- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- B2-986-440/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00300-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- Byggleverandørene AS ir uždarosios akcinės bendrovės „Venta Windows“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Energy Houses“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Byggleverandørene AS ir uždarosios akcinės bendrovės „Venta Windows“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energy Houses“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovo Byggleverandørene AS pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Energy Houses“. Pareiškime ieškovas nurodo, kad pagal tarp ieškovo ir atsakovės 2012 m. gruodžio 14 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 2012-12-14 01 atsakovės skola ieškovui šiuo metu sudaro 718143,84 NOK, kas pagal 2014 m. liepos 17 d. Lietuvos banko nurodytą kursą lygu 293763,92 Lt (650000,00 NOK negrąžinta paskola + 50321,92 NOK palūkanos už naudojimąsi pinigais ir 17821,92 NOK kompensacinių palūkanų). Pažymėjo, kad 2014 m. birželio 3 d. pranešimu įspėjo atsakovę, kad per 30 dienų terminą nepadengus skolos, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Per minėtą terminą atsakovė skolos nepadengė. Ieškovo turimais duomenimis, atsakovė jau ne vienus metus veikia nuostolingai ir 2013 metus užbaigė su 491222,00 Lt nuostolių. Atsakovės balanse už 2013 m. nurodytos 1912143,00 Lt dydžio mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra pradelsti, vien atsakovės pradelstų skolų kreditoriams Byggleverandørene AS, UAB „Viking Industrier“, UAB „Venta Windows“ bendra suma viršija 1,5 mln. Lt. Ieškovo nuomone, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Bankroto administratoriumi prašo skirti UAB „Projektų vertinimo biuras“ (1 t. 1-4 b.l.). Papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovės atliktas ieškovės skolos įskaitymas teisiškai yra negaliojantis, nes atsakovė niekada neturėjo pagrindo įskaityti ieškovo kreditorinio reikalavimo į atsakovę. Pabrėžė, kad atsakovės nuomotojui UAB „Viking Industrier“ priklausančių patalpų atliktų pagerinimo vertė (1483608,00 Lt), esant nutrauktai nuomos sutarčiai su nuomotoju, į atsakovo turto vertę negali būti įtraukiama (2 t. 14-18 b.l.).
Ieškovė UAB „Venta Windows“ pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Energy Houses“ nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2013-01-21 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 201301-025, kurios pagrindu ieškovė 14 dienų laikotarpiui paskolino atsakovei 150000,00 Lt. Atsakovė dalies skolos negrąžino, 2014-08-27 dienai atsakovės skola ieškovei sudaro 110586,30 Lt (100000,00 Lt negrąžinta paskola + 10684,93 Lt palūkanos). Ieškovė 2014-06-03 pranešimu įspėjo atsakovę, kad per 30 dienų terminą nepadengus skolos, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo. Per minėtą terminą atsakovė skolos nepadengė. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad UAB „Energy Houses“ reaguodama į kreditoriaus pranešimą, 2014-07-10 pateikė ieškovei pranešimą, kuriuo pripažino, kad yra įsiskolinusi ieškovei, tačiau pažymėjo, kad taiko įskaitymą ir įskaito gautą paskolą iš ieškovo į paslaugų teikimo išlaidas 136010,94 Lt sumai. Pabrėžė, kad atsakovės prievolė grąžinti skolą nebuvo įskaityta, kadangi atsakovė neturi galiojančios ir vykdytinos teisės į ieškovę, nes ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove pagal atsakovės pateiktas sąskaitas. Mano, kad atsakovė yra nemoki, nes įmonė jau ne vienus metus veikia nuostolingai. Bankroto administratoriumi prašo skirti UAB „Projektų vertinimo biuras“.