- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-1628-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02766-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- UAB „Statybų namai“
- Ieškovas
- BUAB „Naras“
- Trečiasis asmuo
- N. S., BAB bankas Snoras
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Statybų namai“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-283-374/2014 pagal ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratoriaus R. S. ieškinį atsakovui UAB „Statybų namai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys N. S., BAB bankas Snoras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas bankrutavusi UAB „Naras“ pateikė ieškinį atsakovui UAB „Statybų namai“, tretieji asmenys N. S., BAB bankas Snoras, kuriuo prašė pripažinti tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą 2012-06-30, sudarytą tarp ieškovo UAB „Naras" ir atsakovo UAB „Statybų namai" negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio); taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo UAB „Statybų namai" 34 629,30 Lt; įpareigoti BUAB „Naras" bankroto administratorių R. S. įtraukti UAB „Statybų namai" į BUAB „Naras kreditorių sąrašą su 34 629,30 Lt finansiniu reikalavimu, priteisti 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 2-7).
Nurodė, kad UAB „Naras“ neteisminė bankroto procedūra pradėta (duomenys neskelbtini) UAB „Naras“ kreditorių susirinkimo sprendimu, bankroto administratoriumi paskirtas R. S.. 2013-05-28 bankroto administratoriui galutinai perduoti UAB „Naras“ dokumentai.
Ieškovas 2012-06-30 sudarė su atsakovu tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą, kuria šalys susitarė, jog atsakovas užskaito 34 629,30 Lt ieškovo įsiskolinimą atsakovui, o ieškovas užskaito 34 629,30 Lt atsakovo įsiskolinimą ieškovui ir atsakovo skolos likutis po užskaitos ieškovui yra 13 744,77 Lt. 13 744,77 atsakovas UAB „Statybų namai“ yra sumokėjęs. Ginčijamas sandoris sudarytas prieš pat neteisminės bankroto procedūros UAB „Naras“ inicijavimą. Jis pažeidė ieškovo kreditorių interesus, suteikiant pirmenybę vienam iš daugelio ieškovo kreditorių. Sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeistos UAB „Naras“ kreditorių teisės, sandorio UAB „Naras“ sudaryti neprivalėjo, sandorio šalys buvo nesąžiningos. Ginčijamas sandoris turėjo įtakos ieškovo mokumui. Jis turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Ieškovas faktiškai nemokus yra nuo 2012 metų balandžio mėnesio. Remiantis 2012-04-30 balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 15 313 850 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai -13 891 119 Lt. Ieškovas tapo nemokus kai suėjo ieškovo prievolės terminas bankui grąžinti kreditą. T.y. ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus. Sudarius ginčijamą sandorį sumažėjo galimybė patenkinti kitų kreditorių reikalavimus.
Ieškinys teismui pateiktas nesuėjus vienerių metų senaties terminui. Nėra duomenų, kad sandoris sudarytas priverstine tvarka. Ginčijamo sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo N. S. buvo UAB „Naras“ direktorius ir nuosavybės teise valdė daugiau kaip 50 proc. UAB „Naras“ ir UAB „Statybų namai“ akcijų. Atsakovui neabejotinai buvo žinoma ieškovo sunki finansinė padėtis. Todėl atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumas yra preziumuojamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Statybų namai“ prašė ieškinį atmesti (t.1, b. l. 47). Nurodo, kad ieškiniu ginčijama 2012-06-30 tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma, kuri nėra savarankiškas sandoris. Tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą pasirašę asmenys patvirtino juridinį faktą-tarpusavio prievolių, kilusių iš prekybinių sandorių, įvykdymą. LR CK 6.134 str. nustatyta sąrašas atvejų, kai įskaitymas draudžiamas. LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 p. 3p. numatytas imperatyvus reikalavimas sustabdyti prievolių įvykdymą, įsigalioja tik nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Ši norma netaikoma įmonės nemokumo atveju. Įskaitymas skolininko nemokumo atveju yra palengvinamas, nes galimas ir tais atvejais, kai nesuėjęs mokėjimo terminas. Įskaitymas vienašalis sandoris, todėl UAB „Naras“ bankroto administratorius gali turi teisę ginčyti tik UAB „Naras“ vienašalį pareiškimą apie skolos įskaitymą ir neturi teisės ginčyti UAB „Statybų namai „ pareikšto įskaitymo. Ginčijamos šalių prievolės kilo iš prekybinių sandorių. Atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti su ieškovu. Be to, buvo atsiskaitoma ir su kitais kreditoriais. Pagrindinis kreditorius AB bankas Snoras neprieštaravo. Atsiskaitymai, iškilus įmonės bankroto grėsmei, buvo vykdomi sąžiningai. Ginčijamą Tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą pasirašė atsakovo buhalterė. Nepateikta duomenų, kad ji žinojo apie galimus kitų UAB „Naras“ kreditorių teisių pažeidimus.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo BAB bankas Snoras prašo ieškinį tenkinti (t.1, b. l. 50-52).
