Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Snarskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas. Skyrius neturi duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu paaiškino, kad išlaikymo padidinimas atitinka vaiko interesus. Ieškovė pagrindė vaiko poreikius. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų negauta. Atlikus atsakovo paieškos procedūrą ir jo neradus, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

gimimo liudijimas patvirtina, kad nepilnamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra ieškovė ir atsakovas.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2763-399/06 buvo priteista iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 57,92 Eur (200,00 Lt) kas mėnesį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki jo pilnametystės.

Pateiktas sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad į ieškovės sąskaitą 2018–2019 metais Sodra už vaiką pervesdavo po 60,00–61,00 Eur. Taip pat Sodros pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas nurodyta, kad ieškovė 2019–2020 metais gavo po 61,00 Eur vaiko išlaikymo išmoką.

Pateiktas Nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto (butą).

Iš pateikto draudimo liudijimo matyti, kad ieškovė moka 30,00 Eur per mėnesį draudimo įmokas už vaiko gyvybės draudimą ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga 895,00 Eur suma per mėnesį.

Pažymoje apie vaiko mokymąsi nurodyta, kad vaikas mokosi (duomenys neskelbtini).

Sodros duomenys rodo, kad ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 900 Eur darbo užmokestį.

Sodros duomenys rodo, kad atsakovas kaip darbuotojas nėra registruotas. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas išvykęs į Jungtinę Karalystę.

Teismas akcentuoja rungimosi principą, kuris reiškia, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis).

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pažymėtina, jog CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tėvų turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita. Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Nagrinėjamu atveju, nepilnametis vaikas turi ir specialiųjų poreikių, sveikatos sutrikimų, todėl jam reikalingos medicininės paslaugos ir papildomos lėšos. Teismas neturi pagrindo netikėti vaiko akių ligų ir ortodontinio gydymo reikalingumu.

Sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, į vaiko teisėtus interesus visada būtina atsižvelgti, o teisėtas vaiko interesas laikomas prioritetiniu. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvo, privalančio teikti išlaikymą, nedarbas ar gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos, nustatymo ir kt. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-101/2010, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2008).

Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą išlaikymo padidinimui, nurodo, kad pasikeitė vaiko poreikiai natūraliai vaikui augant, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaikui atsirado sveikatos sutrikimų.

Teismo vertinimu, 895,00 Eur išlaikymo suma yra pagrįsta, reali ir atitinkanti vaiko poreikius. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys jo amžių, sveikatos būklę, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje taip pat nėra nepagrįstai padidintos.

Ieškovės teigimu, atsakovas niekada nemokėjo vaikui išlaikymo. Nuo priimto sprendimo dėl vaiko išlaikymo priteisimo praėjo daugiau nei 14 metų. Pasikeitė ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos išaugo. Įvertinus tokias faktorius, kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai didėjo ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį.

Teismas pripažįsta, kad vaiko poreikiai yra išaugę natūraliai vaikui augant ir jo poreikiams didėjant. Šalių vaikas yra paauglys, akivaizdu, kad jam augant reikia ne tik daugiau maisto, aprangos, bet ir kitų reikmenų (išsilavinimui, higienai, laisvalaikio užsiėmimams, būreliams), išaugo ir reikiamų paslaugų poreikis (kirpyklos, gydymo). Darytina išvada, kad priteistas 57,92 Eur (200,00 Lt) išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, nes vaikas tapo paaugliu, jo poreikiai išaugo, pasikeitė ekonominė situacija.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad šioje valstybėje mokami didesni atlyginimai nei Lietuvoje. Taip pat pateikti duomenis, kad atsakovas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto.

Teismas sutinka, kad iš byloje esančių duomenų yra pagrindas manyti, kad atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės, atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, teismas duomenų apie tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų ar kitų išlaikytinių, neturi, todėl yra galimybė nukrypti nuo lygių dalių principo.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/201; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti tėvo pareigą – teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad iš valstybės už vaiką gauna 70,00 Eur. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė iš Sodros už vaiką gauna 70,00 Eur, ši suma nėra išskaičiuota iš nurodytos vaiko poreikių sumos. Atsižvelgiant į tai, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia suma. Nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia suma (895,00 Eur - 70,00 Eur = 825,00 Eur). Įvertinus tai, atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo suma sudaro 415,00 Eur (450,00 Eur - 35,00 Eur), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, bet ne trumpiau nei jis mokysis pagal vidurinio ugdymo (mokymo) bendrąją programą, tačiau toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas.

Taigi, šiuo atveju siekiama ne tik priteisti didesnį nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, bet ir numatyti, kad toks išlaikymas bus mokamas ir vaikui sulaukus pilnametystės, esant pirmiau minėtoms sąlygoms. Pabrėžtina, jog pilnametis tapęs šalių vaikas pats galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

Šios konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskyrė sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Taigi, kaip matyti, šie teismų išaiškinimai yra skirti minimalios tėvų pareigos išlaikyti savo pilnamečius besimokančius vaikus kilimo sąlygoms apibrėžti, kilus ginčui tarp tėvų ir vaikų dėl tokio išlaikymo poreikio ir (ar) jo dydžio, kai, be kita ko, konkrečiu atveju yra nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti bei sprendžiama dėl konkretaus išlaikymo dydžio priteisimo. Tai kartu reiškia, jog tėvai visais atvejais savo valia gali susitarti dėl kitokių pareigos remti pilnametystės sulaukusį vaiką vykdymo sąlygų. Tokiais atvejais tėvai patys įvertina savo turtinę padėtį, galimybes, pilnamečio vaiko poreikius ir sprendžia dėl išlaikymo skyrimo ir (ar) skirtino išlaikymo dydžio (CK 3.192¹ straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismų praktiką ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba ekonomiškai stiprioje valstybėje, teismas vertina, kad atsakovo sūnui kas mėnesį teiktinas išlaikymas iki jis sulauks pilnametystės po 415,00 Eur kas mėnesį, atitiks proporcingumo vaiko poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas 96,00 Eur (415,00 Eur-57,92 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už išlaikymo dydžio padidinimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 7,37 Eur. Ieškinį tenkinant iš dalies (92 proc.), iš atsakovo valstybei priteistinos 6,78 Eur (7,37 Eur × 92 proc. / 100 proc. = 6,78 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės šių išlaidų dalis nepriteistina, nes neviršija 5,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Bylą išnagrinėjus, atsakovo paieška nutraukiama ir apie tai informuojamas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2763-399/06 priteisto išlaikymo dydį jį padidinant ir priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 415,00 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų 00 ct) nuo ieškinio pareiškimo dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę J. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 96,00 Eur (devyniasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 6,78 Eur (šešių eurų 78 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutraukti atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paiešką ir apie tai informuoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.