Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovėms I. S., L. M., jos atstovui advokatui R. R., K. P., jos atstovei advokatei D. M.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį A. S., R. S., R. S., A. S. įstatyminiams atstovams I. S. ir T. S., K. M. įstatyminiams atstovams L. M. ir N. M., A. P. įstatyminiams atstovams K. P. ir O. P., dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminių atstovų, K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminių atstovų, A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminių atstovų ieškovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 15000,00 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti subsidiariai iš atsakovų A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminių atstovų bankrutuojančios (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 15000,00 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2019-01-07 nutarimu nutrauktas konstatavus, kad surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini), apie 13 valandą, A. P., K. M., A. S., A. S. žaisdami, žiebtuvėliais uždegdami (duomenys neskelbtini) lauko terasos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rastą lapą, suolu ir sienų apdailos "paminkštinimus", jų tinkamai neužgesino, dėl ko nuo jų užsidegė bankrutavusiai (duomenys neskelbtini) priklausantis lauko terasos pastatas. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. pareikštas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - LR BK) 187 str. 2 d., tačiau perkvalifikavus veiką pagal LR BK 188 str. 1 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad asmuo nebuvo sulaukęs 16 metų amžiaus. Veika perkvalifikuota nustačius, kad A. P., K. M., A. S. ir A. S. į apleistą kavinės (duomenys neskelbtini) pavėsinę ėjo pabūti, nes neturėjo, ką veikti. Ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kad A. P., K. M., A. S., A. S. žaisdami su žiebtuvėliais, uždeginėdami pavėsinėje rastą lapą, suolų ir sienų "paminkštinimus", siekė tyčia padegti ir tokiu būdu sunaikinti apleistą kavinės (duomenys neskelbtini) lauko terasos pastatą. Apklausti jie parodė, kad uždegtus lapelį bei paminkštinimus užgesino. Išeidami nematė dūmų, t.y. pastatą sudegino ne tyčia, bet dėl neatsargumo. Dėl kilusio gaisro pastatas pilnai sudegė, padaryta 15000,00 Eur turtinė žala. 2015-03-18 buvo pasirašytas Susitarimas dėl marketingo paslaugų teikimo Nr. 447/15, pagal kurį (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti 12000,00 Eur už prekybinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) (lauko kavinėje (duomenys neskelbtini) vykdomą marketinginę veiklą. Minėtos sutarties 3.1 p. nustatyta, kad: „nurodyta pinigų suma privalo būti skirta Užsakovo lauko terasos įrengimo kaštams padengti. Šios sumos panaudojimas ne pagal paskirtį yra laikomas esminiu Susitarimo pažeidimu“. Atitinkamai 2015-03-27 (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta 14520,00 Eur dydžio sąskaita. Visa gauta suma buvo investuota į minimą lauko kavinę, ką pagrindžia buhalterinės programos sąskaitų išrašas. Kavinei pastatyti ir įrengti iš viso investuota apie 15000,00 Eur, kurie ir sudaro patirtus nuostolius. Lauko kavinės vertė taip pat siekė panašią sumą, nes statinys buvo gana naujas (2015 m. statybos), pritaikytas maitinimo veiklai, strategiškai itin palankioje vietoje.

Atsakovė I. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su tokia didžiule ieškinio suma. Sutinka, kad kavinė užsidegė dėl nepilnamečių atsakovų neatsargaus elgesio su ugnimi, ir jie, kaip nepilnamečių tėvai, jų įstatyminiai atstovai, privalo atlyginti nepilnamečių vaikų padarytą žalą. Tačiau mano, kad medinės lauko kavinės įrengimo ir pastatymo kaina yra nepagrįstai užaukštinta. Matyti, kad užsakovui (duomenys neskelbtini) buvo pervesti pinigai už kavinės pastatymą ir pirktos medžiagos pagal sąskaitas faktūras. Tačiau galimai medinės lauko kavinės pastatymo ir medžiagų kaina buvo nepagrįstai užaukštinta, kad būtų galima išmokėti darbuotojams didesnius atlyginimus ir gal būti, buvo nupirkti didesni medžiagų kiekiai ir brangesnėmis kainomis lauko medinės kavinės pastatymui. Neįtikėtina, kad už paprastos medinės lauko kavinės pastatymą ir statybines medžiagas buvo išleista 15000 Eurų. Yra išlikusios medinės lauko kavinės nuotraukos, sąskaitų - faktūrų kvitai statybinių medžiagų pirkimui kavinės pastatymui ir mano, kad galima atlikti statybinę techninę ekspertizę lauko kavinės įvertinimui. Be to, medinė lauko kavinė buvo pastatyta 2015 m., sudegė 2018 m. rugpjūčio mėnesio gale ir neįvertintas lauko kavinės nusidėvėjimo procentas. Per tris metus medinės lauko kavinės vertė galėjo žymiai sumažėti, negu jos pastatymo vertė. Jos turimomis žiniomis medinės lauko kavinės išorės ir vidaus konstrukcijos buvo per tris metus supuvusios ir ji buvo ruošiama nugriovimui. Be to, sūnaus A. S. vaidmuo kavinės padegime buvo antraeilis. Jis nebuvo šio įvykdyto nusikaltimo iniciatorius. Padegė neatsargiai pavėsinėje mažą popieriaus lapelį, po to jį užgesino. Po trijų minučių išėjus iš kavinės pamatė, kaip užsidegė lauko kavinė. Jos, kaip A. S. įstatyminės atstovės materialinė padėtis yra labai sunki, neturi pastovaus darbo, išlaiko nepilnametį sūnų A. S., sūnaus tėvas T. S. sūnaus išlaikymui jokios materialinės paramos neteikia, išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui sudaro apie 7000 Eurų už 9 metus. Jokio nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų neturi, todėl prašo ieškinį sumažinti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad į pavėsinę buvo investuota daugiau, nei pagal sąskaitą faktūrą 14520 Eur sumai. Terasa nebuvo naudojama ilgai, pradėjo vykti teatro remontas, ji buvo susijusi su teatru komunikacijomis, WC. Nelaiko, kad iš esmės pakito kavinės vertė, nes praėjo neilgas laiko tarpas. Tokioje vietoje tokios patalpos turi didesnę vertę, miesto centras. Buhalteriniu nusidėvėjimu nesivadovauja. Kavinė nebuvo uždengta, patekimas nebuvo apribotas. Direktorius sakė, kad eidavo vaikyti ten užeinančių asmenų, nes žmonės ten lyg mėgdavo pavartoti alkoholio, parūkyti. Ikiteisminio tyrimo nutarimas įsiteisėjęs, su išvada, kas kaltas. Visi vaikai atliko tuos veiksmus, nėra galima nustatyti, kas ką darė. Vadovas mano, kad apskritai vaikai ten rūkė, o ne degino. Savivaldybė reikalavo išardyti degėsius, tai išardė ir išvežė, turbūt utilizavo. 15000 Eur reikalavimą grindžia pačia objekto verte, vien išlaidos jam nėra vertė, buvo sukurtas daiktas. Pradinę žalą administratorė policijai nurodė nevertinusi dokumentų.

