- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-16
- Bylos Nr.
- 1-1441-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39125-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Renata Šablovskaja
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“, išsiskyrusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini),
kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. P. 2024 m. spalio 6 d. apie 20.40 val., Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Caddy TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai policijos pareigūnai 2024-10-06 20.47 val., pirmo tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija, o praėjus 15 minučių, policijos pareigūnams paprašius atlikti antrą pūtimą, ji pūtimo atsisakė, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta, penktadienį atvažiavo į savo studiją, negalvojo, kad jai teks išvažiuoti. Turėjo nusipirkusi vyno. Tą vakarą atvažiavo buvusysis. Tarp jų prasidėjo ginčas. Ginčo metu labai išsigando, nes prasidėjo grasinimai, bijojo, kad ją pradės mušti. Atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Buvo išgėrusi dvi taures vyno. „VW Caddy“ yra darbinis automobilis. Pripažįsta, kad vairavo neblaivi, su nustatytu girtumo laipsniu sutinka. Atsisakė neblaivumo patikrinimo, nes tuo metu buvo tokioje stadijoje, kad nesuprato, kas vyksta, išsigando, kad ją jau areštavo. Savo veiksmus vertina blogai, tai nepriimtina, bet tuo metu atrodė, kad tai vienintelis būdas likti gyvai.
Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta A. L. parodė, kad yra aukštojo išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) yra projektų vadovė. Kaltinamoji yra artima jos draugė. Jų santykiai prasidėjo dalykiškai – kaltinamoji buvo liudytojos dėstytoja ir paskatino ją pradėti individualią veiklą, nuolat motyvavo. Šiuo metu jas sieja glaudūs ryšiai: jos kartu dirba prie įvairių projektų, sportuoja, leidžia laisvalaikį, todėl dažnai susitinka ir bendrauja. Apie nagrinėjamą įvykį liudytoja sužinojo tą pačią dieną – kaltinamoji pati į ją kreipėsi. Liudytoja buvo pirmasis asmuo, su kuriuo kaltinamoji susitiko po įvykio. Ji matė, kokios sunkios emocinės būklės kaltinamoji buvo – stipriai išbalansuota, ištikta isterijos. Jau anksčiau buvo žinoma, kad kaltinamoji buvo įsitraukusi į toksiškus santykius, kuriuos svarstė nutraukti. Po įvykio liudytoja visapusiškai palaikė kaltinamąją, suteikė moralinę paramą, rekomendavo kreiptis į psichoterapeutą. Nors liudytoja mano, kad kaltinamoji galėjo pasielgti kitaip, ji pažymi, jog kaltinamoji puikiai suprato, kad pasielgė netinkamai, ir niekada nebandė sumenkinti situacijos ar rodyti abejingumo. Kiek liudytojai žinoma iš bendravimo su kaltinamąja – ši nepiktnaudžiavo alkoholiu nei prieš, nei po įvykio. Įvykis jai buvo didelė staigmena. Gali ir toliau daryti teigiamą poveikį kaltinamajai – jau dabar ją aktyviai motyvuoja dirbti, sportuoti, ieškoti emocinės pusiausvyros bei dalintis savo patirtimi su kitomis moterimis. Tokia pagalba kaltinamajai pasiteisina ir yra efektyvi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, gynėjai sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39125-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d., dėl to, kad 2024-10-06 apie 20.40 val., Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje, E. P. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Caddy TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai policijos pareigūnai 2024-10-06 20.47 val., pirmo tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija, o praėjus 15 minučių, policijos pareigūnams paprašius atlikti antrą putimą, pastaroji atsisakė, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros objektas automobilis Vw Caddy Tdi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis S. Batoro g., Vilniuje, kelkraštyje, priekine dalimi kryptimi link Olandų g. Vilniuje pusės. Apžiūrėjus automobilį reikšmingų tyrimui daiktų, objektų nerasta, nepaimta. Automobilis po apžiūros priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 15-27).
