- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-05
- Bylos Nr.
- 2K-838/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Panaikinta apygardos teismo nutartis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Viktoras Aidukas (pran.), Rimantas Baumilas
- Nuteistasis
- A. K., ir D
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
BK 284 straipsnio 1 dalį areštu dvidešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 63, 65 straipsniais galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 1) 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; 2) elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 3) tęsti mokslą.
Priteista solidariai iš D. V. ir A. K., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš S. K. 320 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos R. J., 30 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos V. J., 949,70 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai. Priteista iš D. V. ir A. K. po 250 Lt atstovavimo išlaidų R. J.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 13 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį nuteistas ir D. V., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 25 d., apie 1 val. 50 min., Utenos rajone (duomenys neskelbtini) kėlė triukšmą, vartojo necenzūrinius žodžius, matant kitiems asmenims tyčia, dėl chuliganiškų paskatų R. J. kastetu trenkė į dešinę veido pusę, vėliau R. J. ginti atbėgusiam V. J. sudavė du smūgius kastetu į galvą, kartu su D. V. jį spardė. Taip nukentėjusiajam R. J. padarė nesunkų, o nukentėjusiajam V. J. – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 13 d. nutartį dėl jo panaikinti ir bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai dėl jo yra nepagrįsti ir neteisėti, nes juose išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, kas lėmė netinkamą jo veiksmų kvalifikavimą ir baudžiamojo įstatymo pritaikymą (BPK 369 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neįvertino konflikte dalyvavusių asmenų tarpusavio santykių. Visi konfliktavę asmenys yra kaimynai, pažįstami, kurių nesutarimai ir veiksmai kilo dėl asmeninių priežasčių, nesant tikslo rodyti aiškų visuomenės negerbimą ir tyčios pažeisti viešąją tvarką. Kita vertus, konfliktas vyko naktį, kaimo aplinkoje, žmonėms jau miegant, todėl visuomenės rimtis negalėjo būti pažeista. Tai, kad konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, patvirtino liudytojai G. P., E. L., V. L. Šie liudytojai ir liudytoja S. R. parodė, kad pirmas smurtauti pradėjo R. J. Tai patvirtino ir nukentėjusysis R. J. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kasatoriaus priėjimas prie besistumdančių ir besimušančių kaimynų negali būti laikomas nusikalstamais chuliganiškais veiksmais. Jis triukšmo nekėlė, necenzūrinių žodžių nevartojo, incidento neprovokavo, tik gynėsi nuo suduoto neblaivaus V. J. smūgio. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas E. L. ir nukentėjusysis R. J.
Apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad abu kaltinamieji kėlė triukšmą ir vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau jis to nedarė. Teismas privalėjo nurodyti kiekvieno kaltinamojo konkrečius nusikalstamus veiksmus.
Apygardos teismas nutartyje konstatavo kitokias, negu nustatyta apylinkės teismo, aplinkybes. Teismas nurodė, kad jis į konfliktą įsivėlė ne nuo pradžių, visuomenės rimčiai jau esant sutrikdytai, pats nesiplūdo. Aplinkybė, kad J. J. iššovė iš šaunamojo ginklo ir po to visi konflikto dalyviai išsilakstė, negali būti įrodymu, kad kaltinamieji vykdė chuliganiškus veiksmus ir tik po šūvio juos nutraukė.