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Energy Houses“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo Byggleverandørene AS pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, finansinius įmonės duomenis - 2014-08-12 balansą, 2014-08-12 pelno (nuostolių) ataskaitą, kreditorių, debitorių sąrašus, kilnojamojo turto sąrašą) bei kitus dokumentus. Nurodė, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad UAB „Energy Houses“ yra veikianti bendrovė, savo ūkinę – komercinę veiklą pradėjo plėtoti tik šiemet kada buvo suremontuotos gamybinės patalpos. Įmonėje dirba 16 darbuotojų, įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) nėra. Iš pateikto balanso matyti, kad atsakovės turtą sudaro 2616355,00 Lt, o pradelstos neginčijamos skolos sudaro 46035,70 Lt, nepradelstos skolos sudaro 41559,23 Lt. Atsakovė pradelstų skolų darbuotojams neturi, taip pat nėra niekam įkeitusi turto. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas Byggleverandørene AS yra vienintelis UAB „Viking Industrier“ ir UAB „Venta Windows“ akcininkas. Atsakovė naudodama už iš minėtų įmonių pasiskolintas lėšas bei Nacionalinės mokėjimo agentūros skirtas 690560,00 Lt lėšas, kurių bendra suma yra 2013379,26 Lt, įgyvendino projektą „UAB „Energy Houses“ medinių surenkamų namų gamybos bazės kūrimas“, t.y. iš UAB „Viking Industrier“ išsinuomotose patalpose atliko kapitalinį remontą, taip pagerindama išsinuomotą daiktą. Atlikus patalpų pagerinimo darbus tik šiemet UAB „Energy Houses“ pradėjo intensyvią ūkinę – komercinę veiklą bei pradėjo gauti ženklias pajamas, tačiau visos su tuo pačiu asmeniu susijusios bendrovės Byggleverandørene AS, UAB „Viking Industrier“ ir UAB „Venta Windows“ įvairiomis priemonėmis pradėjo versti atsakovę išsikelti iš pagerintų nuomojamų patalpų, nors nuomos terminas buvo numatytas iki 2019-12-31, su galimybę šį terminą partęsti. Šiuo metu tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovės teigimu, ji atlikusi patalpų pagerinimo darbus, įgijo reikalavimo teisę į kompensaciją už turto pagerinimą bei įgijo teisę šią kompensaciją įskaityti į pasiskolintas pinigines lėšas. 2014-07-03 UAB „Energy Houses“ pateikė UAB „Viking Industrier“ ir UAB „Venta Windows“ pranešimus dėl reikalavimų įskaitymo. Atsakovės manymu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ji nėra skolinga Byggleverandørene AS, UAB „Viking Industrier“ ir UAB „Venta Windows“ (1 t. 157-193 b.l.; 2 t. 128-130 b.l.).
Atsiliepime į ieškovės UAB „Venta Windows“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovė nurodė, kad atsakovės ieškovei išrašytų sąskaitų – faktūrų, ieškovė UAB „Venta Windows“ nėra apmokėjusi, todėl ieškovė, neįvykdžiusi savo skolinių įsipareigojimų, neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Kartu su 2014-09-26 atsiliepimu į ieškovės UAB „Venta Windows“ pareiškimą dėl bankroto atsakovei iškėlimo, atsakovė pateikė prašymą neleisti ieškovei UAB „Venta Windows“ padaryti dokumentų - klientų būklės aprašymo, 2014-05-14, 2014-08-11 prekių tiekimo sutarčių, 2014-06-01 agentavimo sutarties, 2014-09-15, 2014-09-19 užsakymų, 2014-09-22 mokėjimo nurodymų Nr. 255, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262 ir darbuotojų sąrašo kopijų, kadangi šie dokumentai atskleidžia sutarčių šalių komercines paslaptis.
Atsisakytina kelti bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, kurios veikla sudaro galimybę sukurti darbo vietas, interesus. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-599/2014). Paminėtina, kad bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl įmonės nemokumo klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai įvertinant finansinės atskaitomybės dokumentus, o vertinant visas aplinkybes, rodančias įmonės nemokumą ar galimybę sėkmingai veikti ir atsiskaityti su kreditoriais. Pradedant bankroto procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.
