteisminės bankroto procedūros UAB „Naras" inicijavimą. Šis sandoris, ieškovo manymu, pažeidė BUAB „Naras" kreditorių interesus, suteikiant pirmenybę vienam iš daugelio ieškovo kreditorių - UAB „Statybų namai", t.y. buvo siekiama atsakovo reikalavimą ieškovo atžvilgiu patenkinti pirmiau nei kitų kreditorių reikalavimus tuo metu, kai ieškovas buvo faktiškai nemokus ir taip sumažinant kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą. Ieškovas pastebi, kad nuo 2012 m. balandžio mėn. ieškovo įmonė faktiškai yra nemoki. UAB „Naras" pagal 2007-05-30 kredito sutartį Nr. 031-82144 buvo įsipareigojusi grąžinti AB bankas SNORAS paimtą kreditą iki 2012-04-01, tačiau šios savo prievolės laiku ir tinkamai neįvykdė. UAB „Naras" negrąžino bankui 12 711 947,83 Lt kredito, priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių. Ši ieškovo prievolė bankui yra neįvykdyta iki šios dienos. BAB banko SNORAS kreditorinis reikalavimas iš viso yra 13 816 720,82 Lt.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas sprendžia, kad sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeistos BUAB „Naras" kreditorių teisės, šio sandorio UAB „Naras" sudaryti neprivalėjo, o šio sandorio šalys, jį sudarydamos, buvo nesąžiningos. Ieškovas, būdamas nemokus, pasirinko tenkinti tam tikro kreditoriaus, t.y. atsakovo reikalavimą, išskiriant tą pasirinktą kreditorių iš kitų buvusių kreditorių rato ir taip sumažino galimybę kitiems kreditoriams gauti savo interesų patenkinimą. Ginčijamo sandorio sudarymo metu, ieškovui buvo žinoma, jog jis visų kreditorių reikalavimų patenkinti negalės, kaip neabejotinai buvo žinoma ir tokia aplinkybė, jog pirmumo tvarka patenkindamas atsakovo reikalavimą, tokiais savo veiksmais pažeis kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Ieškovo bankroto administratoriaus nuomone, atsakovui UAB „Statybų namai" buvo suteiktos aiškios atsiskaitymo privilegijos, palyginus su kitais ieškovo kreditoriais. Ieškovas užskaitė 34629,3 Lt atsakovo skolą ieškovui, pirmumo teise išimtinai patenkindamas atsakovo reikalavimą. Ieškovas nurodo, jog skolininko (ieškovo) nemokumo atveju, skolininkui privalo būti keliama bankroto byla, kurios metu skolininko kreditorių reikalavimai patenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (ĮBĮ 35 str. 6 d.). Todėl ginčijamas sandoris, suteikęs atsakovui teisę pirmiau už kitus kreditorius gauti pilną reikalavimų patenkinimą, mažina kitų kreditorių galimybę gauti proporcingą bankrutuojančios įmonės turimoms lėšoms kreditorinių reikalavimų patenkinimą.

Ieškovo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumas yra preziumuojamas. Ginčijamų sandorių sudarymo metu trečiasis asmuo N. S. buvo UAB „Naras" direktorius ir nuosavybės teise valdė daugiau kaip 50% UAB "Naras" ir UAB " Statybų namai" akcijų. Šis faktas, ieškovo teigimu, akivaizdžiai parodo, jog atsakovui neabejotinai buvo žinoma ieškovo sunki finansinė padėtis ir ieškovo nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu, nes būtent negalėdamas atsiskaityti su atsakovu, ieškovas sudarė su atsakovu ginčijamą sandorį, siekiant užskaityti ieškovo skolą atsakovui ir atsakovo skolą ieškovui.

Atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu ir nurodo, kad ieškiniu ginčijama 2012 m. birželio 30 d. Tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma, kurią pa­sirašė ieškovo ir atsakovo buhalterės. Atsakovo nuomone, ši pažyma nėra savarankiškas sandoris: tarpusavio užskaity­mų suderinimo pažymą pasirašę asmenys, vadovaujantis LR CK 6.130 str., patvirtino juridinį faktą - tarpusavio prievolių, kilusių iš prekybinių sandorių, įvykdymą. Todėl ieškinio dalyku galėtų ir tu­rėtų būti UAB „Naras" ir UAB „Statybų namai" prekybiniai sandoriai, kurių įvykdymą patvirtina ši pažyma, tačiau šių sandorių ieškovas neginčija.

Atsakovas taip pat įsitikinęs, kad LR CK 6.134 str. yra nustatytas sąrašas atvejų, kai įskaitymas yra draudžiamas. Ieškovas nuro­do savarankišką, įstatyme nenumatytą įskaitymo draudimo atvejį - įmonės nemokumą. LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. numatytas imperatyvus reikalavimas sustabdyti prievolių įvyk­dymą, įsigalioja tik nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Šios teisės nor­mos aiškinimas plečiamai ir taikymas nuo įmonės nemokumo momento yra neleistinas, nes iškrai­pytų normalią komercinę praktiką, faktiškai stabdytų bet kurios įmonės veiklą ir įpareigotų ūkio su­bjektus, prieš vykdant bet kokias prievoles, rinkti žinias apie kiekvienos iš jų mokumą. Toks įstaty­mo aiškinimas neatitiktų įmonių veiklą reglamentuojančių vieno iš svarbiausių tikslų - užtikrinti komercinių ūkinių santykių stabilumą ir patikimumą. Atsakovas pažymėjo, kad įskaitymas skolininko nemo­kumo atveju, vadovaujantis LR CK 6.140 str., yra ne tik ne draudžiamas, bet ir palengvinamas, t.y. leidžiamas ir tais atvejais, kai įprastiniuose komerciniuose santykiuose yra draudžiamas: nesuėjus mokėjimo terminui.