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (t.2, b. l. 37-42). Pripažino Tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą 2012-06-30, sudarytą tarp UAB „Naras" ir UAB „Statybų namai" negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio). Taikė restituciją ir priteisė ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo UAB „Statybų namai" 34629,30 Lt; 6 proc. metinių palūkanų (procesinės palūkanos) nuo priteistos ieškinio sumos, t.y. nuo 34629,30 Lt, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei 750 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai atlyginimo. Paliko nenagrinėtu ieškinį dalyje dėl BUAB „Naras" administratoriaus R. S. įpareigojimo įtraukti UAB „Statybų namai" į BUAB „Naras“ kreditorių sąrašą su 34629,30 Lt finansiniu reikalavimu. Valstybei iš atsakovo priteisė 1038,87 Lt žyminio mokesčio ir 60 Lt teismo pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas 2012-06-30 sudarė su atsakovu Tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą, kuria šalys susitarė, jog atsakovas užskaito 34629,3 Lt ieškovo įsiskolinimą atsakovui, o ieškovas užskaito 34629,3 Lt atsakovo įsiskolinimą ieškovui ir atsakovo skolos likutis po užskaitos ieškovui yra 13744,77 Lt (t.1, b. l. 31). 13744,77 Lt atsakovas UAB „Statybų namai" yra sumokėjęs UAB „Naras" (2012-07-18 bankiniu pavedimu sumokėjo 5000 Lt, o 2012-07-23 - 8744,77 Lt). Neteisminė bankroto procedūra UAB “Naras“ buvo pradėta (duomenys neskelbtini), o ginčijamas sandoris sudarytas 2012-06-30.
Nurodė, kad UAB ,,Naras“ 2012-04-01 negrąžinus bankui kredito, UAB ,,Naras“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę balansą įrašyto turto vertės, ir įmonė tapo nemoki. Remiantis 2012-04-30 UAB ,,Naras“ balanso duomenimis, įmonės turtas iš viso sudarė 15313850 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 13891119 Lt. (t.1, b.l. 27). Akivaizdu, jog bendrovė buvo nemoki jau anksčiau, kuomet jau 2012 metų pradžioje ji iš pelno ataskaitos matė, kad pelnas mažėjo, o kreditoriniai įsipareigojimai augo. Galutinė nemokumo riba buvo pasiekta 2012-04-24, kuomet sužinojo, kad kredito sutartis nebus pratęsta. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad UAB “Naras“ ne tik 2012 metų pirmąjį pusmetį pagal savo buhalterinius dokumentus, bet ir pagal oficialų pranešimą jau žinojo apie savo įmonės nemokumą. Būdamas nemokus, ieškovas 2012-06-30 sudarė ginčo sandorį - Tarpusavio užskaitymų suderinimo pažymą, tokiu būdu tenkindamas tik vieno iš kreditorių UAB “Statybų namai“ reikalavimus ir tuo sumažindamas galimo realizuoti turto kiekį ir kainą, struktūrą.
Ginčijamų sandorių sudarymo metu trečiasis asmuo N. S. buvo UAB „Naras" direktorius ir nuosavybės teise valdė daugiau kaip 50% UAB "Naras" ir UAB " Statybų namai" akcijų. Šių aplinkybių šalys neginčijo. Teismas nurodė, kad remiantis išdėstytu preziumuojama, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos. Tokiu būdu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, nes sumažėjo ieškovo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais.
Kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ginčijamu sandoriu suteikta pirmumo teisė patenkinti išimtinai atsakovo reikalavimą, neatitiko visų tuo metu analogiškoje situacijoje buvusių kreditorių interesų ir neabejotinai pažeidė jų teises.
Nurodė, kad ginčijamo sandorio šalys sudaryti neprivalėjo. Duomenų apie tai, kad ginčijamas sandoris būtų sudarytas priverstine įstatymo nustatyta tvarka, nėra. Ginčijamas sandoris nėra sudarytas ir vykdant teismo sprendimą, jokia kompetentinga institucija, įstatyminė ar poįstatyminė norma neįpareigojo BUAB „Naras" sudaryti šio sandorio. Buvo suteiktas pranašumas vienam iš kreditorių. Pranašumo vienam kreditoriui suteikimas kaip actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir skolininko nesąžiningumas.
Ieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovą BUAB „Naras“ administratorių įtraukti atsakovą UAB „Statybų namai“ į BUAB „Naras“ kreditorių sąrašą paliktas nenegrinėtu, nes pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p. įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą sudaro įmonės bankroto administratorius, kuris šį sąrašą pateikia tvirtinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas tik tvirtina kreditorių reikalavimus, tačiau jų neįtraukia į įmonės kreditorių sąrašą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo ieškinį atmesti (t.2, b. l. 44-47).
1) Teisingam tokios bylos išsprendimui teismas turėjo imtis iniciatyvos rinkti įrodymus ir nustatyti visas, ne tik su ginčijamu konkrečiu sandoriu susijusias aplinkybes, aplinkybes, dėl kurių kilo įmonės nemokumas. Nustatyti, kaip įmonė veikė iki pat jos perdavimo bankroto administratoriui. Tik kompleksiškai įvertinus įmonės veiklą ir jos finansinės būklės kitimą per paskutiniuosius 36 mėnesius iki bankroto, galima spręsti, ar įmonės vadovai buvo sąžiningi visų kreditorių atžvilgiu, ar buvo pažeisti kieno nors iš jų teisėti interesai.
2) Neteisingai nustatytas įmonės nemokumo momentas. Įmonė tapo nemoki 2009 metais, kai tapo aišku, jog dėl prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės, negalės laiku grąžinti kredito Snoro bankui.
3) Bankroto administratorius turi išanalizuoti įmonės veiklą jai tapus nemokia. Įmonės veiklą galima tęsti ir vykdant bankroto procedūras.
4) UAB „Naras“ savininkas N. S. siekė išgelbėti įmonę nuo bankroto. Ginčijamas sandoris buvo tik vienas iš daugelio panašių sandorių, kuriais buvo siekiama apsaugoti visų kreditorių interesus. T.y. ginčijamu sandoriu nebuvo suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių.
5) Įmonei tęsiant mažmeninę prekybą, bet kuris iš kreditorių galėjo pasinaudoti savo teise pirkti prekių ir užsiskaityti turimą priešpriešinį reikalavimą. Sprendimas nutraukti prekybą ir laukti prekių perdavimo administratoriui būtų tik padidinęs kreditorių nuostolius.
6) Ginčydamas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, administratorius nenurodė, kodėl tokia įmonės veikla laikytina neteisėta. LR CK 6.140 str. suteikia teisę įskaityti nemokios įmonės reikalavimą net jo terminui nesuėjus.
7) Nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sandoris nesąžiningas. Trūkstant lėšų atsiskaitymams su tiekėjais, nevyko UAB „Naras“ prekyba, o nerealizuojami sandėlyje užsigulėję prekių likučiai sparčiai nuvertėjo. Todėl UAB „Naras“ vadovas priėmė sprendimą perduoti prekybą šiomis prekėmis atsakovui, t.y. kitai savo susijusiai įmonei. Iš viso UAB „Statybos namai“ perėmė prekių iš UAB „Naras“ už daugiau kaip 30 kartų didesnę sumą ir už visas jas atsiskaitė pinigais, išskyrus ginčijamą sumą. Dar 100 000 Lt atsakovas paskolino einamiesiems nemokios įmonės mokesčiams susimokėti. Prekyba UAB „Naras“ prekėmis UAB „Statybos namams“ buvo nuostolinga,
8) Dėl aukščiau nurodytos veiklos, (duomenys neskelbtini) pradėjus bankroto procedūrą, kreditorių sąraše neliko nei vieno iš tiekėjų. Tai dar kartą patvirtina, jog niekam iš kreditorių pirmenybės suteikta nebuvo. Pagrindinis kreditorius - bankas Snoras apie situaciją žinojo. Jis buvo tuo suinteresuotas, nes tęsė kreditinius santykius su UAB „Naras“ net ir visiems terminams pasibaigus, todėl pagrįstai buvo baiminamasi kitų kreditorių, su kuriais nebūtų atsiskaityta, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
9) Siekiant objektyviai išnagrinėti bylą, buvo būtina nustatyti faktines aplinkybes, kad UAB „Naras“ bankroto priežastis buvo vykdyto projekto - gyvenamojo kvartalo (duomenys neskelbtini) žlugimas, dėl ištikusios ekonominės krizės, ir savanaudiški trečiojo asmens banko Snoras veiksmai keičiant sutarties sąlygas.
10) Ieškovo vadovas savo sąskaita užbaigė statybas ir taip siekė sumažinti galimus kreditorių nuostolius dėl nepasiteisinusio projekto.
11) B. S. duomenimis paskutinis pagrindinio kreditoriaus atliktas turto vertinimas, pateiktas kaip 201 1 m. gegužės 9 d. Papildomo susitarimo Nr.6 priedas patvirtino, kad įmonės pastangomis išsaugotas bankui įkeistas turtas, buvo vertinamas gerokai daugiau, negu visas jo reikalavimas kartu su palūkanomis ir netesybomis. Tai reiškia, kad ginčijamas sandoris pagrindinio kreditoriaus interesams tuometiniais duomenimis jokios įtakos negalėjo turėti.
12) Neteisingai pritaikyta restitucija. Įskaitymo restitucija reiškia, kad naikinamos tarpusavio užskaitos ir šalys pripažįstamos viena kitai skolingos atitinkamas sumas. Ieškovas ieškiniu neprašė priteisti skolą iš atsakovo už prekes ir, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl įskaitymo negalimumo, galimas šio ginčo taikus sprendimas abiems pusėms priimtinu būdu. Teismo pasirinktu restitucijos būdu atsakovas pastatytas į blogesnę padėtį, nei buvo iki sudarant ginčijamą sandorį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-09 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 56-60). Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Naras“, gavęs BAB banko SNORAS raštą-įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būdamas nemokus 2012-06-30 sudaręs ginčo sandorį, tokiu būdu tenkino tik vieno iš kreditorių atsakovo UAB „Statybų namai“ reikalavimus ir tuo sumažino galimo realizuoti turto kiekį ir kainą, struktūrą. Suteikta pirmumo teisė visiškai ir išimtinai tenkinti atsakovo reikalavimą, neatitiko visų tuo metu analogiškoje situacijoje buvusių kreditorių interesų ir neabejotinai pažeidė jų teises. Iš apeliaciniame skunde pateikto UAB „Naras“ veiklos paaiškinimo matyti, kad atsakovui buvo gerai žinomos visos ieškovo veiklos detalės (nuo gyvenamojo namų kvartalo finansavimo bei statybos iki vykdytos prekybos, taip pat sudėtingos finansinės padėties ir apyvartinių lėšų stygiaus bei UAB „Naras“ vadovo priimtų sprendimų bei tokių sprendimų motyvų). Jei UAB „Naras“ prekių