- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-17
- Bylos Nr.
- e2-690-1089/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04608-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė D. P. pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 20 420,29 Eur turtinės žalos, 2 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. 2020 m. birželio 6 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovei priklausantis automobilis BMW 640dW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė. Eismo įvykį atsakovė pripažino draudžiamuoju, tačiau netinkamai administravo žalos nustatymo klausimą ir atlygino tik dalį ieškovės eismo įvykyje patirtos žalos.
1.2. Atvykęs apžiūrėti ieškovės automobilio, atsakovės ekspertas tą padarė paviršutiniškai. Atsižvelgdama į tai, ieškovė žalos dydžiui nustatyti kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, kurios ekspertai nustatė, kad automobilio atkūrimo sąnaudos be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra 13 495,21 Eur. Taip pat automobilis buvo nuvežtas apžiūrai į UAB „Krasta Auto Vilnius“, kurios specialistai parengė remonto sąmatą ir apskaičiavo, kad automobilio remontas turėtų kainuoti 23 392,95 Eur be PVM. Atsižvelgusi į UAB „Krasta Auto Vilnius“ sąmatą, UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ patikslino, kad automobilio atkūrimo sąnaudos be PVM yra 19 787,31 Eur.
1.3. 2020 m. liepos mėn. atsakovė vienašališkai pervedė 7 029,72 Eur draudimo išmoką. Šis sprendimas su ieškove nebuvo suderintas. Po įvairiais būdais vykusių pokalbių dėl nepagrįstai mažos draudimo išmokos atsakovė nurodė, kad sutinka, jog automobilio remonto darbus atliktų UAB „Krasta Auto Vilnius“ su sąlyga, kad ieškovė iš savo lėšų apmokės 5 571,89 Eur su PVM už detalių nusidėvėjimą. Tokių lėšų ieškovė neturi, todėl atsakovei buvo pateiktas siūlymas pasiimti automobilį ir išmokėti patirtų nuostolių sumą. 2020 m. spalio 15 d. atsakovė priėmė galutinį sprendimą išmokėti ieškovei papildomą 2 255,54 Eur draudimo išmokos sumą. Tačiau automobilio atstatymo kaštai yra 23 392,95 Eur be PVM.
1.4. Kol vyko žalos dydžio administravimo procedūra, ieškovė nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. spalio 15 d. nuomojosi pakaitinį automobilį, už kurio nuomą sumokėjo 4 525 Eur. Taip pat ieškovė patyrė kitų nuostolių: 262 Eur už automobilio apžiūrą UAB „Krasta Auto Vilnius“, 350 Eur už turto vertintojo išvados parengimą, 520 Eur už automobilio gabenimą iš eismo įvykio vietos ir 270,60 Eur dydžio žalą telefonui. Bendra ieškovės patirtų nuostolių suma yra 29 220,55 Eur. Atsakovė atlygino 8 800,26 Eur žalą. Taigi likusi neatlyginta žalos suma yra 20 420,29 Eur.
1.5. Atsakovė vilkino turtinės žalos atlyginimo išmokėjimą, viso proceso metu šaipėsi. Dėl to pablogėjo ieškovės sveikata ir ji patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 2 000 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės reikalavimų netenkinti, priteisti iš jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Ieškovės patirta žala buvo tinkamai atlyginta. Kartu su ieškiniu pateikta turto vertinimo ataskaita negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis žalos dydį, nes žala buvo vertinama hipotetiškai. Siekdama objektyviai nustatyti žalos dydį, atsakovė kreipėsi į tris remonto paslaugas teikiančias įmones: UAB „Žėrutis“, UAB „Delondas“ ir UAB „Temis“, kurios pateikė siūlymus remonto darbus atlikti vidutiniškai už 7 800,26 Eur. Atsižvelgdama į tai, atsakovė išmokėjo 8 315,26 Eur draudimo išmoką žalai už automobilio remontą atlyginti. Ieškovė dėl nežinomų priežasčių automobilio nė vienoje iš nurodytų įmonių netaisė. Ieškovės patirtą žalą atitinka būtent faktinė remonto vertė, nustatyta realių įmonių, teikiančių automobilių remonto paslaugas.
2.2. UAB „Krasta Auto Vilnius“ sąmata patvirtina, kad automobilio remontas yra netikslingas. Nors ieškovei buvo nurodyta, kad ji gali remontuoti automobilį UAB „Krasta Auto Vilnius“, tačiau ji to nepadarė.
2.3. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad buvo būtina pakaitinio automobilio nuoma ir kad nuomos kaina yra ekonomiškai pagrįsta. Ieškovė nepateikė sąskaitų už automobilio nuomą. Pagal pateiktus dokumentus galima spręsti, kad ieškovė mokėjo po 35 Eur už vieną nuomos dieną. Tačiau ieškovės nurodytas nuomotojas už 15–29 parų nuomos laikotarpį taiko 20 Eur įkainį.
