Kauno apygardos teismo nuosprendis

Skunde pažymima, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir nebeskundžiama 2011-09-19 nutartimi konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) sąvartyno biodujų surinkimo sistemos įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka buvo patikrinti ir pripažinti tinkamais naudoti, 2008-08-26 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė ir ieškovo atstovas. Nebuvo nustatyta jokių gręžinių trūkumų ar neatitikimų projektiniams reikalavimams. Galutinai šis aktas pasirašytas 2009-08-18 ir šio fakto pagrįstumas bei teisėtumas patvirtintas tuo pačiu teismo sprendimu. Šios aplinkybės, apelianto manymu, rodo, jog teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nenustatė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos.

Ieškovas turtinę žalą siejo su sutartine atsakomybė, vadovavosi LR CK 6.205 str. nuostatomis, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, sutartyje nurodytais terminais, todėl civilinis ieškovas „(duomenys neskelbtini)“ veikdama nesąžiningai bei galimai piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis pradėjo kelti nepagrįstus reikalavimus, vyksta bylinėjimasis teismuose civilinio proceso tvarka, administraciniuose teismuose. Aplinkybės, jog 2007-07-30 sutartimi Nr. 2007-M-029 apibrėžtas objektas teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas tinkamas naudoti, įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmesti ieškovo reikalavimai dėl priėmimo-perdavimo akto ginčijimo, pareiškėjas ir/ar dukterinė bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutarties objektą eksploatuoja bei gauna iš jo pajamas, paneigia dvi civilinės atsakomybės sąlygas - žalos (nuostolių) faktą bei neteisėtus veiksmus. Be to, civilinis ieškinys grindžiamas išimtinai ieškovo samprotavimais, o ne teismo nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl: netinkamo gręžinių įrengimo; pajamų negavimo; negalėjimo eksploatuoti gręžinių pagal paskirtį. Jau išnagrinėtose administracinėse ir civilinėse (Vilniaus apygardos teisme byla Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto apylinkės teisme Nr. (duomenys neskelbtini),) bylose yra nustatytos priešingos faktinės aplinkybės, jog civilinis ieškovas net tik eksploatavo ginčo objektą, bet ir gavo iš jo pajamų. Skunde pažymima, jog teismas tik atkartojo civilinio ieškovo motyvus dėl žalos fakto, tačiau jų netyrė bei nevertino byloje surinktų, leistinumo reikalavimus atitinkančių, įrodymų kontekste, kas lėmė klaidingas išvadas dėl žalos fakto bei dydžio. Be to, nesant nusikaltimo įvykio, nėra jokio pagrindo vertinimui, jog civilinio atsakovo veiksmai neteisėti, todėl negali kilti ir civilinė atsakomybė. Tad teismo nuosprendis dalyje dėl žalos priteisimo, neįvertinus žalos fakto ir dydžio, neteisėtų veiksmų bei priežastinių veiksmų, nepagrįstas.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas padarė esminius BPK pažeidimus vertindamas įrodymus. Nepagrįstai firmos (duomenys neskelbtini) 2010-10-05 aktą vertino kaip abejonių nekeliantį rašytinį įrodymą, nes jame nefiksuotas gręžinių atrinkimo bei atkasimo procesas ir tai atlikę asmenys, tyrimą užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie yra visos biodujų surinkimo sistemos užsakovai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovas V. D. yra objekto statytojai, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dukterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė ir akivaizdu, kad jų vadovai V. D. ir G. Ž. yra suinteresuoti bendrais tikslais. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog V. D. pripažino teismui, kad jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai buvo atkasę visas 23 skyles, ir tik po to kreipėsi į ekspertą, kurį patys surado ir jam apmokėjo už darbą, todėl manytina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos dukterinė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmoningai galėjo klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kartu neatmetant tikimybės, kad nuo 2010-09-16 iki 2010-10-01 buvo dirbtinai suformuoti tokie gręžinių skersmenys, kurie patvirtino privataus specialisto užsakovo teiginius. Be to, V. M. ir R. K. patvirtino, jog gręžinio paviršiuje matė skaldą, nors tikrovėje ji galėjo būti tik 2-2,5 m giliau, tikrovėje nebuvo naudojama polietileno plėvelė, kurią neva matė V. M..; atkasamas buvo ne 2007 metais gręžtas paviršius, tačiau ant jo supiltas žemių sluoksnis. V. M. tai pat paaiškino, kad jį gręžinių apžiūrai 2010 metais kvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl civilinių bylų, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Apelianto manymu, tai, kad V. M. kaip specialisto tyrimą užsakė ir apmokėjo suinteresuota privati civilinių ir administracinių teisinių ginčų šalis, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu ikiteisminiu tyrimu buvo siekiama įtakoti civilinių bylų nagrinėjimą bei pažymima, jog V. D. paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą 2010-04-26, t.y. iškart po to, kai 2010-04-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ inicijavo civilinį ieškinį Vilniaus apygardos teisme dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos priteisimo. Skunde taip pat nurodoma, jog teisme apklausti V. M., G. K., R. K., V. Š., G. Ž., V. D. patvirtino, kad jie nedalyvavo atkasant 2010-10-01 apžiūrėtus gręžinius, nežino būtent tų 2 iš 22 atrankos kriterijų. Dėl visų šių priežasčių 2010-10-01 atlikta gręžinių Nr. A5 ir B7 apžiūra yra niekinė kaip esmingai pažeidžianti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl negali būti pripažintina kaip leistinas įrodymas. Šios aplinkybės rodo, jog nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio tenkinimo yra nepagrįsta.

Skunde taip pat nurodoma, jog priešingai nei teigiama nuosprendyje, V. D., G. Ž., Z. Š., D. G., P. B., R. P., T. P. parodymai apie neva mažesnį nei 80 cm gręžinių dydį iš tiesų yra prieštaringi, nes: V. D. ir G. Ž. patys gręžinių 2007 m. nematavo; nors V. D. teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metais neva negalėjo išgręžti didesnių nei 50 cm skersmens gręžinių, tačiau 2010-04-26 pareiškime bei 2010-04-30 protokole pareiškime (t l, b. l. 1-4 ir 42-43) nurodė, jog esą gręžiniai buvę gręžiami 57 cm grąžtu ir buvę 57 cm skersmens; T. P., Ž. Š. ir D. G. teigė, kad su 45 cm skersmens grąžtu galima išgręžti tik 45 cm gręžinį, tačiau pripažino, kad skersmuo priklauso nuo gręžiamo grunto savybių, be to, pats T. P. (duomenys neskelbtini) sąvartyne nesilankė, o Ž. Š. kaip ir T. G. bei P. B. ir R. P. patys skylių nematavo. T. P., be to, nurodė neskiriantis 50 cm ir 80 cm skersmens skylių.