Teismo posėdžio metu atsakovė K. P. paaiškino, kad vaikas jai sakė, jog pats nepadeginėjo, jis tik priėjo pažiūrėti. Vaiko tėvas su vaiku nebendrauja nuo šešių metų. Ryšių nepalaiko. Su kavinės verte nesutinka. Vaikas neprobleminis. Ji sudegusiame pastate matydavo sėdint žmones, rūkant. Yra vieniša, augina keturis vaikus. Dabar yra bedarbė, nes augina mažą vaiką.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. M. paaiškino, kad jos vaikas sakė, jog nepadegė. Jie nueidavo ten pasėdėti. Ji augina mažą vaiką, turi tris vaikus, šiuo metu nedirba. Vaikas jos klauso. Tėvas su vaiku bendrauja, kai nedirba. Buvo pasakiusi jam apie bylą, jis yra išvykęs. Ji neskaitė, ką parašė tyrėjas.

Teismo posėdžio metu atsakovė I. S. paaiškino, kad ji dirbo šalia sudegusio pastato, eidavo pro šalį, kavinė buvo sulaužyta, suplėšyta, išdraskyta. Sūnus sakė, kad viskas įvyko netyčia. Apie veiksmus nieko nepasakojo. Su vaiku nebuvo problemų. Tėvas nuo 5 metų su vaiku nebendrauja, pabėgo į užsienį.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad apie šeimas neigiamos informacijos skyrius neturi, vaikai tinkamai prižiūrimi. Šeimoms 15000 Eur našta būtų per didelė. Derantis dėl taikos sąlygų buvo nusileista iki 8000 Eur. Mano, kad reikėtų priteistiną sumą mažinti. S. tėvas buvo atvykęs į skyrių įteikinėjo jam šaukimus. S. užsienyje, vaiką prižiūri tėvas, S. skambino, domėjosi, žino apie bylą. Apie S. šeimą irgi duomenų nėra.

Bylos nagrinėjime dalyvavusių atsakovių buvę sutuoktiniai bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie teismo procesą informuoti formaliai tinkamai, L. M. nurodė, kad N. M. apie bylos nagrinėjimą informuotas, VTAS atstovas nurodė, kad S. šeima apie bylą taip pat informuota.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė kavinės pastato fotonuotraukas (t. 1, b. l. 9-14), nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 15-18), marketingo susitarimą (t. 1, b. l. 33-35), sąskaitą (t. 1, b. l. 36), pirkimų išklotinę (t. 1, b. l. 37-39), kavinės projektą ir statybų išlaidų dokumentus (t. 1, b. l. 99-200; t. 2, b. l. 1-46). Byloje taip pat išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo ginčas dėl gaisro padarytos žalos dydžio. Ieškovė nurodo, kad padaryta 15000 Eur žala, kurią sudaro ne tik lauko kavinės pastatymo kaštai, bet ir jos amžius, lokacija, verslo joje vykdymo galimybės. Atsakovai su nurodyta verte nesutinka, mano, kad kavinės vertė buvo gerokai mažesnė.

Ieškovė byloje pateikė susitarimą dėl marketingo paslaugų teikimo (t. 1, b. l. 33-35). Iš šios sutarties 3.1 punkto matyti, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti ieškovei 12000 Eur neįskaitant PVM sumą lauko terasos įrengimo kaštams padengti. Iš PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 36) matyti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) atžvilgiu išrašė sąskaitą 12000 Eur sumai, kuri su PVM sudaro 14520 Eur. Kadangi lauko kavinė buvo pastatyta, galima daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) nurodytą sumą ieškovei sumokėjo. Tačiau tokios sumos gavimas savaime nepatvirtina aplinkybių, kad kavinės statybos atsiėjo būtent 14520 Eur sumą ir kad mažiausiai tokia buvo kavinės vertė gaisro metu.