likučiai tikrai būtų buvę mažos vertės ar „nuostolingi“, nebūtų buvę tikslo juos „perkelti“ į kitą susijusią įmonę, tuo labiau, jog tiek UAB „Naras , tiek UAB „Statybų namai“ veiklą vykdė tose pačiose patalpose, t.y. prekės buvo parduodamos tame pačiame prekybos centre, vienoje salėje. UAB „Naras“ ne visus kreditorius vertino vienodai, o praktiškai perkėlęs prekybinę veiklą į kitas įmones, viena iš kurių ir yra atsakovas, ieškovas atsiskaitė tik su pasirinktais UAB „Naras“ kreditoriais, tame tarpe ginčo sandoriu pirmiau už kitus patenkindamas atsakovo reikalavimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BAB bankas Snoras prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-09 sprendimą (t.2, b. l. 65-70). Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą detaliai aiškinosi ar yra actio Pauliana institutui taikyti būtinos sąlygos ir nustatęs visų sąlygų buvimą bei detaliai jas aptardamas, pagrįstai priėmė sprendimą pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu bei taikyti restituciją. Ieškovo kredito grąžinimo terminas Bankui baigėsi 2012-04-01, tačiau kredito Ieškovas negrąžino, todėl po minėto termino jo pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į ieškovo balansą įrašyto turto vertės ir ieškovas tapo nemokiu. Apie tai, kad kredito grąžinimo terminas nebus pratęstas ir kredito sutartis yra laikoma nutraukta ieškovui bankas pranešė 2012-04-24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes sprendime teismas teisingai įvertino, sprendime konstatuodamas faktinį įmonės nemokumą ginčo sandorio sudarymo metu. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su ieškovo veikla iki bankroto bylos iškėlimo, akivaizdu, jog atsakovui buvo gerai žinoma ieškovo veikla, sudėtinga finansinė padėtis ir apyvartinių lėšų stygius, kas patvirtina, kad ginčo sandorio sudarymo metu tiek ieškovui, tiek atsakovui bei jų abiejų savininkams, kurie yra tie patys asmenys, buvo gerai žinoma apie faktinį Ieškovo nemokumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovas su ieškovu iki ginčo sandorio sudarymo visada atsiskaitydavo piniginėmis lėšomis, todėl nagrinėjamu atveju skuboto ir tarp šalių neįprasto įskaitymo atlikimas tik patvirtina tai, kad buvo siekiama pirmiau už kitus kreditorius, pažeidžiant jų teises, visiškai patenkinti atsakovo reikalavimus. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl sudarydamas ginčijamą sandorį bei visiškai patenkindamas atsakovo reikalavimą užkirto kelią atsakovui įvykdyti prievolę ieškovui pinigais, kurie galėjo būti nukreipti kitų kreditorių reikalavimų (jų dalies) tenkinimui.
Ieškovo ir atsakovo nesąžiningumas yra preziumuojamas, nes tiek ieškovo, tiek atsakovo pagrindiniai akcininkai buvo tie patys asmenys (N. S., M. S. - N. S. sūnus, E. M. - N. S. dukra). Minėta prezumpcija įtvirtinta LR CK 6.67 str. 1 d. 7 p. Preziumuojamą nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad didžiąją dalį prekių ieškovas pardavė atsakovui, bei atsakovas pardavė ieškovui 2012 metų birželio mėn. 28-29 dienomis. Šių sandorių pagrindu atsirado pagrindiniai šalių įsipareigojimai viena kitai, kurie buvo padengti 2012¬06-30 atlikus ginčo sandorį. Įskaitymas buvo atliktas skubotai, net nelaukiant kada pasibaigs PVM sąskaitose faktūrose numatytas apmokėjimo už atsakovo įsigytas prekes terminas (apmokėjimo terminas tiek ieškovo, tiek atsakovo nuo 2012-06-22 išrašytose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodytas 2012-07-15, o įskaitymas atliktas 2012-06-30). Ieškovo veikla buvo perkelta į kitas įmones, ieškovui liko nuostoliai. Tokie veiksmai negali būti laikomi sąžiningais.
