- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- 1-62-1083/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14800-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kaltinamasis
- S. D.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis, Mykolas Alekna
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. D. 2023 m. balandžio 24 d. apie 17.15 val. laiptinėje namo, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį R. S. į krūtinės sritį (dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė į laiptinės sieną) ir tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam R. S. ne mažiau kaip 1 smūgį į veidą; dėl tokios S. D. veikos nukentėjusiajam R. S. buvo padaryti odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje ir dešiniame dilbyje bei gleivinės nubrozdinimas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, o taip pat išsivystė ūminis ir praeinantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); dėl išsivysčiusio ūminio ir praeinančio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) – nukentėjusiojo R. S. psichikos sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.
2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad santykiai su nukentėjusiuoju R. S. nuo vaikystės yra konfliktiški, nes anksčiau nukentėjusysis skriaudė jį (kaltinamąjį), todėl jis (kaltinamasis) jaučia pyktį nukentėjusiajam. 2023 m. balandžio 24 d. apie 17–18 val. jis (kaltinamasis) sėdėjo ant suoliuko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kartu buvo jo (kaltinamojo) mama R. G. ir kaimynai N. J., R. B., J. B., D. P.. Tuo metu jie visi šnekučiavosi, jis (kaltinamasis) vienas gėrė alų. Buvo išgėręs apie 2 skardines alaus. Kaimynas R. B. buvo ką tik grįžęs iš darbo ir sustojo prie jų parūkyti, N. J. ir D. P. šiaip sėdėjo ant suoliuko, J. B. irgi kažką darė (gal rūkė, gal kalbėjo), o mama R. G. gėrė kavą. Tuo metu alkoholio niekas nevartojo, tik jis (kaltinamasis) gėrė alų. Tuo metu jis (kaltinamasis) alkoholiu nieko nevaišino, jokio alkoholio iš užsienio nebuvo parsivežęs. Nepamena, ar matė nukentėjusįjį R. S. einantį į parduotuvę, bet jam (nukentėjusiajam) grįžtant iš parduotuvės jis (kaltinamasis) išvadino nukentėjusįjį necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais (tuo metu jis (kaltinamasis) nematė akivaizdžių nukentėjusiojo R. S. sužalojimų). Eidamas pro šalį nukentėjusysis R. S. jam (kaltinamajam) kažką atsakė. Tada jis (kaltinamasis) atsistojo, įėjęs į laiptinę, laiptinės išplatėjime pasivijęs nukentėjusįjį ir jį aplenkęs, supykęs stipriai pastūmė nukentėjusįjį į krūtinę (iš priekio). Nukentėjusysis R. S. nenugriuvo, bet atsitrenkė į laiptinės sieną. Nukentėjusiajam atsitrenkus į sieną, pastarajam kažkas iškrito iš rankų, tačiau jis (kaltinamasis) nematė, kas nukentėjusiajam R. S. iškrito. Tuo metu jiems iš paskos į laiptinę įėjo R. B., kuris suėmė jį (kaltinamąjį) už marškinėlių, atitraukė nuo nukentėjusiojo R. S., liepė nusiraminti ir išvedė į lauką. Konflikto metu jis (kaltinamasis) nukentėjusiajam R. S. tyčia ranka nesudavė, bet R. B. atitraukiant jį (kaltinamąjį) nuo nukentėjusiojo, galėjo gestikuliuodamas netyčia su ranka suduoti nukentėjusiajam R. S. į veidą. Po to, kai R. B. atitraukė jį (kaltinamąjį) nuo nukentėjusiojo, pastarasis liko laiptinėje. Išėjęs iš laiptinės jis (kaltinamasis) apie 5 minutes pabuvo kieme, o po to nuėjo pas savo draugą A. Š., nes abu buvo neseniai sugrįžę iš užsienio ir planavo susitikti. Pas A. Š. pabuvo apie 1–1,5 val. ir grįžo į namus, o apie 19–20 val. nuėjo pas nukentėjusįjį R. S., nes kaimynai pasakė jam (kaltinamajam), kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, todėl jis (kaltinamasis) norėjo paklausti nukentėjusiojo, dėl ko buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Pas nukentėjusįjį R. S. nuėjo vienas. Pabeldus į buto duris jas atidarė nukentėjusiojo mama N. S., kuri liepė jam dingti ir uždarė buto duris. Tada jis (kaltinamasis) grįžo į namus. Aptariamo įvykio metu jis (kaltinamasis) jautėsi blaivus ir alkoholis neturėjo įtakos jo (kaltinamojo) elgesiui, nes būdamas blaivus dėl senų nuoskaudų būtų pasielgęs taip pat. Pastarajam nustatyti sužalojimai galėjo būti jo (kaltinamojo) elgesio pasekmė, tačiau sužalojimus veide jis galėjo padaryti netyčia. Nežinojo, kad nukentėjusysis R. S. turi psichikos sutrikimų ir nenorėjo sutrikdyti nukentėjusiojo R. S. psichikos sveikatos. Nežino priežasčių, dėl kurių nukentėjusiojo mama N. S. galėtų apkalbėti jį (kaltinamąjį), su ja nekonfliktuoja. Mano, kad galėjo padaryti nukentėjusiajam neturtinę žalą, tačiau ši žala neturėtų viršyti 500 Eur. Nepripažįsta, kad sugadino kokį nors nukentėjusiojo turtą, nes nematė, kad nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas būtų iškritęs. Pripažįsta, kad dėl važinėjimo pas gydytojus, atstovą ir tyrėjus, o taip pat dėl vaistų įsigijimo nukentėjusysis galėjo patirti turtinę žalą. Dėl tokio savo poelgio gailisi, ateityje tai nepasikartos.