Kaip žala gali būti skaičiuojama tik pačiai kavinei gaisro padaryta žala. Ieškovė pateikė prekių įsigijimo dokumentus, kuriais grindė, kaip buvo išleista 14520 Eur suma. Viena vertus, tokie prekių įsigijimo dokumentai nebūtinai reiškia, kad visos ir konkrečios įgytos prekės (statybinės medžiagos) buvo panaudotos būtent sudegusios kavinės statybai. Kita vertus, dokumentuose matyti tokių prekių, kurios negalėjo būti panaudotos sudegusioje kavinėje arba jų nebebuvo kavinėje gaisro metu. Pavyzdžiui, už 581,50 Eur ir du kartus po 93,39 Eur buvo įsigyta vaizdo stebėjimo įranga, kameros (t. 1, b. l. 138, 200), tačiau byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad tokia įranga buvo įrengta neriboto patekimo lauko kavinėje ir sudegė gaisro metu. Labai tikėtina, kad tokia įranga buvo panaudota, pavyzdžiui, su lauko kavine susijusiame bare rūsyje (aiškinamasis raštas (t. 1, b. l. 130)) ar jo prieigose. Jei tokia įranga visgi buvo lauko kavinėje, labiausiai tikėtina, kad ji buvo išmontuota nutraukus kavinės veiklą, dar prieš gaisrą. Lauko kavinėje taip pat nematyti sudegusios metalinės taburetės (t. 1, b. l. 139). Lauko kavinė buvo paprastas pastatas, be WC, vandentiekio, todėl neaišku, kur buvo panaudoti vamzdžiai, alkūnės, vandens šildytuvas, vandens nuleidimo mechanizmas (t. 1, b. l. 140, 147), 301,57 Eur suma, įvairūs įrankiai, buities daiktai, minimi sąskaitose, taip pat tikėtinai galėjo būti naudojami daugiau nei vieną kartą, ne vien kavinės pastatymui (t. 1, b. l. 140, 146 – suktuvas, 148 – pistoletas, 151 - skalbinių krepšys, 154, 158, 159, 163, 164, 168-169, 171, 174, 176, 178 – 258 Eur vertės šildytuvas, 194; t. 2, b. l. 12 – 52,80 Eur vertės šildytuvas, 13-15 – 182,66 Eur+142,00 Eur+130,00 Eur vertės kolonėlės su laidais, 27 ir 30 – 2x174,00 Eur vertės baldai, 31). Kelia abejonių kai kurių apdailos medžiagų, detalių panaudojimas būtent medinei lauko kavinei (t. 1, b. l. 172 – mėlyni dažai, 176, 177, plytelės – 91 Eur, t. 2, b. l. 2, 29, 40, 41, 45). Pateiktose sąskaitose nurodyta labai daug šviestuvų ir apšvietimo lempučių, nors kavinės patalpos nebuvo didelės, pagal projektą – apie 11 metrų ilgio ir 5 metrų pločio. Taip pat nurodytas nemažas kiekis dažymo medžiagų, nors kavinė buvo nedidelė ir medinė. Yra tikėtina, kad dalis apšvietimo įrangos bei dažymo medžiagų galėjo būti panaudota ne sudegusioje kavinėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tiksliai neskaičiuojant, galima daryti išvadą, kad bent apie 3000 Eur vertės prekės ir medžiagos galėjo būti panaudotos ne kavinės statybai, arba tokie daiktai kavinės gaisro metu kavinėje nebuvo palikti. Gali būti, kad nurodyta suma būtų ir didesnė. Ir iš kavinės projekto aiškinamojo rašto (t. 1, b. l. 130) matyti, kad projektuojamas statinys yra laikinas, lengvai surenkamas ir išrenkamas, savistovis, statinio konstrukcijos medinės, nesudėtingos, pastatymui nereikalaujančios spec. statybinės technikos. Tai reiškia, kad pastatas buvo pakankamai paprastas, lengvai pastatomas, faktiškai tai buvo pavėsinė be langų ir durų, todėl sunkiai tikėtina, kad jo pastatymas atsieitų 14520 Eur, ar net 10000-12000 Eur, atėmus jau nurodytas abejotinas daiktų ir medžiagų panaudojimo išlaidas.

Ieškovės atstovė nurodė, kad kavinės vertę sudaro ne tik išlaidos jos pastatymui, bet ir jos lokacija, verslo galimybės. Su tokiu argumentu sunkoka sutikti. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad kavinė realiai veiklos nevykdė. Veikla sustojo dėl teatro remonto darbų. Dėl to bankrutavo ir įmonė. Taigi, kavinė verslo prasme negali būti vertinama kaip buvusi patrauklus verslo objektas, kurio vertė yra net didesnė nei pastato pastatymo kaštai. Realiai gaisro metu verslas nebuvo įmanomas. Kad kavinė neturėjo ieškovės atstovės nurodytų teigiamų savybių verslui – gerų verslo galimybių nurodytoje lokacijoje – patvirtina ir informacija iš baudžiamosios bylos. 2018-08-27 priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 51) nurodyta, kad buvo bendrauta su ieškovės direktoriumi Dž. P., kuris nurodė, jog pavėsinėje elektros tiekimas buvo atjungtas, jokios veiklos nebevykdė, tą dieną, kai kilo gaisras, buvo suplanuota pavėsinę išardyti ir parduoti. Šis asmuo dėl įmonės veiklos nevykdymo davė parodymus ir apklausiamas policijoje (b. l. 12).

Vertinant sutarties turinį, projekto turinį, bylos, ikiteisminio tyrimo duomenis matyti, kad kavinė buvo pastatyta 2015 metais. Iki gaisro praėjo maždaug treji metai. Kavinė buvo suprojektuota atviro tipo, be langų, durų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šaltuoju metų laiku kavinė buvo kaip nors uždengiama, tai vargiai ir įmanoma. Kavinė buvo pastatyta iš medienos. Mediena tokio pobūdžio atvirame pastate nėra labai atspari gamtos poveikiui, ypač kritulių. Todėl galima daryti išvadą, kad per trejetą metų kavinės pastatas meteorologinių veiksnių neabejotinai buvo kažkiek paveiktas, dėl ko kavinės kaip fizinio daikto vertė negali būti laikoma tokia pačia, kiek atsiėjo jos pastatymas.

Kaip jau minėta, nebuvo apribotas ir patekimas į kavinės patalpas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad kavinė nebuvo uždengta, patekimas nebuvo apribotas, direktorius sakė, kad eidavo vaikyti ten užeinančių asmenų, nes žmonės ten lyg mėgdavo pavartoti alkoholio, parūkyti. Teismo posėdžio metu atsakovė K. P. nurodė, kad ji sudegusiame pastate matydavo sėdint žmones, rūkant. Teismo posėdžio metu atsakovė I. S. nurodė, kad ji dirbo šalia sudegusio pastato, eidavo pro šalį, kavinė buvo sulaužyta, suplėšyta, išdraskyta. Ieškovė teismui su ieškiniu pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad jos darytos iki gaisro. Iš nuotraukų matyti, kad kavinės vidus aplaužytas, aplaužytas įėjimas į kavinę (t. 1, b. l. 9-10, 13), taip pat matyti, kad medienos paviršiaus danga galimai nukentėjusi nuo klimato poveikio (prie stogo skiriasi atspalviai) (t. 1, b. l. 14; baudž. bylos 52 lapo antra pusė). Tas pats aplaužytas įėjimas matomas ir iš baudžiamosios bylos nuotraukų po gaisro (b. l. 24, 53), matomas aplaužytas kavinės vidus (b. l. 31, 54). Taip pat matyti, kad priešingos pusės įėjimas dėl klimato arba tyčinio žmonių poveikio yra taip pat apgadintas – atvirtusi į išorę visa sienelė (b. l. 25-26, 52, 64), taigi, pastatas buvo praradęs ir stabilią konstrukciją. Taip pat matyti, kad pastatas buvo apibjaurotas užrašais, galimai su dažais (b. l. 31). Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, kad kavinės būklė prieš gaisrą jau tikrai nebuvo ideali, dėl ko jos vertė buvo neabejotinai mažesnė, nei ką tik pastatytos.