LR IBĮ 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kreditoriai gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti LR ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar įmonė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti ją išsaugant rinkos dalyviu. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1031/2014). Remiantis LR ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-327/2014).
Atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, pateikė teismui duomenis apie UAB „Energy Houses“ finansinę padėtį bei pažymėjo, kad su ieškovų nurodytomis skolomis nesutinka, kadangi atlikus reikalavimų įskaitymą, atsakovė pagrindiniams kreditoriams Byggleverandørene AS, UAB „Viking Industrier“ ir UAB „Venta Windows“ nėra skolinga. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Akmenės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-169-922/2014, iškelta pagal ieškovės UAB „Viking Industrier“ ieškinį atsakovei UAB „Energy Houses“ dėl savininko pažeistų teisių gynimo ir iškeldinimo iš patalpų, o Šiaulių apylinkės teisme buvo pateiktas UAB „Energy Houses“ ieškinys UAB „Viking Industrier“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (civilinė byla Nr. 2-6926-883/2014). 2014-08-28 Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6926-883/2014 sujungta su Akmenės rajono apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-169-922/2014, sujungtos bylos perduotos nagrinėjimui Šiaulių apylinkės teismui. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „Energy Houses“ įregistruota 2011-11-14 (1 t. 88 b.l.). Iš 2014-03-25 aiškinamojo rašto matyti, kad 2011 m. buvo paruoštas ES dalinai finansuojamas projektas „Medinių surenkamųjų namų gamybos bazės kūrimas“, Nr. 3VN-KS-11-1-008058-PR001, projektas įgyvendintas 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje (1 t. 67 b.l.); per 2013 metus atsakovė įsigijo mašinų ir įrenginių už 176766,00 Lt, kitos įrangos už 40683,00 Lt (76 b.l.); įmonė 2012 m. pradėjo rekonstruoti UAB „Viking Industrier“ nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriose bus gaminami apšiltinti ekologiški karkasiniai namai; 2013 m. gegužės mėn. pabaigus pastatų rekonstrukcijos darbus patirtos išlaidos (1483608,00 Lt) perkeltos į balanso eilutė Pastatų ir statinių grupė, kaip ilgalaikės kapitalizuotos remonto ir rekonstrukcijos išlaidos, kurioms pradėtas skaičiuoti nusidėvėjimas likęs iki šių patalpų nuomos sutarties galiojimo pabaigos (iki 2019-12-31) (1 t. 77 b.l.). 2013 m. pabaigai atsakovė iš viso turėjo 1912143,00 Lt trumpalaikių įsipareigojimų, tame tarpe UAB „Venta Windows“ paskola sudarė 100000,00 Lt, Byggleverandørene AS paskola – 276504,00 Lt, UAB „Viking Industrier“ – 1194686,00 Lt (1 t. 81 b.l.). Iš atsakovės pateiktų 2014-07-03 ir 2014-07-10 pranešimų dėl reikalavimo įskaitymo matyti, kad atsakovė kreditoriams UAB „Venta Windows“ ir UAB „Viking Industrier“ mokėtinas sumas įskaitė į išnuomoto nekilnojamojo turto pagerinimo bei paslaugų teikimo išlaidas (1 t. 176-179 b.l.). Duomenų, kad šie įskaitymai yra ginčijami teismine tvarka byloje nėra pateikta. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismas yra pažymėjęs, kad tuomet, kai atsakovas ginčija įsiskolinimo dydžius, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1247/2014). Iš 2012 m. spalio 23 d. d. rangos darbų sutarties Nr. J-2012/10/23 matyti, kad UAB „Energy Houses“, atstovaujama UAB „Ekliptas“ direktoriaus, ir UAB „RV statyba“ sudarė rangos sutartį dėl stalių dirbtuvių kapitalinio remonto, sutarties kaina 1257865,22 Lt plius PVM, sutarties įvykdymo terminas – pagal šalių suderinta grafiką (1 t. 136-147 b.l.). Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Energy Houses“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2014-09-24 sudarė 312722,95 Lt, nepradelsti – 38409,47 Lt. Iš balanso sudaryto 2014-09-24 dienai matyti, kad įmonės turtas sudaro – 2976856,00 Lt (ilgalaikis turtas – 1848215,00 Lt, trumpalaikis turtas – 1128641,00 Lt). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1065868,00 Lt. 2014-08-08 duomenimis atsakovė skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturėjo (2 t. 12 b.l.), 2014-08-20 duomenimis atsakovei už 2014 m. liepos mėnesį priskaičiuotas įmokas buvo skolinga 9018,93 Lt (2 t. 175 b.l.). Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis 2014-09-25 grynasis atsakovės pelnas sudaro 1693790,20 Lt. Byloje pateiktos prekių tiekimo sutartys, mokėjimo pavedimų Nr. 255, Nr. 256, Nr. 257, Nr. 258, Nr. 259, Nr. 260, Nr. 261, Nr. 262 kopijos patvirtina aplinkybes, kad atsakovė komercinę veiklą vykdo, atlieka mokėjimus kreditoriams (2 t. 131-144 b.l.). Pateiktas darbuotojų sąrašas patvirtina, kad įmonėje dirba 16 darbuotojų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į nurodytą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad remiantis bylos duomenimis bei atsakovės pateiktais finansiniais įmonės dokumentais, įrodymais apie vykdomą veiklą, į tai, kad atsakovė ginčija skolų egzistavimo ieškovams Byggleverandørene AS ir UAB „Venta Windows“ bei pagrindiniam atsakovės kreditoriui UAB „Viking Industrier“ faktą, atlikto skolų įskaitymo minėti kreditoriai teismine tvarka neginčija, duomenų apie kitų kreditorių pateiktus ieškinius dėl skolų priteisimo nėra, teismui nėra pakankamo pagrindo teigti, jog įmonės skolos ir įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių (galėjusių sieti) teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, kadangi bankroto bylos iškėlimas neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1184/2014). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus pareiškime nurodyta atsakovo įsiskolinimo suma ieškovui turi būti įskaityta į atsakovo pradelstų įsipareigojimų bendrą sumą, nebent paaiškėtų, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas priklauso būtent nuo kreditoriaus, kuris prašo iškelti atsakovui bankroto bylą, reikalavimo pagrįstumo, o atsakovas su šiuo kreditoriaus reikalavimu nesutinka. Tokiu atveju teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylą, jei būtų didesnė tikimybė, kad kreditoriaus reikalavimas nepagrįstas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1612/2014). Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, tarp atsakovės ir ieškovų kilęs ginčas neįrodo atsakovės nemokumo, kadangi kaip jau minėta atsakovė teigia, kad atlikus įskaitymą skolos ieškovams neegzistuoja, ir nors ieškovai su šiais atsakovės argumentais nesutinka, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atlikti įskaitymai teismine tvarka nėra ginčijami. Taip pat pažymėtina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog įmonė yra įsikūrusi tik 2011 metų pabaigoje, keletą metų vykdė ES dalinai finansuojamą projektą „Medinių surenkamųjų namų gamybos bazės kūrimas“, kurį įgyvendino 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje. Šios aplinkybės teismo vertinimu suteikia pagrindo išvadai, kad įmonę savo veiklą tik pradeda vystyti, pateikti komerciniai užsakymai patvirtina, jog atsakovė veiklą vykdo. Pateiktos mokėjimų pavedimų kopijos suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė dengia įsiskolinimus įmonės kreditoriams.
Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, atsakovės finansinę būklę ir ją rodančius rodiklius, į pateiktus duomenis, patvirtinančius atsakovės pastangas mažinti įmonės įsiskolinimus kreditoriams, į tai, kad byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovė nėra nutraukusi savo ūkinės - komercinės veiklos ir ją tęsia (LR CPK 178 straipsnis), turi pagrindo vertinti, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini, gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tai, kad atsakovė atsiskaito su kreditoriais, vykdo ūkinę – komercinę veiklą, moka mokesčius, patvirtina aplinkybę, jog šiuo metu nėra teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei ir ją pašalinti iš rinkos dėl kilusio ginčo su ieškovais. Be to, kaip minėta, teismas spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą turėtų atsižvelgti į tai, kad bankroto procesas turėtų būti taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius rinkos dalyvius bei užtikrinti lygiavertę visų įmonės kreditorių interesų apsaugą. Įvertinęs išdėstytą, teismas daro išvadą, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsakovei UAB „Energy Houses“ atsisakytina, nes bankroto bylos iškėlimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pažymi, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Bankroto procese sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitacijos tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1303/2014). Pažymėtina, kad šiuo metu byloje esančiais duomenimis yra pagrindo laikyti, kad atsakovė yra aktyvi verslo rinkos dalyvė, todėl iškėlus bankroto bylą atsakovei nebus suteikta galimybę atkurti stabilios įmonės finansinę padėti, toliau vystyti ūkinę veiklą.
Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pateiktais duomenimis, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo metu byloje esančiais duomenimis egzistuoja objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė UAB „Energy Houses“ yra nemoki ir yra pagrindo jai kelti bankroto bylą. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, kadangi atsakovė šiuo metu yra moki (LR ĮBĮ įstatymo 2 straipsnio 8 dalis) ir vykdo ūkinę veiklą.
Kartu su 2014-09-26 atsiliepimu į ieškovės UAB „Venta Windows“ pareiškimą dėl bankroto atsakovei iškėlimo, atsakovė pateikė prašymą neleisti ieškovei UAB „Venta Windows“ padaryti dokumentų - klientų būklės aprašymo, 2014-05-14, 2014-08-11 prekių tiekimo sutarčių, 2014-06-01 agentavimo sutarties, 2014-09-15, 2014-09-19 užsakymų, 2014-09-22 mokėjimo nurodymų Nr. 255, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262 ir darbuotojų sąrašo kopijų. Nurodė, kad šie dokumentai atskleidžia sutarčių šalių komercines paslaptis, kurių neatskleisti tretiesiems asmenims (galimiems konkurentams) įsipareigojo atsakovė. Pagal LR CPK 10 straipsnio 2 dalį, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad remiantis LR CK 1.116 straipsnio 1 dalimi informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Pagal šią įstatymo normą dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, t. y. pats savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) ji turi turėti tikrą ar potencialią komercinę(gamybinę) vertę; 3) informacija turi būti saugoma. Komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę vertę) ir yra saugoma. Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę)vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, argumentuotų paaiškinimų, patvirtinančių, kad teismui pateikti dokumentai - klientų būklės aprašymas, 2014-09-22 mokėjimo nurodymai Nr. 255, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262, darbuotojų sąrašas bei 2014-05-14, 2014-08-11 prekių tiekimo sutartys, 2014-06-01 agentavimo sutartis sudaro komercinę įmonės paslaptį, teismui nėra pagrindo padaryti neabejotinos išvados, kad atsakovės prašymas yra įrodytas ir pagrįstas (LR CPK 178 straipsnis), todėl esant nurodytiems argumentams netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu ir 10 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Energy Houses“, įmonės kodas 302686259, buveinės adresas Statybininkų g. 4, Venta, Akmenės r.
Netenkinti atsakovės prašymo neleisti ieškovei UAB „Venta Windows“ padaryti teismui pateiktų dokumentų - klientų būklės aprašymo, 2014-05-14, 2014-08-11 prekių tiekimo sutarčių, 2014-06-01 agentavimo sutarties, 2014-09-15, 2014-09-19 užsakymų, 2014-09-22 mokėjimo nurodymų Nr. 255, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262 ir darbuotojų sąrašo kopijų.
Nutartis dalyje dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.