Po termino įvykdyti prievolę pagal kredito sutartį pasibaigimo ir pranešimo ieškovui apie tai, jog jis nebus pratęstas, bankas jokių kreditavimo santykių nebevykdė. Bankui nebuvo žinomos konkrečios aplinkybės apie atsiskaitymą su kreditoriais. Bankas pats 2012-06-22 raštu informavo ieškovą, kad inicijuos bankroto bylos iškėlimą, todėl atsakovo argumentas, jog bankas baiminosi bankroto bylos ieškovui iškėlimo visiškai neatitinka tikrovės. Taip pat tikrovės neatitinka ir atsakovo teiginys, jog bankas jam įkeistą ieškovo turtą 2011-05-09 papildomu susitarimu Nr. 6 įvertino gerokai daugiau nei visas banko reikalavimas. Minėtu susitarimu tik buvo susitarta kokiomis kainomis turėtų būti parduodamas turtas, kad ieškovui pavyktų įvykdyti savo įsipareigojimus bankui, tačiau tai nebuvo turto vertinimas. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo vadovas savo nuostolių sąskaita užbaigė bankui įkeisto turto statybas bei vykdė jo priežiūrą ir pirkėjų paiešką. Sudaryti ginčo sandorį buvo abiejų šalių valia, todėl laikytina, jog šalims buvo sukurtos teisės ir pareigos (CK 2.81 str. 1 d.), dėl ko ginčijamas sandoris vertintinas kaip dvišalis atlygintinis sandoris, kuris gali būti ginčijamas tiek actio Pauliana pagrindu, tiek kitais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl nepagrįstai tenkino actio Pauliana ieškinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o tai leido priimti teisingą sprendimą.
Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Naras“ 2012 m. birželio 30 d. sudarė su atsakovu tarpusavio užskaitymą, kur šalys susitarė, jog atsakovas UAB „Statybų namai“ užskaito 34 629, 3 Lt ieškovo įsiskolinimą atsakovui, o ieškovas užskaito 34629, 3 Lt atsakovo įsiskolinimą ieškovui ir po užskaitos atsakovo skola ieškovui yra 13 744,77 Lt (b. l. 31, t.1). UAB „Naras“ neteisminė bankroto procedūra buvo pradėta (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo sandoris sudarytas prieš pat neteisminės bankroto procedūros UAB „Naras“ inicijavimą. Teismas pagrįstai sprendė, jog sandoris pažeidė kitų kreditorių interesus, kadangi buvo suteikta pirmenybė vienam iš daugelio ieškovo kreditorių, kai ieškovas faktiškai buvo nemokus, ir tuo sumažinta kitų kreditorių galimybė gauti jų reikalavimų patenkinimą. Jau 2012 m. balandžio mėnesį įmonė buvo nemoki. UAB „Naras“ pagal 2007 m. gegužės 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsipareigojusi grąžinti kreditoriui AB bankas Snoras 12 711 947, 83 Lt kreditą iki 2012 m. balandžio 1 d., tačiau šios savo prievolės laiku ir tinkamai neįvykdė. 2012 m. balandžio 30 d. UAB „Naras“ duomenimis, įmonė turto turėjo už 15 313 850 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 13 891 119 Lt sumą.
Ginčijamų sandorių sudarymo metu trečiasis asmuo N. S. buvo UAB „Naras“ direktorius ir nuosavybės teise valdė daugiau kaip 50 proc. UAB „Naras“ ir UAB „Statybų namai“ akcijų. Tai reiškia, jog sandorio sudarymo metu šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 7 punktas).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs (CK 6. 140 straipsnis). Bet toks įskaitymas neturi pažeisti kitų skolininko kreditorių teisių.
Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ši nepagrįstai gavusi (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2012 m. birželio 30 d. šalių padarytas įskaitymas pažeidžia kitų skolininko kreditorių teises, todėl jis buvo panaikintas. Tai reiškia, jog šalys grąžinamos į pirminę padėtį, ieškovui grąžinama tai, ką jis perdavęs atsakovui, o iš atsakovo (nepagrįstai įgijusios šalies) išieškoma, tai, ką jis nepagrįstai gavęs. Įvertinus tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė 34 629, 30 Lt, ką atsakovas buvo gavęs iš ieškovo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytų sprendžia, kad apeliacinį skundą tenkinti pagrindo nėra.
Kiti apeliacinio skundo motyvai teisingai išspręstos bylos neįtakoja, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.