Teismo išvada, kad jis nukentėjusiesiems R. J. ir V. J. sudavė kastetu yra nepagrįsta ir paremta tik nukentėjusiųjų spėjimais. Šie nukentėjusieji yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymus reikia vertinti kritiškai. Liudytojai E. L., S. R. ir T. S. patvirtino, kad jis kasteto neturėjo. Jis smūgio R. J. apskritai nesudavė ir pastarojo nesužalojo, todėl jo veiksmai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuoti nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies taikymo
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Ši įstatymo nuostata ne tik apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, tačiau nustato ir apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas apeliacinės instancijos teismui aprašomojoje nutarties dalyje išdėstyti motyvuotas teismo išvadas dėl apeliacinio skundo.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tai yra, už dviejų savarankiškų nusikalstamų veikų padarymą. Šį nuosprendį nuteistasis A. K. apskundė Panevėžio apygardos teismui. Apeliantas skunde, be kitų argumentų, ginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad jis nukentėjusiajam R. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Būtent šie, pirmosios instancijos teismo nustatyti, nuteistojo A. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, kuria nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmetė, nurodė, kad iš teismo medicinos specialisto paaiškinimų, nukentėjusiojo R. J. ir liudytojos G. P. parodymų matyti, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. J. padarė A. K. Tokių apeliacinės instancijos teismo teiginių BPK 332 straipsnio 3 dalies prasme negalima laikyti motyvuotomis išvadomis dėl apeliacinio skundo esmės.
Minėtu Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl nukentėjusiajam R. J. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų nuteistas ir D. V. Abiejų nuteistųjų nusikalstami veiksmai prieš R. J. nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti taip – teismas nustatė, „kad D. V. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam R. J. smogė kumščiu į veidą, po to A. K. tyčia dėl chuliganiškų paskatų R. J. kastetu trenkė į dešinę veido pusę, pastarajam pargriuvus ant žemės D. V. spyrė į veidą, taip A. K. ir D. V. nukentėjusiajam R. J. dėl dešinio maksiliarinio sinuso priekinės sienelės impresinio lūžio nesunkiai sutrikdė sveikatą“. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuteistieji D. V. ir A. K. nusikalstamą veiką padarė veikdami kaip bendrininkų grupė. Nuosprendyje nėra aptartas nuteistųjų tyčios padarant šią nusikalstamą veiką turinys. Tai laikytina esminiu nuosprendžio trūkumu. Nuosprendyje taip pat neatskleistas nukentėjusiojo R. J. sužalojimo mechanizmas – neaišku, ar nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas nuo vieno smūgio, ar nuo smūgių visumos. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į kaltininkų tyčios apibrėžtumą, yra lemiama sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas išvadoje nepateikė atsakymo, ar nukentėjusiajam R. J. padarytas dešinio maksiliarinio sinuso priekinės sienelės impresinis lūžimas yra vieno smūgio ar smūgių visumos paseka (T. 1, b. l. 9). Iš specialisto paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu konkrečios išvados šiuo klausimu negauta. Kalbant apie šį sužalojimą aišku tik tai, kad jis galėjo būti padarytas suduodant į sužalojimo sritį kietu buku daiktu – tiek kastetu, tiek spiriant koja, tiek suduodant kumščiu. Iš nukentėjusiojo R. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (šiais parodymais rėmėsi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas) matyti, kad A. K. smogė kastetu, o D. V. spyrė į tą pačią – dešinę nukentėjusiojo veido pusę, kur ir nustatytas sužalojimas (T. 1, b. l. 13-14). Šiuos parodymus nukentėjusysis iš esmės patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad nukentėjusiajam R. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė abu nuteistieji, tačiau ši išvada nėra pagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių ištyrimu, nenustačius nei nuteistųjų kaltės rūšies, nei nukentėjusiajam R. J. padaryto kūno sužalojimo mechanizmo. Taigi, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, privalėjo pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų). Pažymėtina, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, privalo patikrinti, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Bylos medžiagoje yra ir daugiau neaiškumų – iš nukentėjusiojo R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kuriuo rėmėsi teismas, matyti, kad nukentėjusysis nurodo kitokias, negu apklausos metu, aplinkybes (T. 1, b. l. 18-23). Kasatorius pagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė kitokias, negu pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes dėl A. K. veiksmų grumtynių metu (vartotų necenzūrinių žodžių ir kt.). Teisėjų kolegijai kelia abejonių, ar šias išvadas apeliacinės instancijos teismas galėjo padaryti neatlikęs papildomo įrodymų tyrimo.
Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas įmanomas tik išsamiai ištyrus bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, būdamas saistomas BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatų, byloje priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, tačiau, nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų, to padaryti nėra galimybės.
Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti visus nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentus ir pateikti dėl jų motyvuotas išvadas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.