Apeliantų nuomone, teismo išvadą, jog J. V. matuojant gręžinius ar būnant objekte nematė kiti netoliese buvę asmenys, paneigia posėdžio metu užfiksuotos aplinkybės. Visi liudytojai patvirtino, jog buvo šalta ir darbuotojai dėvėjo specialią aprangą. D. G. pripažino, jog nesigilino, ką veikė kiti asmenys. P. B. patvirtino, jog buvo šalta, visi buvo su spec. rūbais. R. P. pripažino, kad moters galėjo nepastebėti. Ž. Š. nurodo, jog vieną dieną darbe nebuvo, o kitomis dienomis visą dėmesį buvo sutelkęs į darbo eigą ir kitomis aplinkybėmis nesidomėjo. V. Š. parodė matęs J. V. buvus prie gręžinių ir juos matavus. A. A. taip pat patvirtino matęs J. V. matuojant gręžinius, ji buvo apsirengusi darbiniais rūbais ir sunku atskirti, kur vyras, kur moteris. R. K. taip pat patvirtino matęs, kaip J. V. matavo gręžinius.

Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-03-17 rašto, skirto UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad ši bendrovė tuo metu, t. y. 2010-03-17, gali įrengti neįvardintos formos ir paskirties objektus, kurių skersmuo 350 mm esant iki 15 m ilgio ir 550 mm skersmuo esant 11 m ilgiui (t 1, b. l. 61). Tačiau tai ne tik nepatvirtina, bet ir paneigia V. D. parodymus, kad jam neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie tai, kad 2007 metais negalėjo išgręžti didesnio nei skersmens 570 mm gręžinius, nes šiame rašte nėra duomenų apie tai, kokius gręžinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo įrenginėti 2007 metais, neaišku apie ką konkrečiai kalbama šiame rašte – gręžinius, polius, ar kitą objektą, neaišku, į kokį paklausimą tokiu raštu atsakyta.

Be to, teismo išvadas dėl parodymų vertinimo paneigia kiti rašytiniai duomenys: statybos darbų žurnale užfiksuota, kad 2007-11-13 buvo suvirinami 12 m ilgio vamzdžiai, paliekant 2,3 m neperforuotas (be skylučių) dalis (t 1, b. l. 48, 140). 2007-11-16- 16 išgręžti 22 gręžiniai 800 mm skersmens ir užpilti plauta skalda (t 1, b. l. 49, 141), o 2007-11-19 - 22 buvo atliktas vamzdžių sandarinimas gręžinyje vandens-molio mišiniu, šį sutankinant su vibro koja (t 1, b. l. 49-50, 141-142), 2007-11-23 pasirašytas paslėptų darbų - projekte numatytų 22 gręžinių patikrinimo aktas (t 1, b. l. 52-53, 154-155). Vibro plūktuvo nuomą 2007-11-16 - 2007-11-28 laikotarpiu patvirtina UAB „K. G.“ sąskaitos (t 2, b. l. 128,129), UAB „(duomenys neskelbtini)“ brėžiniai (t 2, b. l. 126-127). Šie dokumentai patvirtina Z. L., R. V., A. A., R. K., V. Š., A. N., J. V. parodymus. Iš 2007-10-24 statybos subrangos sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti techniniame projekte numatyto 80 cm skersmens gręžinius ir turėjo galimybes tai padaryti, o tai patvirtina liudytojų T. B., T. P., R. K., V. Š. parodymus bei paneigia Ž. Š., D. G. ir suinteresuotų bylos baigtimi V. D. ir G. Ž. teiginius. Be to, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2010-09-28 pranešimas, Prokuroro 2011-10-14 nutarimas atsisakyti atlikti eksperimentą bei Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-11-23 nutartis (t 2, b. l. 144-145) tik patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) sąvartyno struktūra kinta, o kasinėjimo darbai yra brangūs ir pavojingi. Ir tai leidžia daryti išvadą apie tai, kad nėra objektyvių galimybių paneigti A. N., J. V., A. A., R. K. parodymus apie tai, kad 2007 metų lapkričio 14-16 dienomis buvo išgręžti ne mažesnio kaip 80 cm skersmens gręžiniai.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas vertindamas firmos „Tyrimai ir projektai“ 2010-10-05 aktą kaip abejonių nekeliantį rašytinį įrodymą padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nes jame nefiksuotas gręžinių atrinkimo ir atkasimo procesas bei tai atlikę asmenys, nemotyvuoti konkrečių 2 ir 22 gręžinių parinkimo kriterijai, nefiksuoti 2010-09-16 (duomenys neskelbtini) sąvartyne atlikti veiksmai, nefiksuotas fotografavimo 2010-10-01 procesas, panaudotos foto priemonės, dalyvavę asmenys ir jų veiksmai bei pareiškimai. Neįvertinti V. D. parodymai, jog jo vadovaujama bendrovė pradžioje atkasė visus 23 gręžinius ir tik po to pakvietė ekspertą bei apmokėjo jo paslaugas, V. M. tyrimą užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie yra visos biodujų surinkimo sistemos užsakovai, o šio ikiteisminio tyrimo iniciatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovas V. D. yra objekto statytojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dukterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė ir, akivaizdu, kad jų vadovai V. D. ir G. Ž. yra suinteresuoti bendrais tikslais. Todėl esant civiliniams ir administraciniams ginčams tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos dukterinės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš vienos pusės, ir rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kitos pusės, yra pakankamas pagrindas manyti, jog gręžinius ikiteisminio tyrimo pareigūno apžiūrai savo nuožiūra iš anksto ir tendencingai parinko užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, V. D. pripažino teismui, kad jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai buvo atkasę visas 23 skyles, ir tik po to kreipėsi į ekspertą, kurį patys surado ir jam apmokėjo už darbą. Jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)” yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujamos G. Ž., akcininke, ekspertui patys davė užduotį ir apmokėjo už jo paslaugas. Todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos dukterinė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmoningai klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kartu neatmetant tikimybės, kad nuo 2010-09-16 iki 2010-10-01 buvo dirbtinai suformuoti tokie gręžinių skersmenys, kokie galėjo patvirtinti ikiteisminio tyrimo iniciatoriaus ir privataus specialisto užsakovo teiginius. Be to, V. M. ir R. K. patvirtino, jog gręžinio paviršiuje matė skaldą, nors tikrovėje ji galėjo būti tik 2-2,5 m giliau. Tikrovėje nebuvo naudojama polietileno plėvelė, kurią neva matė V. M.. Atkasamas buvo ne 2007 metais gręžtas paviršius, tačiau ant jo supiltas žemių sluoksnis. V. M. tai pat paaiškino, kad jį gręžinių apžiūrai 2010 metais kvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl civilinių bylų, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėl civilinių bylų. Tai, kad V. M. kaip specialisto tyrimą užsakė ir apmokėjo suinteresuota privati civilinių ir administracinių teisinių ginčų šalis, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu ikiteisminiu tyrimu buvo siekiama įtakoti civilinių bylų nagrinėjimą bei pažymima, jog V. D. paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą 2010-04-26, t.y. iškart po to, kai 2010-04-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ inicijavo civilinį ieškinį Vilniaus apygardos teisme dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos priteisimo. V. M., R. K., R. K., V. Š., G. Ž., V. D. nedalyvavo atkasant 2010-10-01 apžiūrėtus gręžinius, nežino būtent tų 2 iš 22 gręžinių atrankos kriterijų. Dėl šių aplinkybių 2010-10-01 atlikta gręžinių Nr. A5 ir B7 apžiūra laikytina niekine kaip esmingai pažeidžianti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, suvaržanti gynybą bei teismo galimybes objektyviai ištirti įrodinėtinas aplinkybes.