2.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad su kaltinamuoju S. D. konfliktuoja jau seniai. 2023 m. balandžio 24 d. apie 17 val. ėjo į parduotuvę. Išeidamas iš laiptinės namo, esančio (duomenys neskelbtini), matė prie laiptinės sėdintį kaltinamąjį S. D. ir kitus asmenis – R. B., N. J. ir kitus kaimynus. Praėjus juos kaltinamasis S. D. pradėjo įžeidinėti jį (nukentėjusįjį) necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais, tačiau nekreipdamas dėmesio jis (nukentėjusysis) nuėjo į parduotuvę. Kaltinamasis S. D. buvo neblaivus. Jam (nukentėjusiajam) apsipirkus ir grįžtant iš parduotuvės kaltinamasis S. D. vėl pradėjo prie jo kabinėtis, vadinti necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais. Tuomet jis (nukentėjusysis), vos tik įėjęs į namo laiptinę, pasakė kaltinamajam, kad šis nebegertų. Įėjus į laiptinę kaltinamasis S. D. puolė jį (nukentėjusįjį) ir pastūmė rankomis į krūtinę, dėl ko jis (nukentėjusysis) nugara trenkėsi į sieną, jam (nukentėjusiajam) iš rankų iškrito pirkiniai ir mobiliojo ryšio telefonas, kuris sudužo. Tada kaltinamasis S. D. viena ranka sugriebė jį (nukentėjusįjį) už megztinio ir kita ranka sudavė jam į veidą ne mažiau 5 kartų, pataikė į apatinę lūpą ir skruostą. Po to į laiptinę atėjo R. B., kuris juos (kaltinamąjį ir nukentėjusįjį) išskyrė. Tada jis (nukentėjusysis) greitai nubėgo į savo namus. Namuose buvo jo (nukentėjusiojo) mama, kuri matė jį sužalotą. Vėliau kaltinamasis S. D. buvo atėjęs prie jo buto durų ir daužė jas, tačiau duris atidarė jo (nukentėjusiojo) mama. Jis (nukentėjusysis) paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, dėl ko atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Dėl kaltinamojo S. D. suduotų smūgių ir sužalojimų jis (nukentėjusysis) juto skausmą apie savaitę. Taip pat jam skaudėjo galvą, jis juto nerimą, jam sunkiai sekėsi užmigti, dėl ko jis pradėjo lankytis pas psichiatrą ir psichologą, kuris patarė negyventi šalia grėsmę jam keliančio asmens (šalia kaltinamojo S. D.) ir pakeisti gyvenamąją vietą, ką jis ir padarė – šiuo metu jis (nukentėjusysis) gyvena kitur, nes bijo gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Anksčiau jis (nukentėjusysis) turėjo sveikatos sutrikimų, kuriuos išsigydė, o po aptariamo įvykio vėl turi gydytis. Fiziniai sužalojimai jam gijo apie savaitę. Jis vartojo vaistus. Jo (nukentėjusiojo) patirtą turtinę žalą sudaro sugadintas telefonas, išlaidos vaistams ir kelionės išlaidos vykstant pas atstovą, pas medikus, pas tyrėjus, taip pat jis patyrė išlaidų už teisinę pagalbą. Sugadintą mobiliojo ryšio telefoną vertina 180 Eur, nes jis kreipėsi į taisyklą, kur jam pasakė, kad telefono tvarkymas kainuos tiek pat, kiek ir naujas, tad jam neapsimokėjo remontuoti telefono. Prašo priteisti jam patirtą turtinę žalą dėl sugadinto telefono, dėl išlaidų vaistams, kelionėms pas atstovą, pas medikus, pas tyrėjus ir dėl teisinės pagalbos. Kaltinamasis S. D. žalos neatlygino nė kiek.
2.3. Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. balandžio 24 d. Tądien po 17 val. jis sugrįžo iš darbo į namus. Tuo metu prie namo ant suoliuko sėdėjo R. G., N. J., kaltinamasis S. D.. Grįždamas į namus jis (liudytojas) prasilenkė su nukentėjusiuoju R. S., kuris ėjo link parduotuvės. Persirengęs jis (liudytojas) išėjo į kiemą prie ant suoliuko sėdėjusių asmenų. Bendraudamas su kaltinamuoju S. D. matė, kad šis buvo neblaivus, bet labai girtas nebuvo. Matė sugrįžtantį nukentėjusįjį R. S.. Nematė, kad nukentėjusysis ką nors (pirkinius ar telefoną) neštųsi savo rankose. Taip pat nematė, kad tuo metu nukentėjusysis R. S. būtų buvęs sužalotas. Nukentėjusiajam R. S. įeinant į laiptinę jis (nukentėjusysis) apsižodžiavo su kaltinamuoju S. D., dėl ko kaltinamasis S. D. įėjo į laiptinę paskui nukentėjusįjį R. S.. Išgirdęs laiptinėje konfliktą jis (liudytojas) nuėjo į laiptinę. Matė, kad kaltinamasis bei nukentėjusysis laiptinėje stumdėsi ir buvo susikibę, tačiau smūgių sudavimo jis (liudytojas) nematė. Jis (liudytojas) pasakė kaltinamajam S. D., kad šis ramintųsi ir išskyrė kaltinamąjį bei nukentėjusįjį. Negali paaiškinti, kodėl nusiraminti liepė kaltinamajam S. D., o ne nukentėjusiajam R. S.. Nematė ant žemės iškritusio mobiliojo ryšio telefono. Po to kaltinamasis S. D. išėjo pas savo draugą, o nukentėjusysis R. S. užlipo aukštyn į savo namus. Konflikto metu laiptinės durys buvo atidarytos, o už jų kieme stovėjo suoliukas, todėl kieme ant suoliuko sėdėję asmenys negalėjo matyti laiptinės vidaus. Nežino, ar be jo (be liudytojo) kas nors dar matė konfliktą laiptinėje.
2.4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. balandžio 24 d. apie 17–18 val. Tuo metu ji (liudytoja) buvo kieme, sėdėjo ant suoliuko kartu su N. J., R. G., D. P., kaltinamuoju S. D.. Sėdėdami ant suoliuko vartojo alkoholį – gėrė arba brendį, arba viskį. Ji (liudytoja) alkoholio buvo išgėrusi nedaug. Kiek pamena, N. J., R. G. ir kaltinamasis S. D. alkoholio nevartojo. Matė, kad apie 17 val. iš namo laiptinės išėjo nukentėjusysis R. S., kuris nuėjo link parduotuvės. Kaltinamasis S. D. pasakė kažkokį keiksmažodį nukentėjusiajam, bet pastarasis nesureagavo. Maždaug po 10 minučių nukentėjusysis R. S. grįžo atgal. Nematė, kad tuo metu nukentėjusysis R. S. turėtų ką nors rankose, taip pat nematė, kad tuo metu nukentėjusysis R. S. būtų buvęs sužalotas. Įeidamas į namo laiptinę nukentėjusysis R. S. tarpduryje susistumdė su kaltinamuoju S. D.. Susistumdymas įvyko laiptinėje, tarp dviejų laiptinės durų. Tuo metu išorinės laiptinės durys buvo atidarytos, o suoliukas, ant kurio sėdėjo ji (liudytoja) buvo kieme, už laiptinės durų. Išgirdusi triukšmą ji (liudytoja) atsistojo. Matė, kad kaltinamasis S. D. pastūmė nukentėjusįjį R. S., o šis atsitrenkė į laiptinės sieną. Nematė, kad kas nors būtų sudavęs smūgius, kad kas nors būtų iškritę ir gulėtų ant grindų. Po to kaltinamasis S. D. išėjo iš laiptinės, o nukentėjusysis R. S. užlipo aukštyn. Negali pasakyti kuo baigėsi susistumdymas. Konflikto metu laiptinėje buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusysis, daugiau nieko nebuvo. Jai žinoma, kad laiptinėje turėjo būti jos (liudytojos) sutuoktinis R. B., bet ji savo sutuoktinio laiptinėje nematė. Konflikto metu jos (liudytojos) sutuoktinis R. B. dar nebuvo grįžęs iš darbo, savo sutuoktinį ji sutiko apie 18 val.