2.4. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra teisiškai nepagrįstas.
3. Dublike ieškovė D. P. dėsto tokius papildomus argumentus, susijusius su ginčo esme:
3.1. Sprendimo dėl draudimo išmokos dydžio atsakovė nederino, taip pat ieškovės nesupažindino su UAB „Žėrutis“, UAB „Delondas“ ir UAB „Temis“ pasiūlymais.
3.2. UAB „Krasta Auto Vilnius“ sąmata, turto vertintojo pažyma patvirtina, kad automobilio remontas nebuvo tikslingas. Tačiau šį faktą atsakovė ignoravo ir taip pažeidė Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 1019 redakcija) (toliau – Žalos administravimo taisyklės), 14 punktą.
3.3. Pakaitinio automobilio nuoma buvo būtina, nes ieškovė serga onkologine liga, jai buvo būtina vykti pas gydytojus. Atsakovė dėl pakaitinio automobilio nuomos neprieštaravo ir netgi dalį nuomos išlaidų atlygino.
4. Triplike atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ papildomai nurodo tokius atsikirtimus:
4.1. UAB „Žėrutis“, UAB „Delondas“ ir UAB „Temis“ būtų suremontavę automobilį ekonomišku būdu, naudojant dėvėtas detales.
4.2. Ieškovei 2020 m. liepos 8 d. buvo išmokėta 7 029,72 Eur draudimo išmoka. Taigi neaišku, kodėl toliau buvo nuomojamas pakaitinis automobilis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
5. Ginčas byloje yra kilęs išimtinai dėl to, ar atsakovė (žalą sukėlusio asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas) atlygino visą ieškovės (nukentėjusio asmens) eismo įvykio metu patirtą žalą, ar ne. Bylos šalys sutaria, kad 2020 m. birželio 6 d. eismo įvykio, sukelto asmens, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, metu buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė BMW 640dW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobilus telefonas Samsung S9. Atsakovė pripažino nurodytą įvykį draudžiamuoju. Atsižvelgdama į tai, atsakovė per kelis kartus (2020 m. liepos 8 d. ir 2020 m. spalio 16 d.) ieškovei išmokėjo bendrą 9 285,26 Eur draudimo išmoką, skirtą atlyginti ieškovės dėl eismo įvykio patirtą žalą. Iš atsakovės 2020 m. liepos 8 d. ir 2020 m. spalio 15 d. pranešimų aišku, kad 8 800,26 Eur suma buvo išmokėta dėl automobilio apgadinimų, 245 Eur padengti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas ir 240 Eur kompensuoti nuostolius dėl mobilaus telefono sugadinimo.
6. Ieškovė teigia, kad atsakovė apskaičiavo pernelyg mažą draudimo išmoką, kuri nepadengia jos patirtos žalos dėl automobilio apgadinimo, taip pat kad atsakovė neatlygino dalies kitų ieškovės patirtų išlaidų. Iš ieškinio faktinio pagrindo ir 2021 m. liepos 27 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovo pateiktų paaiškinimų aišku, kad ieškovė laiko, jog dėl eismo įvykio patyrė bendrą 29 220,55 Eur dydžio žalą, kurią sudaro: 23 392,95 Eur be PVM automobilio remonto būtinosios išlaidos, 4 525 Eur pakaitinio automobilio nuomos iki 2020 m. spalio 15 d. išlaidos, 262 Eur išlaidos už automobilio apgadinimų nustatymą UAB „Krasta Auto Vilnius“, 350 Eur išlaidos už turto vertintojo paslaugas, 520 Eur išlaidos už automobilio gabenimą į UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir 270,60 Eur žala dėl mobilaus telefono sugadinimo.
7. Taip pat ieškovė įrodinėja, kad atsakovė netinkamai nustatinėjo žalos dydį ir taip sukėlė ieškovei neigiamų išgyvenimų. Dėl to ieškovė, be kita ko, prašo iš atsakovės priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
8. Atsakovė su ieškovės argumentais, kad išmokėta draudimo išmoka kompensavo ne visą, o dalį žalos, nesutinka ir į juos atsikerta tuo, jog automobiliui ir telefonui padaryta žala buvo atlyginta visiškai, pakaitinio automobilio nuoma po pirmos draudimo išmokos dalies išmokėjimo nebuvo būtina, nuomos santykiai nebuvo susiklostę, o jeigu jie ir buvo susiklostę, tai ieškovės mokėta nuomos kaina buvo ekonomiškai nepagrįsta. Taip pat atsakovė laikosi nuomonės, kad kitų ieškovės išlaidų faktas yra neįrodytas.
Ar atsakovė tinkamai nustatė žalos, padarytos apgadinus ieškovės automobilį, dydį?