Skunde taip pat teigiama, jog taip pat buvo padaryti esminiai BPK 92, 179 ir 207 straipsnių pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, nes tyrėjas gręžinius apžiūrėjo jau po to, kai gręžiniai buvo atkasti, protokole nefiskuotas 2 iš 22 gręžinių parinkimo ir atkasimo procesas, nėra jokių žymų kokiais kriterijais remiantis atrinkti būtent šie du gręžiniai ir dėl kokių motyvų neapžiūrėti kiti gręžiniai. Gręžiniai apžiūrėti praėjus trims metams po to, kai jie buvo padaryti, t. y. po to, kai pats sąvartyno turinys dėl natūralių procesų deformavosi, kartu paveikiant ir gręžinio sieneles. V. D. pripažino, jog prieš tai jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai atkasė visus 23 gręžinius ir tik po to kreipėsi į prokuratūrą bei FNTT, kvietė ekspertą bei apmokėjo jo paslaugas, kas patvirtina, jog civilinio ieškovo darbuotojai neišvengiami paveikė gręžinių aplinką atlikdami niekur nefiksuotus kasinėjimus ir dėl to nebėra galimybių ištirti gręžinių skersmens 2007 m. lapkričio mėnesį. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad tyrėjas nesiaiškino V. M. santykių su civiliniu ieškovu, rašytinė užduotis specialistui nepateikta, specialistas ikiteisminėje tyrimo įstaigoje nedirbo. Apžiūros protokole nepažymėta apie pridėtas fotonuotraukas ar skaitmenines laikmenas, nenurodytos nuotraukų darymo sąlygos bei naudotos techninės priemonės, tuo pažeidžiant BPK 207 str. 2 d. reikalavimus, ir tai sukliudė teismui įsitikinti nuotraukų autentiškumu. Teismui šios nuotraukos ar skaitmeninės laikmenos taip pat nepateiktos. V. M. asistento G. J., kaip ir R. K., dalyvavimas bei pastabos apžiūros protokole nepažymėtos. Nefiksuota atkasto gręžinio aplinka. Taip pat pažymima, jog byloje nėra duomenų, kad tyrimo veiksmai būtų pavesti R. K.. Dėl šių aplinkybių, apeliantų manymu, 2010-10-01 apžiūros protokolas vertintinas kaip netinkamas bylai reikšmingoms aplinkybėms konstatuoti, nes esmingai suvaržo gynybą bei atima galimybę teismui objektyviai patikrinti apžiūroje fiksuotas aplinkybes.

Skunde teigiama, jog ikiteisminis tyrimas negalėjo būti užbaigtas kaltinamojo akto surašymu, nes prokuratūra neįvykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-06 nutarties, kuria pripažintas sprendimo nutraukti bylą pagrįstumas ir teisėtumas. Taip pat nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pripažinta civiliniu ieškovu, nes civilinio ieškinio nebuvo pateikusi, V. D. taip pat nepripažintas nukentėjusiuoju, jo atžvilgiu netaikytos procesinės prievartos priemonės, todėl darytina išvada, jog V. D., turintis procesinį liudytojo statusą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir pateikė pakartotinį 2011-03-18 skundą Kauno m. apylinkės vyriausiajam prokurorui dėl tos pačios prokuratūros aukštesniojo prokuroro - vyriausiojo prokuroro pavaduotojo G. B. nutarimo, nors pastarasis galėjo būti skundžiamas tik ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaip matyti iš 2011-04-06 Kauno m. apylinkės teismo nutarties, liudytojas V. D. savo vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu skundė Kauno m. apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą ir teismui. Kauno m. apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. V. neteisėtai surašė 2011-03-30 nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, kadangi faktiškai antrą kartą kaip aukštesnysis prokuroras išnagrinėjo liudytojo V. D. pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pakartotinį skundą dėl kito aukštesniojo prokuroro jau priimto 2011-03-08 nutarimo. Skunde pažymima ir tai, kad Kauno m. apylinkės vyriausiajam prokurorui D. V. surašant 2011-03-30 nutarimą negalėjo būti nežinomas tas faktas, kad Kauno m. apylinkės teisme nagrinėjamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl to paties dalyko – Kauno m. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo G. B. 2011-03-08 nutarimo, kadangi, kaip matyti iš teismo 2011-04-06 nutarties teksto, ši nutartis priimta išreikalavus ir apžiūrėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 06-1-01026-10 (t 1, b. l. 92). Tokiu būdu vyriausiasis prokuroras (kaip antras aukštesnysis prokuroras) D. V. ne tik faktiškai išnagrinėjo pakartotinį liudytojo V. D. skundą, bet ir sudarė sąlygas nevykdyti teismo sprendimo - 2011-04-06 Kauno m. apylinkės teismo nutarties, kuria paliktas galioti galutinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tuo buvo pažeistas LR Prokuratūros įstatymo 15 str. įtvirtintas imperatyvus reikalavimas suteikiantis teisę vieną skundą nagrinėti tik vienam aukštesniajam prokurorui.

