Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. (toliau – ir apeliantas), padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos I. M. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla N. M. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, BK 72 straipsnio 2 dalimi, N. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. vasario 2 d.;

- konfiskuotas automobilis „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, ir automobilio registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti turto konfiskaciją vykdančiai institucijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. M. apeliaciniame skunde nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminu, prašoma jį sutrumpinti iki minimalaus. Nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise klausimą.

7. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Taip pat svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles.

8. Skundžiamu nuosprendžiu N. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2026 m. sausio 29 d., apie 23.10 val., Kauno mieste vairavo lengvąjį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnų apeliantas buvo sustabdytas pastebėjus įtartinai manevruojantį automobilį, kuris nesilaikė važiuojamosios eismo juostos ribose, greitį tai didino, tai mažino, jam buvo nustatyti išoriniai apsvaigimo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvatus elgesys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Apeliantas savo kaltės neginčijo, pripažino, kad prieš vairuodamas transporto priemonę vartojo alkoholį (parodė, kad po darbo nuvyko į barą, ten vartojo alkoholinius gėrimus ir nusprendė vykti namo, kadangi atstumas nedidelis). Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu N. M. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paskirta pagrįstai.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad svarstydamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertino apeliantą charakterizuojančius duomenis (praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba). Šių duomenų visumoje teismas sprendė, kad yra pagrindas skirti N. M. baudžiamojo poveikio priemonę 2 metų terminui, skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. M. manymu, jau pats baudžiamasis procesas jam yra pakankama bausmė, jis iš karto pripažino kaltę, kritiškai vertina savo elgesį, o per ilgas teisės vairuoti atėmimo terminas sukels neproporcingai sunkias pasekmes jam ir jo artimiesiems, kas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Vis dėlto sutikti su tokia apelianto pozicija nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti specialiosios teisės atėmimo terminą.

10. Nustatant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą svarbu tai, kad buvo konstatuota, jog apeliantas padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis leistiną apsvaigimo normą (0,4 promilės) viršija daugiau nei 4 kartus, taigi jo veiksmų pavojingumas yra akivaizdus ir neginčytinas. Bylos duomenys patvirtina, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką N. M. padarė pirmą kartą, jis anksčiau neteistas, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per vienerių metų laikotarpį buvo ne vieną kartą baustas už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe daugiausia už transporto priemonės palikimą stovėti neleistinoje vietoje. Nors apeliantas paskirtas baudas yra sumokėjęs, vis dėlto šios aplinkybės rodo jo polinkį nepaisyti Kelių eismo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai sunkėja, ir jam taikomas poveikis turi būti atitinkamas tiek padarytai veikai, tiek pažeidėjo asmenybei.

11. Apeliaciniame skunde N. M. atkreipia dėmesį į specialiosios teisės turėjimo svarbą, kadangi padeda savo motinai, rūpinasi jos buitimi, vežioja ją pas gydytojus, be to, teisė vairuoti yra reikalinga darbo vietai pasiekti. Vis dėlto šios aplinkybės padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina, apelianto itin neatsakingo, lengvabūdiško elgesio, sąmoningai pažeidžiant jam žinomas tai draudžiančias Kelių eismo taisykles bei ignoruojant savo veiksmų pavojingumą, nepateisina. Iš bylos duomenų matyti, kad N. M. darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, jis yra (duomenys neskelbtini), taigi užsiimti darbine veikla galės ir neturėdamas specialiosios teisės. Išimtine aplinkybe nelaikytina ir tai, kad apeliantas rūpinasi savo motina. Nekyla abejonių, jog specialiosios teisės neturėjimas apsunkins apeliantui įprastines rutinas, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi sukelti kaltininkui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą priemonę. Akivaizdu, kad nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, todėl šia teise turėjo naudotis itin atidžiai, o pasielgęs priešingai, turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo asmenybę, nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris rodo, kad specialia teise vairuoti transporto priemones apeliantas naudojasi itin neatsakingai, ir siekiant užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, teismo nustatytas artimesnis minimumui specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai, todėl nėra pagrindo jo trumpinti. Nors baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tai nereiškia, kad jos paskyrimas ir jos termino nustatymas prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. M. teisinės padėties švelninimas būtų nesuderinamas su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teisių apribojimo ir kartu galimybės padaryti analogišką veiką.

13. Atsižvelgiant į visų aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuojama, kad sankcijos ribose nustatytas artimesnis minimumui baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra aiškiai per griežtas ir neproporcingas ja siekiamiems tikslams ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo N. M. apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 19 d. nuosprendį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.