Tarnybiniame pranešime nurodyta kad link Antakalnio arba link Olandų žiedo važiuoja automobilis VW Caddy, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja yra galimai neblaivi. Pastebėjo kryptimi link Olandų gatvės važiuojantį šviesios spalvos automobilį VW Caddy. Automobilis „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjęs jas sustojo dešiniame kelkraštyje. Joms kartu su kolege priėjus prie automobilio vairuotojos, kaip vėliau paaiškėjo tai E. P., iš automobilio salono jautėsi alkoholio kvapas. Bendraujant su E. P. iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios, judesiai nekoordinuoti. Jos kolegei paklausus prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus, E. P. pradėjo neadekvačiai elgtis tai verkė tai nusiramindavo, tai vėl verkdavo. Ši teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 3 valandas bei vis paklausdavo kas iškvietė policiją. Paprašius moters užgesinti automobilio variklį, ši automobilį užgesino, bei jai buvo pasiūlyta pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu jos neblaivumą, moteris atsikalbinėjo, pasakojo apie savo problemas šeimoje, jog išsiskyrė su vyru. Moteriai paaiškinus, kad jeigu atsisakys pasitikrinti neblaivumą, tai bus prilyginama prie sunkaus girtumo laipsnio, po ko E. P. vis kartodavo „čia jis pranešė, kad ji išvažiavau“ bei tikrintis girtumą atsisakė atstumdama kolegės E. M. ranką, kurioje ji laikė paruošusi alkoholio kiekio matuoklį. Tuo metu moteris dar kartą buvo įspėta dėl atsisakymo tikrintis girtumą ir buvo paprašyta išlipti iš automobilio, tačiau ji teigė jog niekur nelips, todėl buvo įspėta jog bus panaudota fizinė jėga, moteris išlipo. Ši buvo palydėta iki jų tarnybinio automobilio galo, skirtos laikinos sulaikymo patalpos. Moteris buvo įsodinta į tarnybinį automobilį bei dar kartą jai buvo pasiūlyta pasitikrinti jos neblaivumą bei dar kartą buvo paaiškintos pasekmės dėl atsisakymo tikrintis. Tuo metu E. P. paklausė, ar jai atlikus putimą ją paleis namo, jai atsakius, kad atlikus du patikrinimus bei supildžius reikiamus dokumentus, jai įteiks šaukimą bei galės keliauti namo. Po ko E. P. sutiko pasitikrinti neblaivumą bei pirmu putimu 20.47 val. alkoholio kiekio matuoklio pagalba jai buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas. 21.05 priėjus prie moters atlikti pakartotinį patikrinimą, ši atsakė, kad į alkotesterį nepus, kol jai neduos jos mobilaus telefono tam jog galėtų paskambinti draugei, jai buvo paaiškinta, kad telefoną bei kitus daiktus atiduos po pakartotinio patikrinimo, ši pradėjo verkti bei teigė, kad išvis atsisako tikrintis antrą kartą. Moterį vėl įspėjo, jai buvo paaiškintos pasekmės, bet antro putimo moteris neatliko. Supildžius procesinius dokumentus, apžiūrėjus automobilį bei leidus moteriai pasiimti visus daiktus, automobilis buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. Pateikus E. P. pasirašyti supildytus dokumentus, ši teigė, kad sutinka su pažeidimu jog vairavo neblaivi, bet dokumentus pasirašyti atsisakė. E. P. buvo įteiktas šaukimas atvykti į 3 policijos komisariatą (b. l. 29-30).
Apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašai 2024-10-06 dienos. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241006-202619UTC+0300“, kurio trukmė 20 min. 38 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Policijos pareigūnė Nr. 1 prieina prie automobilio, kurio viduje už vairo sėdi moteriškos lyties asmuo, o šalia automobilio stovi kita policijos pareigūnė Nr. 2. Policijos pareigūnė Nr. 2 automobilio vairuotojai sako: „Turime pranešimą dėl jūsų, kad vairuojate neblaivi. Vartojot alkoholį?“. Vairuotoja į klausimą neatsako. Policijos pareigūnė Nr. 1 sako: Jūs esate akivaizdžiai neblaivi, iš jūsų sklinda alkoholio kvapas, jūsų judesiai yra lėtoki, jūsų kalba yra irgi lėta“. Policijos pareigūnė dar kartą pakartoja: jūs pažeidinėjate kelių eismo taisykles, vairuodama neblaivi. Pučiate į alkotesterį ar atsisakot? Jei atsisakot, prilygstama sunkiam girtumo laipsniui, jums spręst. Pučiat į alkotesterį?“ Toliau vyksta pokalbis tarp pareigūnės ir vairuotojos. Vairuotoja nuvedama ir pasodinama į tarnybinį automobilį. Automobilio vairuotoja pučia į alkotesterį, pirmu putimu įpučia 2,08 prom. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20241006-205742UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 19 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Policijos pareigūnė prieina prie moters (vairuotojos) sėdinčios tarnybinio automobilio viduje, ir paprašo atlikti antrą putimą į alkotesterį. Moteris neatlieka putimo. Prieina kita policijos pareigūnė, kalbasi su moterimi, pasiūlo atlikti pūtimą, tačiau asmuo nesutinka ir neatlieka putimo. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241006-205934UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 3 min. 10 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Policijos pareigūnė prieina prie tarnybinio automobilio, kuriame sėdi moteris (vairuotoja). Policijos pareigūnė atneša alkotesterį ir paprašo atlikti antrą patikrinimą, jog moteris dar kartą papustų. Policijos pareigūnė kelis kartus pakartoja, jog asmuo papustų, tačiau moteris nieko neatsako į tai. Pareigūnė moters paklausia ar jai nesvarbu ir ar ji atsisako? Moteris tik verkia ir neatsako į pareigūnės prašymus. Policijos pareigūnė paklausia: „Viskas? Atsisakot? Atsisakot pust į alkotesterį?“ Asmuo pradeda kalbėti apie telefoną, bet p8sti į alkotesterį nesutinka (b. l. 41-42).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (BPC) garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92310885098, skambučio pradžia – 2024-10-06 20:11:34)“, trukmė 1 min. 23 sek. Užfiksuota, kaip pranešėjas informavo BPC operatorių, kad iš Naujosios Vilnios link Antakalnio ar Olandų žiedo važiuoja automobilis Volkswagen Caddy, kurį vairuoja neblaivi moteris vardu Elena. Pranešėjas nurodė valstybinį numerį: (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad vairuotoja linkusi „verkti ir atmazintis“. Operatorius patikslino informaciją ir pažadėjo perduoti ją atsakingoms tarnyboms (b. l.44-45).
VĮ Regitra duomenimis automobilis Volkswagen-VW Caddy priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 32).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. P. 2024-10-06 20.47 val. buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas, nuo antro putimo atsisakė (b. l. 17).
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta įtariamąja E. P. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį perskaitė, jo esmę supranta, savo kaltę, visiškai pripažįsta. Parodo, kad psichiatrinėje ligoninėje gydyta nebuvo, galvos traumų neturėjo, narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholį vartoja retai, ankščiau teista nebuvo, yra dirbanti. Parodo, kad automobilis Volkswagen Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje ji yra direktorė. Įmonė priklauso jos tėvams. Apie pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes, paaiškina, kad 2024-10-06, su draugu buvo sodyboje, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), ten kartu vartojo alkoholį, ji vartojo vyną, išgėrė lygtais 2 taures. Tarp jų su draugu O. N. kilo žodinis konfliktas, jis elgėsi labai agresyviai, jis yra smurtaujantis asmuo, dėl to ji išsigandusi dėl savo sveikatos ir gyvybės norėjo iš ten pabėgti. Aplinkui jokie kaimynai negyvena, tai yra vienkiemis, todėl neturėjo pas ką paprašyti pagalbos. Dar parašė vienai draugei apie savo situaciją, draugė sakė, kad bėgtų iš ten ir nelauktų. Ji po kiek laiko pamačiusi, jog draugo aplinkui nėra ji sėdo prie vairo ir nusprendė važiuoti į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ji atsisėdo į automobilį, užvedė variklį ir pajudėjo link namų. Jai pavažiavus apie 20 min., ją sustabdė policijos pareigūnai S. Batoro gatvėje. Pagal taksi iškvietimo kvitą, ji namo išvyko iš Kučkuriškių g. 5, Vilnius, todėl kažkur netoliese ją ir turėjo sustabdyti policija. Kaip priėjo prie jos policijos pareigūnai ji tiksliai negali pasakyti, kadangi to momento neprisimena. Tačiau prisimena kaip ją įsodino į savo automobilį. Žino, kad pirmą kartą pūtė į alkotesterį, tačiau kiek įpūtė ji neprisimena. Dėl to, jog atsisakė antrą kartą pūsti į alkotesterį, irgi negali prisiminti. Tik pamena, jog daug verkė, tačiau visa to kas vyko aplinkui ji neprisimena. Neprisimena net kaip grįžo namo, pasirodo policijos pareigūnai jai padėjo išsikviesti taksi. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Dėl šio įvykio jai labai gėda, niekada ankščiau taip nėra pasielgusi (b. l. 68-74).