9. Reikalavimą atlyginti žalą atsakovei ieškovė reiškia remdamasi tuo, kad atsakovė ir eismo įvykio kaltininkas buvo sudarę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Taigi žalos dydžio vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) ir Žalos administravimo taisyklėmis. Aiškindamas šių teisės aktų nuostatas, detalizuojančias žalos apskaičiavimo procedūros tvarką, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019, 30 punktas).
10. Tos pačios nutarties 31, 32 ir 34 punktuose kasacinis teismas taip pat išaiškino ir tai, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio.
11. Nėra ginčo, kad eismo įvykio metu apgadintas ieškovei priklausantis automobilis nebuvo remontuojamas. Dėl to atsakovė ieškovei mokėtinos draudimo išmokos dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo dydį apskaičiavo pagal būtinųjų remonto išlaidų taisyklę. Ieškinyje išdėstyti argumentai suponuoja, kad ieškovė laiko, jog atsakovė ne tik ydingai taikė nurodytą taisyklę, bet ir ydingai atliko žalos dydžio įvertinimo veiksmus. Faktiškai ginčas yra kilęs dėl vieno aspekto, t. y. ar atsakovės išmokėta draudimo išmoka tinkamai atlygina ieškovės dėl automobilio apgadinimų patirtą žalą.
12. Bylos šalys sutaria, kad atsakovės įgaliotas asmuo faktiškai apžiūrėjo ieškovės automobilį ir pagal apžiūros rezultatus atsakovė 2020 m. birželio 11 d., naudodama „Audatex“ sistemą, parengė žalos sąmatą, kad automobilio remonto kaina be PVM yra 6 544,72 Eur. Būtent tokio dydžio draudimo išmoka ieškovei buvo išmokėta 2020 m. liepos 8 d. Aplinkybės, kad nurodyta sąmata nebuvo tiksli, nes prieš ją rengiant buvo nustatyta tik dalis automobilio apgadinimų, atsakovė neneigia. Šį faktą patvirtina ir šalių veiksmai.
13. Tai yra, ieškovė, gavusi informaciją apie preliminarią atsakovės poziciją dėl draudimo išmokos, kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ dėl nuostolių dydžio nustatymo. Turto vertintojas, apžiūrėjęs automobilį, 2020 m. birželio 30 d. parengė išvadą, kad automobilio atkūrimo sąnaudos yra 13 495,21 Eur be PVM (įvertinus dalių nuvertėjimą), o automobilio rinkos vertė – 30 380 Eur. Ši išvada buvo pateikta atsakovei. 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu atsakovė pranešė ieškovei, kad laiko, jog turto vertintojo ataskaita patirtos žalos dydžio nepagrindžia. Tokį savo sprendimą ieškovė motyvavo tuo, kad po to, kai buvo gauta turto vertintojo parengta ataskaita, buvo priimtas sprendimas kreiptis į tris automobilių remonto paslaugas teikiančias įmones (UAB „Žėrutis“, UAB „Temis“ ir UAB „Delondas“), kad būtų nustatytos realios remonto darbų, atliekamų pažeistas detales keičiant originaliomis naudotomis, bet ne naujomis detalėmis, kainos. Atsižvelgdama į nurodytų įmonių 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. parengtas sąmatas, atsakovė perskaičiavo mokėtinos draudimo išmokos dydį ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašte pranešė apie priimtą sprendimą išmokėti ieškovei papildomą 297,35 Eur dydžio draudimo išmokos dalį.
14. Taip pat nustatyta, kad ieškovė dėl automobilio apgadinimų nustatymo kreipėsi į UAB „Krasta Auto Vilnius“. Pastaroji, atlikusi automobilio apžiūrą, 2020 m. liepos 21 d. parengė sąmatą, pagal kurią automobilio remonto, naudojant naujas detales, kaina apskaičiuota 25 903,11 Eur be PVM sumai. Šią sąmatą ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. liepos 27 d. Atsakovės Ekspertizių skyriaus vadovo A. Ž. 2020 m. rugsėjo 16 d., 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniai laiškai, atsakovės Transporto priemonių žalų reguliavimo skyriaus specialisto R. P. 2020 m. rugsėjo 8 d. elektroninis laiškas, taip pat atsakovės 2020 m. spalio 15 d. raštas patvirtina, kad atsakovė derino remonto darbų sąmatą su UAB „Krasta Auto Vilnius“, buvo suderinta darbų kaina – 23 392,95 Eur be PVM, ir 2020 m. rugsėjo 8 d. pateiktas pasiūlymas ieškovei remontuoti automobilį UAB „Krasta Auto Vilnius“ su sąlyga, kad ieškovė iš asmeninių lėšų sumokės 5 571,89 Eur su PVM už keistinų detalių nusidėvėjimą.
15. Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais 2020 m. rugsėjo 14 d.–2020 m. rugsėjo 24 d. tarp A. Ž. ir E. B., veikusio kaip ieškovės faktiškai įgalioto asmens, aišku, kad ieškovė atsisakė siūlymo remontuoti automobilį UAB „Krasta Auto Vilnius“ pagal nurodytas sąlygas. Be to, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. laiške A. Ž. išdėstė poziciją, jog žala automobiliui gali būti apskaičiuota kaip skirtumas tarp rinkos vertės ir automobilio likutinės vertės. 2020 m. rugsėjo 16 d. laiške A. Ž., atsakydamas į E. B. 2020 m. rugsėjo 15 d. laiške pateiktą nuomonę dėl galimos automobilio likutinės vertės (8 000 Eur–10 000 Eur), nurodė, kad nepateikus atsakymo su adekvačia suma, draudimo išmoka bus apskaičiuota kaip vidurkis tarp atsakovės pasitelktų servisų sąmatų ir UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ apskaičiuotos remonto kainos bei sudarys 10 168 Eur. Tačiau 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniame laiške A. Ž. patikslino, kad žalos dydis ir mokėtina draudimo išmoka bus pakoreguota pagal UAB „Krasta Auto Vilnius“ sąmatą.
16. Taip pat nustatyta, kad aptarto susirašinėjimo metu bylos šalys rinko papildomus įrodymus dėl žalos dydžio. Tai yra, UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ pagal ieškovės užsakymą 2020 m. rugsėjo 16 d. parengė papildomą vertinimo ataskaitą, kurioje turto vertintojas nurodė, kad automobilio atkūrimo sąnaudos yra 19 787,31 Eur be PVM ir kad tokia atkūrimo sąnaudų kainos suma apskaičiuota įvertinus UAB „Krasto Auto Vilnius“ nustatytus papildomus automobilio apgadinimus.
17. Savo ruožtu atsakovė remdamasi UAB „Krasta Auto Vilnius“ nustatytu automobilio remonto darbų sąrašu pateikė papildomus paklausimus UAB „Žėrutis“, UAB „Temis“ ir UAB „Delondas“ dėl remonto sąmatų patikslinimo. Paminėtos įmonės 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. spalio 5 d. parengė patikslintas automobilio remonto sąmatas darbų apimčiai, atitinkančiai nurodytą UAB „Krasta Auto Vilnius“ sąmatoje. Pastarosios aplinkybės ieškovė neneigia (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi šias sąmatas, atsakovė priėmė sprendimą, apie kurį pranešė 2020 m. spalio 15 d. raštu, išmokėti ieškovei papildomą 2 255,54 Eur draudimo išmoką, nes automobiliui padarytos žalos dydis yra 8 800,26 Eur, o ne 6 544,72 Eur. Iš paminėto rašto turinio aišku, kad galutinį draudimo išmokos dydį atsakovė apskaičiavo kaip UAB „Žėrutis“, UAB „Temis“ ir UAB „Delondas“ paskutinių pasiūlytų remonto kainų vidurkio (7 800,26 Eur be PVM) ir papildomų 1 000 Eur, skirtų padengti nenumatytus galimus nesklandumus ieškant reikiamų detalių ar išlaidas dėl papildomų nežinomų defektų. Motyvų, kodėl netaikė kitų žalos dydžio nustatymo būdų, apie kuriuos buvo kalbėta aptartuose elektroniniuose laiškuose, 2020 m. spalio 15 d. rašte atsakovė neišdėstė ir dėl to nepasisakė.
18. Apibendrinant tai, kas aptarta šio sprendimo 11–17 punktuose, konstatuotina, kad, sprendžiant dėl to, ar atsakovė tinkamai įvertino ir nustatė ieškovės patirtą žalą dėl automobilio apgadinimo, svarbūs keli momentai. Pirma, ar ieškovės automobilio būtinosios remonto išlaidos turėjo būti skaičiuojamos laikant, kad dalys ir (ar) detalės turėtų būti keičiamos naujomis (nuvertinant jas dėl nusidėvėjimo), ar dėvėtomis. Ir antra, ar ieškovei priklausantį automobilį apskritai buvo ekonomiškai tikslinga remontuoti.
19. Kiek tai susiję su žalos dydžio įvertinimo klausimu, pritartina atsakovės teiginiams, kad formaliai įmonės pasirinktas žalos nustatymo būdas – remtis automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių pasiūlymais, teismų praktikoje pripažįstamas tinkamu ir taikytinu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1706-585/2016; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2298-661/2016; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-352-601/2019; 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-691-924/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-131-230/2020).
20. Būtinųjų remonto išlaidų dydis iš tiesų gali būti skaičiuojamas tiek laikant, kad detales ir (ar) dalys bus keičiamos naujomis (nuvertinant dėl nusidėvėjimo), tiek dėvėtomis. Kuris iš šių būdų tiksliau parodo būtinųjų remonto išlaidų dydį yra konkrečios situacijos fakto klausimas. Nagrinėjamu atveju atsakovės sprendimas būtinąsias remonto išlaidas skaičiuoti taip, kad sugadintos detalės ar dalys būtų keičiamos ne naujomis (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), bet dėvėtomis, neužtikrino, jog ieškovės patirtos žalos dydis būtų nustatytas kiek įmanoma tiksliau. Šią išvadą suponuoja kelios aplinkybės.