Iš baudžiamosios bylos protokolo-pareiškimo (b. l. 4) matyti, kad į policiją dėl gaisro kreipėsi Dž. P., buvęs ieškovės direktorius, kuris nurodė, kad dėl gaisro padaryta žala yra apie 6000 Eur. Galima pagrįstai manyti, kad būtent šis asmuo, kaip buvęs ieškovės direktorius, geriausiai galėjo įvertinti kavinės vertę gaisro metu, be to, jis nurodė, kad gaisro dieną jau buvo planai kavinę išardyti ir parduoti, atitinkamai buvo ir sumanymas, už kiek ji bus parduota. Dž. P. apklausoje nurodyta, kad apie sudegusį pastatą pranešė bankroto administratorei, kuri ir nurodė preliminarią 6000 Eur žalą (b. l. 13). Taigi, bankroto administratorė nurodė sumą kuria vertino padarytą žalą. Ši suma baudžiamojoje byloje nebuvo tikslinama daugiau nei du mėnesius (b. l. 144), todėl galima daryti išvadą, kad tiek bankroto administratorė, tiek buvęs ieškovės vadovas laikė, kad nurodyta maždaug 6000 Eur žala dėl sudegusio pastato yra normali ir reali. Nauja galimos žalos suma buvo nurodyta tik 2018-11-22 (b. l. 150), jau po vaikų apklausų, galbūt padarius prielaidą, kad buvo nustatyti kalti asmenys ir būtų galima bandyti gauti kuo didesnį žalos atlyginimą. Jei bankroto administratorė būtų nurodžiusi buvusiam direktoriui policijai įvardinti per mažą galimos žalos sumą, Dž. P., kuris planavo pavėsinę parduoti, būtų neabejotinai iš karto informavęs bankroto administratorę apie tai, kad kavinės vertė buvo didesnė. Be to, planai pavėsinę parduoti negalėjo būti vykdomi be bankroto administratorės žinios, nes įmonei jau seniai buvo iškeltas bankrotas, todėl bankroto administratorė ir pati turėjo žinoti planuojamos parduoti kavinės kainą. Tačiau ikiteisminiame tyrime ilgą laiką žala dėl gaisro buvo laikoma apie 6000 Eur suma. Taip pat neaišku, ar pardavimo atveju ją išrinkus, išvežus ir kažkur vėl surinkus ji būtų buvusi tokios pačios techninės bei vizualinės būklės, taigi, ir vertės.

Baudžiamojoje byloje ieškovė taip pat pateikė ilgalaikio turto apskaitos kortelę, iš kurios matyti, kad kavinės vertė po nusidėvėjimo buvo 7082,84 Eur. Pastebėtina, kad tokia vertė apskaičiuota tik iki 2018 m. birželio mėnesio. Vieno mėnesio nuvertėjimu skaičiuota 208,32 Eur suma. Gaisras įvyko 2018 m. rugpjūčio pabaigoje, todėl faktiškai šiam momentui kavinės vertė po nusidėvėjimo buvo 6666,20 Eur. Be abejo, galima sutikti, kad juridinių asmenų veikloje neretai buhalterinis turto nuvertėjimas nėra tapatus faktiniam turto nuvertėjimui. Tačiau įmonei, kuri susiduria su mokumo problemomis, kuriai gresia bankrotas, yra parankiau rodyti, kad ji turi didesnės vertės turto, o ne priešingai. Todėl nurodytos turto apskaitos kortelėje sumos vertintinos ir bendrame jau nustatytų aplinkybių kontekste, kuriame turto apskaitos kortelėje nurodyta kavinės vertė yra iš esmės tapati pradinei policijoje nurodytai vertei, taip pat atitinka nustatytas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) pervestos sumos panaudojimo tikimybę, faktinę būklę dėl meteorologinių veiksnių ir trečiųjų asmenų įtakos, kavinės amžių, verslines galimybes.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 2.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad kavinės vertė gaisro metu buvo 6000 Eur.

Byloje taip pat iškeltas klausimas, kas ir kokia apimtimi atsakingas už padarytą žalą.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė laiko, kad dėl kilusio gaisro yra atsakingi visi keturi įvykio vietoje buvę vaikai – A. S., A. S., K. M. ir A. P.. Ieškovė remiasi prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini), apie 13 valandą, A. P., K. M., A. S., A. S. žaisdami, žiebtuvėliais uždegdami (duomenys neskelbtini) lauko terasos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rastą lapą, suolų ir sienų apdailos "paminkštinimus", jų tinkamai neužgesino, dėl ko nuo jų užsidegė bankrutavusiai (duomenys neskelbtini) priklausantis lauko terasos pastatas; jie dėl neatsargumo, neatsargiai elgdamiesi su ugnimi, žiebtuvėliais uždegdami medinėje sausoje kavinės (duomenys neskelbtini) terasoje įvairias degias medžiagas - lapą, terasos sienų bei suolų apmušalų paminkštinimus, bei juos gesindami, neįsitikinę, kad gerai užgesino, paliko juos medinėje, sausoje terasoje, pilnoje šiukšlių, dėl ko netrukus kilo gaisras. Byla nutraukta dėl to, kad A. P., K. M., A. S., A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