Skunde teigiama, jog reikalavimų išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus, vertinti įrodymus atskirai bei visumoje, vadovautis įstatymais bei logikos dėsniais, išvadas daryti pagal savo vidinį įsitikinimą, vertinant įrodymus laikytis BPK reikalavimų, vidinį įsitikinimą pagrįsti išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai bei teismo ištirtuose dokumentuose užfiksuoti duomenys paneigia išvadą apie tai, kad A. N. ir J. V. suklastojo įrašus statybos darbų žurnale apie (duomenys neskelbtini) sąvartyne 2007 m. lapkričio 14-16 d. atliktų gręžinių skersmenį, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Atsikirtimuose į apeliacinius skundus civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atmesti 2013 m. gegužės 31 d. civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistųjų A. N. bei J. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendį palikti galioti. Nurodo, jog skundų teiginiai neteisėti ir nepagrįsti, akivaizdžiai deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, tinkamai ir objektyviai įvertino visus byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir turi būti paliktas galioti.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis tuo metu, kai buvo daromi gręžiniai (duomenys neskelbtini) sąvartyne, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu. Kaltinamoji J. V. sąvartyne vykdė darbų-gręžinių gręžimo - techninę priežiūrą. Gręžiniai buvo pakankamai platūs, kai kurių skersmuo siekė net 1 metrą 20 cm. J. V. kontroliavo darbus, stebėjo ar nėra kokių nors nukrypimų. Kai kuriuos gręžinius reikėjo „kartoti“, t.y. grąžtas papuldavo ant „matracų“, padangų, todėl tekdavo keisti gręžinio vietą. Pats nematavo grąžto skersmens, nes tam neturėjęs specialios įrangos, tačiau teigia, kad visos skylės buvo ne mažesnės nei 80 cm diametro, o kai kurios viršijo net metrą. Parodė, jog vamzdžiai buvo su „ausytėm“, viskas leidžiama į centrą, tie „sparneliai‘ buvo vamzdžio pradžioje, kur buvo įrengtas ribotuvas, jis padarytas taip, kad 800 mm diametro skylėje išlaikytų vamzdį centre, tada užpildavo moliu, skalda, viską tankino. Po to dar važinėjo pašalinės mašinos.

Liudytojas A. A. parodė, kad jis buvo paskirtas darbų vykdytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant gręžimo darbus nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kada reikia baigti gręžinio gręžimą, t.y. kada jau yra reikiamas diametras. Teigia matavęs gręžinių skersmenį, kuris atitiko reikiamą dydį. Be to, į objektą buvo atvykusi ir techninė prižiūrėtoja J. V., kuri kelis gręžinius taip pat išmatavo. Baigus gręžinį buvo įleidžiamas perforuotas vamzdis. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai užversdavo ertmę skalda, o viršutiniame sluoksnyje buvo užpilama moliu, kuris buvo trombuojamas su vibroplaktuvu. Grąžto nematavo, jis vizualiai buvo 400-500 mm diametro, tačiau jo nematavo.

Liudytojas Z. L. parodė, jog su R. V. atliko tankinimo darbus vibrokoja, kurios padas laisvai tilpo į vietą tarp vamzdžio ir gręžinio krašto. Koks buvo gręžinių diametras, liudytojas nežino, nes jų nematavo.

Liudytojas R. V. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai įleisdavo vamzdį, ant kurio apačios buvo pritvirtinti centravimo lankai (jų skersmens liudytojas nežino). Po to bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai užversdavo gręžinį skalda, o apie 2 metrus nuo paviršiaus užpildavo moliu. Užpylus molį, jį su bruseliais dar patrombuodavo. Gręžinys į paviršių (maždaug nuo viršaus iki 0,5 m) buvo išplatėjęs dėl traukiamų šiukšlių ir nubyrėjusių kraštų. Koks tiksliai buvo gręžinių diametras, liudytojas nežino, nes nematavo. Jis daugiausiai dirbo traktoriuku. Be to, nurodė matęs objekte ir J. V..

Liudytojas V. D. parodė, jog 2007-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė paslaugų tiekimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) sąvartyno biodujų surinkimo sistemos įrengimo. Projektuose buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi įrengti 22 gręžinius 800 mm diametro (duomenys neskelbtini) sąvartyne, tačiau perėmus objekto eksploataciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo nustatyta, kad iš sąvartyno išgaunamų dujų kiekis yra nepakankamas. Atlikus objekto tyrimą, buvo nustatyta priežastis, dėl kurios neišgaunamas pakankamas dujų kiekis – per mažas gręžinių diametras, kuris paviršiuje yra tik apie 500-550 mm. Apgaulė paaiškėjo tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, jog šiuo metu gali išgręžti (maksimaliai) tik 600 mm diametro gręžinius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir niekada neturėjo 800 mm diametro grąžto, ir niekada negręžė didesnio kaip 600 mm skersmens gręžinių, 2007 metais turėjo didžiausią grąžtą, kurio skersmuo siekė 450 mm.

