Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau ir – Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK, Institucija) 2021-06-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-992-2021 A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2021-06-09, apie 7.52–8.12 val., Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, vairavo transporto priemonę – automobilį „AUDI A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,52 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

3. Skundžiama 2021-09-10 nutartimi Plungės apylinkės teismas A. D. atstovo advokato A. Alimo skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2021-06-10 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-992-2021 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.26. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra pagrindo visiškai netaikyti A. D. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir atleisti jį nuo baudos sumokėjimo, tačiau yra pakankamas pagrindas manyti, jog administracinės nuobaudos tikslų įmanoma pasiekti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatant trumpesniam laikotarpiui nei sankcijoje numatytas minimalus terminas bei sumažinus paskirtą baudą. Kompleksiškai vertinant duomenis, pagrindžiančius A. D. specialiosios teisės turėjimo būtinybę bei atsižvelgiant į jo asmenybę, administracinio poveikio priemonės ir baudos sumažinimas neabejotinai būtų teisingas ir proporcingas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto bei kvalifikacijos nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos (baudos ir administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. Apeliantas nesutinka su A. D. paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių – ir prašo sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą iki 6 mėnesių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskirtą 800 Eur baudą sumažinti iki 600 Eur. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

7. A. D. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,52 (± 0,017‰) promilės.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Esant šioms aplinkybėms pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

11. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. D. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Plungės apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. D. skundą, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (tai Institucija pripažino A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad pažeidėjui nustatytas neblaivumas nedaug viršijo leistiną 0,4 promilės normą, tačiau jis važiavo be jokios būtinos priežasties (kaip pats teisme nurodė – pasiimti suremontuotą trimerį), nesiimdamas jokių priemonių savo blaivumui patvirtinti, važiavo į Plungę pakankamai ilgą atstumą (apie 20 kilometrų), rytą, kai eismas yra intensyvus, tuo kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, be to, A. D. anksčiau buvo 9 kartus baustas už įvairius ir analogišką KET pažeidimus, tai rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų nedaro. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad A. D. Institucijos 2021-06-10 nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimali administracinio poveikio priemonė yra adekvačios jo padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei. Apygardos teismo vertinimu, tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos už padarytą ypač šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą atskleidžia, jog Institucija ir pažeidėjo skundą nagrinėjęs apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į pažeidėjo situaciją. Kita vertus, vien A. D. teisės vairuoti reikalingumas asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, nuvažiuoti į darbą, nuvežti mamą į gydymo įstaigas profilaktiniams sveikatos patikrinimams, taip pat tvarkant ūkio reikalus, kaip pažymima apeliaciniame skunde, negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau jos nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų A. D. nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu A. D., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, kaip pats nurodo, tiek asmeniniams poreikiams tenkinti, tiek nuvažiuoti į darbą, tvarkant ūkio reikalaus, rūpinantis mama, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė skyrimas žymiai trumpesniam terminui, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, neva A. D. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas, nes automobilį jis vairavo menkai apgyvendintoje gyvenvietėje, už miesto ribų, važiavo krašto keliu, kur automobilių eismas nėra labai intensyvus, šviesiu paros metu, be to, alkoholį jis vartojo iš vakaro, o vairavo automobilį iš ryto, nes nesijautė apsvaigęs, jautėsi visiškai blaivus ir buvo įsitikinęs, kad gali vairuoti, net neįtarė, kad jam gali būti nustatyta neleistina vairavimui alkoholio koncentracija, jeigu bent kokius apsvaigimo požymius būtų jautęs, prie vairo tikrai nebūtų sėdęs, jam buvo nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną normą, žalos niekam nepadarė. Visų pirma pažymėtina, kad atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, o už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pažeidėjui nustačius didesnę alkoholio koncentraciją kraujyje (virš 1,5 promilės), jam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Dėl šios priežasties apelianto skundo argumentas, kad A. D. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną normą, negali būti laikomas pagrįstu, sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą. Vairuodamas neblaivus, A. D. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. A. D. pasiteisinimas, neva jis vairavo automobilį, nes nesijautė girtas, jeigu jis būtų įsitikinęs, kad yra neblaivus, tikrai nebūtų vairavęs transporto priemonės, vertintinas kaip pastarojo siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.