Vertinant nutarime konstatuotas aplinkybes pirmiausiai pastebėtina, kad nutarimas nebuvo skųstas, nebuvo įvertintas teismo, todėl vienareikšmiškai teigti, kad nutarime nurodytos aplinkybės yra teisingos ir neabejotinos, negalima. Galutinai neginčijamai konstatuoti faktus buvus arba nebuvus gali tik teismai. Taip pat kadangi jau buvo nurodytos aplinkybės dėl gaisro padarytos žalos apimties vertinimo (6000 Eur), pastebėtina, kad padarytą ieškovei žalą nebūtinai galima vertinti kaip didelę – pagal kreditorių reikalavimų sumą (daugiau nei 60000 Eur) teismo nustatytas žalos dydis sudarytų tik apie 10 procentų nuo visų reikalavimų. Jei situaciją vertinti tokiu būdu, tai reikštų, kad nurodyti asmenys neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus ne tik dėl to, kad nėra sulaukę atitinkamo amžiaus, bet ir dėl to, kad jų veika apskritai nebūtų baudžiamosios teisės vertinimo objektu. Atitinkamai ir ikiteisminio tyrimo įstaigos išvados nutarime nebūtų vertintinos kaip reikšmingos, kadangi įstaiga neturėtų kompetencijos vertinti pačią situaciją. Be abejo, yra galimybė, kad žala ieškovei būtų vertinama ir kaip didelė – tuo atveju, jei kavinės patalpa buvo vienintelis bankrutuojančios įmonės turtas, tačiau tokiai išvadai daryti duomenų nebuvo teikta. Bet kuriuo atveju, kaip minėta, teisingumą valstybėje vykdo tik teismai, todėl tik teismai gali padaryti galutines neginčytinas išvadas teisinių ginčų atveju. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje neretai nustatinėjamos skirtingos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kadangi skiriasi šių teisės šakų paskirtis.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo apklausti visi keturi nepilnamečiai. Trijų iš jų apklausų atveju buvo padarytas garso įrašas. Pažymėtina, kad apklausų protokolų turinys nevisiškai identiškas garso įrašams (pvz. K. M. apklausos metu nesakė „padegėm pavėsinę“, kaip nurodyta protokole, b. l. 107; A. P. dėl A. S. dalyvavimo deginant paminkštinimą sako ne „prisidėjo“, o lyg „užsidėjo“ ir „dėjo“, b. l. 101). Teismo vertinimu, vaikų apklausų metu nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad jie visi keturi kartu atliko bendrus veiksmus, dėl kurių kilo gaisras.

A. P. per apklausą nurodė, kad mintis kažką deginti kavinės patalpose kilo A. S., A. S. degino popieriaus lapą ir paminkštinimus. A. P. taip pat nurodė, kad A. S. ant jau deginto paminkštinimo užmetė kitą.

A. S. per apklausą nurodė, kad jis uždegė lapą, jį užgesino kartu su K.. A. S. nurodė, kad A. P. su žiebtuvėliu nieko nedarė. A. P. ir K. M. jam sakė užgesinti lapelį. Nurodė, kad nežino, ar A. S. galėjo ką nors deginti.

K. M. per apklausą nurodė, kad A. S. kavinėje padegė popieriuką. A. S. turėjo žiebtuvėlį, kažką padegė, kažką degino. Nurodė, kad A. P. neturėjo žiebtuvėlio. Nurodė, kad jis ir A. P. pirmi išėjo iš kavinės, o A. S. ir A. S. išėjo po 1-2 minučių.

A. S. per apklausą nurodė, kad jis pats nieko nedegino, iš pradžių net nebuvo pavėsinėje, žaidė slėpynes, su K. M. atėjo tik tada, kai jau rūko dūmai iš paminkštinimo. Matė, kaip A. S. su A. P. kojomis trypė paminkštinimą jį gesindami. Nematė, kas padegė paminkštinimą. Pats neturėjo žiebtuvėlio ir nematė, kad žiebtuvėlį būtų turėjęs K. M.. Matė, kad dūmų nebeliko, ir jie visi kartu išėjo.

Pagal nustatytas aplinkybes galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog K. M. neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad kiltų gaisras – jis pats tokių aplinkybių nenurodė, nei vienas iš apklaustų draugų taip pat nenurodė, jog K. M. būtų ką nors deginęs kavinės patalpose. Vien tai, kad šis asmuo buvo kartu su kitais kavinėje, negali duoti pagrindo jį apkaltinti sudeginus turtą, kai jis jokių veiksmų gaisrui kilti nesiėmė. Kaip minėta, civilinė atsakomybė atsiranda ne tik atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. K. M. jokių neteisėtų veiksmų kilti gaisrui neatliko. Jam taip pat įstatymu nebuvo nustatyta pareiga prižiūrėti savo draugus, kad jie nesukeltų gaisro. Iš nustatytų aplinkybių taip pat darytina išvada, kad K. M. nepažeidė ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – visi apklausti asmenys nurodė, kad jiems išeinant iš kavinės, joje niekas nedegė, pats K. M. nieko nedegino, todėl jis neturėjo pareigos įsitikinti, kad tai, kas buvo padegta, tikrai užgeso. Be to, pasak A. S., K. M. jam sakė užgesinti lapelį, netgi kartu su A. S. jį gesino. Taigi, vertintina, kad K. M. atliko pakankamus veiksmus, jog būtų įvykdyta bendro pobūdžio jo pareiga tokioje situacijoje elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal nustatytas aplinkybes taip pat galima daryti išvadą, jog ir A. P. neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad kiltų gaisras – jis pats tokių aplinkybių nenurodė, nei vienas iš apklaustų draugų taip pat nenurodė, jog A. P. būtų ką nors deginęs kavinės patalpose. Vien tai, kad šis asmuo buvo kartu su kitais kavinėje, negali duoti pagrindo jį apkaltinti sudeginus turtą, kai jis jokių veiksmų gaisrui kilti nesiėmė. Kaip minėta, civilinė atsakomybė atsiranda ne tik atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. A. P. jokių neteisėtų veiksmų kilti gaisrui neatliko. Jam taip pat įstatymu nebuvo nustatyta pareiga prižiūrėti savo draugus, kad jie nesukeltų gaisro. Iš nustatytų aplinkybių taip pat darytina išvada, kad A. P. nepažeidė ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – visi apklausti asmenys nurodė, kad jiems išeinant iš kavinės, joje niekas nedegė, pats A. P. nieko nedegino, todėl jis neturėjo pareigos įsitikinti, kad tai, kas buvo padegta, tikrai užgeso. Be to, pasak A. S., A. P. jam sakė užgesinti padegtą lapelį, o pasak A. S., A. P. padėjo A. S. gesinti paminkštinimą, A. S. nematė, kad A. P. būtų šį paminkštinimą padegęs. Taigi, vertintina, kad A. P. atliko pakankamus veiksmus, jog būtų įvykdyta bendro pobūdžio jo pareiga tokioje situacijoje elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal nustatytas aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog A. S. buvo tas asmuo, kuris kažką degino kavinėje. A. S. pats nurodė aplinkybes apie tai, kad jis kavinėje uždegė popieriaus lapą ir po to užgesino. A. P. nurodė, kad A. S. degino ir popieriaus lapą, ir paminkštinimą. K. M. nurodė, kad A. S. padegė popieriuką. A. S. nurodė, kad matė A. S. gesinant paminkštinimą, girdėjo dėl dūmų jį sakant – „oi netyčia“. Iš šių nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad A. S. atliko neteisėtus veiksmus – medinėje kavinės patalpoje degino degius daiktus, dėl ko tikėtinai ir įvyko gaisras. Kaip minėta, civilinė atsakomybė atsiranda ne tik atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. A. S. neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos nenaikinti svetimo turto. Be to, A. S., uždegęs degius daiktus medinėje pavėsinėje, kurioje buvo ir šiukšlių, taigi, degioje aplinkoje, pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – apskritai nesiimti tokių veiksmų degioje aplinkoje, o taip pat neabejotinai įsitikinti, skirti pakankamai ilgą laiko tarpą prieš išeinant tam, kad įsitikintų, jog deginti daiktai tikrai užgeso.