21. Pirma, atsakovė, apskaičiuodama žalos dėl sugadinto automobilio dydį, veikė nenuosekliai. Tai yra, atsakovei buvo priimtini automobilio remonto UAB „Krasta Auto Vilnius“ kaštai, kurie būtų buvę daugiau kaip dvigubai didesni nei išmokėta bendra draudimo išmoka, ir kurie būtų buvę iš esmės lygūs turto vertintojo nustatytai automobilio rinkos vertei iki eismo įvykio (30 380 Eur / 28 305,47 Eur). Sutikdama, kad ieškovė atliktų automobilio remontą UAB „Krasta Auto Vilnius“, kuri darbų sąmatą parengė laikant, jog sugadintos detalės ar dalys bus keičiamos naujomis, atsakovė pripažino, kad automobilio remontas tokiu būdu nelemtų nepagrįsto ieškovės praturtėjimo ir nepažeistų visiško žalos atlyginimo principo reikalavimo. Kita vertus, atsakovė draudimo išmoką apskaičiavo ir išmokėjo remdamasi duomenimis apie galimą automobilio remonto kainą naudojant dėvėtas detales ar dalis bei tokio savo sprendimo nemotyvavo, tinkamai neatskleidė, kodėl tuomet buvo derinta UAB „Krasta Auto Vilnius“ sąmata, parengta taikant kitokį remonto darbų dydžio skaičiavimo būdą.
22. Antra, nors automobilio remontas pagal UAB „Krasta Auto Vilnius“ paruoštą sąmatą turėjo būti ekonomiškai netikslingas, kaip tai suprantama pagal Žalos administravimo taisyklių 14 punktą, tačiau atsakovė sąmatą visgi derino ir teikė ieškovei sutikimą, kad remonto darbai pagal ją būtų atlikti. Dėl šios aplinkybės pridurtina, kad atsakovė, be kita ko, teikė siūlymą ieškovei žalos dydį nustatyti kaip skirtumą tarp automobilio rinkos vertės kainos iki sunaikinimo ir likutinės vertės po eismo įvykio. Pastaruoju siūlymu atsakovė netiesiogiai pripažino, kad automobilio remontas naudojant naujas detales yra ekonomiškai netikslingas.
23. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, bylos šalių atstovų paaiškinimus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tiksliau ieškovės automobilio remonto kainą rodo būtinosios remonto išlaidos naudojant naujas dalis ir (ar) detales. Prie apskaičiuotos būtinųjų remonto išlaidų sumos pridėdama papildomą 1 000 Eur sumą atsakovė pripažino, kad rinkoje gali nebūti reikiamų dėvėtų detalių ir (ar) dalių ar jų įsigijimas būtų apsunkintas. O tai reiškia, kad atsakovės pasitelktų įmonių, teikiančių remonto paslaugas, parengtos sąmatos yra preliminaraus pobūdžio. Būtinųjų remonto išlaidų dydžio skaičiavimas laikant, kad dalys ir (ar) detalės būtų keičiamos naujomis (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), yra tikslesnis būdas žalos dydžiui nustatyti. Juolab, kad detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimas galėjo būti objektyviai įvertintas ir nustatytas. Pakartotinai pažymėtina, kad, suderindama UAB „Krasta Auto Vilnius“ sąmatą, atsakovė pripažino, jog ieškovės automobilio remontas gali būti atliekamas taip, kad detalės ir (ar) dalys būtų keičiamos naujomis, o ne dėvėtomis, ir tai nelems ieškovės nepagrįsto praturtėjimo, jeigu bus įvertintas dalių nusidėvėjimas ir atitinkamai sumažinta remonto kaina.
24. Prieš tai minėta, kad turto vertintojo apskaičiuota ieškovės automobilio rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 30 800 Eur. Pagal atsakovės suderintą UAB „Krasta Auto Vilnius“ remonto darbų sąmatą, ką pripažįsta ir pati atsakovė, ieškovės automobilio remontas ekonomiškai yra netikslingas, kaip tai suprantama pagal Žalos administravimo taisyklių 14 punktą. Tokį vertinimą papildomai suponuoja ir UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuro“ pateikta patikslinta išvada, kad automobilio atkūrimo sąnaudos (įvertinus dalių nuvertėjimą) be PVM yra 19 787,31 Eur ir viršija 75 procentus automobilio rinkos vertės, buvusios iki eismo įvykio. Disponuodama tokiais duomenimis atsakovė turėjo žalos dydį nustatyti pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio, nes pastarasis būdas esamoje situacijoje objektyviausiai atspindi ieškovės patirtos žalos dydį. Jau pasisakyta, kad pagal pateiktus įrodymus atsakovė siūlė ieškovei taikyti tokį žalos dydžio nustatyto būdą, tačiau ne ieškovė, o atsakovė turėjo dėl to priimti aiškų valinį sprendimą ir nustatyti likutinę automobilio vertę bei atitinkamai žalos dydį (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis).
