- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- 2-480-592/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20263-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- K. G.
- Trečiasis asmuo
- Z. G.
- Kategorijos
- 2.6.17Panauda (neatlygintinis naudojimasis daiktu)
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei K. G. dėl kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo Z. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 15616,66 Eur dydžio kompensaciją už sodo pastato (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šio sklypo pagerinimą ir išlaikymą, bylinėjimosi išlaidas. 2017-10-10 teismo posėdyje, atsižvelgdamas į atliktą teismo ekspertizę, ieškovas sumažino reikalavimą dėl kompensacijos dydžio ir prašo priteisti 14540 Eur dydžio kompensaciją už sodo pastato pagerinimą, likusios dalies reikalavimų atsisakė.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šalys ir trečiasis asmuo yra paveldėję pagal įstatymą po 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra neregistruotas pastatas, priklausęs jų tėvui J. G.. Ieškovas nuo 1996 metų gyveno šiame pastate su tėvu, prisidėjo prie turto išlaikymo, tvarkymo, nuolat užtikrino viso sklypo ir pastato priežiūrą. Ieškovas asmeninėnėmis lėšomis nuo 1997 iki 2014 metų reguliariai pirko statybines medžiagas pastato priežiūrai, darė einamąjį ir kapitalinį remontą, įrengė ir sutvarkė vandentiekio, kanalizacijos ir kitas sistemas. Jo skaičiavimais viso medžiagų ir darbų vertė nuo 1997 iki 2014 metų sudarė 161763,67 Lt arba 46850 Eur. Atsakovė pretenduoja į 1/3 dalį pastato nuosavybės dalį, todėl privalo padengti 1/3 dalį ieškovo patirtų išlaidų jo pagerinimui ir išlaikymui, t.y. 15616 Eur sumą. Ieškovas pažymi, kad visas išlaidas patyrė jis, atsakovė sodo valdoje daugelį metų nesilankė, neprisidėjo prie jo išlaikymo ir gerinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį. Ji nurodo, kad ieškovas buvo tėvų išlaikomas, pats neturėjo lėšų pagerinimams atlikti. Nuo 2006 metų pas antstolę vykdomas išieškojimas jo vaikui išlaikyti, buvo 24000 Lt skola. Tėvas J. G. mirė 2013-02-07, jo išlaikyti nereikėjo, nes ėjo gana aukštas pareigas, gavo gerą pensiją, galėjo turėti santaupų. Pažymi, kad visi ieškovo nurodyti mokėjimai baigiasi 2012 metais, kai tėvas buvo gyvas (iki 2013 metų). Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos nuosavybės į pastatą. Statybos leidimas sodo pastato rekonstrukcijai galiojo iki 1982 metų, tačiau tėvas pastatą statė ir toliau, norėjo jį įteisinti; jis turėjo butą (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo poreikio apšildyti sodo pastatą. Nurodo, kad mokesčius mokėjo tėvas, ieškovas taip pat naudojosi vandeniu, elektra, nes gyveno sode. Ji pažymi, kad dauguma ieškovo pateiktų čekių neturi įrodomosios reikšmės, nes nežinoma, kam jie išduoti, be to, ieškovas turi inžinieriaus statybininko išsilavinimą, todėl vertėsi ir patentine veikla.; 1998-03-02 sąskaitoje matyti, kad medžiagos pirktos kaip patento turėtojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje šalys ir jų atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Trečias asmuo palaikė ieškovo reikalavimus, sutikdama su ieškovo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atmestina ieškinio dalis dėl 14540 Eur kompensacijos priteisimo, likusi bylos dalis nutrauktina.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. G., atsakovė K. G. ir trečiasis asmuo Z. G. po tėvo J. G. mirties 2013-02-07 paveldėjo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 76-79, 110-111). Šiame sklype esantis 226,09 kv. m bendro ploto pastatas – sodo namas (unikalus (duomenys neskelbtini)), registruotas kaip J. G. nuosavybė 2017-06-05 Sodininkų bendrijos valdybos pažymos Nr. 39 pagrindu (2 t., b.l. 135-137).
Byloje kilo ginčas dėl turto pagerinimų fakto, jų dydžio ir išlaidų jiems atlikti pagrįstumo, kurie kildinami iš panaudos teisinių santykių, bendraturčių pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę.