Liudytojas G. Ž. parodė, kad 2007 metų liepos mėnesį (tikslios datos neprisimena) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė projekto „(duomenys neskelbtini) sąvartyno biodujų panaudojimas kombinuotai elektros ir šilumos gamybai“ įgyvendinimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto techninei priežiūrai vykdyti pasamdė „J. V. įmonę“. Techninės priežiūros įmonei buvo pateikti objekto statybos techninis ir darbo projektai, pagal kuriuos privalėjo būti įgyvendintas minėtas projektas. J. V. įmonė, dalyvaudama bendroje organizuotoje veikloje kartu su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, tyčia nuslėpė, kad projekto įgyvendinimas vykdomas ne pagal techninį projektą. Į statybos darbų žurnalą buvo įrašyta, kad įrengti gręžiniai, kurių diametras (kaip ir nurodyta projekte) yra 800 mm, nors realiai, kaip paaiškėjo vėliau, diametras buvo tik apie 500 mm. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. V. elgėsi organizuotai, liudytojo manymu, rodo ir tai, jog nevykdė teisėto užsakovo reikalavimo pateikti statybos drabų žurnalo ir techninės dokumentacijos.

Liudytojas Ž. Š. parodė, jog 2007 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Jo vadovaujama darbininkų brigada 2007 metų spalio ar lapkričio mėn. (tikslaus laiko neprisimena) vykdė gręžimo darbus (duomenys neskelbtini) sąvartyne. Darbai buvo vykdomi pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso buvo išgręžti 22 gręžiniai. Darbus konkrečiai atliko keturi darbininkai: P. B., jo tėvas P. B., D. G. ir dar vienas darbininkas, kurio anketinių duomenų liudytojas nežino. Gręžiniai buvo 12 metrų gylio, ne didesnio kaip 500 mm skersmens. Tiksliai neprisimena kokio skersmens buvo gręžiniai, bet 800 mm tikrai negalėjo būti, kadangi bendrovė tuo metu neturėjo tam reikiamos įrangos, t.y., kad išgręžtų 800 mm diametro 12 metrų gylio gręžinius. Jam prieš atliekant gręžimo darbus nebuvo duoti brėžiniai ar koks nors techninis bei darbo projektas. Žodžiu statybos direktorius T. P. nurodė, kad turi būti išgręžti 12 m gylio ir 450 mm diametro 22 gręžiniai su 450 mm diametro grąžtu. Įvertinus tai, kad gręžiama buvo sąvartyne, gręžinių diametras galėjo padidėti iki 550 mm, nes gręžiant aplink grąžtą apsivyniodavo įvairių stambesnių šiukšlių, tačiau gręžinio diametras nesiekė ir negalėjo siekti net 600 mm.

Liudytojas T. P. parodė, kad 2007 metais jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos direktoriumi. Jis gavo nurodymą iš T. B. išgręžti 22 vienetus 12 metrų gylio 45 cm diametro gręžinius (duomenys neskelbtini) sąvartyne. T. B. jam nepateikė jokių projektų, kuriuose būtų atvaizduotas minėtų gręžinių diametras ir kiti parametrai. Darbai buvo vykdomi pagal T. B. duotus nurodymus. T. P. paskyrė minėtiems gręžiniams išgręžti Ž. Š. brigadą. Ž. Š. jis nurodė atlikti tuos darbus ir paskyrė darbų atlikimo datą. Jis pats nė karto nevyko į darbų atlikimo vietą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvis neturėjo tokio grąžto, kad galėtų išgręžti didesnio kaip 60 cm diametro gręžinį. Liudytojas kategoriškai teigė, jog su 45 cm skersmens grąžtu negalima išgręžti didesnio kaip 50 cm diametro gręžinio. Mėginant mažesnio diametro grąžtu išgręžti didesnio diametro skylę (gręžinį), reikėtų judinti patį grąžtą. Dėl šios priežasties grąžtas neišvengiamai lūžtų.

Liudytojas D. G. parodė, kad jis 2007 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanizatoriumi. Jis dirbo toje brigadoje, kuri, vadovaujama darbų vadovo Ž. Š., 2007 metų rudenį (tikslaus laiko neprisimena) vykdė gręžimo darbus (duomenys neskelbtini) sąvartyne. Jis pats asmeniškai gręžė su poliakale tuos gręžinius. Gręžinius gręžė su 45 cm diametro grąžtu. Tai liudytojas teigia kategoriškai. Įvertinus grąžto judėjimo trajektoriją gręžiniai gavosi ne didesnio kaip 50 cm diametro. Liudytojo teigimu, tuo metu, kai buvo vykdomi gręžimo darbai (duomenys neskelbtini) sąvartyne, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo didesnių(didesnio skersmens) grąžtų.

Liudytojas P. B. parodė, kad jis 2007 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju. Jis dirbo toje brigadoje, kuri, vadovaujama darbų vadovo Ž. Š., 2007 metų rudenį vykdė gręžimo darbus (duomenys neskelbtini) sąvartyne. Jis pats asmeniškai gręžinių negręžė, bet atliko valymo darbus, t.y. šalino iš gręžinio iškeltas šiukšles. Gręžiniai buvo apie 45 cm diametro, tikrai nedidesni nei 50 cm. Tai liudytojas teigia kategoriškai. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo įrangos didesnio kaip 50 cm diametro gręžiniams išgręžti.

Liudytojas R. P. parodė, kad jis 2007 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju - brigadininku. Jis dirbo toje brigadoje, kuri, vadovaujama darbų vadovo Ž. Š., 2007 metų ruden (tikslios datos neprisimena) vykdė gręžimo darbus (duomenys neskelbtini) sąvartyne. Jis pats asmeniškai montavo poliakalę ir atliko valymo darbus, t.y. šalino iš gręžinio iškeltas šiukšles ir kitas atliekas. Gręžinių buvo išgręžta ne mažiau kaip 20. Kiti jų brigados darbininkai buvo: Petras ir P. B., D. G.. Jam niekas neaiškino pagal kokias sutartis yra vykdomi darbai ir kas konkrečiai juos užsakė. Gręžiniai buvo gręžiami su 45 cm diametro grąžtu. Todėl, įvertinus grąžto judėjimo trajektoriją, gręžiniai gavosi ne didesnio kaip 50 cm diametro. Tai liudytojas teigia kategoriškai. Jam nežinoma ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu, kai buvo vykdomi minėti gręžimo darbai (duomenys neskelbtini) sąvartyne, turėjo didesnio nei 45 cm diametro grąžtus

Liudytojas T. B. parodė, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, derino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangos sutarties nuostatas, tačiau nepamena dėl kokio skersmens gręžinių buvo sutarta, pats objekte nebuvo ir netikrino kaip atliekami darbai. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau gręždavo 0,80 cm ir 1 m. skersmens gręžinius.