2.5. Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. balandžio 24 d. apie 18 val. Tuo metu ji (liudytoja) sėdėjo kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini). Negali tiksliai pasakyti, kur ji sėdėjo – ar ant suoliuko (buvusio kieme, už atidarytų laiptinės durų, prie namo sienos), ar ant akmens (buvusio gėlių darželyje). Tuo metu ji (liudytoja) buvo neblaivi, buvo išgėrusi dvi taureles brendžio. Kartu su ja (su liudytoja) sėdėjo N. J., R. B., J. B., D. P. ir kaltinamasis S. D.. Pastarasis buvo išgėręs, jis gėrė alų. Pamatęs į parduotuvę einantį nukentėjusįjį R. S., jos (liudytojos) sūnus S. D. išvadino jį (nukentėjusįjį) necenzūriniais žodžiais. Pastarajam grįžus, kaltinamasis S. D. vėl išvadino nukentėjusįjį R. S. necenzūriniais žodžiais, o nukentėjusysis atsakė kaltinamajam, kad šis nebegertų. Matė, kad tuo metu nukentėjusysis R. S. rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat matė, kad tuo metu nukentėjusysis R. S. buvo sveikas, jis nebuvo sužalotas. Nukentėjusiajam R. S. įėjus į laiptinę, kaltinamasis pasivijo nukentėjusįjį laiptinėje ir sudavė (stūmė) nukentėjusiajam į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis R. S. atsitrenkė į sieną. Nukentėjusysis R. S. atgal kaltinamojo S. D. nestūmė ir kaltinamajam nieko nedarė. Po to liudytojas R. B. nuėjo į laiptinę ir išskyrė kaltinamąjį bei nukentėjusįjį. Tada nukentėjusysis R. S. nuėjo į savo namus, o kaltinamasis S. D. išėjo pas savo draugą. Vėliau, maždaug po 4 valandų, kaltinamasis S. D. grįžo į namus ir nuėjo pas nukentėjusįjį R. S. atsiprašyti, bet duris atidarė nukentėjusiojo mama ir liepė kaltinamajam S. D. išeiti. Kai kaltinamasis būna blaivus, konfliktų nebūna. Nematė, kad konflikto metu laiptinėje ant žemės būtų nukritęs mobiliojo ryšio telefonas. Sėdint kieme ant suoliuko, per atidarytas duris laiptinės vidaus nesimato.
2.6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. J. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. gegužės ar birželio mėnesį, pavakaryje, laikotarpiu nuo 16 val. iki 18 val. Tuo metu ji (liudytoja) sėdėjo ant suoliuko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Suoliukas yra prie namo, už laiptinės durų, laiptinės durys buvo praviros ir per jas laiptinės vidaus nesimatė. Kartu su ja sėdėjo J. B., R. G. ir D. P.. Kaltinamasis S. D. ir R. B. sėdėjo toliau nuo jų, pavėsinėje, o vėliau priėjo prie jų pakalbėti. Tiksliai nepamena, bet tądien alkoholio lyg ir niekas nevartojo. Matė ateinantį nukentėjusįjį R. S.. Pastarasis savo rankose lyg ir nieko nesinešė. Nematė, ar nukentėjusysis R. S. rankoje nešėsi mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusysis R. S. nebuvo sužalotas ir nesiskundė, kad jam kažką skaudėtų. Praeidamas pro šalį nukentėjusysis R. S. kepštelėjo petimi kaltinamajam S. D., o pastarasis paklausė „ko čia kabinėjiesi?“. Stumdymosi ir muštynių tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nebuvo. Po to nukentėjusysis R. S. nuėjo į savo namus, o kaltinamasis S. D. dar pabuvo kartu su jais, dar pakalbėjo ir jie išsiskirstė. Triukšmo laiptinėje negirdėjo. Nematė, ar po šio įvykio buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba.
2.7. Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie aptariamą įvykį (konfliktą) sužinojo iš tyrėjos, paties įvykio ji (liudytoja) nematė. Įvykis galėjo būti 2023 metų pavasarį arba vasarą, tikslios dienos nepamena. Nepamena, kur tądien ji buvo ir ką veikė. Galėjo tądien būti kieme ir sėdėti ant suoliuko (suoliukas yra prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)). Ant suoliuko galėjo sėdėti N. J., R. G., S. D.. Nepamena, ar tądien sėdėdama ant suoliuko vartojo alkoholį. Ji pati (liudytoja) vartoja šampaną ir vyną, o stipriuosius gėrimus vartoja labai retai. Sėdėdama ant suoliuko stipriųjų alkoholinių gėrimų niekada nevartojo. S. D. sugrįžimo iš užsienio ji nešventė ir S. D. jos nevaišino alkoholiu savo sugrįžimo proga. Aptariamo įvykio (konflikto tarp S. D. ir R. S.) ji nematė ir negirdėjo, nepastebėjo jokios konfliktinės situacijos tarp S. D. ir R. S..
2.8. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. balandžio mėnesį. Tuo metu jis (liudytojas) ir S. D. buvo neseniai sugrįžę iš užsienio ir abu buvo seniai nesimatę. Tądien jam (liudytojui) grįžus į namus po darbo, apie 19 val., pas jį atvyko S. D.. Pastarasis buvo neblaivus. Kalbant su S. D. pastarasis pasipasakojo, kad tarp jo (S. D.) ir R. S. įvyko kažkoks konfliktas, kažkoks susistumdymas, tačiau smulkiau apie konfliktą S. D. nepasakojo. Apie fizinį smurtą S. D. jam (liudytojui) nepasakojo. S. D. minėjo, kad įvykio vietoje taip pat buvo kaimynai, bet konkrečių kaimynų neįvardijo. Taip pat S. D. nesiskundė kokiais nors skausmais ir nesimatė akivaizdžių S. D. sužalojimų. Pabuvęs trumpai pas jį (pas liudytoją) S. D. išėjo. Tada jis (liudytojas) ėjo pas savo tėvus ir matė atvykusius policijos pareigūnus bei R. S.. Po įvykio su R. S. nebendravo, nes su juo seniai nebendrauja (R. S. yra problematiškas asmuo, nes provokuoja ir grasina savo draugais, elgiasi netinkamai). Vėliau apie aptariamą įvykį jam pasakojo R. B., kuris smulkiai nepasakojo apie konfliktą, tik paminėjo, kad konflikto metu pasakė S. D. baigti konfliktuoti. Paties įvykio jis (liudytojas) nematė ir įvykio vietoje nebuvo, apie patį įvykį žino tik iš kitų asmenų pasakojimų.