Byloje nekilo ginčas, kad J. G. turėjo pakankamai turto (lėšų) ieškovo nurodomiems pagerinimams atlikti. Tuo pačiu atsakovė teigia, jog ieškovas neturėjo pakankamai lėšų sodo namo statybai, todėl medžiagos ir darbai buvo atliekami J. G. lėšomis. Ieškovas iš esmės nepaneigė objektyviais įrodymais, jog ginčo darbai buvo atliekami jo asmeninėmis lėšomis (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Kaip matyti, jo pajamos iš darbo santykių ginčo laikotarpiu nebuvo ženklios – suma per metus kito nuo 118,19 Lt iki 4458,09 Lt (2 t., b.l. 39-41), įsiskolinimas vaiko išlaikymui nuo 2005 metų iki 2016-02-01 sudarė virš 8500 Eur, o išieškota tik 2007 m. sausį - 166 Lt, 2008 m. rugpjūčio mėnesį 399,85 Lt (2 t., b.l. 83-85); už 1997-05-20 parduotą nekilnojamąjį turto turėjo gauti 80000 Lt (pasidalinus po lygiai lėšas su sutuoktine) (2 t., b.l. 42-43), tačiau 2017-10-10 teismo posėdyje teigė, kad gautas lėšas naudojo ir kito buto pirkimui. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad už nekilnojamojo turto pardavimą gavo 60000 JAV dolerių. Be to, iš paties ieškovo paskaičiavimų matyti, kad ginčo laikotarpiu jis galimai pirko medžiagas pagerinimams už daugiau kaip 60000 Lt sumą (1 t., b.l. 2).
Pažymėtina, kad iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ginčo pastatas – sodo namas, kurio bendras plotas 226,09 kv.m pradėtas statyti 1969 metais ir baigtas statyti 1989 metais (2 t., b.l. 135-138), kadastrinių matavimų byloje nėra žymų apie šio pastato rekonstrukciją, kapitalinį remontą, modernizavimą ar paprastą remontą (t. 2, b.l. 144). Pats ieškovas nurodo ir sodininkų bendrijos „Mikronas“ pažymoje nurodoma, jog ieškovas sode gyvena nuo 1996 metų. Tokiu atveju tikėtina, kad iki tėvo J. G. mirties ieškovas gyveno sodo name pagal panaudos teisinius santykius, todėl suprantama, kad nuo 1996 m. iki 2013 m. gyvendamas šiame name, galėjo ir privalėjo daryti einamąjį remontą ar kitus pagerinimus, kurie būtini jam gyventi (CK 1.5, 6.629, 6.636 straipsniai).
Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK CK 6.501 straipsnio 3 dalis). CK 6.501 straipsnis taikomas ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje iš esmės nekilo ginčas, kad ieškovas iki tėvo mirties galėjo atlikti darbus ginčo pastate.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ). Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti: kad pagerinimai atlikti ir po 1989 metų, nes pagal kadastrinius duomenis šią datą baigti statybos darbai; kad būtent tik ieškovas prisidėjo prie statybos darbų ir turėjo jo minimiems pagerinimams pakankamai lėšų (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Teisme ieškovo prašymu apklausti liudytojai nurodė, jog nežino, kieno lėšomis buvo atliekami statytos ir kiti darbai.
Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai (1 t., b.l. 19-182) yra susiję su ginčo pastato pagerinimais, nes juose nėra duomenų, kokiam poreikiui (objektui) yra perkamos prekės, ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad būtent nurodomos prekės buvo naudojamos ginčo pastato pagerinimams.
Tokiu atveju, iš esmės neįrodžius pagerinimo darbų apimties, turinio ir ieškovo išlaidų pagerinimams pagrįstumo, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė kaip bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Pažymėtina, kad teismo ekspertizės akte nurodyti „rekonstrukcijos darbai“ nuo 1997 metų iki 2014 metų nėra įteisinti kaip rekonstrukcija viešame registre (apie duomenis VĮ Registrų centre jau minėta). Kitos ekspertizės akte nurodytos išvados taip pat neturi esminės reikšmės bylai, nes ieškovas neįrodė pirktų prekių sąsajumo su pastato pagerinimais, asmenių lėšų panaudojimo ir jų pakankamumo pagerinimams atlikti.
Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio. Ieškovas ir jo atstovas nurodo, jog atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, nepažeidžia šalių teisių ir pareigų. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad atsisakymas dėl 1076,66 Eur kompensacijos priteisimo priimtinas ir civilinės bylos ši dalis nutrauktina.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).
Konstatavus, kad reikalavimas priteisti 14540 Eur kompensaciją yra nepagrįstas ir likusios kompensacijos dalies ieškovas atsisakė nesiedamas tai su atsakovės veiksmais, iš ieškovo priteistina atsakovei 400 Eur advokato pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 159, 160), o į valstybės biudžetą – 27,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ieškovui nepriteistina jo patirtos bylinėjimosi išlaidos; ieškovui grąžintina 24 Eur žyminio mokesčio teismui priėmus atsisakymą dėl 1076,66 Eur kompensacijos priteisimo (15616,66 Eur - 14540 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 87, 88, 93, 94, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti ieškovo A. G. reikalavimą dėl 14540 Eur kompensacijos priteisimo.
Priimti ieškovo A. G. atsisakymą nuo 1076,66 Eur kompensacijos priteisimo ir nutraukti civilinės bylos šią dalį.
Priteisti iš ieškovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 27,60 Eur (dvidešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-12-10 pavedimu ir 2015-07-03 įmokos mokėjimo kvitu. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.