Liudytojas T. L. parodė, jog buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nežino, ar bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo šio objekto techninį projektą ir jokių techninių duomenų pagal sutartį nežino. Objekte nebuvo. Mano, kad bendrovė buvo pajėgi išgręžti iki 100 cm diametro gręžinį.

Specialistas D. K. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)a“ vadovas ir steigėjas. Įmonė užsiima projektavimu, konsultacijomis, yra projektavę beveik visus Lietuvos sąvartynus. Dujų atsiradimas sąvartyne atsiranda taip: iš pradžių vyksta atliekų irimas, t.y. medžiagų puvimas. Iš pradžių puvimas vyksta su deguonimi, paskui kai deguonies nelieka, vienos bakterijos žūsta, tai įsijungia kitos bakterijos, kurios ir sukuria metaną, t.y. šiltnamio efektą. Šito proceso metu išsiskiria dujos ir vanduo. Pats tūris sąvartyno sėda, mažėja. Kol vyksta puvimo procesas, tai sąvartynas laikomas gyvu kūnu ir sėda. Kiek nusėda, priklauso nuo įvairių veiksnių. Pagal ES direktyvą, visi sąvartynai, kurie neatitiko ES direktyvų, turėjo būti uždaryti. Uždarymas skirtas tam, kad sugaudyti išsiskiriančias dujas, kad jos nepapultų į aplinką ir jos neterštų. Po uždarymo sąvartynas vis tiek sėda, nes juda sunki technika. Dažniausiai uždarius sąvartyną yra sumontuojama aktyvi arba pasyvi dujų surinkimo sistema. Pasyvi, tai kai yra padaromi langai, kad jis ventiliuotųsi. Aktyvi dujų surinkimo sistema yra skirta dujoms pumpuoti, ji daroma dažniausiai. Gręžinius pagal teoriją galima daryti prieš uždarant sąvartyną, arba uždarius sąvartyną. Įrengiant sistemą, jei pradžioje išgręžiami gręžiniai ir vykdomi aktyvūs statybos darbai, tai įtakoja gręžinius, nes uždaromas sąvartynas yra kaip kempinė ir judant transportui tai įtakoja sąvartyno sėdimą. Sąvartyne darant gręžinį grąžto dydį parinkti sudėtinga. Ir pagal literatūrą ir praktiškai skylė sąvartyne turi būti gerokai didesnė už grąžtą. Su 45 cm grąžtu gręžinys bus tikrai gerokai didesnis, gali būti net ir dvigubai. Sąvartyne labai sunku padaryti konkretaus norimo dydžio gręžinį. Pagal literatūrą gręžiniai daromi nuo 500-800 mm skersmens. Uždarius sąvartyną vyksta aktyviausi sąvartyno sėdimai, todėl atkasus sąvartyną praėjus 3-4 metams po uždarymo sunku pažiūrėti, koks buvo gręžinys. Matuojant po 3 metų gręžinio dydį, tai tas gręžinys dažniausiai būna kitoks, nei gręžimo momentu. Praktikoje, kad į gręžinį įleistas vamzdis būtų šachtos centre, naudojamos kreipiančiosios. Viršutinėje gręžinio dalyje dedamas molio sluoksnis, kuris sutrombuojamas. Dujų išgaunamam kiekiui susidaryti gręžinio skersmuo neturi įtakos, įtakos turi dujų slėgis. Jei pro gręžinį neina dujos, tai gali būti, kad aplipo skylutės ir neina dujos. Kitu atveju, jei aplipo galva, tai iš karto pamatysi, kad randasi deguonis konkrečiame gręžinyje, o tai reiškia, kad kažkur yra nesandarumas. Tokiu atveju gaunasi atvirkštinis slėgis. Drenažas atlieka tik papildomą funkciją, kad neužkišti perforuoto vamzdžio skylių, kad dujos galėtų greičiau patekti į vamzdį. Jei dujų sudėtis pakitusi, tai rodo nebūtinai nekokybiškai atliktą gręžinį. Tai, kad negaunamas planuotas kiekis dujų, gali įtakoti daug veiksnių iš išorės. Realiai turi įtaką tai, kad jei padidini dujų išgavimą, tai mažėja metanas, bet atsiranda kitokių priemaišų, atsiranda daugiau deguonies. Negali per dieną išpumpuoti viso tūrio. Siurbimas turi atitikti gamybą. Pagal literatūrą, dažniausiai gręžinys daromas 75 proc. viso gylio sąvartyno, o rekomenduotinas diametras geriausiai yra tarp 600-800 mm, tačiau ir 500 mm yra gerai. Jei gręžinys yra 500 mm diametro ir technologiškai būtų viskas gerai, viskas turėtų veikti. Dažniausiai siūlydavo apie 800 mm diametro gręžinius. Literatūroje nurodo nuo 500 - 800 mm gręžinius, bet geriau yra 600 mm.

Iš 2010-10-01 apžiūros protokolo matyti, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktoriui V. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoiui V. Š. buvo apžiūrėti gręžiniai Nr. A5 ir B7, kurie buvo atkasti iki 130 cm. (iki šiukšlių lygmens). Apžiūros metu užfiksuota, kad gręžinių diametras yra 55 cm ir 55 cm - 65 cm ( t 2 b. l. 25-27).

Iš specialisto V. M. 2010-10-05 nr. 10/89 tyrimo akto matyti, kad apžiūrėtų gręžinių diametras yra: gręžinio Nr. A5 - 55 cm, Nr. B7 - 55 cm - 65 cm. Išvadoje taip pat nurodyta, kad dėl gręžimo technologijos gręžiniai atitinka gręžiniui įrengti naudotų grąžtų diametrą arba gręžinio viršutinėje dalyje yra nežymiai platesni už gręžiniui įrengti naudotų grąžtų diametrą tačiau nesiekia projekto brėžinyje (2007-18-029-DP-D8.14-0) lape 1 nurodyto gręžinio diametro D = 800 mm ( t 2, b.l. 31-39).