Pagal nustatytas aplinkybes galima daryti išvadą, jog ir A. S. kažką degino kavinėje. Pats A. S. nurodė to nedaręs, tačiau jo nurodytos aplinkybės apskritai nesutampa su kitu trijų apklaustų vaikų nurodytomis. Galbūt tą lėmė tai, kad jis vienintelis byloje dėl savo amžiaus tapo įtariamuoju. A. S. nurodė, kad paminkštinimas jau smilko jam atėjus. Nurodė, kad kavinėje jį padegant nebuvo, nes žaidė slėpynių. Tačiau daugiau nei vienas iš vaikų tokių aplinkybių apie slėpynes nenurodė. A. P. nurodė, kad kai A. S. degino paminkštinimą, A. S. buvo šalia, užmetė kitą paminkštinimą ant to, kurį buvo deginęs A. S.. K. M. nurodė, kad A. S. irgi turėjo žiebtuvėlį ir kažką kavinėje degino, nurodė, kad A. S. ir A. S. iš kavinės išėjo paskutiniai. Iš šių nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad A. S. atliko neteisėtus veiksmus – medinėje kavinės patalpoje degino degius daiktus, dėl ko tikėtinai ir įvyko gaisras. Kaip minėta, civilinė atsakomybė atsiranda ne tik atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. A. S. neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos nenaikinti svetimo turto. Be to, A. S., uždegęs degius daiktus medinėje pavėsinėje, kurioje buvo ir šiukšlių, taigi, degioje aplinkoje, pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – apskritai nesiimti tokių veiksmų degioje aplinkoje, o taip pat neabejotinai įsitikinti, skirti pakankamai ilgą laiko tarpą prieš išeinant tam, kad įsitikintų, jog deginti daiktai tikrai užgeso.

Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad jokie kiti asmenys kavinės padegti negalėjo. Nėra jokių duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po nurodytų asmenų buvo užėję į kavinę, apklausti vaikai taip pat nenurodė kokių nors žmonių, buvusių šalia. Be to, (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 51) nurodyta, kad vaizdo įraše matyti, jog apie 13.04 val. į pavėsinę atėjo keturi asmenys, galimai nepilnamečiai (A. P., A. S., K. M., A. S.), o jau apie 13.15 val. matosi dūmai ir pasirodo liepsna. Per tą 11 min., skirtumą nurodyti vaikai dar spėjo pabūti kavinėje, padeginti šiukšles ir išeiti nepastebėję kylančio gaisro. Todėl tikėtina, kad nuo jų išėjimo ir gaisro pradžios praėjo vos viena kita minutė. Be to, A. S. per apklausą nurodė, kad jie išėjo ir už trijų minučių pavėsinė užsidegė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad gaisras nuo jokių kitų asmenų veiklos kilti negalėjo.

Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti, nuo ko konkrečiai kilo gaisras kavinėje, tačiau A. S. ir A. S. atliko tokio pobūdžio veiksmus, dėl kurių gaisras galėjo kilti. Nei A. S., nei jo tėvai, žinodami, apie iškeltą bylą dėl žalos atlyginimo, jokios pozicijos byloje neišreiškė, jos nagrinėjime nedalyvavo, kitaip tariant ieškovės reikalavimui neprieštaravo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. S. arba A. S. įrodė, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Nagrinėjamu atveju žala ieškovei kilo dėl kavinės gaisro, o A. S. ir A. S. veiksmai šį gaisrą sukėlė, todėl darytina išvada, kad yra priežastinis ryšys tarp jų veiksmų ir kilusios žalos.

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 1-3 d.). Nagrinėjamu atveju A. S. ir A. S. kaltė neabejotinai pasireiškė neatsargumu, kadangi jie tyčia kavinės nepadegė, tiesiog nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nes neįsitikino, jog deginti daiktai užgeso, be to, nevengė deginti daiktų degioje aplinkoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

Tuo tarpu A. P. ir K. M. neteisėtų veiksmų nenustatyta, atitinkamai nėra ir priežastinio ryšio bei kaltės dėl žalos, dėl ko negalima deliktinė civilinė atsakomybė ir ieškovės reikalavimai L. M., N. M., K. P., O. P. negali būti tenkinami.

Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 str. 2 d.).

Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.275 str. 1 d.). A. S. žalos padarymo metu buvo jaunesnis nei 14 metų, todėl už jo veiksmus atsakomybė gali kilti tik jo tėvams, atsakovams I. S. ir T. S..

Nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 str. 1-3 d.). A. S. žalos padarymo metu buvo suėję 14 metų, todėl jis atsakingas už žalą, o taip pat subsidiariai atsakingi jo tėvai, atsakovai R. S. ir R. S..

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-434/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta konkrečių ir svarių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad žala ieškovei atsirado ne dėl A. S. ir A. S. tėvų kaltės. Vaiko teisių apsaugos atstovas nurodė, kad dėl šių šeimų skyrius neigiamų duomenų neturi. Taigi, nėra ir jokių akivaizdžių kaltų tėvų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių būtų galima sakyti, kad tėvai akivaizdžiai nepanaudojo savo valdžios vaikų tinkamam auklėjimui. Visgi bylos duomenimis R. S. yra išvykusi į užsienį, T. S., pasak atsakovės I. S., nuo 5 metų su vaiku nebendrauja, pabėgo į užsienį. Iš to galima daryti išvadą, kad nebūdami šalia savo vaikų, negyvendami su jais šeimoje, nurodyti asmenys nepakankamai prisideda arba visiškai neprisideda prie savo vaikų auklėjimo, nepadeda jiems suvokti visuomeninio gyvenimo taisyklių, neįdiegia atsakomybės už savo veiksmus jausmo, supratimo, kaip elgtis galima, o kaip ne. Atsakovės I. S. atveju nėra duomenų, kad ji savo vaiką auklėtų netinkamai, nedėtų jau minėtų pastangų jo ugdymui, tačiau esant tokiai situacijai, kai A. S. vis dėlto pasielgė netinkamai, manytina, kad jo auklėjime tų pastangų visgi kažkiek pritrūko. Dėl R. S., kuris bylos duomenimis šiuo metu augina savo vaiką A. S., taip pat nėra duomenų, kad jis vaiką auklėtų netinkamai, nedėtų pastangų jo ugdymui, tačiau esant tokiai situacijai, kai A. S. vis dėlto pasielgė netinkamai, taip pat manytina, kad jo auklėjime tų pastangų trūko. Tėvų kaltė šiuo atveju preziumuojama ir jiems tenka pareiga šią prezumpciją paneigti, t. y. įrodyti, kad jų sūnus auklėjamas tinkamai ir sūnaus elgesys tam tikroje situacijoje buvo tinkamas (Kauno apygardos teismo 2016-10-12 nutartis byloje Nr. 2A-1722-601/2016). Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad A. S. ir A. S. elgesys medinėje kavinėje deginant šiukšles buvo tinkamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas visų keturių tėvų atsakomybei prieš ieškovę.

Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.). Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Ieškovė reikalauja iš atsakovų solidaraus žalos atlyginimo. Tačiau už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą tėvai atsako subsidiariai. Taigi, jau savaime atsakovų atsakomybės prigimtis yra skirtinga. Be to, solidariosios atsakomybės prezumpcija reiškia, kad automatiškai laikoma, jog atsakovų atsakomybė yra solidari, nebent šį solidarios atsakomybės pobūdį galima paneigti. Kadangi solidarioji prievolė nustatyta kreditoriaus naudai, tai, pasinaudodamas savo nuožiūra laisvai disponuoti suteiktomis teisėmis, kreditorius gali jos atsisakyti, bet ne teismas jos netaikyti be rimtų motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-142/2006). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra pakankamai daug rimtų motyvų solidariosios atsakomybės netaikyti. Pirmiausiai pastebėtina, kad CK 6.279 str. 1 d. numatyta solidari žalą padariusių asmenų atsakomybė numatyta žalą padariusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju veiksmus, dėl kurių kilo žala, atliko nepilnamečiai vaikai, todėl jų tėvai nėra tiesiogiai padarę žalos ieškovei, jie tik atsako už vaikų padarytą žalą savo turtu. Įvykio vietoje nei vieno iš tėvų nebuvo, todėl jie negalėjo įtakoti savo vaikų veiksmų arba patys pasirūpinti svetimo turto saugumu. Be to, A. S. ir A. S. tėvai tarpusavyje nėra susiję, todėl būtų neteisinga, jei pagal turtines galimybes visa skola būtų išieškota iš vienos kurios šeimos. Taip pat pastebėtina, kad, pasak I. S., T. S. nuo 5 metų su vaiku nebendrauja, pabėgo į užsienį. Tai reiškia, kad T. S. savo nusišalinimu nuo vaiko auginimo ir auklėjimo visai kitu, svaresniu pagrindu įtakojo A. S. nepakankamą auklėjimą iš tėvo pusės. Todėl nebūtų teisinga, jei I. S. solidariai atsakytų tiek už T. S. visišką nusišalinimą nuo tėvo pareigų, tiek už savo nepakankamą dėmesį vaiko auklėjimui. Tuo labiau būtų neteisinga, jei I. S. tektų solidariai atsakyti ir už A. S. nepakankamą auklėjimą. A. S. dar ilgai bus nepilnametis, jam tapus pilnamečiu, jo tėvų atsakomybė baigsis, tačiau neaišku, ar iki to momento priteista suma jau būtų išieškota. S. šeimos pozicija šiuo atveju neaiški, nors pats dalyvavimas teismo procese buvo pasyvus, turint omenyje informaciją apie tai, kad apie bylą jiems tikrai žinoma. Tačiau siekiant vienodo visų atsakovų veiksmų įvertinimo, tie patys principai taikytini ir S. šeimai. Nagrinėjamu atveju neaišku, kas, kada ir kokią darė auklėjamąją įtaką vaikui, tačiau vėlgi yra duomenų apie tai, kad A. S. augina tėvas, o jo motina išvykusi į užsienį. Todėl siekiant visus atsakovus vertinti vienodai, atsakomybė tarp jų taip pat padalintina. Solidariai atsakomybei netaikyti taip pat svarbi ta aplinkybė, kad žala padaryta išimtinai dėl neatsargumo, vaikams net nesuvokus, kad išeina palikę ugnies židinį kavinėje. Taip pat svarbu tai, kad yra skirtinga atsakovų ir ieškovės bei jos kreditorių teisinė ir turtinė padėtis. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, kuri, akivaizdu, bet kuriuo atveju neįvykdys dalies, galbūt ir didelės, kreditorių reikalavimų. LITEKO duomenimis ieškovės kreditoriai dauguma atvejų yra juridiniai asmenys, kurių turtinė padėtis vertintina kaip gera, taip pat valstybė, tuo tarpu atsakovai yra fiziniai asmenys, A. S. dar ilgai bus nepilnametis, I. S. nurodė, kad jos turtinė padėtis yra bloga. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 str. 2 d.). Įvertinus nurodytus argumentus, šalių atsakomybės prigimtį, turtinę padėtį, tarpusavio santykius, yra pagrindas tam tikra prasme sumažinti nuostolių atlyginimo dydį kiekvienam iš atsakovų, tačiau ne mažinant nustatytą žalos sumą, bet kiekvienam iš atsakovų nustatant dalinę atsakomybę. Tokiu būdu taip pat būtų didesnis kiekvieno iš atsakovų suinteresuotumas atlyginti jam priskirtą žalos sumą, o ieškovei ir jos kreditoriams, kurių reikalavimai sudaro daugiau nei 60000 Eur, tai iš esmės nieko nepakeis.

