Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0172/11/01477, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-25 vykdomąjį raštą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-4264-89/2011 dėl 86 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, naudai; Nr. 0172/12/00704, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-24 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1367-792/2012 dėl 173,77 Eur (600 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, naudai. Antstolis pareiškėjo atžvilgiu taip pat vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0172/19/01204 ir Nr. 0172/20/00384, kuriose vykdomas atitinkamai 23 Eur ir 350 Eur baudų už administracinius nusižengimus išieškojimas iš skolininko A. G. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, naudai. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, 2020-11-09 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-20-172-32422, kuriuo, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas 633,66 Eur skolos ir 493,11 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1126,77 Eur sumai, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir pavedė Alytaus pataisos namams kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios MMA, ir 30 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios MMA (v. b. Nr. 0172/11/01477, b. l. 112-113). Pareiškėjas su šiuo antstolio patvarkymu nesutinka ir pateikė skundą (v. b. Nr. 0172/11/01477, b. l. 117).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolio Jono Petriko žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. 0172/11/01477 ir Nr. 0172/12/00704 vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, išduoti iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (2017-01-01). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti.

Pažymėtina, kad nuo 2015-07-01 galiojusioje Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-07-19 ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015-07-01, nenumatė administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, todėl išieškojimo vykdymo senaties klausimai sprendžiami pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dviejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimų skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, reikia nustatyti ir tai, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų.

Iš vykdomųjų bylų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-4264-89/2011 dėl 86 Eur baudos iš pareiškėjo išieškojimo išduotas 2011-10-25, o antstoliui pateiktas vykdyti 2011-12-14 (v. b. Nr. 0172/11/01477, b. l. 1-5), bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1367-792/2012 dėl 173,77 Eur baudos pareiškėjui paskyrimo priimtas 2012-04-24, o antstoliui pateiktas vykdyti 2012-06-18 (v. b. Nr. 0172/12/00704, b. l. 1-5), nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti termino.

Kitas aspektas, kurį būtina įvertinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog antstolis periodiškai atliko vykdymo veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu: atliktos pareiškėjo duomenų paieškos, t. y. apie jo vardu atidarytas banko sąskaitas, teiktos užklausos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie skolininko gaunamas pajamas, Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ Registrų centrui apie skolininko vardu registruotą turtą, VĮ „Regitra“ ir kt.; priimti patvarkymai dėl skolininko lėšų arešo, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei kiti patvarkymai (v. b. Nr. 0172/11/01477, l. 17-113, v. b. Nr. 0172/12/00704, b. l. 17-55). Kaip matyti iš vykdomųjų bylų, nėra dviejų metų tarpo, per kurį antstolis nebūtų atlikęs aktyvių vykdymo veiksmų išieškant baudą.

Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Vadinasi, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).

Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad pareiškėjas baudų sumokėti gera valia nesiekė, nors žinodamas apie jam paskirtas baudas, privalėjo aktyviai domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, siekti padengti skolas. Taip pat pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą. Teismo vertinimu, baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Taigi nėra pagrindo vykdomųjų bylų nutraukti tuo pagrindu, kad pasibaigė išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo skunde nurodytais motyvais, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti antstolio skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Minėta, kad antstolis pareiškėjo atžvilgiu taip pat vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0172/19/01204 ir Nr. 0172/20/00384, tačiau pareiškėjas neskundžia jokių antstolio veiksmų šiose vykdomosiose bylose, todėl teismas dėl šių vykdomųjų bylų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/11/01477, Nr. 0172/12/00704, Nr. 0172/19/01204 ir Nr. 0172/20/00384 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.