2.9. Liudytoja N. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet tuo metu kieme buvo šilta. Gali būti, kad tai buvo 2023 m. balandžio 24 d., dienos metu. Tuo metu ji kartu su savo sūnumi R. S. buvo namuose. Dėl savo sveikatos būklės ji gulėjo lovoje ir paprašė sūnaus nueiti į parduotuvę. R. S. sutiko ir išėjo į parduotuvę. Prieš išeidamas į parduotuvę R. S. buvo sveikas ir nesužalotas. Po kiek laiko, maždaug po 10 minučių, sūnus R. S. sugrįžo, bet iš karto nuėjo į savo kambarį, o po to į virtuvę. Vėliau sūnus atėjo pas ją į kambarį. Tada ji pamatė pasikeitusį sūnaus veidą. Matė, kad sūnaus lūpos šone yra kruvina, taip pat sūnus jai parodė sužalotą ranką ir savo mobiliojo ryšio telefoną. R. S. pasakė jai, kad jį užpuolė S. D., kuris buvo girtas ir sudavė jam (sūnui), dėl ko jam (sūnui) iš rankos iškrito telefonas ir suskilo telefono ekranas. Ji pati matė suskilusį sūnaus telefono ekraną. Po kurio laiko, maždaug už 20–30 minučių, ji išgirdo stiprų beldimą į buto duris. Sūnus R. S. sakė jai neatidaryti durų, bet ji atidarė duris. Tuo metu sūnus stovėjo šalia jos. Atidariusi duris pamatė, kad prie durų stovi S. D. ir dar kažkoks jaunuolis (pastarojo veido ji tiksliai neįsižiūrėjo, nes buvo susikoncentravusi į S. D.). S. D. buvo stipriai neblaivus. Tada ji greitai uždarė buto duris ir jas užrakino, nes bijojo S. D.. Po to sūnus iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Po šio konflikto R. S. dėl savo sveikatos būklės (dėl nerimo ir nemigos) ne vieną kartą lankėsi pas psichologą ir pas psichiatrą. Sūnus nebenori būti pas ją (pas liudytoją) namuose, nebeišeina į kiemą (nebent reikia nueiti į parduotuvę). Iki aptariamo įvykio R. S. taip pat lankėsi pas gydytojus, tai buvo seniai, gal prieš 6 metus, bet vėliau jo sveikata pagerėjo ir jam nebereikėjo lankytis pas gydytojus, tačiau po šio įvykio pablogėjus sūnaus sveikatos būklei jis vėl pradėjo lankytis pas gydytojus.
2.10. Liudytojas (policijos pareigūnas) T. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, bet tai galėjo būti 2023 m. balandžio 24 d. apie 18–20 val. Tuo metu dirbdamas su kolege I. N. gavo pranešimą, kad pranešėją sumušė kaimynas. Vyko į (duomenys neskelbtini), į daugiabutį gyvenamąjį namą (tikslaus adreso nepamena). Nuvyko pas pranešėją, kuris nurodė, kad jį (nukentėjusįjį) sumušė kaimynas, gyvenantis tame pačiame name, pirmame aukšte, kad jam (nukentėjusiajam) buvo sugadintas mobiliojo ryšio telefonas. Nukentėjusysis paaiškino, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri tuo metu jau buvo išvykusi. Rodė mobiliojo ryšio telefoną, kurio ekranas buvo suskilęs. Nukentėjusysis pasakojo, kad jis ėjo į parduotuvę ir jį (nukentėjusįjį) prie namo laiptinės sumušė kaimynas, kad kaimynas rankomis sudavė jam (nukentėjusiajam) į veidą. Nukentėjusysis skundėsi skausmais ir sužalojamais, rodė, kur jam skauda, tačiau išorinių nukentėjusiojo sužalojimų jis (liudytojas) nepastebėjo ir nukentėjusiojo atidžiai neapžiūrėjo. Nukentėjusysis nurodė jį sumušusį asmenį. Su kolege kieme sutiko nukentėjusįjį sumušusio asmens mamą, kuri pasakė, kad jos sūnus išvykęs pas draugą, tačiau kur tiksliai nenurodė. Kadangi neturėjo pakankamų duomenų apie nukentėjusįjį sumušusio asmens buvimo vietą, tą vakarą smurtavusio asmens nesurado ir jo nesulaikė. Iš nukentėjusiojo priėmė pareiškimą, o taip pat apklausė prie namo buvusią moterį (šios moters vardo ir pavardės nepamena). Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
2.11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas T. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. apie 18–19 val. dirbdamas su kolege I. N. gavo pranešimą, kad prie laiptinės namo, esančio (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė keli asmenys, vienas iš jų S. D.. Nuvyko pas R. S., kuris paaiškino, kad jį prie namo laiptinės sumušė kaimynas. Nurodė, kad eidamas į parduotuvę jis (R. S.) praėjo pro prie namo ant suoliuko sėdėjusį S. D., kuris jį (R. S.) išvadino necenzūriniais žodžiais. Grįžus iš parduotuvės prie namo laiptinės jį (R. S.) pasitiko tas pats kaimynas S. D., kuris pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu S. D. pastūmė jį (R. S.), dėl ko jam (R. S.) iškrito mobiliojo ryšio telefonas ir sudužo jo ekranas. Kaimynas S. D. sudavė jam (R. S.) į veidą. Tada jis (R. S.) grįžo į namus ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. R. S. aiškino, kad jam buvo praskelta lupa ir ją rodė, tačiau jis (liudytojas) aiškaus sužalojimo nematė. R. S. skundėsi, kad jam skauda kairį skruostą. Prie namo laiptinės sutiko S. D. mamą, kuri paaiškino, kad sūnaus namuose nėra, kad jis išėjęs pas draugą, todėl pas S. D. nebuvo nuėję (1 t., 136–137, 140 b. l.).
2.12. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja (policijos pareigūnė) I. N. parodė, kad tiksliai nepamena aptariamo įvykio. Pamena, kad atvykę į įvykio vietą su kolega T. D. iš pradžių nuėjo į nukentėjusiojo R. S. butą, o po to apklausai nusivedė jį į tarnybinį automobilį. Nukentėjusysis R. S. nurodė, kad jį sumušė, nurodė jį sumušusio asmens vardą ir pavardę. Pamena, kad kieme prie namo buvo dvi moterys. Nepamena, ar pavyko surasti kaltininką. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
2.13. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos I. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja I. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. apie 18–19 val. dirbdama su kolega T. D. gavo pranešimą, kad pranešėją prie laiptinės namo, esančio (duomenys neskelbtini), sumušė keli asmenys, vienas iš jų – S. D.. Nuvykus pas nukentėjusįjį R. S. pastarasis paaiškino, kad jį sumušė jo kaimynas. Nurodė, kad jis (R. S.) ėjo į parduotuvę, o jam einant pro suoliuką, esantį prie namo, ant kurio sėdėjo S. D., pastarasis išvadino jį (R. S.) necenzūriniais žodžiais. Grįžus iš parduotuvės, prie namo laiptinės jį pasitiko tas pats kaimynas S. D., kuris pradėjo konfliktuoti ir vadinti jį (R. S.) necenzūriniais žodžiais, o vėliau sudavė jam (R. S.) į veidą. Nukentėjusysis R. S. rodė jai (liudytojai) sužalojimus, bet ant veido ir lūpos sužalojimų nesimatė. Kadangi įvykis buvo senai, tiksliai įvykio aplinkybių nepamena (1 t., 145–146 b. l.).