Iš 2011-08-16 statybos darbų žurnalo apžiūros protokolo matyti, kad „(duomenys neskelbtini) sąvartyno Biodujų sistemos įrengimas ir dujų panaudojimas kombinuotai elektros ir šilumos gamybai", paimto 2011-04-18 dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros metu nustatyta, kad statytojas (užsakovas) - UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangovas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, statytojo ir rangovo atstovai: G. Ž. ir A. N., kurie šiame puslapyje pasirašę ir patvirtinę parašus atstovaujamų įmonių antspaudais. 10-tajame žurnalo puslapyje įrašytas statybos vadovas atsakingas už statybos darbų žurnalo pildymą - darbų vadovas A. N., kuris pasirašęs grafose: „Žurnalą priėmė, parašas, data“ ir „Žurnalą perdavė, parašas, data“. 11-tme žurnalo puslapyje 10 punkte įrašyta statybos techninės priežiūros vadovo vardas ir pavardė - J. V.. II žurnalo skyriuje „Statybos darbų eiga“ 21-ajame puslapyje įrašyta, kad 2007-11-14 ir 2007-11-15 buvo išgręžti 16 vnt. 800 mm diametro gręžinių, o 2007-11-16 - 6 to paties (800 mm) diametro gręžiniai. Šiuos darbus priėmė darbų vadovas A. N. ir techninis prižiūrėtojas J. V., kurie pasirašę, atitinkamai 7 ir 9 grafose ( t 2 b. l. 40-44).

Teisėjų kolegija pažymi, jog J. V. ir A. N. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek ir teisme tvirtino, jog jie inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, nes savo funkcijas atliko tinkamai, dokumentų neklastojo, nes juose įrašė tikrovės atitinkančius duomenis, jog gręžiniai iš tiesų yra 800 mm skersmens, ir po šiais įrašais pasirašė. Teisminio nagrinėjimo metu surinkti duomenys nepakankami paneigti šiuos parodymus. Nuteistųjų parodymus dėl to, jog gręžinių skersmenį kaltinamieji iš tiesų matavo ir jie tuo metu buvo ne mažesni nei 800 mm patvirtina liudytojų A. A., V. Š. ir R. K. parodymai, be to, tai patvirtina ir liudytojų nurodytos naudotos technologijos (guminis žiedas, lankai naudoti vamzdžio centravimui). Liudytojų V. D., G. Ž., Ž. Š., D. G., P. B., R. P., T. P., R. K. ir V. M. parodymai, tyrimo išvada nepakankami patvirtinti, jog gręžinių išgręžimo metu pastarieji buvo mažesni nei 800 mm skersmens ir tuo pačiu paneigti nuteistųjų parodymus.

Nuteistųjų parodymus, kad gręžiniai iš tiesų buvo reikiamo dydžio, t.y. 800 mm skersmens, ir juos matavo J. V. patvirtina liudytojų A. A., R. K. ir V. Š. parodymai, jog gręžiniai iš tiesų buvo didesni nei grąžtas, darbus prižiūrėjo J. V. bei A. N., kad jie atvykdavo objektą. A. A. taip pat patvirtino pats matęs kaip J. V. matavo kelis gręžinius, be to, jis pats su rulete matavo gręžinių skersmenį. Šiems parodymams neprieštarauja ir juos patvirtina taip pat ir liudytojų Z. L. bei R. V. parodymai, jog jie sutankino gruntą vibro koja, kuri tilpo ir turėjo galimybę judėti tarp gręžinio sienelių ir įstatyto vamzdžio. Paskui vibro plokštę jie eidavo skylėje, nestovėjo ant krašto. Šie liudytojai gręžinio skersmens nematavo, nežinojo grąžto diametro ir jo nebuvo matavę, tačiau taip pat parodė, jog gręžiniai buvo platesni, todėl šių asmenų parodymai, priešingai nei nurodė nuosprendyje teismas, negali būti vertinami kaip neprieštaraujantys ir sutampantys su liudytojų V. D., G. Ž., Ž. Š., D. G., P. B. ir R. P. parodymais, kurie kategoriškai nurodė, jog gręžinių skersmuo negalėjo būti 800 mm. Tokių duomenų liudytojai R. V. ar Z. L. nenurodė.

Liudytojų V. D., G. Ž. parodymai dėl gręžinių skersmens yra vien tik subjektyvios prielaidos, neparemtos jokiais objektyviais patikimais duomenimis. Jie patys gręžinių 2007 metais nematavo, todėl negali būti vertinami kaip patikimi duomenys nustatyti konkretų gręžinių skersmenį 2007 metais. Liudytojo Ž. Š. parodymus, jog gręžiniai buvo gręžiami su 45 cm diametro grąžtu, todėl įvertinus grąžto judėjimo trajektoriją, gręžiniai gavosi ne didesnio kaip 50 cm diametro, patvirtino liudytojai D. G., P. B. ir R. P.. Be to, Ž. Š. parodymus dėl nurodymų ir techninio projekto patvirtina liudytojo T. P. parodymai, kad nurodymą išgręžti 22 vienetus 12 metrų gylio 45 cm diametro gręžinius (duomenys neskelbtini) sąvartyne gavo iš T. B.. T. B. jam nepateikė jokių projektų, kuriuose būtų atvaizduotas minėtų gręžinių diametras ir kiti parametrai. Darbai buvo vykdomi pagal T. B. duotus nurodymus. T. P. paskyrė minėtiems gręžiniams išgręžti Ž. Š. brigadą. Ž. Š. jis nurodė atlikti tuos darbus ir paskyrė darbų atlikimo datą. Jis pats nė karto nevyko į darbų atlikimo vietą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvis neturėjo tokio grąžto, kad galėtų išgręžti didesnio kaip 60 cm diametro gręžinį. Liudytojas kategoriškai teigė, jog su 45 cm skersmens grąžtu negalima išgręžti didesnio kaip 50 cm diametro gręžinio. Mėginant mažesnio diametro grąžtu išgręžti didesnio diametro skylę (gręžinį) reikėtų judinti patį grąžtą. Dėl šios priežasties grąžtas neišvengiamai lūžtų.

Tačiau liudytojas T. B. šių duomenų nepatvirtino. Liudytojas patvirtino, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, derino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangos sutarties nuostatas, tačiau nepamena dėl kokio skersmens gręžinių buvo sutarta, pats objekte nebuvo ir netikrino kaip atliekami darbai. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau gręždavo 0,80 cm ir 1 m. skersmens gręžinius. Liudytojas T. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius taip pat negalėjo nurodyti jokių konkrečių duomenų dėl gręžinio skersmens. Nežino, ar bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo šio objekto techninį projektą ir jokių techninių duomenų pagal sutartį nežino. Objekte nebuvo. Mano, kad bendrovė buvo pajėgi išgręžti iki 100 cm diametro gręžinį.

