- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- e2-9810-589/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05184-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- R. O.
- Atsakovas
- D. O.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno teritorinei muitinei
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
nedalyvaujant tretiesiems asmenims – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno teritorinei muitinei, akcinei bendrovei SEB banko atstovams, antstoliams Egidijui Smagurauskui ir Sauliui Ramanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo būdo pakeitimo pagal ieškovės R. O. ieškinį atsakovui D. O., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Kauno teritorinei muitinei, akcinei bendrovei SEB bankui, antstoliams Egidijui Smagurauskui ir Sauliui Ramanauskui, institucijai teikiančiai išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3806-812/2017 nustatytą išlaikymo būdą nepilnamečiui D. O., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus sumoje 4200 EUR, sumokamą per trejų metų laikotarpį į išlaikymo priteisimą atsakovui priklausančiu turtu, t.y. priteisiant D. O., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui priklausančius 1/3 gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 malkinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pirties, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1/3 sklypo, 0,15 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp šalių abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Atsakovas, D. O. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. O. po 350 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat atsakovas įsipareigojo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui D. O. už vienerius metus per trejų metų laikotarpį. Atsakovas šio teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sutarto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nemokėjo nuo pat teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė 2018 metų kovo mėnesį išsiėmė vykdomąjį raštą ir pateikė jį antstoliui Egidijui Smagurauskui. Antstolis vykdomojo byloje priėmė patvarkymą dėl 4214 EUR išlaikymo įsiskolinimo ir 364 EUR dydžio išlaikymo, mokamo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išskaičiavimo iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį. Atsakovas niekur nedirba, gauna tik netekto darbingumo pensiją 80 EUR, todėl nėra galimybės iš atsakovo išieškoti kiekvieną mėnesį 364 EUR. Antstolio Sauliaus Ramanausko kontoroje pagal Kauno teritorinės muitinės išduotus vykdomuosius dokumentus yra vykdoma visa eilė vykdomųjų bylų, kuriose iš atsakovo išieškoma didesnė nei 11 000 EUR skola, kuris santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi yra pripažinta asmenine atsakovo prievole. Šis išieškojimas taip pat vykdomas iš skolininko gaunamo netekto darbingumo pensijos. Be to, išieškojimo užtikrinimui antstolis Saulius Ramanauskas yra areštavęs atsakovui ir ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/20 gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Esant tokiai situacijai, nepilnamečio sūnaus išlaikymui pagal antstolio patvarkymą yra išskaitoma labai neženkli suma, tai yra nuo 2018 m. balandžio 11 d. priimto antstolio patvarkymo iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. sūnaus išlaikymui buvo pervesta 125,58 EUR (apie 31 EUR už kiekvieną mėnesį). Su kiekvienu mėnesiu ženkliai didėjant išlaikymo įsiskolinimui, ieškovė kreipėsi į antstolį su prašymu areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Antstolis 2018 m. liepos 17 d. turto arešto aktu areštavo atsakovui priklausančią 1/3 nekilnojamojo turto. Kadangi atsakovas neturi pakankamai lėšų teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mano, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl išlaikymo būdo pakeitimo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, 1/3 žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančio turto vidutinė rinkos vertė pagal viešojo registro duomenis yra 18 094 EUR. Išlaikymo suma nuo santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sutarto išlaikymo teikimo laiko, tai yra nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės sudarytų 13 104 EUR, o su išlaikymo įsiskolinimu – 17 318 EUR. Išlaikymo bendra suma beveik atitinka atsakovui priklausančios 1/3 nekilnojamojo turto vertei, todėl atsižvelgiant į atsakovo nemokumą, yra pagrindas pakeisti išlaikymo būdą – periodines išmokas pakeisti atsakovui priklausančia turto dalimi. Priteisiant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nepilnamečiui vaikui, atsirastų galimybė gauti nuolatinį reguliarų išlaikymą, kurį sudarytų pajamos, gautos už patalpų ir žemės nuomą. Atsakovui priklausantis turtas dėl atsakovo skolinių įsipareigojimų yra areštuotas trečiųjų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Kauno teritorinės muitinės naudai, tačiau tuo pačiu šis turtas areštuotas ir ieškovės ir nepilnamečio sūnaus naudai. Kai skolininko atžvilgiu yra keli išieškotojai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 754 straipsnio 2 dalį pirmąja eile yra tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą, todėl trečiųjų asmenų interesai nenukentės.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė tenkinti jos reikalavimą, tai yra pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą nekilnojamuoju turtu, kadangi atsakovas savo prievolės išlaikyti sūnų tinkamai nevykdo.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Jis neturi jokių kitų pajamų, išskyrus netekto darbingumo pensiją, todėl neturi galimybės mokėti išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Jam priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais ir 1/3 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini). Jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Nėra jokių galimybių įsidarbinti ar gauti darbą, nes jis gauna netekto darbingumo pensiją. Užimtumo tarnyboje neregistruotas.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neprieštarauja, įvertinus visą byloje esančią medžiagą ir esant pagrindui būtų patenkintas ieškovės reikalavimas.
Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į ieškinį nurodo, jog prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) SEB bankas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu. Pagal 2007 m. rugsėjo 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas kreditas, skirtas būsto statybos darbams finansuoti. Ieškovės ir atsakovo prievolė yra solidari. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui hipotekos sandoriu banko naudai buvo įkeistas šiuo metu ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bankui įkeisto turto dalimi pažeidžia banko kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus bei lūkesčius. Turto hipoteka yra vienintelė ieškovės ir atsakovo įsipareigojimo pagal kredito sutartį užtikrinimo priemonė. Sudarydamas su ieškove ir atsakovu sutartinės hipotekos sandorius dėl turto, bankas šį turtą vertino kaip patikimą užstatą, garantuojantį prisiimtos prievolės bankui įvykdymą, neturintį jokių apsunkinimų priverstinio skolos išieškojimo atveju. Turto teisinis statusas, jokių valdymo ir disponavimo apribojimų jam nebuvimas, bankui sudarė esminę reikšmę priimant sprendimą dėl kredito suteikimo ieškovei ir atsakovui, sudarant su jais kredito sutartį, išmokant kreditą. Turto, į kurį bankas turi teisėtą ir galiojančią hipoteką, dalies perleidimas trečiajam asmeniui (šiuo atveju - nepilnamečiui vaikui), su kuriuo bankas neturi jokių teisinių santykių, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.170 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą garantiją, kad įkaito davėjas turi teisę valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juos disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Be to, pasirašant hipotekos sandorį, šalys susitarė, kad įkeistą turtą draudžiama bet kokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims be išankstinio kreditoriaus sutikimo. Be to, kredito sutartimi ieškovė ir atsakovas taip pat įsipareigojo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu be banko išankstinio sutikimo neišnuomoti, neparduoti ar kitaip neperleisti bankui įkeisto nekilnojamojo turto ar kitu būdu nesuvaržyti naudojimosi šiuo turtu teisės. Teismui, patenkinus ieškovės reikalavimą, būtų de jure pakeistos kredito sutarties ir hipotekos sandorio sąlygos, tokiu būdu pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties sąlygų pakeitimą. Bankas niekada nedavė sutikimo keisti sutarties sąlygas bei pareiškia, kad bankui, kaip hipotekos kreditoriui įkeisto turto 1/3 dalies perleidimas nepilnamečiui vaikui, iš esmės yra nepriimtinos. Ieškovė reiškia reikalavimus, siekdama pakeisti sutarties sąlygas, tačiau tokiems veiksmams ieškovė nėra gavusi banko išankstinio raštiško sutikimo, todėl toks reikalavimas pažeidžia banko kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus bei lūkesčius. Nepilnamečio vaiko prioritetas nereiškia, jog tėvams šiuo tikslu yra suteikiama teisė atlikinėti veiksmus, kurių sukeliamos teisinės pasekmės iš esmės įtakoja jų kreditorių teises bei teisėtus interesus. Be to, banko nuomone, pagal formuojamą teismų praktiką, hipoteka apsunkinto turto priteisimas nepilnamečiui vaikui kaip išlaikymas iš esmės prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir neužtikrina jo kasdieninių poreikių tenkinimo. Pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Ieškovės ir atsakovo nepilnamečiui vaikui nuosavybės teise priteisus 1/3 dalį turto, kuriam yra įregistruota hipoteka, ir kreditoriui pareikalavus nukreipti išieškojimą į įkeistą daiktą, turtas bus parduotas, neatsižvelgiant į tai, jog šiuo turtu buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas kons tatuoja:
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu, santuoka tarp D. O. ir R. O. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nutraukiant santuoką, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria D. O. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 350 EUR (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant R. O. (santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktas). Taip pat D. O. įsipareigojo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui D. O., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) už vienerius metus sumoje 4200 EUR per trejų mėtų laikotarpį.
Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba ( ir ) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, visų pirma, turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t.y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams tenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas gali būti priteisiamas: 1) periodinėmis išmokomis; 2) vienkartine pinigų suma; 3) tam tikru turtu. Nei vienai šių išlaikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Praktikoje išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių ( maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tokiu atveju, kai vaiko tėvas turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybes teise tam tikrą tėvo turtą galimas tik tada, kai jis turi turto, kuri naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo formos, yra tas, kad parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pakeisti priteisto išlaikymo formą ir priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu, nes atsakovas yra nemokus ir dėl jo nemokumo nepilnametis sūnus negauna didžiosios dalies sutarto išlaikymo, išlaikymas periodinėmis išmokomis yra nerealus ir neįgyvendinamas. Santuoka tarp šalių buvo nutraukta 2017 m. birželio 22 d. sprendimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė dirba pagal verslo liudijimą. Iš pateikiamos pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad pajamų suma už 2017 metus yra 2430,06 EUR. Ieškovė taip pat gauna 125,42 EUR dydžio išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 30 EUR išmoką nepilnamečiui sūnui. Atsakovas D. O. gauna 83,72 EUR dydžio netekto darbingumo pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad kitų pajamų jis neturi ir tai jo vienintelės gaunamos pajamos.
Ieškovei, R. O. priklauso 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). D. O. priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeisti AB SEB bankui. 2013-08-13 antstolis Saulius Ramanauskas turto arešto aktu areštavo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).
Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo dieną buvo įkeista bei areštuota dalis D. O. ir R. O. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškėjams buvo žinoma, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra įkeisti AB SEB bankui bei areštuoti antstolio Sauliaus Ramanausko. Nutraukiant santuoką, šalys nurodė kreditorius – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB banką ir antstolį Saulių Ramanauską. Nutraukiant santuoką, prievolė AB SEB bankui buvo pripažinta solidariąja abiejų sutuoktinių prievole, o prievolė – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstoliui Sauliui Ramanauskui, pripažinta asmenine D. O. prievole. Pažymėtina, kad santuokos nuraukimo pasekmių sutarties sudarymo dieną ir šiuo metu šalių gaunamos pajamos yra analogiško dydžio. Šalių gaunamos pajamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nesikeitė. Atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto dalis yra areštuota nuo 2013 metų, apribojant disponavimo teisę, be to atsakovas yra solidariai atsakingas AB SEB bankui. Nagrinėjamu atveju, vertinant tai, kad atsakovas yra solidariai atsakingas AB SEB bankui, yra vykdomi išieškojimai valstybės naudai, priteisus nepilnamečiui sūnui išlaikymą įkeistu bei areštuotu turtu, nebūtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai. Be to, šiuo atveju, nustatant išlaikymą nepilnamečiui sūnui nekilnojamuoju turtu, būtų apsunkintos kreditorių galimybės išieškoti skolas iš atsakovo, o tai pažeistų trečiųjų asmenų interesus.
Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybes teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tik tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad priteisus išlaikymą nekilnojamuoju turtu, atsirastų galimybė gauti nuolatinį reguliarų išlaikymą, kurį sudarytos gaunamos pajamos už patalpų ir žemės nuomą, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Be to, kaip jau minėta anksčiau, žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra įkeisti AB SEB bankui, siekiant užtikrinti prievolės grąžinimą. Sudarant hipotekos sandorį, AB SEB bankas ir ieškovė su atsakovu susitarė, kad turtą draudžiama bet kokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims tiek nuosavybės, tiek valdymo teise be išankstinio rašytinio kreditoriaus surikimo. Taip pat šalys susitarė, kad kredito sutarties galiojimo laikotarpiu be banko sutikimo neišnuomoti, neparduoti ar kitaip neperleisti bankui įkeisto nekilnojamojo turto ar kitu būdu nesuvaržyti naudojimosi šiuo turtu teisės. AB SEB bankas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, jog tokio sutikimo nėra davęs ir trečiajam asmeniui, kaip hipotekos kreditoriui, bankui įkeisto turto 1/3 dalies perleidimas nepilnamečiui vaikui, nėra priimtinas. Priteisus išlaikymą nekilnojamuoju turtu, reiškia, jog nepilnametis vaikas tampa savininku ir jam tenka prisiimti turto savininko prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir pan.), todėl, sprendžiant dėl tam tikro turto, kaip išlaikymo perdavimo vertintina, ar vaikui iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto dalis yra įkeista hipoteka bankui kaip šalių paimto kredito grąžinimo užtikrinimas, kredito grąžinimo terminas yra pakankamai didelis (2047 metai), todėl tokio turto realizavimas, gaunant pajamas vaiko kasdieniam išlaikymui, yra teisiškai apsunkintas. Be to, toks išlaikymo priteisimas pažeistų ir trečiojo asmens – įkaito turėtojo interesus (CK 3.189 straipsnio 2 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju, vertinant tai, kad atsakovas gauna netekto darbingumo pensiją, nors ir iš jos yra išskaitoma ne tik išlaikymas nepilnamečiui sūnui, bet ir vykdomi išieškojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, manytina, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis, nei išlaikymo priteisimas nekilnojamuoju turtu, kurio realizavimas arba pajamų gavimas iš šio turto yra teisiškai apsunkintas, labiau atitinka nepilnamečio interesus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas negali pagal savo esamą sveikatos būklę gauti papildomų pajamų ir tokiu būdu teikti didesnę dalį išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Atsakovas neregistruotas Užimtumo tarnyboje, bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad jis aktyviai siekia susirasti darbo ar gauti pajamų. Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką ir šalims tariantis dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui sūnui, šalių gaunamos pajamos buvo analogiškos, tai yra šalys gaudavo tas pačias pajamas bei turėjo tuos pačius įsipareigojimus kreditoriams, todėl šalims buvo žinoma, kad tokio dydžio išlaikymo atsakovas savo nepilnamečiam sūnui mokėti pagal tuo metu gautas pajamas neturės galimybės.
Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad antstolis Egidijus Smagurauskas, vykdomojoje byloje Nr. 0181/14/01521 pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2018 m. sausio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą vykdydamas 4 214 EUR išlaikymo skolos ir 364 EUR mėnesinės išlaikymo periodinės išmokos nepilnamečiam vaikui išieškojimą iš skolininko D. O. pirmos eilės išieškotojai R. O., 2018 m. liepos 17 d. turto arešto aktu Nr. S-691 areštavo atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį: 1/3 dalį 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), prievolės įvykdymo užtikrinimui hipotekos sandoriu įkeisti AB SEB banko naudai. Kadangi atsakovui priklausanti dalis pirties, malkinės ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nėra įkeista, todėl į šį turtą gali būti nukreiptas ieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0181/14/01521.
Nurodytų argumentų pagrindu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo, todėl ieškinys atmestinas.
Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, atmetus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, žyminis mokestis iš ieškovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259,260,270 straipsniai, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,40 EUR ( vienuolika eurų 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.