2.14. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kieme daugiabučio namo (esančio (duomenys neskelbtini)), šalia laiptinės. Šalia įėjimo į daugiabučio namo laiptinę yra medinis rudos spalvos suolas. Tiksli įvykio vieta yra prie įėjimo į laiptinę. Įėjimo į laiptinę grindinys yra betonas. Iš įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad laiptinės durys atsidaro į suolą ir jos trukdo nuo suolo matyti laiptinės vidų; iš laiptinės vidaus suolo nesimato (1 t., 17–18, 20–22 b. l.).
2.15. Pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad nukentėjusiajam R. S. nustatytas odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, dešiniame dilbyje, gleivinės nubrozdinimas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje; duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra; sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu, ar paviršiumi, galimai suduodant ranka, ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje; tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu nukentėjusiajam R. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiojo R. S. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 76 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
2.16. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad prieš aptariamą įvykį ir jo metu nukentėjusysis R. S. sirgo psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) (elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus); po aptariamo įvykio nukentėjusiajam R. S. išsivystė ūminis ir praeinantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) (šis psichikos būklės pablogėjimas truko ilgiau nei 10 dienų); šis psichikos sutrikimas nukentėjusiajam R. S. sukėlė nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą (2 t., 152–157 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
2.17. Iš nukentėjusiojo R. S. akistatų su kaltinamuoju S. D. bei liudytojais R. G. ir R. B. protokolų matyti, kad jog akistatų metu kiekvienas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (1 t., 42–44, 47–49 b. l.; 2 t., 10–13 b. l.).
2.18. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. S. parodė vietą, kurioje įvyko konfliktas su kaltinamuoju S. D., kurioje kaltinamasis pastūmė jį (nukentėjusįjį) ir kur jis (nukentėjusysis) atsitrenkė, kur kaltinamasis sudavė jam (nukentėjusiajam) smūgius ir patvirtino kitas svarbias aplinkybes (1 t., 52–58 b. l.).
2.19. Iš policijos pareigūno T. D. tarnybinio pranešimo matyti, jog nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko nukentėjusysis R. S., kuris paaiškino, kad jį prie namo laiptinės užsipuolė ir primušė neblaivus kaltinamasis S. D., kad įvykio metu buvo sugadintas jo (nukentėjusiojo) mobiliojo ryšio telefonas „Samsung J6+“, kuris iškrito jam iš rankų ir įskilo telefono ekranas, kai kaimynas jį pastūmė. Liudytoja J. B. nurodė, kad kaltinamasis S. D. nemušė nukentėjusiojo R. S., tik pastūmė jį (jai buvo nustatytas 1,98 ‰ girtumas) (1 t., 181 b. l.).
2.20. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus raudonos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J6+“ ekrane matyti dvi įskilimo linijos (1 t., 24, 26–27 b. l.).
2.21. Iš policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų padarytų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuota kaip 2023 m. balandžio 24 d. apie 18.27 val. policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, bendrauja su nukentėjusiuoju R. S.; nukentėjusysis R. S. paaiškina, kad jį sumušė kaltinamasis S. D. (sudavė jam į veidą, praskėlė lūpą, nubrozdino ranką, jam skauda), kad sudužo telefono ekranas, kad kaltinamasis S. D. buvo atėjęs su draugu pas jį (pas nukentėjusįjį); policijos pareigūnai bendrauja su liudytoja J. B., kuri nurodo, kad kaltinamasis S. D. sudavė nukentėjusiajam R. S. (pasako „pimpt vieną žuvį“ ir parodo ranka, kaip buvo suduotas smūgis R. S.) ir užfiksuotos kitos aplinkybės (1 t., 118–119 b. l.).
2.22. Iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktų garso įrašų apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. balandžio 24 d. 17.10 val. nukentėjusysis R. S. pranešė apie tai, jog laiptinėje namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaltinamasis S. D. užpuolė jį ir sumušė, sudavė jam į veidą ir nubrozdino ranką (1 t., 114–116 b. l.).
2.23. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai į įvykio vietą atvyko 2023 m. balandžio 24 d. 17.29 val., t. y. praėjus 14 minučių po iškvietimo gavimo (iškvietimas gautas 17.15 val.). Įvykio vietoje nukentėjusiajam R. S. buvo nustatyti minkštųjų audinių sužalojimai veide ir fizinio skausmo sukėlimas (trauminiai sužalojimai (specifiniai)) (1 t., 84–85 b. l.).
3. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
3.1. Kaltinamasis S. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažino tik iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad aptariamo įvykio metu stūmė nukentėjusįjį R. S., tačiau smūgių jam nesudavė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. savo parodymus papildė nurodydamas, kad konflikto metu tyčia stūmė nukentėjusįjį R. S. ir galėjo ranka suduoti jam smūgį į veidą tuo metu, kai liudytojas R. B. juos išskyrė, tačiau smūgį suduoti ranka nukentėjusiajam į veidą jis galėjo netyčia (gestikuliuodamas rankomis). Kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusiojo R. S. sužalojimai gali būti jo veikos pasekmė. Natūralu, jog kaltinamasis S. D., tik iš dalies pripažindamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (neigdamas tyčinį smūgio į veidą sudavimą), aplinkybes aiškina sau palankia linkme, savo parodymus derindamas prie kitų byloje esančių duomenų ir nutylėdamas jam nepalankias aplinkybes. Tačiau tokią kaltinamojo poziciją paneigia kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai.
3.2. Byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta tai, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku tarp kaltinamojo S. D. ir nukentėjusiojo R. S. kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis S. D., priėjęs prie nukentėjusiojo R. S., tyčia pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko pastarasis atsitrenkė į laiptinės sieną. Dėl tokios kaltinamojo veikos nukentėjusiajam R. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokias aplinkybes teisiamojo posėdžio patvirtino tiek kaltinamasis S. D., tiek nukentėjusysis R. S., tiek liudytojai R. B., J. B. ir R. G.. Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių ginčo nėra, šios aplinkybės įrodytos byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl plačiau dėl šių įrodytų aplinkybių – dėl tyčinio nukentėjusiojo R. S. pastūmimo ir pastarojo atsitrenkimo į sieną – teismas plačiau nepasisako.