13. Išskirtine aplinkybe nelaikytina ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog dėl A. D. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo. Apygardos teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo, būdamas neblaivus, sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK (pvz., ANK 423 straipsnis) ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnius. Šiuo atveju A. D. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad, sprendžiant nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo klausimą, reikia atsižvelgti ir į tai, jog asmuo nesukėlė padarinių, nes tokiu atveju asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius atitinkamai ANK ar BK straipsnius. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodyti argumentai patvirtina tik nekritišką požiūrį į A. D. padarytą nusižengimą ir bandymą minimalizuoti jo kaltę deklaratyviais išvedžiojimais, kai, apelianto teigimu, girto asmens vairavimas yra neva mažiau pavojingas tuo atveju, jei nekyla realūs pavojingi padariniai.

14. Apygardos teismo vertinimu, A. D. padaryta veika, nors ir nesukėlė realios žalos, kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. A. D. minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka A. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų nusižengimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį A. D. asmenybės ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Pastebėtina, jog nusižengimą A. D. padarė būdamas praeityje ne kartą baustas taip pat už šiurkščius KET pažeidimus (kaip matyti iš Institucijos 2021-06-10 nutarime, grafoje „Kitos aplinkybės“ nurodomos informacijos, A. D. nuo 2003-10-01 baustas už KET pažeidimus 9 kartus, iš jų 2003-10-02 – už eismo įvykio sukėlimą; 2 kartus – už vairavimą neužsisegus saugos diržo, vieną kartą – už leistino greičio viršijimą, 2006-12-24 – už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 5 antra pusė), tai, priešingai apelianto tvirtinimui, leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju A. D. padarytas šiurkštus KET nusižengimas nebuvo atsitiktinis poelgis jo gyvenime, kai jis, praeityje, be kita ko, jau būdamas baustas už analogiško pobūdžio nusižengimą (vairavimą esant neblaiviam), ir vėl sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis A. D. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta baudą ir administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

15. Apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių pažeidėjas neginčijo, savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino ir gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad teisė vairuoti reikalinga tiek pačiam pažeidėjui asmeniškai, tiek rūpinantis šeima, taip pat nuvažiuoti į darbą bei tvarkant ūkio reikalus, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų (į tai ir buvo atsižvelgta, paskiriant pažeidėjui pačią švelniausią įstatyme numatytą nuobaudą), tačiau, apygardos teismo nuomone, negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teisės vairuoti būtinumas tiek asmeniniams poreikiams, tiek nuvažiuoti į darbą, tiek tvarkant ūkio reikalus, nebuvo kliūtis A. D. sėsti prie vairo esant neblaiviam, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė.

16. Apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, kad A. D. per pastaruosius dešimt metų buvo baustas administracine tvarka už savo pobūdžiu nepavojingus nusižengimus (t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, bei už tai, kad pastatė automobilį neleistinoje vietoje), pažeidėjo, kuris, kaip minėta, praeityje jau kartą buvo baustas administracine tvarka už analogišką šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimų (vairavimą esant neblaiviam), teisinės padėties nešvelnina ir nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog A. D. paskirta minimali 800 Eur bauda ir minimaliam terminui – vieneriems metams – paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, laikytinos proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei yra būtinos, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Vairuodamas neblaivus A. D. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, paskiriant mažesnę nei minimali baudą ir sutrumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios tesės atėmimo – terminą, nes tokia nuobauda už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl neteisinga. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą minimalią baudą ir administracinio poveikio priemonę, visuma. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje Plungės apylinkės teismas, netenkindamas A. D. atstovo skundo dėl pažeidėjui paskirtos minimalios 800 Eur baudos sumažinimo iki 600 Eur ir administracinio poveikio priemonės sutrumpinimo nuo 12 iki 6 mėnesių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos skyrimo taisykles, ir nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos analogiškose administracinių nusižengimų bylose.

18. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021-09-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.