Byloje nenustatyta, kaip konkrečiai kilo gaisras. Tačiau nustatyta, kad veiksmus, dėl kurių jis kilo, atliko A. S. ir A. S.. Galbūt gaisras kilo nuo A. S. degintų daiktų. Tokiu atveju, vadovaujantis vaikų apklausomis, A. S., užmetęs ant A. S. deginto paminkštinimo kitą paminkštinimą, galėjo atimti iš A. S. galimybę prieš išeinant tinkamai įsitikinti, kad paminkštinimas jau užgeso. Jei gaisras kilo nuo A. S. degintų daiktų, tuomet A. S., paskutinis išeidamas su A. S. iš kavinės, nebuvo pakankamai rūpestingas įsitikinti, kad užgeso A. S. padegtas daiktas. Taip pat įmanoma, kad smilko jų abiejų padegti daiktai ir gaisras kilo dėl abiejų veiksmų. Kadangi A. S. ir A. S. veiksmai yra lygiaverčiai, atsakomybė jiems ir už juos atsakantiems asmenims dalintina per pusę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš A. S. priteistina 3000 Eur žalos atlyginimo, o jam neturint turto iš jo tėvų R. S. ir R. S. subsidiariai – po 1500 Eur, iš A. S. įstatyminių atstovų I. S. ir T. S. – po 1500 Eur.

I. S. posėdžio metu nurodė, kad jos turtinė padėtis nėra gera, šalims derantis dėl taikos galimybių buvo prašoma dėl žalos mokėjimo dalimis. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti (CPK 284 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš I. S. priteistos sumos mokėjimas išdėstytinas dvejų metų laikotarpiui (po 62,50 Eur per mėnesį). Toks sprendimas, manytina, ieškovei įtakos neturės, kadangi bankroto bylose perspektyvūs reikalavimai į skolininkus paprastai yra parduodami, tuo tarpu skolininkas priverstinio vykdymo procese nebūtinai gali turėti turto ir pajamų, iš kurių leidžiama išieškoti, o jei skolininko pajamos nedidelės (pvz. minimalus darbo užmokestis), kas mėnesį gali būti išieškoma iš esmės panašaus dydžio suma, kaip ir jos mokėjimą išdėsčius (20 procentų nuo minimalaus darbo užmokesčio neviršijančios dalies, pagal CPK 736 str. 1 d. 2 p.).

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.).

Kiti klausimai.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Priteistinas žyminis mokestis šioje byloje už patenkintą reikalavimo dalį sudaro 135,00 Eur (CPK 80 str.). Ieškinio dalį patenkinus žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų proporcingai patenkintiems reikalavimams valstybės naudai.

Atsakovė I. S. proceso eigoje gavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, išlaidos sudaro 182,00 Eur. Atsakovė K. P. proceso eigoje gavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, išlaidos sudaro 130,00 Eur. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl iš ieškovės turėtų būti priteista dalis I. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, taip pat K. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Tačiau pažymėtina, kad žalos dydį nustatė teismas, ieškovė turėjo didesnį ar mažesnį pagrindą laikytis nuomonės, kad galimas didesnis žalos dydis, o už jį atsakinga daugiau asmenų, nei nustatė teismas. Be to, ieškovė yra bankrutuojanti įmonė. Bylinėjimosi išlaidų sumos taip pat nėra didelės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Byloje susidarė 42,67 Eur pašto išlaidų. Šios išlaidos proporcingomis dalimis iš atsakovų, kurių atžvilgiu ieškovės reikalavimai patenkinti.

Sprendimui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiaga grąžintina ją pateikusiai įstaigai.

Atsižvelgiant į sprendimo turinį, keistinas laikinųjų apsaugos priemonių mastas ir būdas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) žalos atlyginimui bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti atsakovei I. S. priteistos žalos mokėjimą dalimis, įpareigojant kas mėnesį ieškovei mokėti po 62,50 Eur, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmokėjus pagrindinę sumą, tokiu pačiu principu padengti susidariusias procesines palūkanas.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) žalos atlyginimui bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur (tris tūkstančius Eur) žalos atlyginimui, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti ją atlyginti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur), taip pat penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2019-02-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išaiškinti, kad R. S. ir R. S. pareiga atlyginti žalą pasibaigs, kai A. S. sulauks pilnametystės, taip pat jei jis prieš pilnametystę įgys turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovų I. S. ir T. S. iš kiekvieno po 34,00 Eur (trisdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio ir po 10,67 Eur (dešimt Eur 67 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovų A. S., R. S. ir R. S. iš kiekvieno po 22,66 Eur (dvidešimt du Eur 66 ct) žyminio mokesčio ir po 7,11 Eur (septynis Eur 11 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės (duomenys neskelbtini) nepriteisti.

Sprendimui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžinti ją pateikusiai įstaigai.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2761-1028/2019 atsakovų L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, ieškovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2019-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2761-1028/2019 atsakovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mastą (jį sumažinant) ir taikymo būdą (pašalinant solidarumo principą), areštuojant A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą 3000,00 Eur sumai, I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą 1500,00 Eur sumai, T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą 1500,00 Eur sumai, ieškovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.