3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. iš esmės neigė tyčia ranka sudavęs smūgį nukentėjusiajam R. S. į veidą ir tvirtino, kad tai jis padarė netyčia (gestikuliuodamas rankomis), tačiau pripažino, kad nukentėjusiojo R. S. sužalojimai gali būti jo veikos pasekmė. Tokia kaltinamojo pozicija, o taip pat kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. D. sudavė ranka nukentėjusiajam smūgį į veidą. Pirmiausiai teismas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo gauta duomenų apie tai, jog betarpiškai prieš aptariamą konfliktą nukentėjusysis R. S. būtų buvęs sužalotas (arba susižalojęs pats) ir būtų skundęsis aplinkiniams kokiais nors negalavimais ar skausmais (tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek kaltinamasis S. D., tiek liudytojai R. B., J. B., R. G., N. J. ir N. S.). Nukentėjusysis R. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, konflikto metu fizinį smurtą prieš jį panaudojo ir fizinį skausmą jam sukėlė bei sužalojo ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis S. D.. Šias aplinkybes jis nuosekliai nurodė iš pradžių paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, po to į įvykio vietą atvykusiems VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojams ir liudytojams (policijos pareigūnams) T. D. bei I. N., vėliau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Visas šias aplinkybes nukentėjusysis R. S. iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, dar kartą patvirtindamas ir tai, jog kaltinamojo S. D. panaudotas fizinis smurtas sukėlė jam fizinį skausmą. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo pareigūną bei teisme apklausta liudytoja N. S.. Nukentėjusiojo R. S. ir liudytojos N. S. parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam R. S. aptariamo įvykio metu buvo padarytas odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, dešiniame dilbyje, gleivinės nubrozdinimas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, o po aptariamo įvykio išsivystė ūminis ir praeinantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Šių nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymų visuma įvertinta kaip nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas. Taip pat iš byloje esančių dokumentų seka, kad po konflikto per 14 minučių nuo iškvietimo į įvykio vietą atvykę VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai, apžiūrėję nukentėjusįjį R. S., nustatė, kad nukentėjusysis R. S. buvo sužalotas (1 t., 84–85 b. l.), nors, kaip jau buvo paminėta pirmiau, prieš aptariamą konfliktą nukentėjusysis R. S. sužalotas nebuvo. Teismui nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo R. S. ir liudytojos N. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, o taip pat pirmiau paminėtų liudytojų (R. B., J. B., R. G., N. J. ir N. S.) teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kuriuos šie proceso dalyviai davė būdami įspėtais dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir kuriuos patvirtina bei papildo kiti bylos duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, ekspertizės aktas, VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai ir kt. Pirmiau paminėti duomenys rodo, kad prieš nukentėjusįjį R. S. fizinis smurtas buvo panaudotas ir jis buvo sužalotas būtent aptariamo konflikto su kaltinamuoju S. D. metu.
3.4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. nors ir pripažino, kad nukentėjusiojo R. S. sužalojimai gali būti jo veikos pasekmė, jis neigė tyčia ranka sudavęs smūgį nukentėjusiajam R. S. į veidą (nurodė, kad nukentėjusiajam smūgį į veidą galėjo suduoti netyčia). Taip pat kaltinamasis S. D. nurodė, kad jis nežinojo, jog nukentėjusysis R. S. turi psichikos sutrikimų ir nenorėjo sutrikdyti nukentėjusiojo R. S. psichikos sveikatos. Tačiau nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir kaltinamojo S. D. elgesys betarpiškai prieš nusikalstamą veiką bei iškart po jos (būtent kaltinamasis S. D. dėl senų nuoskaudų inicijavo konfliktą su nukentėjusiuoju, išvadindamas nukentėjusįjį necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais; būtent kaltinamasis namo laiptinėje pasivijo nukentėjusįjį ir tyčia jį pastūmė; po konflikto kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos (nuėjo pas liudytoją A. Š.); kaltinamasis pripažįsta, kad visi nukentėjusiojo sužalojimai gali būti jo veikos pasekmė) rodo, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis S. D. veikė kryptingai ir tikslingai. Be to, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad prieš aptariamą įvykį nukentėjusiojo R. S. psichikos sutrikimas buvo aiškiai išreikštas, o teisme apklausti liudytojai parodė, kad nukentėjusysis R. S. elgiasi keistai, kas paneigia kaltinamojo S. D. parodymus, kad prieš aptariamą įvykį jis nežinojo apie nukentėjusiojo R. S. psichikos sveikatos sutrikimą. Bet koks fizinis smurtas daro poveikį nukentėjusiojo tiek fizinei, tiek psichikos būklei (pavyzdžiui, sukelia baimę, išgąstį, pažemina nukentėjusįjį ir pan.), todėl šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis S. D., suvokdamas visas pirmiau paminėtas aplinkybes, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. S. (turintį psichikos sveikatos sutrikimą), nors ir nesiekė dar labiau sutrikdyti nukentėjusiojo psichikos sveikatos, tačiau pagal savo gyvenimišką patirtį ir asmenines savybes (nenustatyta kokių nors jo sveikatos sutrikimų) turėjo realią galimybę numatyti, kad dėl jo veikos gali atsirasti tokios pasekmės ir taip veikdamas sąmoningai leido joms atsirasti. Tokiu būdu kaltinamasis S. D. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia.
3.5. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorės pareikštame kaltinime nurodyta, jog pastumtas kaltinamojo nukentėjusysis atsitrenkė į durų staktą ir kaltinamasis S. D. galėjo suduoti nukentėjusiajam ne mažiau kaip 5 smūgius. Tačiau teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis S. D., tiek nukentėjusysis R. S. parodė, kad po kaltinamojo pastūmimo nukentėjusysis atsitrenkė ne į durų staktą, o į laiptinės sieną. Be to, iš byloje esančių objektyvių duomenų – iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) – matyti, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais – vienu trauminiu poveikiu buvo sužalotas dešinysis dilbis (nukentėjusiajam atsitrenkiant į sieną), o kitu trauminiu poveikiu buvo padarytas odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje bei gleivinės nubrozdinimas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje (nuo nemažiau kaip vieno smūgio į veidą). Atsižvelgiant į tai, kaltinimas patikslinamas nurodant, kad nukentėjusysis atsitrenkė į laiptinės sieną ir kaltinamasis tyčia ranka nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 1 smūgį į veidą.
3.6. Apibendrindamas visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus teismas konstatuoja, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, pirmiau paminėtomis aplinkybėmis kaltinamasis S. D. tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį R. S. į krūtinės sritį (dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė į laiptinės sieną) ir tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam R. S. ne mažiau kaip 1 smūgį į veidą; dėl tokios kaltinamojo S. D. veikos nukentėjusiajam R. S. buvo padaryti odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje ir dešiniame dilbyje bei gleivinės nubrozdinimas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, o taip pat išsivystė ūminis ir praeinantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); dėl išsivysčiusio ūminio ir praeinančio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) – nukentėjusiojo R. S. psichikos sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Tokia kaltinamojo S. D. veika atitinka visus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
4. Bausmės skyrimas
4.1. Kaltinamasis S. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. savo pozicijos nepakeitė. Teismas nenustatė nei kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių.
4.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam S. D. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų kito žmogaus sveikatai), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę (neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs); anksčiau jis buvo nuteistas už sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą; jis nebaustas administracine tvarka; dirba; seniūnijoje nusiskundimų dėl kaltinamojo elgesio negauta), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į prokurorės, nukentėjusiojo atstovo ir kaltinamojo gynėjo pozicijas, teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam S. D. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – laisvės apribojimą, kuris yra griežtesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artimas jam.
5.1. Nukentėjusysis R. S. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį 204,67 Eur dydžio turtinei žalai ir 4500 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (1 t., 89–91 b. l.). Teisiamųjų posėdžių metu nukentėjusysis R. S. savo civilinį ieškinį papildė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.
5.2. Nukentėjusysis savo turtinę žalą, be kita ko, grindžia savo išlaidomis transportui, kurias jis patyrė vykdamas pas ekspertus, pas gydytojus, pas tyrėją, pas įgaliotąjį atstovą, į vaistinę ir į teismą. Tačiau BPK 103 straipsnio 1 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad nukentėjusiojo išlaidos už kelionę į iškvietimo vietą, už gyvenimą joje, o taip pat kitos išlaidos, kurias pripažįsta teisėjas ar teismas, yra proceso išlaidos. Todėl spręsdamas nukentėjusiojo civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą teismas dėl nukentėjusiojo išlaidų transportui nepasisako – apie šias išlaidas teismas pasisakys spręsdamas proceso išlaidų klausimą.
5.3. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo turi įrodyti nukentėjusysis.
5.4. Nukentėjusiojo R. S. pateiktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais duomenimis įrodytą turtinę žalą sudaro sudaužyto mobiliojo ryšio telefono vertė – 180 Eur (1 t., 107 b. l.) ir bendros 78,64 Eur dydžio išlaidos vaistams.
5.4.1. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad aptariamo įvykio metu buvo sugadintas jo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung J6+“, kuris, po kaltinamojo pastūmimo ir atsitrenkimo į sieną, nukentėjusiajam iškrito iš rankos ir sudužo (suskilo telefono ekranas). Liudytoja R. G. teisme patvirtino mačiusi, kad betarpiškai prieš konfliktą su kaltinamuoju S. D., nukentėjusysis R. S. savo rankoje turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Pats kaltinamasis S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiajam atsitrenkus į laiptinės sieną, pastarajam kažkas iškrito iš rankų. Tai, kad po aptariamo konflikto nukentėjusiojo R. S. mobiliojo ryšio telefono ekranas buvo suskilęs, patvirtino liudytoja N. S., liudytojas (policijos pareigūnas) T. D., o taip pat mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu gauti duomenys. Visi šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo R. S. mobiliojo ryšio telefonas buvo sugadintas būtent aptariamo įvykio metu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad jis kreipėsi į taisyklą dėl mobiliojo ryšio telefono remonto, tačiau telefono remonto kaina būtų buvusi tokia pati, kaip naujo tokio paties mobiliojo ryšio telefono kaina, todėl telefono jis neremontavo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokio paties mobiliojo ryšio telefono kaina yra apie 180 Eur (1 t., 107 b. l.). Atsižvelgdamas į tai teismas pripažįsta, kad dėl mobiliojo ryšio telefono sugadinimo aptariamo įvykio metu nukentėjusysis R. S. patyrė 180 Eur dydžio turtinę žalą.
5.4.2. Tiek nukentėjusysis R. S., tiek liudytoja N. S. (nukentėjusiojo mama) teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad prieš aptariamą įvykį nukentėjusysis R. S. turėjo psichikos sveikatos sutrikimų, kurių eiga prieš aptariamą įvykį buvo normali ir stabili (nukentėjusiajam nebereikėjo dažnai vykti pas gydytojus). Po aptariamo įvykio šie nukentėjusiojo sveikatos sutrikimai paūmėjo ir jam buvo padarytas kitas psichikos sveikatos sutrikimas. Tai patvirtina byloje esantis medicinos dokumentų išrašas ir ekspertizės aktas (2 t., 110, 152–157 b. l.). Akivaizdu, jog nukentėjusiojo R. S. psichikos sveikatos paūmėjimas ir sutrikimai yra susiję su kaltinamojo S. D. nusikalstama veika, todėl nukentėjusiojo patirtos išlaidos tiek paūmėjusių psichikos sveikatos sutrikimų, tiek naujo psichikos sveikatos sutrikimo gydymui yra susiję su kaltinamojo S. D. nusikalstama veika. Svarbu tai, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. pripažino, kad nukentėjusiojo R. S. išlaidos vaistams yra susiję su jo (su kaltinamojo) nusikalstama veika. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis R. S. vaistams, skirtiems sveikatos sutrikimų gydymui, išleido iš viso 78,64 Eur (2023 m. balandžio 25 d. jis vaistams išleido 14,72 Eur; 2023 m. liepos 26 d. – 21,02 Eur; 2023 m. spalio 20 d. – 21,35 Eur; 2024 m. sausio 26 d. – 21,55 Eur (1 t., 102 b. l.; 2 t., 81, 123 b. l.)). Atsižvelgdamas į tai teismas pripažįsta, kad įsigydamas vaistus, susijusius su psichikos sveikatos sutrikimų gydymu po aptariamo įvykio, nukentėjusysis R. S. patyrė bendrą 78,64 Eur dydžio turtinę žalą.
5.4.3. Taigi, bendra nukentėjusiojo R. S. patirta ir įrodyta turtinė žala sudaro iš viso 258,64 Eur (180 Eur + 78,64 Eur). Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Tokiu būdu nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas, priteisiant jam pirmiau paminėtą ir teismui pateiktais bei teisiamojo posėdžio metu patikrintais duomenimis įrodytą turtinę žalą.
5.5. Nukentėjusysis R. S. savo patirtą neturtinę žalą grindžia aptariamo įvykio metu patirtu fiziniu skausmu, dvasiniu sukrėtimu, nerimu, įtampa, baime, nesaugumo jausmu, apribota galimybe bendrauti su kitais asmenimis, sutrikdyta kasdienine rutina, sveikatos pablogėjimu, gyvenamosios vietos pakeitimu (nes siekdamas efektyvesnio gydymo jis, pagal gydytojo rekomendacijas, turėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą (kad negyventų šalia grėsmės ir nejustu įtampos, baimės bei kitų neigiamų išgyvenimų)).
5.5.1. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nesunkūs sveikatos sutrikdymai gali būti įvairūs, todėl vienais atvejais nukentėjusysis gali pakankamai greitai pasveikti ir vėliau nejusti tokių sužalojimų pasekmių, o kitais atvejais sužalojimų atkuriamasis laikas yra žymiai ilgesnis ir jų pasekmės išlieka ilgą laiką ar net visą likusį gyvenimą. Teismai, esant panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, turi paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės panašios (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 144 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-437/2011, Nr. 2K-497/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-291-942/2018 ir kt.).
5.5.2. Šiuo konkrečiu atveju dėl aptariamo įvykio nukentėjusysis R. S. neabejotinai kentė fizinį skausmą, patyrė fizinius sužalojimus, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą prieš kitus asmenis, sumažėjo jo galimybės bendrauti su kitais žmonėmis ir jis patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Taip pat dėl aptariamo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. S. psichikos sveikata, dėl ko jis skubos tvarka kreipėsi į gydytoją, o siekdamas efektyvesnio gydymo jis turėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti veikos padarymo aplinkybes – fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas kaltinamajam S. D. pradėjus konfliktą dėl praeityje buvusių nesutarimų, matant ir girdint kitiems asmenims. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, jog smurto prieš nukentėjusįjį R. S. panaudojimo ir jo sužalojimo pasekmės pasireiškė tik ribotą laiką (pasak paties nukentėjusiojo R. S., fiziniai sužalojimai sugijo neužilgo, maždaug per vieną savaitę; nukentėjusiajam buvo nustatytas taip pat praeinantis psichikos sveikatos sutrikimas), nukentėjusysis R. S. jau prieš aptariamą įvykį turėjo psichikos sutrikimų, kuriuos buvo reikalinga gydyti.
5.5.3. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į valstybės ekonominius rodiklius, darančius įtaką pinigų vertei, o taip pat į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo prašomas 4500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, todėl jis mažinamas iki 2000 Eur dydžio. Teismo vertinimu, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo konkrečiu atveju yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam R. S. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.
5.6. Kaltinamasis S. D. nė kiek neatlygino nukentėjusiajam R. S. padarytos žalos, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo S. D..
6.1. Kaltinamajam S. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 32–34 b. l.), kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.
6.2. Nukentėjusysis R. S. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo S. D. išlaidas, kurias jis patyrė vykdamas pas ekspertus, pas gydytojus, pas tyrėją, pas įgaliotąjį atstovą, į vaistinę ir į teismą – iš viso 27,90 Eur (1 t., 104–106 b. l.; 2 t., 80–83, 122–123, 176 b. l.), o taip pat išlaidas už įgalioto atstovo suteiktas teisines paslaugas – 1100 Eur (2 t., 84 b. l.).
6.2.1. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos kelionėms (pas ekspertus, pas gydytojus, pas tyrėją, pas įgaliotąjį atstovą, į vaistinę ir į teismą) – iš viso 27,90 Eur, yra įrodytos ir pagrįstos. Su šiomis išlaidomis sutiko ir kaltinamasis S. D.. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta proceso išlaidomis nukentėjusiojo R. S. kelionių išlaidas ir jas išieško iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 1 ir 6 punktai).
6.2.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato ar jo padėjėjo, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti.
6.2.2.1. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo S. D. nusikalstama veika. Jeigu ne kaltinamojo S. D. nusikalstamas elgesys, nukentėjusysis nebūtų patyręs su procesu susijusių išlaidų, jo turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajam nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, jis galėjo pasirinkti, kokiu būdu jis gins savo teises. Jis galėjo tai daryti per atstovą (advokatą ar jo padėjėją), o atstovą jis galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jam yra tinkamas. Bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis S. D. visiškai išvengtų proceso išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusysis.
6.2.2.2. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis už įgaliotojo atstovo teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje sumokėjo 1100 Eur (2 t., 84 b. l.). Nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo darbų apimtis šio proceso metu (atstovas į procesą įstojo neužilgo po ikiteisminio tyrimo pradžios; jis parengė civilinį ieškinį ir visiškai atstovavo nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme; teikė į bylą reikšmingus dokumentus; teisiamojo posėdžio metu atstovas nebuvo pasyvus, jis uždavinėjo klausimus proceso dalyviams, atstovaudamas nukentėjusįjį jis aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis) leidžia manyti, jog atstovas atsakingai ruošėsi tiek šios bylos tyrimui ikiteisminio tyrimo metu, tiek jos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog įgaliotasis atstovas konsultavo nukentėjusįjį klausimais, susijusiais su šia baudžiamąja byla. Nukentėjusiojo už įgaliotojo atstovo teisinę pagalbą sumokėta pinigų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytų išlaidų dydžio. Atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas neturi pagrindo abejoti aptartų proceso išlaidų pagrįstumu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamojo S. D. turtinė padėtis būtų sudėtinga, jis yra jauno amžiaus, sveikas ir dirba. Tokiu būdu teismas iš kaltinamojo S. D. nukentėjusiajam R. S. išieško 1100 Eur dydžio proceso išlaidas už įgaliotojo atstovo suteiktą teisinę pagalbą.
6.2.3. Taigi, bendros nukentėjusiojo R. S. patirtos proceso išlaidos sudaro iš viso 1127,90 Eur (27,90 Eur + 1100 Eur). Kaltinamasis S. D. nė kiek neatlygino nukentėjusiajam R. S. proceso išlaidų, todėl nukentėjusiojo R. S. proceso išlaidos išieškomos iš kaltinamojo S. D..
6.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo S. D. valstybei išieškomos 64,04 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
6.4. Kaltinamasis S. D. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, byloje nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas
nusprendžia:
S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalies 2 punktu: 1) įpareigoti S. D. per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius atlyginti R. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (258,64 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 64 ct)); 2) įpareigoti S. D. per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) uždrausti S. D. per visą bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su R. S..
S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Priteisti R. S. iš S. D. 258,64 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 64 ct) turtinei žalai ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 ir 6 punktais, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir iš S. D. išieškoti R. S. 1127,90 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 90 ct) kelionių išlaidoms ir įgaliotojo atstovo pagalbai (už atstovavimą) apmokėti.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir iš S. D. išieškoti valstybei 64,04 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 4 ct) dydžio proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą).
Išaiškinti S. D., jog proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Urbo bankas) (įmokos kodas 5660).
Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.