25. Likutinė automobilio vertė po eismo įvykio yra apskaičiuota ir nurodyta UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuro“ 2020 m. rugsėjo 16 d. išvadoje – 13 040 Eur, o rinkos vertė iki eismo įvykio – 30 380 Eur. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad turto vertintojo apskaičiuotos automobilio rinkos ir likutinės vertės yra klaidingos, atsakovė neteikė, nors bylos šalims buvo siūlyta tą padaryti (CPK 178 straipsnis). Taigi, nesant turto vertintojo išvadą paneigiančių duomenų, nėra pagrindo ja nesiremti. Turto vertintojo išvados yra parengtos, be kita ko, vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/101, (toliau – Instrukcija) nuostatomis. Pagal Instrukcijų nuostatas yra nustatoma neindividualizuota transporto priemonės rinkos vertė iki eismo įvykio ir likutinės vertė po eismo įvykio. Tačiau, kaip jau pasisakyta, nesant priešingų įrodymų, turto vertintojo išvados negali būti atmestos kaip nepagrįstos.
26. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovė dėl automobilio sugadinimų patyrė 17 340 Eur (30 380 – 13 040 Eur) dydžio žalą. Tai reiškia, kad atsakovės išmokėta draudimo išmoka (8 800,26 Eur) tinkamai neatlygino ieškovės patirtos žalos. Byloje nustatyti faktiniai duomenys apie atsakovės veiksmus, be kita ko, suponuoja, kad pačiai atsakovei nurodyta aplinkybė turėjo būti aiškiai ir ją akivaizdžiai rodo ne tik nenuoseklūs atsakovės siūlymai, bet ir remonto verčių ženklūs skirtumai. Pažymėtina, kad reikalavimą priteisti papildomą draudimo išmoką dėl žalos, padarytos automobiliui, ieškovė grindė UAB „Krasta Auto Vilnius“ parengta remonto darbų sąmata. Tačiau toks žalos dydžio apskaičiavimo būdas šiuo atveju negali būti taikomas, nes sąmatoje nurodytos sumos priteisimas ieškovei lemtų jos nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovė automobilio neremontavo. Taigi jos realūs patirti nuostoliai yra skirtumas tarp buvusios ir esamos automobilio vertės, o ne galima išlaidų remonto, kuris yra ekonomiškai netikslingas, darbams atlikti suma. Ginčo situacijoje, kai automobilis nebuvo remontuotas, ieškovės patirtos žalos dydžio nustatyti tiksliau nei taikant skirtumo tarp rinkos ir likutinės vertės taisyklę nėra galimybių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad ieškovė neremontavo automobilio UAB „Žėrutis“, UAB „Temis“ ar UAB „Delondas“ servisuose, yra teisiškai nereikšminga, nes šis faktas nesusijęs su ieškovės patirtos žalos dydžiu ar ieškovės teise į jos patirtų nuostolių tinkamą kompensavimą.
Ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimą?
27. Ieškovė nurodo, kad nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. spalio 15 d. nuomojo pakaitinį automobilį iš UAB „Matrenta“ ir dėl to patyrė 4 525 Eur išlaidas. Atsakovė atsikerta, kad protingos ir pagrįstos ieškovės išlaidos pakaitinio automobilio nuomos 2020 m. birželio 9 d.–2020 m. birželio 16 d. išlaidos buvo atlygintos, o išmokėtą sumą viršijančios išlaidos nėra įrodytos.
28. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus E. B. (ieškovės sugyventinis) su UAB „Matrenta“ buvo sudaręs tris automobilio Honda CRV nuomos sutartis (20/09/164, 20/10/174, 20/07/126), pagal kurias E. B., o kartu ir ieškovei, automobilis buvo išnuomotas nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. spalio 15 d. už 4 190 Eur sumą. Į bylą ieškovė taip pat pateikė UAB „Matrenta“ 2020 m. liepos 16 d. kasos pajamų orderį Nr. 19-117, 2020 m. rugpjūčio 2 d. kasos pajamų orderį Nr. 19-157, 2020 m. spalio 15 d. kasos pajamų orderį Nr. 19-166, kuriais įformintas 4 190 Eur sumos priėmimas iš E. B.. Pagrindo abejoti tuo, kad nuomos santykiai tarp E. B., o kartu ir ieškovės, bei UAB „Matrenta“ nebuvo susiklostę, nėra. Iš kasos pajamų orderių aišku, kad į UAB „Matrenta“ kasą buvo įmokėta suma, atitinkanti nuomos sutartyse numatytą automobilio nuomos kainą. Mokėjimai buvo atlikti remiantis sudarytomis nuomos sutartimis. Aplinkybė, ar UAB „Matrenta“ tinkamai apskaitė buhalterinėje apskaitoje gautas lėšas, nėra susijusi su šiuo ginču ir nepaneigia orderiais įformintų įvykių.