Atsakovo nuomone, vadovaujantis 6.131 str., įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo, t.y. skolininko sutikimas nereikalingas. Tokiu būdu, net ir vertinant įskaitymą kaip sandorį, jis laikytinas vienašaliu sandoriu. LR CK 6.66 str. numatyta aktio Pauliana teisė apima teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Kadangi įskaitymas yra vienašalis sandoris, UAB „Naras" kreditorius atstovaujantis ban­kroto administratorius turi teisę ginčyti tik jų skolininko - UAB „Naras" vienašalį pareiškimą apie skolos įskaitymą, tačiau neturi teisės ginčyti UAB „Statybų namai" pareikšto įskaitymo, nes šis ne­turi ir neturėjo jokių prievolių UAB „Naras" kreditoriams ir nėra jų skolininkas. Tai dar vienas sa­varankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

Atsakovo nuomone, ieškinyje neįrodytas ir kitų būtinų aktio Pauliana sąlygų buvimas: ieškovas nenurodė įstatymo, kuris draustų ginčijamą sandorį, todėl atsakovas turėjo imperatyvią pareigą atsiskaityti su ieškovu pagal anksčiau suda­rytus prekybinius sandorius, ir ši aplinkybė daro aktio Pauliana ieškinį negalimu. Taip pat neįrodyta, jog ginčijamu sandoriu pažeistos kreditorių teisės. Be to, atsakovo nuomone, Aktio Pauliana negali būti nuginčytas sandoris, jei šio sandorio šalys buvo sąžiningos, t.y. ne­žinojo, kad šiuo sandoriu yra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės. Atsakovas pa­brėžė, kad atsiskaitymai, iškilus įmonės bankroto grėsmei, buvo vykdomi sąžiningai paisant vi­sų įmonės kreditorių interesų.

Byloje yra pateiktas Banko 2012-06-22 raštas ieškovui, kuriuo ieškovas įspėjamas apie galimą bankroto bylos iškėlimą. Ginčijamas sandoris atliktas 2012-06-30, t.y. netrukus po Banko perspėjimo dėl galimo bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu suteikiant pirmenybę vienam iš kreditorių, t.y. atsakovui, ir visiškai su juo atsiskaitant. Kadangi nemokumo padėtyje esantis ieškovas be atsakovo turėjo daugiau kreditorių, iš kurių didžiausias buvo Bankas, o su Banku liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad Banko interesai buvo pažeisti. Ieškovui iš kitų kreditorių, išskyrus atsakovą, ir būnant nemokiam patenkinus visus jo reikalavimus, tokie ieškovo veiksmai laikytini nesąžiningais. Ieškovo ir atsakovo, trečiojo asmens nuomone, nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo akcininkai buvo tie patys asmenys. Ginčijamu sandoriu Bankui ir kitiems ieškovo kreditoriams buvo sutrukdyta gauti bent dalį atsiskaitymo, taip pažeidžiant Banko ir kitų ieškovo kreditorių teises bei interesus. Vykdant ieškovo bankroto procedūrą akivaizdu, kad Banko reikalavimas iš lėšų, gautų pardavus Bankui įkeistą turtą, patenkintas nebus. Dėl šių motyvų trečiasis asmuo ieškinį palaiko.

Neteisminė bankroto procedūra UAB “Naras“ buvo pradėta 2012-08-08, o ginčijamas sandoris sudarytas 2012-06-30.

Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M., D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės, ginčyti sandorius, byloje ginčo nekilo, todėl teismas šiuo klausimu detaliau nepasisako.

Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus, esančio analogiškoje situacijoje, teises.

Sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę šios balansą įrašyto turto vertės. UAB ,,Naras“ 2012-04-01 negrąžinus bankui kredito, UAB ,,Naras“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę balansą įrašyto turto vertės, ir įmonė tapo nemoki. Remiantis 2012-04-30 UAB ,,Naras“ balanso duomenimis, įmonės turtas iš viso sudarė 15313850 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 13891119 Lt. (1 t. b.l. 27). Akivaizdu, jog bendrovė buvo nemoki jau anksčiau, kuomet jau 2012 metų pradžioje ji iš pelno ataskaitos matė, kad pelnas mažėjo, o kreditoriniai įsipareigojimai augo. Galutinė nemokumo riba buvo pasiekta 2012-04-24, kuomet sužinojo, kad kredito sutartis nebus pratęsta. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB “Naras“ ne tik 2012 metų pirmąjį pusmetį pagal savo buhalterinius dokumentus, bet ir pagal oficialų pranešimą jau žinojo apie savo įmonės nemokumą. Būdamas nemokus, ieškovas 2012-06-30 sudarė ginčo sandorį - Tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą, tokiu būdu tenkindamas tik vieno iš kreditorių UAB “Statybų namai“ reikalavimus ir tuo sumažindamas galimo realizuoti turto kiekį ir kainą, struktūrą.

Sutinkamai su LR CK 6.67 str. 1 d. 7 p., preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu - skolininkas - juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vieno iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai 50 procentų kito juridinio asmens akcijų. Ginčijamų sandorių sudarymo metu trečiasis asmuo N. S. buvo UAB „Naras" direktorius ir nuosavybės teise valdė daugiau kaip 50% UAB "Naras" ir UAB " Statybų namai" akcijų. Šių aplinkybių šalys neginčijo. Remiantis išdėstytu preziumuojama, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos. Todėl darytina išvada, kad tokiu būdu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, nes sumažėjo ieškovo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais.