- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- e2YT-4726-433/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45245-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- G. P., L. G., J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų G. P., L. G. ir J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos nurodo, kad 2010 m. liepos 9 d. mirė jų mama, J. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jos yra vienintelės mirusios J. V. pirmos eilės įpėdinės. J. V. palikimas nėra priimtas. Palikimą sudaro 1/2 dalis turto, kurį mirusi J. V. valdė bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini) bei mirusiu 2017 m. lapkričio 4 d. Mirusių sutuoktinių J. V. ir K. V. turtą sudaro žemės sklypas – 12,01 a ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantys statiniai: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos pažymi, kad po mamos mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis) nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo todėl, kad neturi teisinio išsilavinimo, o dėl teisinių žinių stokos, manė, kad teisinius paveldėjimo formalumus bus galima sutvarkyti mirus antrajam iš tėvų (t. y., tėvui K. V.). Į notarą įsikreipė ir iš pagarbos savo garbaus amžiaus tėvui K. V., nes kreipimasis į notarą dėl mamos J. V. palikimo priėmimo galimai būtų užgavęs tėvą. K. V. manė, kad turi teisę vienasmeniškai nuspręsti dėl viso turto, esančio adr. (duomenys neskelbtini), buvo linkęs surašinėti ranka rašytus ar spausdintus testamentus, turto pasidalijimo susitarimus, su kuriais supažindindavo šeimos narius, nuolat keisdavo savo valią. Tačiau pažymi, kad valią palikimui priimti pareiškėjos turėjo, šią aplinkybę patvirtina tai, kad visos pareiškėjos kartu su tėvu K. V. rūpinosi mirusios J. V. laidotuvėmis 2010 metais, o po J. V. mirties – taip pat ir turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Taip pat tas faktas, kad iš karto tėvo K. V. mirties 2017 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į teismą, kad galėtų tinkamai priimti abiejų mirusių tėvų palikimą. Nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių individualių priežasčių (CK 5.57 straipsnis). Teismo prašo atnaujinti (pratęsti) pareiškėjoms G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti, 2010 m. liepos 9 d. mirus mamai J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodo, kad dėl pareiškėjų pareiškime minėto paveldimo turto priėmimo turi būti įvertinta tai, ar pareiškėjos pretenduodamos į paveldimą turtą, buvo pakankamai atidžios, sąžiningos ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, t. y. ar egzistavo pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jos remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, bei įvertinti ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad terminas J. V. palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos ir jų atstovė prašė pareiškimą tenkinti, pagrįsdamos jį iš esmės pareiškime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pareiškėjų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad, kad J. V., mirusi 2010 m. liepos 9 d., buvo pareiškėjų motina, o K. V., miręs 2017 m. lapkričio 4 d., buvo pareiškėjų tėvas. Pareiškėjos po motinos, J. V., mirties įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Vilniaus miesto keturiasdešimtame notarų biure 2017 m. gruodžio 5 d. buvo paskelbtas K. V. testamentas. Jo paskelbime dalyvavo pareiškėjos G. P. ir L. G.. Pareiškėja J. M. 2017 m. gruodžio 6 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto keturiasdešimtą notarų biurą ir priėmė palikimą pagal testamentą; 2017 m. gruodžio 6 d. jai buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, jog terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; etc.).
Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes bei posėdyje išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjų nurodymas, kad jos dėl teisinio neišprusimo ir nežinojimo apie teisę priimti palikimą bei manymą, kad teisinius paveldėjimo formalumus bus galima sutvarkyti mirus antrajam iš tėvų (t. y., tėvui K. V.), nerodo jų valios siekio priimti palikimą. Minėta, kad teisės į paveldimą turtą įgyvendinimą įstatymas sieja būtent su aktyviais įpėdinio veiksmais (CK 5.50 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis), ir nei įpėdinio pasvarstymai, nei kitos panašios priežastys negali sukliudyti paveldėjimo teisės realizavimo, jeigu tik tokią teisę šis siektų įgyvendinti. Pareiškėjos nesiėmė jokių veiksmų (teismui nepateikti įrodymai), siekdamos įgyvendinti savo, kaip įpėdinių teisių, ir praėjus tik daugiau nei 7 metams kreipėsi į teismą. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika. Todėl byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti esant labiau tikėtinu, jog pareiškėjoms buvo ar turėjo būti žinoma apie jų motinos palikimo egzistavimą (CPK 185 straipsnis).
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad terminą palikimui priimti pareiškėjos praleido nesant svarbių priežasčių, todėl terminas nėra atnaujinamas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjų G. P., L. G. ir J. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.