?Papildomos apklausos metu įtariamoji E. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Savo šį poelgį vertina neigiamai, supranta, kad pasielgė netinkamai. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 75-78).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. P. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios E. P. kaltę patvirtina jos pačios prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamoji E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. P. parodė, kad įvykio vakarą gėrė vyno, neplanavo niekur važiuoti, bet po konflikto su buvusiuoju nusprendė išvažiuoti, į alkotesterį pūtė vieną kartą, pūsti antrą atsisakė. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: policijos registruojamų įvykių registro duomenys, tarnybiniai pranešimai, vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai, vaizdo įrašai. E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kaltinamosios E. P. prašymas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, kad kaltinamoji pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo faktą, nėra linkusi daryti nusikaltimų, augina nepilnametį sūnų. Laiduotoja – jos draugė A. L., su kuria nuolatos bendrauja, turi bendrų veiklų.
Prokurorė prašymui dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 2 metų laidavimo terminą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
E. P. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, anksčiau neteista, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta, dirba. E. P. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Ji savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jos padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, ji nėra sisteminga įstatymų pažeidėja, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad E. P. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).
A. L. yra kaltinamosios draugė, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jų santykiai prasidėjo dalykiškai – kaltinamoji buvo liudytojos dėstytoja ir paskatino ją pradėti individualią veiklą, nuolat motyvavo, šiuo metu jas sieja glaudūs ryšiai: jos kartu dirba prie įvairių projektų, sportuoja, leidžia laisvalaikį, todėl dažnai susitinka ir bendrauja, ji buvo pirmasis asmuo, su kuriuo kaltinamoji susitiko po įvykio. A. L. teigimu, kaltinamoji puikiai suprato, kad pasielgė netinkamai, ir niekada nebandė sumenkinti situacijos ar rodyti abejingumo. Gali daryti teigiamą poveikį kaltinamajai – jau dabar ją aktyviai motyvuoja dirbti, sportuoti, ieškoti emocinės pusiausvyros bei dalintis savo patirtimi su kitomis moterimis. A. L. neteista, nebausta administracine tvarka, VšĮ (duomenys neskelbtini) apibūdinama kaip darbšti, atsakinga ir sąžininga darbuotoja. Darbo kolektyvas ją vertina kaip patikimą ir pasitikėjimą keliantį asmenį. Ji neturi drausimių ar etinių pažeidimų. Teismo vertinimu, E. P. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).
E. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio vairuodama transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 8 d.
Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
Automobilis Volkswagen Caddy priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra E. P., kas reiškia, kad E. P. neblaivi vairavo automobilį, trečiajam asmeniui priklausantį turtą, kurio vadovas ji yra, ir norėjo būtent taip elgtis, taigi yra pagrindas konfiskuoti minėtą automobilį.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu E. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais – paliktina bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos A. L. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti E. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 8 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „VW Caddy TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
E. P. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti E. P., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. L., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.