Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-06-05 · Civilinė byla Nr. 2A-101-278/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
2A-101-278/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20263-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
A. G., J. G.
Atsakovas
K. G.
Trečiasis asmuo
Z. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-101-278/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20263-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.7; 3.3.1.14 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir J. G. (ieškovo A. G. procesinių teisių perėmėjų) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei K. G., trečiajam asmeniui Z. G. dėl kompensacijos priteisimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. G. prašė teismo priteisti iš atsakovės K. G. 14 540 Eur kompensaciją už sodo pastato pagerinimą. Nurodė, kad jis, atsakovė K. G. ir trečiasis asmuo Z. G. yra paveldėję pagal įstatymą po 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra neregistruotas pastatas, priklausęs jų tėvui J. G.. Teigė, kad nuo 1996 metų gyveno šiame pastate su tėvu, prisidėjo prie turto išlaikymo, tvarkymo, nuolat užtikrino viso sklypo ir pastato priežiūrą, t.y., asmeninėmis lėšomis iki 2014 metų reguliariai pirko statybines medžiagas pastato priežiūrai, darė einamąjį ir kapitalinį remontą, įrengė ir sutvarkė vandentiekio, kanalizacijos ir kitas sistemas. Nurodė, kad atsakovė K. G. pretenduoja į 1/3 dalį pastato dalį, todėl privalo padengti 1/3 dalį jo patirtų išlaidų turto pagerinimui ir išlaikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl 14 540 Eur kompensacijos priteisimo atmetė, priėmė ieškovo atsisakymą nuo 1 076,66 Eur kompensacijos priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė. Teismas darė išvadą, kad neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pagerinimai yra atlikti po 1989 metų, nes pagal kadastrinius duomenis šią datą baigti statybos darbai ir, kad būtent tik ieškovas prisidėjo prie statybos darbų bei turėjo jo minimiems pagerinimams pakankamai lėšų. Konstatavo, jog ieškovo A. G. prašymu apklausti liudytojai nurodė, kad nežino, kieno lėšomis buvo atliekami statybos ir kiti darbai, todėl ieškovui neįrodžius pagerinimo darbų apimties, turinio ir išlaidų pagerinimams pagrįstumo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė kaip bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jis nuolat gyveno ginčo pastate, tėvas buvo pensininkas, sirgo ir pastate lankydavosi tik vasarą, tuo tarpu jis, turėdamas statybininko – inžinieriaus išsilavinimą, pats, savo jėgomis, atliko pastato pagerinimo darbus, o patirtas išlaidas į pastatą investavo 1997-2014 m. laikotarpiu. Teigė, kad priimdamas sprendimą, teismas turėjo vadovautis tikėtinumo taisykle ir pripažinti, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra labai tikėtinos, nes jos sutapo su liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis, jo pateiktų išlaidų dokumentų visuma. Tvirtino, kad jis įrodė, jog pats savo lėšomis ir darbu atliko ginčo pastato pagerinimus, stengėsi tai daryti šeimos labui, pagal šeimos narių konkliudentiniais veiksmais ir ilgamete praktika išreikštą pritarimą.

2019-01-16 nutartimi, mirus apeliantui A. G., iki paaiškės mirusiojo procesinių teisių perėmėjai, byla buvo sustabdyta, o paaiškėjus apelianto procesinių teisių perėmėjams, 2019-04-30 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas ir apeliantas A. G. pakeistas jo teisių perėmėjais A. G. ir J. G. (2 t., b.l. 216-217, 225).

2019-05-16 gautas A. G. ir J. G. pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, o 2019-05-27 ir 2019-06-03 pareiškimai, kad jiems yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės (2 t., b.l. 232-233).

Šalies argumentai

2019-05-17 pareiškime atsakovė K. G. nurodė, kad apeliantų prašymui neprieštarauja (2 t., b.l. 229-230).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio skundo atsisakymas priimtinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, nes šis apeliantų A. G. ir J. G. veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja, kad apeliantams yra žinomos CPK 308 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos apeliacinio skundo atsisakymo procesinės pasekmės, t.y., kad apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (2 t., b.l. 231-233).

Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai apeliacine tvarka nagrinėjama byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, grąžinamas 100 proc. sumokėtas žyminis mokestis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2018-10-25 nutartimi iš dalies buvo patenkintas A. G. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutarties, kuria jis buvo įpareigotas apmokėti apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu ir iš dalies patenkintas apelianto prašymas, A. G. nuo 200 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, o likusios dalies (236 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki procesinio sprendimo priėmimo (2 t., b.l. 208-211). Kadangi A. G. žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nėra sumokėjęs, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 290 - 291 straipsniais, 308 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

priimti apeliantų A. G. ir J. G. atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-480-592/2017 dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo nutraukti.

Teisėjų kolegija: Zina MickevičiūtėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė