Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos E. J. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2024 m. spalio 10 d. gautas pareiškėjos E. J. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (nekilnojamojo turto įgijimo asmeninės nuosavybės teise fakto nustatymo). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos. Taigi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas yra procesinis pagrindas nustatyti visus kitokius, CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nenumatytus, juridinę reikšmę turinčius faktus. Sprendžiant dėl tokių faktų nustatymo, taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir nustatant teisiškai reikšmingus faktus, išvardytus CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teismas vertina, kad prašymas nustatyti faktą, jog pareiškime nurodytą butą su ūkiniais pastatais pareiškėja įgijo asmeninės nuosavybės teise, negali būti nagrinėjamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ypatingąja teisena. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y., įregistravimo faktą (ar kitokius faktus), o ne patį turto teisinį režimą. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1854-658/2014). Tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į daiktą ir koks šios teisės turinys, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas; tokie klausimai turi būti sprendžiami teismui nagrinėjant su daiktais susijusį teisminį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškimu siekiama nuginčyti įstatymo prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl toks prašymas negali būti nagrinėjamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ypatingąja teisena. Pareiškėja turi kreiptis į teismą su reikalavimu dėl daiktinių teisių gynimo ginčo teisenos tvarka, todėl pareiškėjos pareiškimas atsisakytinas priimti, kaip nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.