29. Atsakovė 2020 m. spalio 15 d. raštu pranešė ieškovei, kad tikėtinas technologinis automobilio remonto laikotarpis yra 26 darbo dienos, todėl atlygintinas pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis yra 26 darbo dienos. Tačiau atsakovė tame pačiame rašte nurodė, kad ieškovei bus atlygintos pakaitinio nuomos išlaidos ne už 26 darbo dienas, o už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Tokio savo sprendimo dėl kompensuotinų ieškovės išlaidų nuomai dalies dydžio ir laikotarpio nepaaiškino. Atsakovės teiginių dėl pagrįsto pakaitinio automobilio nuomos laikotarpio prieštaringumas savaime rodo, kad atsakovė neužtikrino, jog ieškovės išlaidos pakaitinio automobilio nuomai būtų tinkamai atlygintos. Antra vertus, kompensuodama dalį ieškovės išlaidų atsakovė pripažino, kad ieškovė turėjo teisę ir pagrindą nuomoti pakaitinį automobilį, taip pat kad nuomos santykiai su UAB „Matrenta“ yra realūs. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė aiškius ir konkrečius argumentus, kodėl jai buvo būtinas pakaitinis automobilis, t. y. vykti į medicinos įstaigas dėl sveikatos būklės. Pagrindo abejoti šių išlaidų būtinumu, pakaitinio automobilio nuomos poreikiu, nėra.
30. Jau pasisakyta, kad ieškovės automobilis nebuvo remontuojamas. O tai reiškia, kad, sprendžiant dėl to, koks laikotarpis pakaitinio automobilio nuomai yra priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu, esminę reikšmę turi aplinkybę, kada buvo užbaigta draudžiamojo įvykio administravimo procedūra. Prieš tai konstatuota, kad eismo įvykio metu ieškovės automobilis buvo sugadintas nepataisomai. Vadinasi, ieškovė po eismo įvykio prarado galimybę naudotis jai priklausančia transporto priemone ir tuo buvo apsunkinta jos faktinė padėtis. Sprendimą dėl kitos transporto priemonės įsigijimo ieškovė iš esmės galėjo priimti tik tada, kai turėjo būti atlyginta jos patirta žala. Paskutinę draudimo išmokos dalį atsakovė išmokėjo 2020 m. spalio 16 d. Iki tol vyko pakankamai intensyvus draudimo išmokos dydžio derinimo tarp šalių procesas, rinkti papildomi duomenys, reikšmingi žalai nustatyti. Dėl to ieškovė pagrįstai teigia, kad nuo eismo įvykio dienos iki 2020 m. spalio 15 d. dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių buvo apribota jos galimybė tiek naudotis savo automobiliu, tiek įsigyti kitą. Atitinkamai tai lemia išvadą, kad ieškovės padėtis, susijusi su galimybe naudotis automobiliu, negali būti blogesnė už tą, kuri būtų buvusi, jeigu nebūtų įvykęs eismo įvykis, ir ji turi teisę į pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimą. Atsakovės pozicija, kad pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis turėtų būti siejamas su tikėtinu technologiniu automobilio remontui būtinu laiku, nagrinėjamu atveju yra neaktuali, nes pripažinta, kad ieškovės automobilį ekonomiškai netikslinga remontuoti.
31. Pakaitinį automobilį ieškovė nuomojosi nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. spalio 15 d., t. y. daugiau nei 15 parų. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė išrašą iš UAB „Matrenta“ svetainės, kurioje paskelbta, kad ieškovės nuomoto automobilio nuomos kaina 15–29 parų laikotarpiui yra 20 Eur, o ilgesniam laikotarpiui gali būti sutarta pagal atskirą susitarimą. Faktiškai ieškovė už 1 automobilio parą mokėjo 35 Eur dydžio nuomos mokestį. Racionalaus paaiškinimo, kodėl UAB „Matrenta“ ieškovei taikė ženkliai didesnį įkainį, nei skelbia taikanti įmonės klientams, ieškovė nepateikė. Dėl to, pritariant atsakovės pozicijai, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. spalio 15 d. taikytinas 20 Eur už parą nuomos įkainis, kuris paremtas pačios UAB „Matrenta“ viešai skelbiama informacija apie nuomos kainas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovės priteisti papildomą 2 420 Eur (20 Eur × 121 d.) išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą atlyginimą. Taikyti mažesnio įkainio nėra objektyvių prielaidų, nes atsakovė nepateikė duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad faktiškai buvo galima automobilį ginčo laikotarpiui rinkoje išsinuomoti už mažesnį nei 20 Eur dydžio nuomos mokestį. Vien tik aplinkybė, kad UAB „Matrenta“ skelbia, jog mokesčio dydis gali būti derinamas, pati savaime nesudaro pagrindo šioje situacijoje teismo nuožiūra taikyti mažesnį mokesčio dydį.
Ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti kitų išlaidų atlyginimą?
32. Ieškovė taip pat įrodinėja, kad atsakovė nėra atlyginusi kitų jos patirtų išlaidų (nuostolių): 262 Eur išlaidų už automobilio vertinimą UAB „Krasta Auto Vilnius“, 350 Eur išlaidų už turto vertintojo paslaugas, 520 Eur išlaidų už automobilio gabenimą į UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir 270,60 Eur žalos dėl mobilaus telefono sugadinimo. Išanalizavus šalių pateiktus įrodymus ir nurodytus argumentus, spręstina, kad ieškovės reikalavimai šioje dalyje yra pagrįsti tik iš dalies.
33. Visų pirma, kaip jau pasisakyta, už telefono sugadinimą atsakovė išmokėjo 240 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią apskaičiavo remdamasi iš skelbimų surinkta informacija apie vidutinę analogiškų sugadintam telefonui telefonų rinkos kainą. Žalos telefonui dydį ieškovė grindžia A. J. I. V. 2020 m. birželio 10 d. parengtu remonto aktu, kuriame nurodyta, kad remonto kaina yra 270,60 Eur, tačiau taip pat išskirta, jog telefono remontuoti neverta. Ieškovė neneigia, kad telefono neremontavo. Taigi atsakovės pasirinktas ieškovės patirtos žalos dėl telefono sugadinimo dydžio nustatymo būdas yra tikslesnis ir objektyvesnis, nes parodo, kokia buvo reali ieškovės prarasto telefono kaina. Dėl to konstatuotina, kad atsakovė tinkamai atlygino ieškovės patirtą žalą dėl telefono sugadinimo.
34. Antra, ieškovė nepateikė įrodymų, kad apmokėjo turto vertintojo išrašytą 350 Eur sąskaitą už suteiktas paslaugas. Vadinasi, šių išlaidų fakto ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Turto vertintojo sąskaitos apmokėjimo klausimą atsakovė kėlė tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teisminio proceso metu.
35. Trečia, ieškovės minimos 262 Eur išlaidos už automobilio vertinimą UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir 520 Eur išlaidos už automobilio gabenimą į UAB „Krasta Auto Vilnius“ buvo faktiškai patirtos bei tą patvirtina UAB „Krasta Auto Vilnius“ čekis, UAB „Matrenta“ 2020 m. rugsėjo 8 d. kasos pajamų orderis Nr. 19-177. Išlaidos už automobilio sugadinimų masto nustatymą UAB „Krasta Auto Vilnius“ yra protingo dydžio. Dėl to atsakovė turi pareigą jas atlyginti (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad nevažiuojantį automobilį, jog būtų galima jį nugabenti į autoservisą, buvo būtina samdyti specialų transportą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė taip pat pagrįstai prašo, jog atsakovė atlygintų 520 Eur išlaidas, patirtas dėl automobilio nuvežimo į UAB „Krasta Auto Vilnius“ servisą ir parvežimą iš jo.
36. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
37. Faktą, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, ieškovė kildina iš to, jog atsakovė vilkino turtinės žalos išmokėjimą, šaipėsi. Tačiau, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nenustatyta, kad atsakovė būtų atlikusi tokius veiksmus, kurie būtų galėję sukelti ieškovei realius neigiamus emocinius išgyvenimus, dėl kurių ji būtų patyrusi neturtinę žalą. Priešingai nei nurodyta ieškinyje, nepateikta įrodymų, kad atsakovės įgalioti asmenys būtų nepagarbiai bendravę su ieškove ar jos įgaliotu asmeniu, jog būtų buvę sąmoningai imtasi veiksmų ir (ar) neveikimo, kad būtų pažeisti konkretūs turtiniai ir (ar) neturtiniai ieškovės interesai. Vien tik tai, kad ieškovė nėra patenkinta žalos nustatymo eiga, atsakovės veiksmais, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovei realią neturtinę žalą.
38. Dėl nurodytų argumentų ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kvalifikuotinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos baigties
39. Išdėstyto pagrindu, konstatuotina, kad atsakovė atlygino ne visą ieškovės dėl eismo įvykio patirtą žalą. Ieškovei iš atsakovės priteisiama papildomas 11 741,74 Eur (8 539,74 Eur (17 340 Eur – 8 800,26 Eur) + 2 420 Eur + 520 Eur + 262 Eur) dydžio turtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.
40. Patenkinta 52 procentai (22 420,29 Eur / 11 741,74 Eur) ieškinio reikalavimų, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už pareikštą ieškinį ieškovė sumokėjo 504 Eur dydžio žyminį mokestį, o atsakovė turėjo 500 Eur išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovė turi teisę į 262,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė į – 240 Eur. Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 22,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
41. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl jų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei D. P. iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 11 741,74 Eur (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 74 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 22,08 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.