Taigi, liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai Ž. Š., D. G., P. B., R. P. ir T. P. parodė, jog gręžiniai buvo gręžiami 45 cm skersmens grąžtu ir negalėjo gautis didesnio skersmens nei 500-600 mm, tačiau nei vienas iš šių asmenų objektyviai gręžinių skersmens nematavo, nors visi patvirtino, jog dėl grunto ypatybių (šiuo atveju šiukšlės) gręžinio diametras galėjo būti platesnis. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl naudoto grąžto techninių charakteristikų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir asmuo, derinęs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. B., paneigė minėtų liudytojų parodymus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo išgręžti didesnių nei 500-600 mm skersmens gręžinių. Tai, kad faktiškai gręžiniai buvo platesni nei liudytojų minėto grąžto skersmuo, patvirtina ir apžiūros protokole (2 t. b. l. 25-27) bei specialisto V. M. pateikto tyrimo akte užfiksuotos aplinkybės. Šie duomenys rodo, jog apžiūrėtų gręžinių diametras yra didesnis nei nurodė liudytojai: gręžinio Nr. A5 – 55 cm, Nr. B7 – 55 cm – 65 cm. Be to, V. M. išvadoje taip pat nurodyta, jog dėl gręžimo technologijos gręžiniai atitinka gręžiniui rengti naudotų grąžtų diametrą. Įvertinus tai, jog nustatytas net ir po kelių šiukšlyno aktyvaus sėdimo ir spaudimo metų gręžinio diametras vienoje vietoje yra net 65 cm, tai tik dar kartą patvirtina aplinkybę, jog sąvartyne gręžinio skersmuo gali būti gerokai didesnis nei grąžto, su kuriuo gręžinys išgręžtas, skersmuo. Liudytojai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. L. bei rinkodaros direktorius T. B. šių asmenų parodymų nei dėl grąžto dydžio (kad grąžtas buvo ne didesnis nei 45 cm skersmens), nei gręžinio skersmens (skylės galėjo būti tik nežymiai didesnės ir nesiekė 80 cm) ar techninio projekto nebuvimo nepatvirtino. Liudytojai V. D. ir G. Ž. taip pat patys objekte nebuvo, gręžinių nematė ir jų nematavo, o jų teiginiai dėl gręžinių per mažo skersmens paremti išimtinai deklaratyviu teiginiu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo tokio skersmens grąžto ir tuo metu tokių grąžtų neturėjo, tačiau, pastarosios aplinkybės byloje nepatvirtina jokie duomenys. To negalėjo kategoriškai tvirtinti nei vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Priešingai, T. L. nurodė, jog įmonė tuo metu gręžė įvairaus diametro gręžinį ir galėjo išgręžti ir 1 m skersmens gręžinį. Tai patvirtino ir T. B., kuris nurodė, jog gręždavo ir 0,80 bei 1 m pločio skyles. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-03-17 rašto (t 1, b. l. 61) išvados, kad 2007 m. įmonė nebuvo pajėgi gręžti platesni gręžinių, nei nurodyta šiame rašte, taip pat negalima daryti, nes nėra aiškus atsakymo turinys, neaišku apie kokio objekto ar įrankio skersmenį kalbama, be to, kalba eina apie dabartį, t.y. 2010 metų laikotarpį, o ne 2007 metus., taip pat neaišku į kokio pobūdžio užklausimą tokiu raštu atsakyta, todėl nėra galimybių teisingai įvertinti šio rašto turinį. Be to, vien aukščiau aptarti duomenys rodo, jog sąvartyne net ir gręžiant mažesnio skersmens grąžtu gręžinys gaunasi platesnis, didesnis. Tai nuosekliai tvirtino ir liudytojas R. K., kuris apeliacinės instancijos teisme dar kartą parodė, jog dėl sąvartyno grunto ypatybių, gręžinys neišvengiamai tapdavo platesnis, didesnis (grąžtas apsivyniodavo šiukšlėmis, todėl reikdavo jį ištraukti, valyti, gręžinį išvalyti, net speciali technika buvo naudojama išvalytas šiukšles nustumdyti, vamzdį statydavo tik kai gręžinį išvalydavo). Tiek A. A., tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai D. G., P. B., Ž. Š. realiai vykdę objekte darbus, analogiškai nurodė, jog vamzdžiai į skyles buvo leidžiami su jau pritvirtintais lankais ir jie lindo gerai. Tai visiškai atitinka V. Š. parodymus, jog gale vamzdžio buvo kreipiančiosios „ausys“ apie 30 cm.

Be to, apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas D. K. parodė, jog visų sąvartynų sudėtis yra panaši ir sąvartynas laikui bėgant, jame vykstant natūraliam puvimo procesui, sėda, tam įtakos turi ir vykdomi sąvartyno uždarymo darbai, sunkiasvorės technikos važinėjimas. Be to, specialistas patvirtino, jog sąvartyne sudėtinga parinkti grąžto dydį. Ir pagal literatūrą, ir praktiškai, tai skylė sąvartyne turi būti gerokai didesnė už grąžtą. Su 45 cm grąžtu, gręžinys bus gerokai didesnis, gali būti net ir dvigubai. Be to, specialistas parodė, jog po sąvartyno uždarymo 3-4 metus sąvartynas sėda aktyviausiai, todėl atkasus gręžinį labai sunku pasakyti, koks jis buvo anksčiau. Šio specialisto kompetencija teismui nekelia abejonių, nes bendrovė, kurios vadovas yra šis specialistas, yra projektavę beveik visus Lietuvoje sąvartynus, buvo techniniu prižiūrėtojas (duomenys neskelbtini) sąvartyne, nurodė išsamius dujų išgavimo technologijos bei jos įrengimo sąvartynuose ypatumus, problemas, su kuriomis dažnai susiduriama, nepakankamos dujų išeigos bei technologines priežastis. D. K. taip pat nurodė, jog net esant 500 mm skersmens gręžiniu, jei technologiškai viskas yra gerai, tokio gręžinio pakanka, kad sistema veiktų tinkamai.